b133fd2a-dc7a-4f4e-aad2-577046b5475a · RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-172-766/2015Procesinis Nr. 2-35-3-02249-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3; 116.1 (S) RADVILIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 28 d.RadviliÅ¡kis RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Å abanskienė, sekretoriaujant Sidai Matuzevičienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui R. V.,ieÅ¡kovo atstovui advokatui I. T., atsakovei J. R., atsakovės atstovui advokatui Kęstučiui Valiui, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. V. ieÅ¡kinį atsakovei J. R., institucijoms, teikiančioms iÅ¡vadÄ byloje RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nustatyti tokiÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ iki vaiko pilnametystės: tėvas R.

V. su vaiku A. V. bendrauti pradeda kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ penktadienį 18.00 val. ir bendrauja 2 paras, t. y. iki po to sekančio sekmadienio 18.00 val. Bendravimo pradžioje tėvas R. V. pasiima vaikÄ A. V. iÅ¡ jo motinos atsakovės J. R. gyvenamosios vietos, pasibaigus – atsakovė jį pasiima iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos. Tėvas R. V. taip pat turi teisę vienÄ kartÄ per metus vaikÄ A. V. pasiimti 2 savaičių laikotarpiui – kiekvienais metais nuo liepos 1 d. 12.00 val. iki liepos 15 d. 12.00 val.

Nurodė, kad RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2012-04-03 sprendimu civilinėje byloje nustatė nepilnamečio vaiko A. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove. Tuo pačiu sprendimu teismas iÅ¡ jo priteisė iÅ¡laikymÄ vaikui po 130,00 Lt/mėn. Å ioje byloje nebuvo iÅ¡spręstas jo, kaip skyrium gyvenančio tėvo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo klausimas. Atsakovė trukdo susitikinėti su nepilnamečiu sÅ«numi ir dalyvauti jo auklėjime, motyvuodama tuo, kad yra iÅ¡vykusi, kad jis geriau nevažiuotų, nes durų jam niekas neatidarys, vaiko niekada nematys ir pan.

IeÅ¡kovas kreipėsi į RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, pastarasis negalėjo suteikti konkrečios pagalbos, tik atkreipė dėmesį, kad jis turi teisę kreiptis į teismÄ . SÅ«nui jau 6 metai, duomenų, kad jis turėtų specialiųjų poreikių, ieÅ¡kovas neturi. Todėl mano, kad nėra pagrindo nustatyti tokio pobÅ«džio iÅ¡lygas, kaip kad jis bendrauti gali tik dalyvaujant vaiko motinai, kad negali jo iÅ¡sivežti iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos ir pan.

Be to, bendraujant su vaiku atsakovės gyvenamojoje vietoje, galimai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės kiltų nesutarimų, kas neigiamai atsilieptų vaiko interesams. IeÅ¡kovas gyvena socialiniame bÅ«ste, nuomojamame iÅ¡ savivaldybės, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau daug laiko praleidžia pas nuolatinę draugę. Jos butas yra su pilnais patogumais, ir bÅ«tų tinkamos sÄ lygos apsistoti vaikui. Jo draugė su tuo visiÅ¡kai sutinka. IeÅ¡kovas dirba UAB „R. ir K.“ vairuotoju, savaitgaliais dirbti nereikia, todėl darbo pobÅ«dis netrukdytų bendrauti su vaiku pagal ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad sÅ«nus A. V. gimė (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra vaiko motina. SÅ«nus gimė ieÅ¡kovui ir atsakovei nebÅ«nant santuokoje. IeÅ¡kovas vaikÄ pripažino. Nuo vaiko gimimo prasidėjo problemos dėl pasimatymų su vaiku. IeÅ¡kovas bandydavo daug kartų, skambindavo atsakovei ir jos motinai. Tiek atsakovė, tiek jos giminaičiai trukdė bendrauti ir matytis su vaiku. Kai vaikas gimė, jie kartu negyveno.

Atsakovė paskambino ir pasakė, kad reikia sutvarkyti vaiko gimimo liudijimÄ , duoti pavardę. Susitvarkė dokumentus. SÅ«nų pamatė, kai jam buvo kelios dienos. Gal po poros mėnesių atsakovė paskambino ir pasakė, kad nėra jos mamos ir jis gali atvažiuoti pamatyti vaikÄ . Atvažiavo pasinaudojęs galimybe. Nuo sÅ«naus gimimo iki Å¡ios dienos jį yra matęs tris kartus. Gerai neatsimena kada matė paskutinį kartÄ , tada vaikui buvo maždaug 3 metai. Nori bendrauti su sÅ«numi, jį matyti, auklėti.

Neturi Å¡eimos, gyvena vienas. Vaikui teikia iÅ¡laikymÄ . Norėtų, kad atsakovė leistų vaikÄ pasiimti taip, kaip nurodyta ir suraÅ¡yta ieÅ¡kinyje. Norėtų, kad vaikÄ iÅ¡ jo pasiimtų atsakovė todėl, kad bÅ«tų lygybė. Jam nepriimtinas atsakovės siÅ«lymas susitikti su vaiku jos namuose, nes jis yra nuolat Å¡meižiamas, kaltinamas, grasinama. Jam bÅ«tų sunku su vaiku bendrauti atsakovės aplinkoje. VTAS jam negalėjo niekuo pagelbėti prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ . Gyvena (duomenys neskelbtini).

Mano, kad ten, kur gyvena, vaikui netinkamos sÄ lygos gyventi. Turi draugę, su kuria gerai sutaria ir jam, pasiėmus vaikÄ , ji užleistų savo butÄ bendrauti su vaiku. Ji neprieÅ¡taraus, kad pasiimtų vaikÄ . Tik dabar kreipėsi dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nes ilgÄ laikÄ bandė, bet nepavyko su atsakove susitarti. Paskui neturėjo darbo, buvo sveikatos problemų. Jis turi patirties kaip prižiÅ«rėti, rÅ«pintis, auklėti 7 metų vaikÄ . Yra buvęs dar su mažesniais vaikais. Kitų vaikų neturi.

Dažnai prižiÅ«rėdavo draugės vaikÄ . Nežino, kad jo vaikas jautrus ir jam reikalinga psichologo pagalba atstatant emocinį ryšį su tėvu. Bendraus normaliai. Nemano, kad jam pačiam reikėtų praÅ¡yti psichologo pagalbos. Nemano, kad ir vaikui reikalinga tokia pagalba. Å iuo metu teikia vaikui iÅ¡laikymÄ tokį, kiek antstolis iÅ¡skaičiuoja. Praeitame posėdyje teismas pagarsino Panevėžio VTAS iÅ¡vadÄ , kurioje buvo aptarti įrodymai. Palaiko visus ieÅ¡kinio reikalavimus ir praÅ¡o jį tenkinti.Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas vaikÄ matė, kai vaikui buvo 4 mėnesiai, o ne 3 metai. Vaikas yra jautrus, sunkiai priima svetimus žmones. Vaikas nesileis, kad jį iÅ¡vežtų. Ketina kreiptis vasarÄ Ä¯ psichologus. Supranta, kad tėvas turi teisę bendrauti su savo vaiku. Niekada nedraudė ieÅ¡kovui bendrauti su vaiku. IeÅ¡kovas nesikreipdavo į jÄ . Sulaukdavo skambučių, ieÅ¡kovas jÄ iÅ¡vadindavo necenzÅ«riniais žodžiais. Baisogalos nuovadoje yra pareiÅ¡kimas su nufotografuotomis SMS žinutėmis.

Tai vyko, kai ji pradėjo teistis iÅ¡laikymÄ vaikui, 2012 m. IeÅ¡kovas nėra nei karto pasiteiravęs apie sÅ«nų, jo sveikatÄ , kaip gyvena. SÅ«nus niekada nėra gavęs dovanų iÅ¡ tėvo gimtadienio proga. Mano, kad čia yra ieÅ¡kovo noras psichologiÅ¡kai paveikti atsakovę, o ne noras matyti vaikÄ . SÅ«nus jos dabartinį vyrÄ vadina tėčiu, nes jis jį užaugino. Vaikas nežino, kad ieÅ¡kovas yra jo tėvas. Nesakė vaikui to, nes ieÅ¡kovas nesidomėjo ir jam niekada nerÅ«pėjo.

IÅ¡laikymo Å¡iuo metu jokio nebegauna. Per tuos visus metus yra gavusi iÅ¡laikymÄ tik 7-8 mėnesius. Yra mokėjęs Vaikų iÅ¡laikymo fondas. Ji tikrai sutinka, kad vaikas ir biologinis tėvas turi teisę bendrauti. Tik praÅ¡o netraumuoti vaiko. Mano, kad pradžioje reikėtų bendrauti prie jos, kad bÅ«tų visi trys. Kad ji pakalbėtų ir prikalbintų, kad vaikas priprastų prie ieÅ¡kovo, nes dabar jis nėra jo matęs ir jam ieÅ¡kovas visiÅ¡kai svetimas. Mano, kad jų bendravimas turėtų prasidėti pamažu.

Paskui, jeigu vaikas pats rodys iniciatyvÄ , norÄ bendrauti, susidraugaus, ji sutiks ir vaiko norams neprieÅ¡taraus. Jis galės jį iÅ¡sivežti. Å iuo metu priteistas minimalus iÅ¡laikymas 130 Lt, ir to paties negauna. Paskutinį kartÄ iÅ¡laikymÄ gavo 2014 m. gruodžio mėnesį. Gyvena (duomenys neskelbtini), bute, kartu gyvena jos vyras, močiutė, kuriÄ ji slaugo, ir mažasis sÅ«nus. Butas yra 3 kambarių. Atvažiavus ieÅ¡kovui, nueitų į kambarį trise, paaiÅ¡kintų vaikui, pakalbėtų.

Kiti kartu gyvenantys asmenys netrukdys, gali tai garantuoti. IeÅ¡kovas yra labai konfliktiÅ¡kas žmogus. Mano, reikėtų 1-2 m., kol vaikas pripras prie ieÅ¡kovo. Suteiktų galimybę vaikui ir ieÅ¡kovui bendrauti vaiko kambaryje. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. P. paaiÅ¡kino, kad visiÅ¡kai palaiko VTAS 2015-02-10 pateiktÄ iÅ¡vadÄ . IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡iai dienai yra visiÅ¡kai nepagrįstas, praÅ¡oma bendravimo tvarka prieÅ¡tarauja mažamečio vaiko teisėtam interesui, todėl praÅ¡ytų, kad teismas atsižvelgtų į tas aplinkybes, jog tarp ieÅ¡kovo ir vaiko nėra jokio emocinio ryÅ¡io.

Greičiausiai tam reikėtų laikotarpio. PraÅ¡ytų atsižvelgti į iÅ¡sakytÄ atsakovės pozicijÄ , kad ji sudarytų sÄ lygas bendrauti su vaiku vaiko natÅ«ralioje aplinkoje, vaiko gyvenamoje vietoje. SiÅ«lo metų laikotarpyje numatyti emocinio ryÅ¡io atstatymÄ bendraujant su vaiku, kad vaikas kuo dažniau matytųsi su savo biologiniu tėvu, palaikytų ryšį ir po metų, galimas dalykas, ieÅ¡kovas vėl galėtų kreiptis į teismÄ . Atsižvelgiant į teisėtÄ vaiko interesÄ augti sveikoje aplinkoje, netrikdančioje jo psichinę bÅ«klę, bÅ«tų pažeistas vaiko interesas, jeigu jis iÅ¡važiuotų su nepažįstamu žmogumi, kurio jis nėra matęs, nepažįsta ir nežinos, kokioje aplinkoje jis praleis naktį.

Tokio amžiaus vaikui galėtų atsirasti stresas, psichozės ir kiti dalykai. Ieškinys tenkintinas iš dalies.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį sūnų A. V., gim. (duomenys neskelbtini) (4 b. l.). Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-79-767-2012 iš R. V. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 130 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2008-10-05 iki vaiko pilnametystės;

J. N. (dabar – Rimkienė) paskirta tvarkyti vaiko iÅ¡laikymui priteistas lėšas uzufrukto teise; A. V. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jo motina J. N. jos gyvenamojoje vietoje (5–6 b. l.). IÅ¡ RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-09-26 pateikto raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl praÅ¡ymo“ matyti, kad R. V. kreipėsi į skyrių, Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad savo kompetencijos ribose iÅ¡siaiÅ¡kino praÅ¡yme nurodytas aplinkybes.

Vaiko motinai iÅ¡aiÅ¡kintos įstatyme numatytos jos, kaip motinos teisės, pareigos bei atsakomybė sÅ«naus atžvilgiu. Ji įsipareigojo tinkamai vykdyti įstatyme numatytas teises ir pareigas sÅ«naus A. V. atžvilgiu. Apsilankymo Å¡eimoje metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, vaikas prižiÅ«rimas tinkamai. PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinta, kilus ginčui dėl bendravimo su sÅ«numi tvarkos bei jo dalyvavimo jo auklėjime, jis gali kreiptis į teismÄ reikalaujant nustatyti konkrečiÄ bendravimo bei dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkÄ (7 b. l.).

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo iÅ¡vadoje dėl nepilnamečio A. V. nurodo, kad sutinka, jog bÅ«tų nustatyta nepilnamečio A. V. ir skyriumi gyvenančio jo tėvo R. V. bendravimo tvarka. KonkrečiÄ bendravimo tvarkÄ praÅ¡o teismo nustatyti atsižvelgiant į tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡io stiprumÄ , santykių artumÄ , kad bendravimas nekeltų vaikui neigiamų emocijų, įtampos (31–32 b. l.). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015-02-10 Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2014-10-29 lankėsi R.

V. draugės gyvenamojoje vietoje (dėl jos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) ir nustatė, kad gyvenimo sÄ lygos yra geros. Telefonu ieÅ¡kovo draugė paaiÅ¡kino, kad ji sutinka, jog R. V. parsivežtų savo sÅ«nų savaitgaliais ir abu bendrautų jos namuose. Vaikui miegoti yra atskira lova. Jos Å¡eima nėra įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ (33 b. l.). IÅ¡ pažymos apie 2014-01 – 2015-02 laikotarpiu priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir paÅ¡alpas matyti, kad R.

V. nuo 2014-01-23 iki 2014-01-31 gavo ligos paÅ¡alpÄ , o nuo 2014-10-01 gauna netekto darbingumo pensijÄ â€“ 167,80 EUR (35 b. l.). IÅ¡ pažymos apie asmens įdarbinimus už 2014-02-01 – 2015-02-28 laikotarpį matyti, kad R. V. nuo 2013-10-22 iki 2014-02-28 buvo AB „L.“ darbuotojas, nuo 2014-03-21 iki 2015-01-02 - UAB „R. ir K.“ darbuotajas, nuo 2014-12-30 - UAB „D.“ darbuotojas (37 b. l.). IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad R.

V. 12 kartų baustas administracine tvarka (40–42 b. l.). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 d., 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus bei pirmiausia įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principÄ , nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, t. y. vaiko teisę žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebÅ«ti iÅ¡skirtam su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , iÅ¡skyrus, kai toks atskyrimas bÅ«tinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iÅ¡ jų, su kuriuo buvo iÅ¡skirtas, iÅ¡skyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis).

Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimÄ ir raidÄ principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ , visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). IÅ¡tyrus ir įvertinus Å¡ioje byloje esančius įrodymus, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo bendravimas su nepilnamečiu sÅ«numi A.

V. prieÅ¡tarautų ir kenktų vaiko interesams, ar vaikui bÅ«tų padaryta žalinga įtaka ir kt., tačiau ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarka Å¡iuo metu neatitinka vaiko A. V. teisėtų interesų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu pats ieÅ¡kovas nurodė, kad vaikÄ matė tik tris kartus, tiksliai net neprisimena, kada jį matė paskutinį kartÄ . Atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovas su savo sÅ«numi visai nebendravo, paskutinį kartÄ jį matė kai vaikui buvo 4 mėnesiai, todėl vaikas Å¡iuo metu nepažįsta ieÅ¡kovo ir visapusiÅ¡kam bendravimui Å¡iai dienai dar nėra pasiruošęs, t. y. tarp ieÅ¡kovo ir vaiko nėra jokio emocinio ryÅ¡io.

Atsižvelgiant į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ , tėvo su vaiku bendravimo tvarka nustatytina atsižvelgiant į tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡io stiprumÄ , santykių artumÄ , kad bendravimas nekeltų vaikui neigiamų emocijų, įtampos. RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu pasiÅ«lė metų laikotarpyje numatyti emocinio ryÅ¡io atstatymÄ bendraujant su vaiku, kad vaikas kuo dažniau matytųsi su savo biologiniu tėvu, palaikytų ryšį ir po metų ieÅ¡kovas vėl galėtų kreiptis į teismÄ .

Teismas pripažįsta, jog siÅ«loma pereinamojo laikotarpio bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi bendravimo tvarka, pagal kuriÄ vienerius metus ieÅ¡kovas bendrautų su nepilnamečiu sÅ«numi A. V. jo mamos J. R. namuose, yra pakankama emocinio ryÅ¡io atstatymo tarp tėvo ir sÅ«naus tikslams pasiekti bei atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į vaiko amžių, specialų miego ir poilsio režimÄ , iÅ¡vadÄ byloje teikiančių institucijų nuomonę, bei siekiant abiejų bylos Å¡alių interesų pusiausvyros, ieÅ¡kovo ir jo nepilnamečio sÅ«naus pereinamojo laikotarpio bendravimo savaitgaliais (pirmÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį ir trečiÄ mėnesio sekmadienį) laikas nustatytinas nuo 10 iki 13 valandos.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, taip pat teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, nustatytina bendravimo su nepilnamečiu A.

V. tvarka, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.Kadangi byloje abi šalys buvo atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (ieškovui ir atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 96 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo ieÅ¡kovas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sÅ«numi A. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvieno mėnesio pirmÄ Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. ir kiekvieno mėnesio trečiÄ sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ Teisėja                                                                               Daiva Å abanskienė