2019-01-09 Nr. AB-923-3-62-3-00829-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2706-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00829-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.4; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniu Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Kauno apygardos administracinis teismas priėmė pareiškėjo S. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundą (b. l. 5–8, 21–24), kuriuo pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 49-681 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo S. R. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus pavaduotojo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 2S-2496 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas S. R. skundas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlieka bausmę Alytaus PN, ginčijamu nutarimu 2017 m. vasario 23 d. jam buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Dėl šios nuobaudos paskyrimo pareiškėjo skundą nagrinėjęs Kalėjimų departamentas visiškai nenagrinėjo pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. skunde nurodytų aplinkybių ir jį atmetė vien dėl to, kad neturėjo pagrindo nesivadovauti priesaiką davusių pareigūnų duotais parodymais. Pareiškėjas įsitikinęs, kad vien pareigūnų parodymais tikėti negalima, būtina išnagrinėti ir įsigilinti į visas aplinkybes, nes to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio nuostatos.

3. Pareiškėjas 2017 m. vasario 24 d. buvo supažindintas su Alytaus PN 2017 m. vasario 20 d. Tyrimo išvada Nr. 16-116 „Dėl 9 lokalinio sektoriaus nuteistųjų neteisėtų veiksmų“ (toliau – Tyrimo išvada). Šioje išvadoje kurioje nurodyti įvairūs nuteistųjų neteisėti atlikti veiksmai, minimi pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Tyrimo išvadoje pareiškėjo pavardė neminima, tarnybiniuose pranešimuose taip pat nenurodoma, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko, kiti nuteistieji rašė pasiaiškinimus, o pareiškėjui to daryti neteko. Šioje išvadoje nėra tikslai nurodyta, kada pareiškėjas konkrečiai įėjo į 4 miegamąją patalpą ir išėjo iš jos. Tyrimo išvadoje tik abstrakčiai nurodyta, kad į patalpą užėjo visi nuteistieji.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad į 9 būrio 4 miegamąjį ėjo atskirai, nesutaręs su kitais nuteistaisiais. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame būtų nurodyti neteisėti pareiškėjo atlikti veiksmai. Kadangi Tyrimo išvadoje nėra duomenų, kuriuo laiku pareigūnas reiškė reikalavimą, draudžiantį įeiti į patalpą, negali būti konstatuojama, kad pareiškėjas tokį reikalavimą girdėjo, bet jo nepaisė ir padarė pažeidimą. Teisės aktai nedraudžia lengvos grupės sąlygomis bausmę atliekančiam asmeniui vaikščioti po lokalinį sektorių, į 4 miegamąjį pareiškėjas užėjo todėl, kad manė, jog ten vyksta muštynės. Pareiškėjas tik norėjo išskirti konfliktuojančius asmenis. Tyrimo išvadoje nurodyta, kad šioje patalpoje buvo išjungta šviesa, todėl pareiškėjas negalėjo matyti pareigūnų. Prieblandoje pamatęs pareigūnus ir išgirdęs reikalavimą palikti patalpą, pareiškėjas nedelsiant pasišalino. Šiuo atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas tyčia pažeidė draudimą užeiti į patalpą, kurioje yra administracijos pareigūnas, tik jam leidus. Pareiškėjas įsitikinęs, kad jam drausminė nuobauda skirta nepagrįstai, vien dėl to, kad jis po lokalinio sektoriaus patalpas vaikščioja laisvai, o į ginčo patalpą galėjo užeiti ir dėl įpratimo.

5. Pareigūnas, surašęs Tyrimo išvadą, jos pavadinime iš anksto nurodė, kad šioje išvadoje įvardinti nuteistieji padarė pažeidimus. Minėtas pavadinimas suformavo išankstines nuostatas, jos turėjo įtakos Alytaus PN direktoriui sprendžiant dėl drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimo. Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu tyrimo metu, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl padarytų pažeidimų, jis iš karto nubaustas drausmės komisijoje. Šios komisijos posėdyje pareiškėjo paaiškinimai nebuvo išklausyti, iki nuobaudos paskyrimo pareiškėjui nebuvo suformuluoti kaltinimai padarius kokį nors pažeidimą. Alytaus PN administracija nesilaikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 143 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kuriame nustatyta, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo.

6. Rašytiniuose paaiškinimuose dėl atsakovo atsiliepimo (b. l. 74–75) pareiškėjas nesutinka su atsiliepime nurodytais argumentais, pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų, todėl atsakovo teiginiai, kad jis baustas 10 karų, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas neigė savo kaltę dėl konstatuoto pažeidimo ir jo nepripažino.

7. Atsakovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 32–36) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Paaiškino, kad 2017 m. sausio 19 d., apie 21.46 val., Alytaus PN teritorijoje pastebėtas pašalinis asmuo, kuris, pribėgęs prie maskuojančios tvoros link 9 lokalinio sektoriaus metė tris paketus. Buvo įtariama, kad paketuose yra draudžiami nuteistiesiems turėti daiktai. Siekdami surasti ir paimti paketus, administracijos atstovai iš karto užėjo į 9 būrio 7 miegamąjį, kuriame nuteistieji bandė įtartiną paketą paslėpti miegamojo lubose. Nuteistieji paketo administracijos atstovams neatidavė, o permetė jį kitam nuteistajam, kuris išbėgo iš 9 būrio 7 miegamojo ir nubėgo į 9 būrio 4 miegamąjį. Pareigūnai iš karto nubėgo paskui į 4 miegamąjį ir garsiai pasakydami neleido įeiti į 9 būrio 4 miegamąjį kitiems nuteistiesiems. Pareiškėjas, nepaklusdamas pareigūnų teisėtiems reikalavimams, kartu su kitais nuteistaisiais 21 val. 49 min. įėjo į 9 būrio 4 miegamąjį.

9. Nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1–2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareiškėjo veiksmai taip pat prieštaravo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 73.2 punkto reikalavimams (įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę). Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, pareiškėjui anksčiau paskirtas nuobaudas bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, Alytaus PN direktorius nuobaudą – papeikimą – paskyrė pagrįstai ir teisėtai. Be to, pareiškėjas iki skundžiamos nuobaudos skyrimo jau buvo baustas 10 kartų. Nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu (b. l. 81–86) pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad 2017 m. sausio 19 d., 21 val. 46 min., į Alytaus PN teritoriją nenustatytam asmeniui permetus 3 paketus, pareigūnai vijosi nuteistąjį 9 lokalinio sektoriaus kieme ir patalpose, atidarę 7 miegamosios patalpos duris, prižiūrėtojai pastebėjo, kad du 9 būrio nuteistieji įtartiną paketą bando paslėpti miegamojo lubose, pamatę administracijos atstovus, nuteistieji paketo jiems gera valia neatidavė, tačiau permetė jį kitam nuteistajam, kuris nubėgo į 9 būrio 4 miegamąjį. Pareigūnams užėjus į 9 būrio 4 miegamąjį, paskui juos į šią patalpą užėjo dauguma 9 lokalinio sektoriaus nuteistųjų, kurių miegamoji vieta nebuvo 4 patalpoje. Vaizdo kameros užfiksavo, kad, tuo metu, kai į 4 miegamąjį iš karto įėjo 15 nuteistų, tarp jų buvo pareiškėjas, šios aplinkybės pareiškėjas iš esmės neneigė teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Administracijos atstovų tarnybinių pranešimų duomenys partvirtina, kad jie neleido šiems nuteistiesiems įeiti 9 būrio 4 miegamąjį. Ginčijamu Nutarimu 2017 m. sausio 23 d. pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda, nes pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1–2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punktą. Departamentas pareiškėjo skundą atmetė ir Sprendime konstatavo, jog drausminė nuobauda paskirta pagrįstai. Nei pažeidimo padarymo, nei nuobaudos skyrimo metu pareiškėjas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo.

12. Teismas konstatavo, kad nesilaikant BVK numatytų reikalavimų asmenims gali būti taikoma atsakomybė. BVK 12 straipsnyje nustatytos bendros nuteistųjų pareigos, BVK 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl nuteistasis privalėjo įvykdyti jam nustatytas imperatyvias pareigas (ginčo atveju – ir Vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkto reikalavimus). Teismas pažymėjo, kad 2017 m. sausio 19 d. įvykio aplinkybės yra akivaizdžios ir aiškios, pagrįstos pareigūnų paaiškinimais ir vaizdo įrašų duomenimis, kurie apibendrinti Tyrimo išvadoje. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis miegojo, nieko nematė ir negirdėjo, nes įrodymų visuma sudarė pagrindą išvadai, kad pareiškėjas objektyviai turėjo žinoti, jog 4 miegamojoje patalpoje buvo ir Alytaus PN priežiūros pareigūnų. Teismas sprendė, kad pareiškėjas tyčia pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkte įtvirtintą draudimą – nuteistieji gali įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus. Teismo vertinimu, byloje nebuvo nustatyta, kad Alytaus PN pareigūnai buvo suinteresuoti pakenkti pareiškėjui, todėl jų paaiškinimai laikytini objektyviais.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nuobauda paskirta nepažeidžiant BVK 143 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareiškėjo teisės pasiaiškinti dėl nustatyto pažeidimo, nes bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas tokį pasiaiškinimą buvo teikęs 2017 m. vasario 8 d. dėl 2017 m. sausio 19 įvykių. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis nežinojo, kuo yra kaltinamas ir per vėlai buvo supažindintas su Tyrimo išvada.

14. Teismas konstatavo, kad Nutarimas ir Departamento sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio principines nuostatas. Nutarime pažeidimo esmė atskleista tinkamai, pateikta išsami pareiškėjo veiksmų teisinė kvalifikacija. Pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta nepažeidžiant BVK nuostatų, papeikimas yra palyginti švelni nuobauda, iš esmės nepabloginusi pareiškėjo gyvenimo kokybės.

III. 15. Pareiškėjas S. R. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 89–90), kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti visiškai.

16. Pakartodamas 2017 m. sausio 19 d. įvykių ir jų tyrimo faktines aplinkybes, kurios jau buvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grįstas prielaidomis, o prielaidų pagrindu asmeniui atsakomybė negali būti taikoma. Teismas visiškai be įrodymų darė išvadą, kad pareiškėjas 7 miegamajame negalėjo miegoti ir privalėjo žinoti, kad Alytaus PN pareigūnai buvo 4 miegamojoje patalpoje. Tyrimo medžiagoje nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas miegojo ir pabudo tik vėliau, nepaneigtos jokiais objektyviais įrodymais. Teismas privalėjo pareiškėjo skundą tenkint, nes tuo atveju, jei pareiškėjas nežino, ar patalpoje yra pareigūnai, negali būti nustatyta ir pareiškėjo tyčia pažeidus draudimą užeiti į patalpą, kurioj yra administracijos atstovai, prieš tai atsiklausus leidimo. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir ginčą sprendė atsakovo naudai.

17. Atsakovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 98–100) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 94–96) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visa bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus PN direktoriaus Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, ir Departamento, privaloma ikiteismine tvarka išnagrinėjusio pareiškėjo skundą, Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad Nutarimas ir Sprendimas atitiko VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis, teismo išvados dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo nepagrįstos jokia objektyvia medžiaga, teismas buvo šališkas, nes priimtas sprendimas palankus išimtinai atsakovui.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina (ABTĮ 142 str. 3 d.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Nutarimu buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis 2017 m. sausio 19 d., 21.48 val. be administracijos pareigūnų leidimo užėjo į 9 būrio 4 miegamąjį. Pareiškėjas šios faktinės aplinkybės neneigė, tačiau savo nesutikimą su nubaudimu grindžia argumentu, jog jis nežinojo, kad 4 miegamojoje patalpoje buvo administracijos pareigūnai, nes miegojo, negalėjo susiorientuoti tą vakarą Alytaus PN vykusioje situacijoje.

25. Teisėjų kolegija nurodo, kad BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos: nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis); privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 dalis). Pagal specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pareigas, įtvirtintas šio kodekso 110 straipsnyje, nuteistieji, be kita ko, privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Vidaus tvarkos taisyklių (Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-312 patvirtinta redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 73 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, be kita ko, įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę (73.2 p.). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas į Alytaus PN patalpą, kurioje buvo administracijos pareigūnų, galėjo užeiti tik jiems leidus.

26. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus kaltės aspektu vertina kritiškai. Pažymėtina, kad iš Tyrimo išvados, Alytaus PN vaizdo stebėjimo kamerų medžiagos, tarnybinių pranešimų, akivaizdu, kad ginčo vakarą Alytaus PN buvo kilusi situacija, sudariusi pavojų nuteistųjų laikymo režimo reikalavimų užtikrinimui ir normaliai įstaigos veiklai, nuteistieji nevykdė jiems nustatytų pareigų, susijusių su neteisėtais būdais gautų daiktų disponavimu, dalis nuteistųjų priešinosi pareigūnams ir kliudė jiems atlikti tarnybines funkcijas, nuteistieji nevykdė prižiūrėtojų teisėtų reikalavimų. Alytaus PN vaizdo stebėjimo kamerų 2017 m. sausio 19 d. vakaro vaizdo įrašo aprašyme nurodyti duomenys (b. l. 71–72), teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini objektyviais, yra pakankamai detalūs ir išsamūs. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis ginčo vakarą negalėjo žinoti, jog iš jo miegamosios patalpos (7 miegamojo) nuteistąjį su neleistinais turėti daiktais nusiviję pareigūnai į 4 miegamąjį šioje patalpoje nebuvo, kai pareiškėjas su kitais nuteistaisiais iš 7 miegamojo paskui prižiūrėtojus išėjo praėjus apytikriai 3–5 sekundėms, akivaizdžiai prieštarauja faktiškai susiklosčiusiems įvykiams, kurie užfiksuoti pareiškėjo sektoriaus patalpas filmavusiuose įrenginiuose. Priešingai nei teigia pareiškėjas, jo paaiškinimuose nurodyti argumentai paneigti objektyviais įrodymais – vaizdo įrašo duomenimis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis.

27. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijamu nutarimu nuobauda paskirta nesilaikant BVK 143 straipsnyje nustatytų kriterijų, jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas dėl 2017 m. sausio 19 d. įvykio iki Nutarimo priėmimo Alytaus PN administracijai teikė raštu 2017 m. vasario 28 d. (b. l. 69) ir, kaip nurodyta pareiškėjo skunde Departamentui, teikė paaiškinimus žodžiu Alytaus PN drausmės komisijoje b. l. 9–12). Aplinkybė, kad Tyrimo išvados kopiją pareiškėjas gavo jau po nuobaudos paskyrimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad jo teisė pasiaiškinti dėl galimai padaryto pažeidimo buvo suvaržyta. Byloje nėra įrodymų, pavirtinančių, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą buvo pažeista nuobaudų skyrimo procedūra, nustatyta BVK 143 straipsnyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos, paskirtoji nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, todėl šis ginčijamas administracinis aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pripažinus Alytaus PN direktoriaus nutarimą teisėtu ir pagrįstu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Departamentas, privaloma ikiteismine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto nutarimo, taip pat priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

29. Dėl pareiškėjo teiginio, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. kad teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki. Akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo bei LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

30. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė