b132efc6-fb3f-409d-b7b8-5ba09cd4db4a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja JPranešėja Jolanta Gailevičienė             Civilinė byla Nr. 2S-1846-777/2014Teisėja Erika TamoÅ¡aitienė             (Proceso Nr. 2-06-3-11699-2014-4)             Procesinio sprendimo kategorijos                                                                      99.1.4; 106.3; 122.4.                                                                              (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. lapkričio 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-15 nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ atsakovams J.

S. ir D. S. dėl skolos bei delspinigių priteisimo n u s t a t ė: ieÅ¡kovė UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 10 013,45 Eur skolos, 38,88 Eur delspinigių, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieÅ¡kinio pateikimÄ teismui CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu.

Nurodo, kad yra vieÅ¡as juridinis asmuo, veikia valstybės naudai, be to, ji yra įsteigta ir veikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-18 nutarimo Nr. 739 „Dėl BÅ«sto paskolų draudimo bendrovės“ pagrindu, jos akcijas patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija (100 proc. akcininkas).Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-15 nutartimi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė reikalavimus atsakovams kildina iÅ¡Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 2008-08-27 tarp Å¡alių sudarytos draudimo sutarties.

ReikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl skolos pagal draudimo sutartį priteisimo, ieÅ¡kovė UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ gina savo, t. y. juridinio asmens, interesus. IeÅ¡kovė nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima manyti, jog ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama tokį ieÅ¡kinį, gina valstybės interesus. Vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovės akcijų savininkas yra valstybė, savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju reikÅ¡dama ieÅ¡kinį ji gina valstybės, t. y. vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir neatleidžia jos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes nagrinėjamu atveju ji gina savo, juridinio asmens interesus.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei už reikalavimus priteisti įsiskolinimÄ pagal draudimo sutartį netaikytinas CPK 83 str. 1 d. 5 p. numatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas, dėl to ji įpareigotina sumokėti 780,75 Lt žyminį mokestį.Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-15 nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodo, kad prašė atleisti nuo žyminio mokesčio CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu, tačiau teismas dėl Å¡ios teisės normos nepasisakė.

Bendrovės akcijas 100 proc. valdo Finansų ministerija, jos tikslas – suteikti galimybę efektyviai spręsti gyventojų aprÅ«pinimo bÅ«stu problemÄ Lietuvoje. BÅ«sto įsigijimo (nuomos) koncepsija buvo pagrįsta tuo, kad valstybė, remdama bÅ«sto sektorių, skatina finansų rinkÄ ir investicijas į bÅ«sto sritį tam panaudoti mokesčių, paskolų draudimo instrumentus, t. y. bendrovė įgyvendino valstybės interesÄ . Bendrovė, vykdydama bÅ«sto kreditų draudimo veiklÄ , sudarydavo bÅ«sto kreditų draudimo sutartis, tačiau Lietuvos banko valdybos 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 03-190 „Dėl UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ iÅ¡duotos draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymo“ buvo sustabdytas bendrovės Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2005 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. N-46 iÅ¡duotos draudimo veiklos licencijos Nr. 000006 galiojimas, todėl ieÅ¡kovė jokio pelno negauna.

IeÅ¡kovė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, nes atitinka sÄ lygas, numatytas CK 2.34 straipsnyje. VieÅ¡asis juridinis asmuo gali turėti ir siekti pelno. IeÅ¡kovė, sudarydama draudimo sutartis, buvo pelno siekianti įmonė, nes įstatymas to nedraudė daryti, tačiau nuo licencijos sustabdymo dienos jokio pelno negauna. Kad ieÅ¡kovė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo pripažino Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.                 2A-1094/2014.

Pagal bendrovės vykdomÄ socialinę misijÄ akivaizdu, kad ji gina vieÅ¡Ä jį interesÄ .Atskirasis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus – Lietuvos banko valdybos                      2013-11-21 nutarimÄ Nr. 03-190 „Dėl UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ iÅ¡duotos draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymo“.

Nurodė, kad bÅ«tinybė pateikti šį įrodymÄ iÅ¡kilo tik gavus skundžiamÄ nutartį. PraÅ¡ymas tenkintinas (CPK 314 str.).Ginčo esmė – ar ieÅ¡kovė UAB ,,BÅ«sto paskolų draudimas“ atleistina nuo žyminio mokesčio CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu. Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimÄ , įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybÄ bÅ«tų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifikÄ , taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismÄ , yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

AtleidimÄ nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų reglamentuoja CPK 83 str. nuostatos. Remiantis Å¡io straipsnio 1 d. 5 p., valstybės ir savivaldybės įstaigos yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už tÄ bylos dalį, kuria siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Kai tokios įstaigos pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį, pateikia pareiÅ¡kimÄ ar praÅ¡ymÄ siekdamos apginti vieÅ¡Ä jį, valstybės ar savivaldybės interesÄ . IÅ¡ Å¡ių teisės normų seka, kad valstybės institucijos ir kiti asmenys nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleidžiamos tada, kai jie ieÅ¡kiniu ar prieÅ¡ieÅ¡kiniu inicijuoja valstybės (ar vieÅ¡ojo) intereso gynimÄ (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).

Nustatyta, kad UAB ,,BÅ«sto paskolų draudimas“ yra įsteigta ir veikianti pagal Vyriausybės 1998 m. birželio 18 d. nutarimÄ , bendrovės akcijas patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija, t. y. pastaroji vykdomosios valdžios institucija yra vienintelė įmonės savininkė, todėl nekvestionuotina, kad UAB ,,BÅ«sto paskolų draudimas“ yra vieÅ¡asis juridinis asmuo. Tačiau UAB ,,BÅ«sto paskolų draudimas” pavadinime nėra valstybės įmonę nusakančios teisinės formos „valstybės įmonė“ arba Å¡ių žodžių santrumpos „VĮ“ (o ,,UAB”), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu įmonė iÅ¡ esmės atitinka Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ valstybės įmonės sampratÄ , t. y. valstybės įmonė yra iÅ¡ valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotÄ ir jos įgytÄ turtÄ valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.

Tačiau, tik valstybės įmonės, kaip vieÅ¡ojo juridinio asmens, statusas nėra savaiminis ir pakankamas atleidimo nuo žyminio mokesčio CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindas. Aukščiau nurodytos įstatymo normos analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog įstatymų leidėjas, apibrėždamas atleidžiamų nuo žyminio mokesčio asmenų ratÄ , remiasi ne Å¡ių asmenų procesine padėtimi byloje, o juos nurodo kaip teisinių santykių subjektus, kartu pabrėžiant, kad minima norma Å¡ių asmenų atžvilgiu taikoma tik tais atvejais, kai jie gina vieÅ¡Ä jį, valstybės ar savivaldybės interesÄ .

VieÅ¡asis interesas – tai visuomenės interesas, kuris atskirais atvejais gali bÅ«ti apibrėžiamas tam tikrų visuomeninių santykių ar visuomenės grupės sritimi (pavyzdžiui, vartotojų, tautinių mažumų, nepilnamečių, valstybės interesai ir kita). Ä®statymų leidėjas turi teisę nustatyti vieÅ¡ojo intereso ribas konkrečiuose santykiuose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas), todėl įstatymuose, nepažeidžiant Konstitucijos, gali bÅ«ti nustatyta, kokiais atvejais ir kokia tvarka įgaliotos institucijos ar pareigÅ«nai gali vieÅ¡Ä jį interesÄ ginti teisme.

CPK              5 str. 3 d. yra įtvirtinta nuostata, kad įstatymų numatytais atvejais ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti gali pareikÅ¡ti prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys. Å iÄ nuostatÄ konkretizuoja CPK 49 str. Valstybės, savivaldybės institucijos, kiti asmenys ar jų grupės, paduodantys ieÅ¡kinius, pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus ar skundus, kuriais siekia apginti pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , privalo nurodyti, kokio įstatymo pagrindu Å¡ie asmenys kreipiasi į teismÄ teisminės gynybos.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡ojo intereso gynimas yra vieno iÅ¡ pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistÄ teisę, iÅ¡imtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės Å¡alies, kuri ne visada gali kreiptis į teismÄ su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę bei asmenų, negalinčių savarankiÅ¡kai pasinaudoti teise į gynybÄ , teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v.

F. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007). VieÅ¡asis interesas yra visuomenės interesų visuma, kuriÄ apsprendžia aukÅ¡tesnis visuomenės iÅ¡likimo užtikrinimo tikslas, svarbesnis už trumpalaikius ar siauresnius turtinės naudos, pelno siekimo interesus, atspindintis ir iÅ¡reiÅ¡kiantis pamatines konstitucines visuomenės vertybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Mokėjimo draudimo susitarimu Å¡alys numatė 2,5 proc. dydžio draudimo įmokÄ , kuri skaičiuojama nuo ieÅ¡kovės bankui iÅ¡mokėtos ir atsakovų ieÅ¡kovei per mokėjimų bankui laikotarpį negrÄ Å¾intos sumos, per ne trumpesnį kaip 10 metų terminÄ lygiomis dalimis kas mėnesį be palÅ«kanų.

Tai reiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių buvo sudarytas atlygintinis sandoris (draudimo sutartis), atitinkantis CK 6.987 str. reglamentuotÄ draudimo sutarties sampratÄ . IeÅ¡kovės finansinių atskaitomybių duomenimis įmonės veiklos tikslas – vykdyti kredito draudimÄ ir vykdant Å¡iÄ veiklÄ siekti maksimalaus pelno, kÄ patvirtina ieÅ¡kovės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, sudarydama draudimo sutartis, buvo pelno siekianti įmonė. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės UAB ,,BÅ«sto paskolų draudimas“ veikla nėra pagrįsta vieÅ¡ojo, valstybės ar savivaldybės intereso apsaugos aspektu, kadangi ji veikė kaip pelno siekianti įmonė, o pelno siekimas iÅ¡ esmės nesuderinamas su vieÅ¡ojo intereso apsauga ir gynimu.

Be to, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti be bendrųjų reikalavimų, keliamų ieÅ¡kinio turiniui, ieÅ¡kovė nenurodė įstatymo, kuriuo remiantis jai suteikta teisė pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį. IÅ¡ ieÅ¡kovės atskirojo skundo galima darytina iÅ¡vadÄ , kad nuo jos veiklos licencijos galiojimo sustabdymo dienos ji nelaiko savęs pelno siekiančia įmone, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyta aplinkybė iÅ¡ esmės nekeičia įmonės veiklos pobÅ«džio ir įstatuose nustatytų veiklos tikslų, kadangi, pasikeitus įmonės situacijai, galėtų bÅ«ti sprendžiamas licencijos galiojimo atnaujinimo ir tolimesnės įmonės veiklos (pelno tikslais) vykdymo klausimas.

Pažymėtina, kad nors įmonės veikla sustabdyta, įmonė toliau vykdo iki Å¡iol prisiimtus įsipareigojimus ir administruoja anksčiau sudarytas draudimo sutartis, moka draudimo iÅ¡mokas, užsiima skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu ir turto realizavimu, iÅ¡skyrus naujų draudimo sutarčių sudarymÄ . IeÅ¡kovė vykdo Å«kinę-komercinę veiklÄ , siekia pelno, o aplinkybė, jog dėl Å¡alyje įvykusios krizės ji turėjo padengti kreditinių įsipareigojimų nebegalinčių vykdyti asmenų skolas bankas nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė tapo ne pelno siekiančia ir vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančia organizacija, kuriai taikytinas CPK 83 str. 1 d. 5 p. nustatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas.

Faktas, jog ieÅ¡kovė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais nereiÅ¡kia, kad ji gali bÅ«ti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu. IeÅ¡kovė gali praÅ¡yti atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar praÅ¡yti atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ dėl pablogėjusios finansinės padėties. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 780,75 Lt žyminio mokesčio dydis yra pagrįstas (CPK     80 str. 1 d. 1 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo terminas yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas terminas sumokėti 780,75 Lt žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str.              2 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 str., teismas n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-15 nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti ieÅ¡kovei UAB ,,BÅ«sto paskolų draudimas“ terminÄ iki 2014-12-05 sumokėti 780,75 Lt žyminį mokestį už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimÄ patvirtinantį banko dokumento originalÄ . Teisėja                                                                                                      Jolanta Gailevičienė