2025-02-26 Nr. AB-3444-3-63-3-02044-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-46-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02044-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. V., V. V., J. Š.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „EM investicijos“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. CSPR-151 „Dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas nuo 2020 m. spalio 12 d. nuosavybės teise valdo administracines – biuro patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), kurios yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), kuriame yra suformuoti du turtiniai vienetai.

2.2. Greta esančiame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Daugiabutis namas) tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. V. nuosavybės teise valdo butą (toliau – ir Butas), antro aukšto lygyje yra įsirengę žiemos sodą, o ant Pastato stogo – terasą (toliau – ir terasa). Terasa įrengta plote, kuriame yra Patalpų kupoliniai stoglangiai, todėl terasa juos uždengia, o pro Pastato stogo konstrukcijas į Patalpas patenka vanduo.

2.3. Kadangi Nekilnojamojo turto registre nėra registruotų jokių daiktinių teisių į Pastato stogą, norėdamas suremontuoti Pastato stogą, pareiškėjas kreipėsi į trečiuosius suinteresuotus asmenis A. V. ir V. V. su prašymu išmontuoti terasą, tačiau jie atsisakė tai padaryti. Tada pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas stogo remontui atlikti t. y. išmontuoti įrengtą terasą.

2.4. Registrų centras 2022 m. birželio 28 d. raštu Nr. SP-26200 (1.4 E) informavo pareiškėją, jog tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. V. kreipėsi į Registrų centrą su prašymu atnaujinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtą buto kadastro duomenų bylą. Nors Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. SPR5-7060 (14.4 E) ir Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius (toliau – ir Registro tvarkytojas) 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. SPR4-5670 (14.5 E) prašymo netenkino, Komisija Sprendimu šiuos sprendimus panaikino ir priėmė naują sprendimą – prašymą tenkino ir matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtos Buto kadastro duomenų bylos ir 2022 m. balandžio 4 d. deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą / statinio (ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Deklaracija) pagrindu pakeitė Buto kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre.

2.5. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, todėl privalo būti panaikintas. Ginčo terasa yra įrengta ant kito statinio, nei yra A. V. ir V. V. nuosavybės teise valdomas Butas, todėl jokios ankstesnės Buto kadastro duomenų bylos negali reglamentuoti šių asmenų teisės naudotis terasa, nesant Pastato bendraturčių sutikimo. A. V. ir V. V. prašymas buvo išnagrinėtas, neinformavus pareiškėjo.

2.6. Ginčo pastatų techniniuose projektuose yra nurodyta, kad Pastato stogas gali būti eksploatuojamas, tačiau juose nėra reglamentuota naudojimosi stogu tvarka, nepažymėta, kad Pastato stogu gali naudotis ir kito pastato bendraturčiai, 2017 metų kadastrinių matavimų byloje nėra pateikti terasos matmenys, Pastato bendraturčių sutikimas atlikti Pastato stogo matavimus.

3. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Priimdama Sprendimą, Komisija įvertino aplinkybes, kad A. V. ir V. V. 2017 m. liepos 7 d. prašymo ir 2017 m. kovo 6 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje pateiktų duomenų pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre buvo įregistruoti pakeisti Buto kadastro duomenys. 2017 m. kovo 6 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje yra nurodyta, kad iš Buto antrame aukšte esančios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) yra patekimas ant Pastato atskirtos stogo dalies. A. V. ir V. V. 2017 m. liepos 7 d. prašymo nagrinėjimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė terasų žymėjimo statinių aukštų planuose ir duomenų pateikimo pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų formose bei patalpos kadastro duomenų formose. Tokia tvarka galiojo iki 2018 m. vasario 24 d.

4.2. Sulyginus 2017 m. kovo 6 d. parengtos Buto kadastro duomenų bylos ir 2022 m. kovo 28 d. parengtos A. V. ir V. V. Buto kadastro duomenų byloje nurodytus Buto antro aukšto planų duomenis matyti, kad jose yra pavaizduotas patekimas iš Buto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ant Pastato atskirtos stogo dalies, o 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje yra identifikuota terasa.

4.3. Tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. V. Komisijai pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. 2D-16317 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad gavus skundus dėl gyventojų, gyvenančių adresais (duomenys neskelbtini), butuose Nr. (duomenys neskelbtini), galimai savavališkų ir neteisėtai įsirengtų terasų, dėl kurių įrengimo galimų pažeidimų Pastato patalpose per pastato stogo konstrukciją pradėjo bėgti vanduo, bei statinio stogo naudojimo, buvo atlikti patikrinimai, tačiau pažeidimų nenustatyta. Be to, vadovaujantis skirtingų laikotarpių ortofotografinių žemėlapių duomenimis, buvo nustatyta, jog terasos ant Pastato stogo egzistavo dar iki 2017 m. lapkričio 24 d. Pastato statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastato statybos užbaigimo aktas) išdavimo. Įvertinusi minėtas aplinkybes, Komisija konstatavo, kad A. V. ir V. V. 2022 m. balandžio 4 d. prašymas netenkintas nepagrįstai.

4.4. Pareiškėjo argumentas, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausanti terasa negalėjo būti įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, kadangi ji yra įrengta ant kito pastato stogo, yra nepagrįstas. Turimi duomenys patvirtina, jog terasos ant Pastato stogo egzistavo iki statybos užbaigimo akto išdavimo bei pareiškėjo įregistravimo juridinių asmenų registre. Atlikusi aukščiau nurodytą patikrinimą, Inspekcija jokių pažeidimo nenustatė.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. V. atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodydami analogiškus argumentus, kurie pateikti atsakovo Registrų centro atsiliepime į skundą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „EM investicijos“ skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens A. V. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

7.1. Tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. V. 2022 m. balandžio 4 d. kreipėsi į nekilnojamojo turto kadastro ir registro įstaigą su prašymu Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre atnaujinti bei pakeisti Buto kadastro bei registro duomenis UAB „Prokadas“ matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtos Buto kadastro duomenų bylos ir Deklaracijos pagrindu.

7.2. Kadastro tvarkytojo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. SPR5-7060 (14.4 E) bei Registro tvarkytojo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. SPR4-5670 (14.5 E) prašymas buvo netenkintas.

7.3. Nesutikdami su Kadastro tvarkytojo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. SPR5-7060 (14.4 E), A. V. ir V. V. 2022 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Komisiją, skunde nurodydami, jog Buto kadastro duomenys buvo pakeisti ne tik įtraukiant terasą, bet ir dėl Buto vidaus perplanavimo, paprastojo remonto būdu įrengus papildomą kambarį. Tuo tikslu buvo užpildyta Deklaracija. A. V. ir V. V. nurodė, kad terasa ant Pastato stogo yra įrengta dar 2008 metais, jos egzistavimas yra užfiksuotas 2017 metų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, tačiau nebuvo atlikti jos matavimai bei jai nebuvo suteiktas atskiras indeksas. A. V. ir V. V. teigė, kad jie jokių terasos statybos ar remonto darbų neatliko, todėl teritorinio registratoriaus nurodytų Pastato kadastrinių duomenų patikslinimui pagrindo nėra. Pareiškėjai pažymėjo, kad terasos įrengimo darbai nelaikytini pastato išvaizdos keitimo darbais, todėl statybą leidžiantis dokumentas tam nereikalingas.

7.4. Išnagrinėjusi A. V. ir V. V. skundą, Komisija Sprendimu Kadastro tvarkytojo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SPR5-7060 (14.4 E) ir Registro tvarkytojo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SPR4-5670 (14.5 E) panaikino bei priėmė naują sprendimą – pareiškėjų prašymą tenkino ir matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtos Buto kadastro duomenų bylos ir Deklaracijos pagrindu pakeitė Buto kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre.

8. Teismas nustatė, kad administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo, todėl paprastai turi būti tikrinamas ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas akcentavo, kad teismas taip pat visada privalo vertinti pareiškėjo materialinį teisinį suinteresuotumą dėl pareikšto reikalavimo bei ginčijamo akto galimybę būti administracinio ginčo objektu.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neteigė, jog Sprendimo priėmimo metu egzistavo aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje. Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko, nes ginčo terasos įrengimas ant Pastato stogo be Pastato bendraturčių sutikimo A. V.ir V. V. nesuteikia teisės naudotis šia terasa.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad Buto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti 2017 m. liepos 14 d. matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. parengtos Buto kadastro duomenų bylos bei Pastato statybos užbaigimo akto pagrindu. Matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje užfiksuota, kad iš Buto antrame aukšte esančios patalpos (oranžerijos), plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), yra patekimas ant Pastato atskirtos stogo dalies. Matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje nurodyti duomenys, kad 2022 metais Bute atlikti paprastojo remonto darbai ir identifikuota terasa. Deklaracija patvirtina, kad 2022 metais Bute buvo atliktas paprastasis remontas.

11. Sulyginęs matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje ir matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje nurodytus Buto kadastro duomenis, teismas nustatė, kad šiose bylose Buto bendras plotas bei kiti kadastro duomenys yra tokie patys, išskyrus skirtingu metu apskaičiuotą Buto vidutinę rinkos vertę bei matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje (forma ir buto antro aukšto planas) identifikuotą terasą TR2-53,87 kv. m.

12. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 2D-16317 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ pažymėta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2008 m. liepos 11 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Pamario projektai“ 2008 m. parengtą projektą „Blokuotų gyvenamųjų namų III korpuso naujos statybos projekto pakeitimas statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo numatyta teisė ant eksploatuojamų biuro patalpų sutapdinto stogo, kurio danga – frakcinis plautas žvyras, gyventojams savo nuožiūra tvarkyti stogą – įsirengti takelius, apželdinti, įrengti kilnojamus aptvėrimus ir pan. Inspekcija konstatavo, kad „ant sutapdinto eksploatuojamo stogo frakcinio plauto žvyro sluoksnio ir terasos grindų įrengimas yra priskiriamas prie paprastojo remonto darbų, kuriais nėra keičiamos, šalinamos, nėra įrengiamos, nestiprinamos ir nesilpninamos laikančiosios konstrukcijos. Tuo atveju, jei ant administracinio pastato minėtos stogo dalies stogo frakcinio plauto žvyro sluoksnis yra įrengtas, jau išdavus 2017 m. lapkričio 24 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tai vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 p. ir 5 p. nuostatomis ant sutapdinto eksploatuojamo stogo frakcinio plauto žvyro sluoksnio įrengimas ir terasos grindų įrengimas nėra laikomi pastato išvaizdos keitimu, todėl šiems paprastojo remonto darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Todėl frakcinio plauto žvyro sluoksnio įrengimas ir terasos grindų įrengimas ant eksploatuojamo stogo nėra savavališka statyba, nes nepatenka į statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 p. ir 5 p. išvardintus atvejus“.

13. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas buvo priimtas, Komisijai įvertinus matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. ir matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtose Buto kadastro duomenų bylose nurodytus duomenis, tai, kad matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. Buto kadastro duomenų bylos rengimo metu galioję teisės aktai nenumatė terasų žymėjimo bei jų aprašymo statinio kadastro duomenų byloje, statybos užbaigimo akto, kuriuo buvo priimtas naudoti daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), duomenis, įrodymus, jog po statinio pridavimo terasos ant Pastato stogo statybos darbai nebuvo atliekami ir Inspekcijos Rašte nurodytus duomenis.

14. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis, Pastato statyba baigta dar 2008 metais, blokuotų gyvenamųjų namų III korpuso gyventojai terasomis naudojasi daugiau kaip 14 metų. Teismo vertinimu, atsakovo pateikta ortofotografinė medžiaga patvirtina, kad terasos ant Pastato stogo egzistavo dar iki 2017 m. lapkričio 24 d. Statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo bei pareiškėjo įregistravimo Juridinių asmenų registre. Statybos užbaigimo procedūras įgaliota tikrinti Inspekcija, kompetentinga vertinti, ar statinio projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar statybos darbų atlikimui buvo gauti bendraturčių sutikimai, ar statybos darbai atlikti pagal projektą ir teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju matyti, jog tikrinant ginčo statybos teisėtumą, pažeidimų dėl statinio projekto, statybos leidimo išdavimo bei statybos procedūrų užbaigimo nebuvo nustatyta. Pareiškėjas nėra Pastato savininkas – 2020 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu nuosavybės teises įgijo tik į Patalpas, esančias Pastate.

15. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju neįrodytos ginčijamo akto individualizuotos neigiamos pasekmės pareiškėjui, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 16. Pareiškėjas UAB „EM investicijos“ apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

17.1. Vienoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje nurodyta, kad Daugiabučio namo kadastro duomenų bylos duomenimis terasos yra sudėtinės šio namo (taip pat ir jame esančių butų) dalys, todėl duomenys neturi būti išviešinami, kitoje, kad pastato bendro naudojimo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems II ir III korpuso patalpų savininkams, o ne tik pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Š., Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo taip ir neaišku, tai kurio pastato bendrasavininkiai yra pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys bei kokia teisės norma tai numato, nors akivaizdu, kad statiniai – pastatai yra atskiri. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepime į skundą nurodyti argumentai, kad statiniai yra sublokuoti ir turi bendras sienas, todėl konstrukcijos yra bendros, yra nesuprantami, kadangi bendra siena nedaro statinio bendru. Tokiu panašiu principu yra pastatyti dauguma statinių miestų senamiesčiuose, tačiau šie statiniai yra atskiri ir nesudaro teisės šalia esančio statinio savininkui pateikus kadastrinę bylą įregistruoti daiktinės teisės į kitą statinį.

17.2. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas įregistravo turtinę daiktinę teisę į nekilnojamąjį daiktą – suteikė tretiesiems suinteresuotiems asmenims teisę naudotis svetimo statinio – svetimo nekilnojamojo daikto dalimi, t. y. įregistravo servitutą. Ginčijamu Sprendimu nustatytas servitutas į Pastato stogą, kurio priėmimo pagrindas A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtos Buto kadastro duomenų bylos, o ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. Atsakovas minėtas bylas neteisėtai prilygino CK 4.124 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams servitutui įregistruoti.

17.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad „neįrodytos ginčijamo akto individualizuotos neigiamos pasekmės“ pareiškėjui. Įregistravus trečiųjų suinteresuotų asmenų teisę naudotis kitos statinio terasomis buvo apribota Pastato valdymo galimybė. Akivaizdu, kad toks apribojimas turi būti išviešintas, kadangi neišviešinus tokių duomenų pažeidžiamos pareiškėjo teisės – pvz. Patalpų pardavimo atveju pareiškėjas net negalėtų informuoti pirkėjo apie trečiųjų suinteresuotų asmenų teises, susijusias su Pastato stogo naudojimu virš Patalpų – jų apimtį, ribas. Be to, toks neišviešinimas pažeidžia ir kitas pareiškėjo teises. Terasa yra statinio dalis, o statinio techninė priežiūra yra statinio naudotojo pareiga ir atsakomybė. Todėl statinio naudotojas privalo aiškiai žinoti savo teisių ir pareigų apimtį, statinio ir jo konstrukcijų valdymas turi būti aiškiai išviešintas. Statinio valdytojas turi tuo labiau žinoti apie trečiųjų suinteresuotų asmenų teises, susijusias su statinio naudojimu, nes priešingu atveju visa atsakomybė kyla jam. Pastato stogas, išorės sienos yra viso pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi objektai.

17.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino atsakovo poziciją dėl to, kad vadovaujantis ortofotografine medžiaga, terasos, esančios ant Pastato stogo egzistavo iki Statybos užbaigimo akto išdavimo bei pareiškėjo įregistravimo Juridinių asmenų registre, t. y. 2020 m. spalio 2 d., statybos užbaigimo procedūras tikrina Inspekcija, todėl būtent ši institucija yra kompetentinga vertinti ar statinio projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar gauti visi bendraturčių sutikimai, ar statybos darbai atlikti pagal projektą ir teisės aktų reikalavimus, visiškai nevertindamas prie bylos pateiktų projektų – t. y., kad statiniai yra skirtingi. Nors Pastato projekte buvo nurodyta, kad Pastato stogas yra eksploatuojamas, tačiau nenurodyta galimo naudojimo tvarka, nenurodyta kas ir kokiomis sąlygomis ar proporcijomis naudos stogą – tuo labiau nenurodyta galimybė stogu naudotis kito pastato – t. y. Daugiabučio namo bendraturčiams, nes šių statinių projektai buvo atskiri.

17.5. Teritorinis registratorius, atmesdamas trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą, vienu iš pagrindų nurodė, kad terasa įrengta ant Pastato stogo, todėl turi būti patikslinti ir Pastato kadastro duomenys. Toks sprendimas patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, kad terasa yra ant kito statinio stogo. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnį numatyti atvejai, kada kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti – t. y. numatyti atvejai patvirtina, kad kadastro tvarkytojas privalo tikrinti duomenis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Kadastro nuostatai) 9.3 papunktyje taip pat numatyta pareiga patikrinti pateiktus dokumentus. Kad tokie veiksmai buvo atliekami, patvirtina Teritorinio registratoriaus sprendimas atmesti trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą. Taigi šiuo ginčo atveju atsakovas privalėjo įvertinti ar registruojama terasa – kaip daiktinė teisė – servitutas registruojama įstatyme nustatytu pagrindu ir pareikalauti atitinkamo tokias teises suteikiančio dokumento (CK 4.124 str. 1 d.) bei kadastrinės bylos – kaip šią teisę detalizuojančio – išvestinio dokumento, o neįregistruoti teisę tik kadastrinės bylos pagrindu.

17.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas buvo priimtas, Komisijai įvertinus matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. ir matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtose Buto kadastro duomenų bylose nurodytus duomenis, bei tai, kad matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. Buto kadastro duomenų bylos rengimo metu galioję teisės aktai nenumatė terasų žymėjimo bei jų aprašymo statinio kadastro duomenų byloje. Nesuprantama, kaip galima buvo remtis šiuo pagrindu, jeigu tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-96 patvirtinus naują Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) redakciją, nuo 2018 m. vasario 24 d. buvo nustatytas duomenų apie terasą žymėjimas. Tai, kad buvo nubrėžtos linijos, net nenurodant jokių matmenų, ir atsidarančios durys, nereiškia, kad atsiranda servitutas. Tuo labiau į kažkokią tiksliai identifikuotą atitinkamą dalį.

17.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimu formuojama praktika atveria kelią piktnaudžiavimui ir sudaromos sąlygos be statinių bendrasavininkių žinios bei pritarimo registruoti turtines teises – servitutus į šalia esančių statinių stogus.

18. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą nepakeistą.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

19.1. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos A. V. ir V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į Butą, o UAB „EM investicijos“ įregistruotos nuosavybės teisės į Patalpą. Daiktinė teisė – servitutas nėra įregistruota nei Buto, nei Patalpos nekilnojamojo turto registro įrašuose, todėl pareiškėjo teiginiai dėl daiktinės teisės – servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

19.2. Pareiškėjas teismui neteikė jokių įrodymų, kurios paneigtų Registrų centro teiktus įrodymus, kuriuos įvertinęs, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad terasa egzistavo iki Inspekcijos Pastato statybos užbaigimo akto išdavimo.

19.3. Pareiškėjas, įrodinėdamas, kad informacija apie tai, kad ant Pastato yra Daugiabučio namo terasos, turėtų būti paviešinta Pastato (ir / ar jame esančių patalpų) Nekilnojamojo turto registro įrašuose, nepateikė jokių teisės normų, reglamentuojančių tokį duomenų viešinimą.

19.4. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, Kadastro tvarkytojas ir Registro tvarkytojas neturėjo nei teisės, nei pareigos reikalauti papildomų dokumentų 2022 m. gegužės 25 d. vykdydami Buto bei Daugiabučio namo kadastro ir registro duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

19.5. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyti Buto bei Daugiabučio namo kadastro duomenys neatitiktų dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.

20. Tretieji suinteresuoti asmenys A. V., V. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

21.1. Kaip nustatyta byloje ir to pareiškėjas neginčija, terasos buvo įrengtos 2008 m. pagal tų pačių metų projektą bei statybos leidimą. 2017 m. terasų kadastro duomenys nebuvo išsamiai užfiksuoti (terasos 2017 m. kadastrinėse bylose buvo atvaizduotos, tačiau ne taip detaliai), nes tuo metu dar negaliojo terasų kadastro duomenų nustatymo bei žymėjimo tvarka, kuri įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-96 patvirtinus naujas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles. 2022 m. buvo atliktas kadastro duomenų tikslinimas, nustatant ir užfiksuojant detalius terasų kadastro duomenis, ir atnaujinti kadastro duomenys įregistruoti Registrų centre. Nagrinėjamu atveju buvo patikslinti anksčiau įregistruoti kadastro duomenys.

21.2. Pareiškėjas pernelyg sureikšmina tiek pačius kadastrinius matavimus, tiek jų tikslinimą priskirdamas tai, ko kadastro duomenų nustatymas ar tikslinimas net nesprendžia, t. y. pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad patikslinus kadastrinius matavimus buvo sprendžiami nuosavybės, nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos bei servituto nustatymo klausimai. Tačiau nieko panašaus daryta nebuvo, įregistravus kadastro duomenų patikslinimą nei pareiškėjo, nei trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės įgijimo ir panašūs klausimai nebuvo spręsti, nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka taip pat nebuvo nustatyta ir jokie servitutai taip pat nebuvo nei nustatyti, nei įregistruoti. Patikslintais kadastriniais matavimais buvo užfiksuota 14 metų egzistuojanti faktinė padėtis identifikuojant terasas.

21.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklauso tik patalpos, kurios yra sublokuotuose korpusuose, o šių korpusų pagrindinės konstrukcijos yra bendros ir priklauso visiems tiek II, tiek III korpuso patalpų savininkams.

21.4. Pareiškėjas nekilnojamąjį turtą įsigijo laisva valia, todėl jeigu jam netiko esama faktinė padėtis, statinio konstrukcijos, jų išdėstymas, dizainas ir pan., tai jis turėjo galimybę atsisakyti pirkti patalpas ir įsigyti kitą, jam patinkantį nekilnojamąjį turtą. Apsisprendęs įsigyti būtent šias patalpas pareiškėjas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti prieš 12 – 14 metų atliktų architektūrinių sprendimų ir kelti klausimą, kad jam toks terasų eksploatavimas yra nepriimtinas.

21.5. Pareiškėjo cituojamame statybos techniniame reglamente nėra numatyta, kad terasos yra sudėtinė stogo dalis ar elementas. Terasos nėra būtinas ar būdingas stogo elementas, todėl nėra pagrindo teigti, kad terasos priklauso II korpuso stogui. Jau minėta, kad blokuotų pastatų konstrukcijos, tame tarpe stogas, priklauso abiejų korpusų patalpų savininkams, tuo tarpu ant stogo įrengtos terasos nėra būtina stogo konstrukcijos dalis, todėl priklauso atitinkamiems III korpuso butams, taip kaip buvo numatyta projektiniuose sprendiniuose.

21.6. Apeliacinio skundo argumentai dėl servituto nustatymo yra nepagrįsti, nes servitutas nėra nustatytas. Atsakovas Nekilnojamojo turto registre jokių servitutų ginčijamu Sprendimu neįregistravo, o kadastrinių duomenų patikslinimą pareiškėjas nepagrįstai prilygina servitutui.

21.7. Pareiškėjo vardijami pažeidimai yra hipotetiniai, pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė, kad yra pažeidžiamos jo teisės, tuo labiau nepagrindė, kad šis pažeidimas atsirado ne po terasų įrengimo, o būtent po jų registracijos. Terasos yra naudojamos daugiau kaip 14 metų, terasų dydis, buvimo vieta ir kiti duomenys yra puikiai žinomi, todėl yra aiški tiek pareiškėjo, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių apimtis. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad jam yra trukdoma vykdyti statinio techninę priežiūrą, o jeigu kyla ginčai dėl stogo remonto, tai atsakovas su tuo nėra niekaip susijęs ir jo atlikta kadastro duomenų registracija nei padeda, nei kliudo vykdyti techninę priežiūrą. Dėl stogo remonto kilęs ginčas nagrinėtinas tarp bendraturčių, ką įrodo pačio pareiškėjo iniciatyva inicijuota civilinė byla Nr. e2-233-1067/2023.

21.8. Pareiškėjo sutikimas terasų kadastro duomenų registracijai nebuvo reikalingas, nes tokio sutikimo privalomumo jokie teisės aktai nenumato. Klausimai susiję su terasos statyba išspręsti dar 2008 m. ir prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą patikrinti. Jeigu kokio nors sutikimo būtų trūkę, tai viešo administravimo subjektas nebūtų išdavęs statybą leidžiantį dokumentą. Be to, pareiškėjas jokioje byloje nėra pareiškęs jokių reikalavimų, kuriais ginčytų statinių projektinius sprendinius, statybą leidžiantį dokumentą ar statybos užbaigimo dokumentus, taip pat jokioje byloje neginčija pačių kadastrinių matavimų. Norėdamas užginčyti terasų kadastro duomenų registraciją, pareiškėjas visų pirma turėjo teismine tvarka įrodyti pačios statybos neteisėtumą, tačiau tai nėra padaryta. Dar daugiau, nagrinėdama pareiškėjo skundą dar 2021 metais Inspekcija jokių pažeidimų įrengiant terasas nenustatė.

21.9. Pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų statinių projektų, yra nepagrįsti, nes tiek kiek buvo būtina, teismas projektus įvertino. Pareiškėjas teigia, kad projekte nenurodyta galimo naudojimo tvarka, nenurodyta kas ir kokiomis sąlygomis ar proporcijomis naudos stogą – tuo labiau nenurodyta galimybė stogu naudotis kito pastato – t. y. Daugiabučio namo bendraturčiams, nes šių statinių projektai buvo atskiri. Šie argumentai niekaip nesusiję su atsakovo veiksmų (ne)teisėtumu, be to pareiškėjas nepagrįstai siekia priskirti teismui atlikti projektinių sprendinių vertinimą, kas yra viešojo administravimo subjekto kompetencija prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Teismas tikrai neprivalėjo vertinti detaliai ar nedetaliai numatytas stogo naudojimas, kokios naudojimo proporcijos ir t. t., nes tai ne tik ne teismo kompetencija, bet ir išeina už skundo nagrinėjimo ribų. Jeigu kyla ginčai dėl bendro nuosavybės objekto naudojimo, tokie ginčai pagal suinteresuoto asmens ieškinį sprendžiami civilinio proceso tvarka.

21.10. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad statinių projektuose nenurodyta, kad būtent III korpuso patalpų savininkai gali naudoti II korpuso stogu. Byloje pateikti duomenys (projektiniai sprendiniai) patvirtina, kad stogas tarnauja gyventojams kaip terasa. Iš brėžinių matyti, kad išėjimas ant stogo per lodžijas suprojektuotas būtent III korpuso butams, ne kam nors kitam, todėl iš brėžinių visiškai akivaizdu, kad stogas tarnauja III korpuso butų savininkams skirtų terasų įrengimui, nepaisant to, kad sprendiniuose nėra konkrečiai įvardinta kurio korpuso patalpoms numatomas terasų įrengimas.

21.11. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neatliko tinkamo pateiktų dokumentų vertinimo, įregistravo servitutą, bet nepareikalavo jį patvirtinančio dokumento ir pan., nes byloje net nėra ginčo, jog registratorius būtų padaręs kokias nors pateiktų dokumentų tikrinimo klaidas. Teisės aktai numato registratoriaus pareigą patikrinti formaliuosius pateiktų dokumentų aspektus, bet ne vertinti pačių dokumentų turinį iš esmės jų teisėtumo požiūriu. Pareiškėjas nepagrįstai siekia priskirti atsakovui dokumentų turinio vertinimo funkcijas, kas viršytų atsakovo teisės aktais suteiktą kompetenciją. Ką registratorius privalo patikrinti yra numatyta teisės aktuose ir pareiškėjas nenurodė nei vieno teisės aktų straipsnio ar punkto, kurį registratorius šiuo atveju būtų pažeidęs, todėl pareiškėjo argumentai apie atsakovo veiksmų neteisėtumą yra nepagrįsti ir neįrodyti.

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. CSPR-151 „Dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų“, kuriuo nuspręsta matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos ir Deklaracijos pagrindu pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, skundą patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde akcentavo, kad statiniai – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir visuomeninės paskirties pastatas (duomenys neskelbtini) yra atskiri, jų projektai buvo atskiri, Sprendimu be pareiškėjo sutikimo faktiškai buvo įregistruotas servitutas, taip suvaržytos jo teisės; pastato (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys nebuvo patikslinti, todėl pareiškėjo teisių suvaržymas nebuvo išviešintas, kadastro duomenys negali būti keičiami remiantis kadastrinių matavimų byla ar ortofotografine medžiaga.

24. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 6 straipsnio 5 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, o Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2.2 papunktis numato, kad siekiant pakeisti patalpos kadastro duomenis po parastojo remonto, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais surašyta statytojo ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens ir įregistruota Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ deklaracija.

25. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą patenkino trečiųjų suinteresuotų asmenų A. V. ir V. V. 2022 m. balandžio 4 d. prašymą (duomenys neskelbtini) ir matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtos Buto kadastro duomenų bylos ir Deklaracijos pagrindu pakeitė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas rėmėsi matininko T. N. 2017 m. kovo 6 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje nurodytais duomenimis, aplinkybe, kad tuo metu galioję teisės aktai nereglamentavo terasų žymėjimo bei jų aprašymo statinio kadastro duomenų byloje; Statybos užbaigimo akto, kuriuo buvo priimtas naudoti Daugiabutis, duomenimis; matininkės A. P. 2022 m. vasario 28 d. parengtoje Daugiabučio namo kadastro duomenų byloje nurodytais duomenimis, kad Daugiabučiame name po 2017 m. nebuvo atlikta jokių statybos darbų; matininkės A. P. 2022 m. kovo 28 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje nurodytais duomenimis, kad Bute buvo atlikti paprasto remonto darbai; taip pat Inspekcijos Rašte nurodytais papildomais duomenimis.

26. Inspekcija Raštu (2021 m. rugsėjo 29 d. Nr. 2D-16317) konstatavo, kad projektuotojo UAB „Pamario projektai“ 2008 m. parengto techninio darbo projekto „Blokuotų gyvenamųjų namų II korpuso naujos statybos projekto pakeitimas statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir projektas) bendrosios dalies aiškinamajame rašte nurodyta, kad ant eksploatuojamo biurų patalpų stogo projektuojama stiklinis priestatas, kad visuomeninės dalies patalpų stogas tarnauja gyventojams kaip eksploatuojama terasa, antro aukšto lygyje ant eksploatuojamo stogo projektuojami žiemos sodai. Taip pat nustatė, kad administracinio pastato stogas yra sutapdintas, eksploatuojamas, danga – frakcinis plautas žvyras, ir kad vėliau gyventojai galės savo nuožiūra tvarkyti stogą – įrengti takelius, apželdinti, įrengti kilnojamus aptvėrimus ir pan. Minėto projekto pakeitimams Klaipėdos savivaldybės administracija 2008 m. liepos 11 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojo iki 2018 m. liepos 11 d.), kuriame yra nurodyti gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) butų su pristatytomis galerijos patalpomis plotai; nustatyta, kad kiekvieno iš šių butų bendras plotas neviršija statybos leidime nurodyto buto bendro ploto. Rašte nurodyta, kad ant sutapdinto eksploatuojamo frakcinio plauto žvyro sluoksnio ir terasos grindų įrengimas yra priskiriamas prie paprastojo remonto darbų, kuriais nėra keičiamos, šalinamos, įrengiamos, nestiprinamos ir nesilpninamos laikančiosios konstrukcijos; tai nėra laikoma pastato išvaizdos keitimu; nėra savavališka statyba, nes nepatenka į reglamento STR 1.5.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 3 priedo 4 ir 5 punktuose išvardintus atvejus. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2017 m. vasario 13 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kurioje nurodytos minėtos galerijos patalpos, ir 2017 m. liepos 5 d. statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atlikus patikrinimą surašytas 2021 m. rugsėjo 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1825 su išvada – pažeidimų nenustatyta.

27. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui buvo pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse įvardinti dokumentai, t. y. 2022 m. kovo 28 d. Buto kadastrinių duomenų byla bei Statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infosistema“ 2022 m. balandžio 4 d. įregistruota Deklaracija, kuri, vadovaujantis STR 1.05.01:2017 10.3 papunkčiu, yra statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus reglamento 10.2 p.) yra užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas buvo rengiamas.

28. Pareiškėjo abejonės dėl aplinkybių, kad T. N. 2017 m. kovo 6 d. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje nebuvo pažymėtos terasos, bei, kad teismas rėmėsi, be kita ko ir ortofotografinių žemėlapių medžiaga, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo. Ta aplinkybė, kad 2017 m. parengtoje Buto kadastro duomenų byloje nebuvo pažymėtos terasos, nes tik nuo 2018 m. vasario 24 d. įsigaliojus naujos redakcijos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-96, buvo numatyta, kad jei prie pastato įrengta terasa, duomenys apie terasą, nurodant jos pažymėjimą statinių išdėstymo plane, pateikiami skiltyje „Pastabos“ (101 p.), nesudaro pagrindo kvestionuoti ginčo terasų įrengimo teisėtumą, kas buvo iš esmės konstatuota Daugiabučio namo 2017 m. liepos 5 d. statybos užbaigimo aktu. Ortofotografinė medžiaga yra tik papildomi įrodymai, patvirtinantys patį terasų įrengimo faktą tam tikru metu (2016 m., 2017 m.). Terasų įrengimo teisėtumas yra pagrindžiamas Sprendime nurodytais aukščiau aptartais duomenimis, ir pareiškėjas nėra pateikęs į bylą įrodymų, kuriais tai būtų konstatuotas projekto, statybos leidimo, Statybos užbaigimo akto, Buto kadastro duomenų bylos, Deklaracijos ir jų atskirų dalių neteisėtumas.

29. Pareiškėjo argumentai, kad Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 6 d. atlikto patikrinimo išvada, jog statybos pažeidimų nenustatyta, reikšminga tik savavališkos statybos fakto, bet ne teisės į terasas jų priklausomybės prasme, neturi reikšmės sprendžiant dėl teisių į ginčo terasą įregistravimo. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindu, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkte yra numatytas naujo daikto pagaminimas, kas nagrinėjamu atveju reiškia statinio statybos teisės aktų nustatyta tvarka užbaigimą. Statybos užbaigimo procedūros vykdomos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 28 str. 12 d.). Taigi nuosavybės teisė gali būti įregistruojama teisėtu būdu sukūrus daiktą, taip pat ir statybos būdu, todėl nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pagrindu įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie terasą buvo patikslinta Buto kadastrinių duomenų byla ir anksčiau pateiktas Daugiabučio namo Statybos užbaigimo aktas, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyti dokumentai. Inspekcijos, kaip kompetentingos institucijos atlikta statybos darbų teisėtumo kontrolė bei padaryta išvada, kad terasų įrengimas nėra savavališka statyba, patvirtina, kad daiktinės teisės į jas atsirado teisėtu būdu, o jų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą nagrinėjamu atveju yra teisių į jas išviešinimas.

30. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl ginčijamų Buto kadastro ir registro duomenų pakeitimo teisėtumo, nepateikė į bylą jokių pagrįstų duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti dokumentų, kurių pagrindu buvo padaryti pakeitimai Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, teisėtumu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atsakovui buvo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinti atsisakymo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenis pagrindai. Pareiškėjo argumentai dėl Pastato projekto sprendinių interpretacijos laikytini neturinčiais teisinės reikšmės ginče, nes kadastro duomenys buvo pakeisti įstatyme nustatytų galiojančių dokumentų pagrindu.

31. Pareiškėjas negyvenamąją patalpą – Administracinę – biuro patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kuri yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdo nuo 2020 m. spalio 12 d. nuosavybės teise, ją įgydamas perėmė visas teises į patalpą tokia apimtimi, kokia jas valdė ankstesnis savininkas, taigi negali reikalauti be teisėto pagrindo keisti savo įgytų teisių ar kitų asmenų turimų teisių apimties. Pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklauso tik patalpos, kurios yra sublokuotuose korpusuose, o šių korpusų pagrindinės konstrukcijos yra bendros ir priklauso visiems tiek II, tiek III korpuso patalpų savininkams. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo terasa jau buvo įrengta tiek 2017 m. liepos 5 d. statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo priimtas naudoti Daugiabutis namas, tiek 2017 m. lapkričio 24 d. Pastato statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo metu (žr. Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus).

32. Pareiškėjo teiginiai, kad ginčijamu Sprendimu buvo nustatytas servitutas, t. y. pakeista jo įgytų teisių apimtis, yra nepagrįsti, nes faktinė padėtis nepasikeitė, o Sprendimas reikšmingas trečiųjų asmenų teisių išviešinimo prasme. Visuomeninės paskirties pastato, kuriame yra pareiškėjo įgyta biuro patalpa, nors ir turinčio atskirą unikalų numerį, stogas pagal projektą yra sutapdintas, ant eksploatuojamo biurų patalpų stogo suprojektuotas stiklinis priestatas; visuomeninės dalies patalpų stogas tarnauja gyventojams kaip eksploatuojama terasa, antro aukšto lygyje ant eksploatuojamo stogo projektuojami žiemos sodai. Statinių projektiniai sprendiniai, statybą leidžiantys dokumentai ir statybos užbaigimo dokumentai nėra nuginčyti. Esant galiojantiems dokumentams, kurių pagrindu buvo suprojektuoti ir pastatyti sublokuoti, tuo pačiu adresu esantys statiniai, atlikti ginčo terasos įrengimo darbai bei priimtas ginčijamas Sprendimas, apelianto teiginiai dėl projekto sprendinių netinkamo įgyvendinimo laikytini nepatenkančiais į bylos nagrinėjimo dalyką ir plačiau neaptarinėtini. Kylantys ginčai, susiję su Pastato stogo priežiūra, spręstini civilinių ginčų nagrinėjimo tvarka, jie taip pat nėra nagrinėjamos bylos dalyku.

33. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 300 Eur už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, laikytina, kad procesiniu sprendimu yra apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, jie įgyja teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Patirtų išlaidų sumą patvirtina pateikti dokumentai, išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistina 300 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „EM investicijos“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens A. V. naudai iš pareiškėjo UAB „EM investicijos“ priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė