b129bfcc-2cf8-4f12-9be1-2e7e9fc6f01f · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-645-780/2019; Proceso Nr. 2-27-3-00503-2018-3; Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.5; 3.2.6.5 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 1 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant Samantai Stankevičūtei, dalyvaujant ieÅ¡kovėms D. K., R. Å ., Z. S., atsakovei I. P., vieÅ¡ame teismo po­sėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl nuosavybės teisės gynimo pagal ieÅ¡kovų D.

K., R. Š., Z. S., A. B., A. M. ieškinį atsakovei I. P.. Teismas. n u s t a t ė : Ieškovai prašo leisti pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui žemės sklypo kadastro duomenų bylas derinimui, taip pat VĮ „Registrų centras“ įregistravimui pagal parengtus UAB „Geoginta“ planus dėl žemės sklypų, kurių plotas 5,0664 ha ir 11,9220 ha, be bendraturtės I. P. parašo. Ieškovų reikalavimas grindžiamas šiais ieškinyje (1 t., b. l. 1-2) išdėstytais ir ieškovių D.

K., R. Š. bei Z. S. teismo posėdžio metu nurodytais argumentais. Šalys yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 16.8700 ha ploto, savininkai, jiems visiems priklauso po 1/6 žemės sklypo. Z. S. 2016-12-06 pasirašė sutartį dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų su UAB „Oginta“ ir 2017-01-04 buvo ženklinamas šis žemės sklypas. Pastaroji bendrovė informavo besiribojančių sklypų savininkus apie tai, kad bus atliekami ženklinimo darbai, taip pat informavo ir atsakovę. 2017-01-04 buvo surašyti du Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai: dėl 50664 kv. m. sklypo ir dėl 119220 kv. m. sklypo.

IeÅ¡kovai ant aktų pasirašė vėliau, pas matininkÄ kabinete, nes pačiuose matavimuose nedalyvavo. Atsakovė piktybiÅ¡kai nepasiraÅ¡o žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose ir žemės sklypų planuose, nors ieÅ¡kovės ne kartÄ jos prašė pasiraÅ¡yti. Atsakovė teigia, kad niekada nepasiraÅ¡ys jokiuose dokumentuose, todėl ieÅ¡kovai neturi kito kelio kaip tik kreiptis į teismÄ dėl jos atsisakymo pasiraÅ¡yti. Matininko pateiktame aiÅ¡kinamajame raÅ¡te yra nurodyta, kad atlikus 16.8700 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus, vietoje anksčiau paskaičiuoto ploto gavosi ploto padidėjimas iki 16.9884 ha.

Kadangi ant žemės sklypo planų nepasirašė atsakovė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius šių planų nederina. Tačiau 2018-03-27 parengtuose patikrinimo aktuose nurodytos nederinimo priežastys tik dėl to, kad žemės sklypo savininkė nepasirašiusi, kad sutinka su žemės sklypo ribomis ir nustatytu žemės sklypo plotu, bet konstatuota, jog patys matavimai yra teisingi ir sklypo plotas bei ribos nustatytos teisingai. Be atsakovės parašo ant žemės sklypo planų ieškovai negali teisiškai įregistruoti žemės sklypo ribų, negali įteisinti savo nuosavybės, negali laiku deklaruoti žemės, kad gauti išmokas, todėl patiria nuostolius.

Atsakovės neveikimas pažeidžia ieÅ¡kovų, kaip teisėtų savininkų, teises, nes neturėdama jokių priežasčių, atsakovė nepasiraÅ¡o reikiamų dokumentų. Jokie atsakovės interesai nėra, nebuvo ir nebus pažeisti įregistravus padidėjusį žemės sklypÄ ir jo ribas, todėl praÅ¡o teismo leisti atlikti Å¡iuos darbus be atsakovės paraÅ¡o. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka. Jos nesutikimas grindžiamas Å¡iais atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 101-110) iÅ¡dėstytais ir atsakovės teismo posėdžio metu nurodytais argumentais. 2017 m. sausio 4 d. suraÅ¡ant du Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus (toliau – Aktai) buvo pažeista ne viena procedÅ«ra, todėl atsakovė ginčija Aktų teisėtumÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ teismas duoda sutikimÄ atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be bendraturčio sutikimo tik iÅ¡tyręs visus byloje esančius įrodymus, nustatęs faktines aplinkybes ir jei tai sudaro pagrindÄ teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog kadastriniai žemės sklypo matavimai atlikti nepažeidžiant nustatytos tvarkos ir laikantis privalomų procedÅ«rų, žemės sklypo planÄ parengus teisingai, o kitai Å¡aliai nepagrįstai ir neteisėtai atsisakius duoti sutikimÄ bendraturčiams žemės sklypo duomenų tikslinimui.

Atsakovė pažymi, jog kvietimo dalyvauti kadastriniuose matavimuose ji negavo, nes adresu (duomenys neskelbtini) ji negyvena. Tačiau atsakovė pripažįsta, kad matavimuose ji asmeniÅ¡kai dalyvavo. UAB „Geoginta“ matininkas G. R. Aktų 5 punkte nurodė, jog nepasirašę žemės sklypų savininkai ženklinime nedalyvavo, todėl Aktuose įraÅ¡yta, jog atsakovė ženklininke nedalyvavo, kadangi jos paraÅ¡o nėra. Atsakovė pažymi, kad patys ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai nedalyvavo ribų ženklinimo metu, bet Å¡alia jų parašų įraÅ¡yta matavimų atlikimo data, kas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo Nr. 534 (toliau – Nutarimas) 32.1.1.4 punktui, kuriame nurodyta, jog aktÄ pasiraÅ¡o dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys.

Taigi, surašyti Aktai neatitinka tikrovės, kadangi Atsakovė, nors faktiškai dalyvavo ribų ženklinime, bet nurodyta, kad nedalyvavo, o Ieškovai, nors faktiškai nedalyvavo, bet pažymėta, kad dalyvavo. 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 522 dėl nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29.8.5 punkte nurodama, kad paženklinimo-parodymo akto penktame punkte nurodomos kviestinių asmenų pastabos, jeigu tokių yra; kai su nustatyta riba kviestieji asmenys nesutinka ir atsisako pasirašyti, kadastrinius matavimus atliekantis asmuo akte nurodo atsisakymo motyvus ir pasirašo.

Ženklinimo metu atsakovė nesutiko su nustatytomis ribomis, tačiau Aktuose matininkas G. R. neužfiksavo jos pastabų. Atsakovė nurodo, kad nepasirašė Aktų ne turėdama tikslÄ pakenkti bendraturčiams, o dėl to, kad matininkas nedavė jai Akto pasiraÅ¡yti po to, kai ji iÅ¡sakė pastabas dėl atliktų matavimų, kurios į Aktus taip pat nebuvo įtrauktos. Tai gali patvirtini liudytojai A. K. ir L. S.. Atsakovė teigia, kad Aktuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, jai neleista įgyvendinti jos teisės teikti pastabas, todėl Aktai turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais.

Atsakovė remiasi ir tuo, kad Nutarimo 32.1.1.3 punkte numatyta, kad kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raÅ¡tu ir (arba) atsisakė pasiraÅ¡yti paženklinimo–parodymo akte, vykdytojas registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siunčia žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijÄ ir žemės sklypo plano fragmentÄ (iÅ¡traukÄ ), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir Å¡ių žemės sklypų kadastro numeriai.

Kadangi matininkas G. R. Aktuose įrašė, jog Atsakovė ženklinime nedalyvavo, jis turėjo pareigÄ iÅ¡siųsti registruotu laiÅ¡ku Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijÄ ir Žemės sklypo plano fragmentÄ (iÅ¡traukÄ ). Tačiau atsakovė Å¡ių dokumentų nėra gavusi, o ieÅ¡kovai teismui nepateikė iÅ¡siuntimo ir įteikimo faktÄ Ä¯rodančių dokumentų. Atsižvelgiant į visus padarytus pažeidimus (tinkamÄ neinformavimÄ , iÅ¡sakytų pastabų ignoravimÄ ir jų neužfiksavimÄ , neteisingai ir neteisėtai užpildytÄ informacijÄ Aktuose), atsakovė praÅ¡o pripažinti Å¡iuos Aktus negaliojančiais ir praÅ¡o teismo įpareigoti matininkÄ G.

R. atlikti kadastrinius matavimus iš naujo, laikantis teisės aktuose nustatytos procedūros. Atsakovė taip pat nurodo, kad neturi pareigos padengti dalį ieškovų patirtų kadastrinių matavimų išlaidų, kadangi šios išlaidos nėra laikomos bylinėjimosi išlaidomis. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji nesutinka pasirašyti kadastrinių matavimų dokumentų, nes žemės sklypo ribos nustatytos neteisingai, labai sumažintos, neatitinka žemės sklypo abrise nurodytų ribų.

Teismas k o n s t a t u o j a Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai bei atsakovė yra 16.8700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (2 t., b. l. 142-144). IeÅ¡kovė Z. S. sudarė sutartį su UAB „Geoginta“ dėl Å¡io žemės sklypo kadastrinių matavimų (1 t., b. l. 64-65). Atlikus kadastrinius matavimus bei parengus žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ (2 t., b. l. 124-158), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyrius (toliau Žemėtvarkos skyrius), patikrinęs kadastro duomenų bylÄ , 2018-03-27 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktuose Nr. 04KAM-15969 ir Nr. 04KAM-15971 konstatavo, kad žemės sklypų, kurių plotai 50664 kv. m. ir 119220 kv. m., ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, žemės sklypų plotas nustatytas teisingai, žemės sklypų kadastro duomenų forma užpildyta teisingai, žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai, žemės sklypų kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota teisingai, o žemės sklypo planas sudarytas ir žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai užpildyti neteisingai tik dėl to, kad žemės sklypo savininkė nepasiraÅ¡iusi Å¡ių dokumentų (1 t., b. l. 74, 75).

Šioje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad ieškovai negali pateikti derinimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre šalims priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, be atsakovės, kaip bendraturtės, sutikimo. Atsakovė nesutinka pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose ir planuose dėl jos nurodomų kadastrinių matavimų procedūrų pažeidimo ir nesutinka su nustatytomis žemės sklypo ribomis.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Ä®statyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡koti priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita.

Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1064/2003;

Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; 3K-3-260/2009). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovai turi įrodyti, jog atsakovės nesutikimas pateikti įregistravimui žemės sklypo kadastro duomenis pažeidžia jų teises, o atsakovė turi įrodyti kad ieÅ¡kovai savo teise naudojasi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ir jų ieÅ¡kinio patenkinimas pažeistų atsakovės teises ar teisėtus interesus į bendrÄ Å¾emės sklypÄ . Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - Ä®statymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimÄ , kai Å¡io Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais bÅ«dais formuojami nekilnojamieji daiktai ar Å¡io Ä®statymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys.

Ä®statymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytų duomenų pakeitimo tvarkÄ ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.

Nurodytas teisinis reguliavimas pagrindžia ieškovų teisę reikalauti atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes jie yra šalims priklausančio žemės sklypo savininkai, o šis žemės sklypas suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos.

Vadinasi ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus yra pakankamas ir teisėtas pagrindas juos atlikti, o tikslių ribų nustatymas, be kita ko, atitinka ir pačios atsakovės interesus, nes ji taip pat yra šio žemės sklypo bendraturtė. Pažymėtina, kad pats savaime faktas, jog buvo atlikti kadastriniai matavimai niekaip negali pažeisti žemės sklypo savininkų, tame tarpe ir atsakovės šioje byloje, teisių ir interesų, nes tai nėra nei žemės sklypo padalijimas tarp bendraturčių, nei naudojimosi konkrečiomis dalimis tvarkos nustatymas, kurie galėtų pakeisti bendraturčių teisių apimtį ar jų teisių įgyvendinimo galimybes.

Kadastrinių matavimų paskirtis – tik nustatyti tikslias žemės sklypo ribas vietoje, tačiau dėl to vieÅ¡ame registre įregistruotas žemės sklypo bendras plotas ir kiekvieno bendratučio dalis bendroje nuosavybėje nepasikeičia, iÅ¡skyrus leistinÄ teisės aktuose numatytÄ paklaidÄ dėl skirtingo tikslumo matavimų. Todėl nustačius, kad po atliktų kadastrinių matavimų ieÅ¡kovai negali nustatytų kadastro duomenų pateikti derinimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre dėl atsakovės nesutikimo, ieÅ¡kinio pagrįstumas priklauso nuo to, ar ieÅ¡kovai ir kadastrinius matavimus atlikęs matininkas laikėsi minėto Ä®statymo, Nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat nuo to, ar ieÅ¡kovų reikalavimo patenkinimas pažeistų atsakovės teises.

Nors atsakovė savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindžia akcentuodama matininko padarytus procedÅ«rinius kadastrinių matavimų pažeidimus, tačiau iÅ¡ esmės ji neįrodė, kad jos nurodomi pažeidimai kaip nors pažeistų jos teises, jeigu nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys bÅ«tų įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių reikalavimais ir atsikirtimais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas arba vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ , nagrinėja ir vertina žemės sklypų kadastro duomenų, kurie nėra įraÅ¡yti nekilnojamojo turto kadastre, nustatymo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir nustatęs, kad Å¡ie kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, spręsdamas ginÄÄ iÅ¡ esmės, jais nesiremia, tačiau nustatyti formalÅ«s pažeidimai nėra kliÅ«tis teismui remtis atitinkamais duomenimis bei dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Taigi, teismų praktikoje vien tik formalÅ«s kadastrinių matavimų procedÅ«rų pažeidimai nepripažįstami pakankamu pagrindu konstatuoti, kad buvo pažeistos ir asmens teisės, jeigu formalÅ«s teisės aktų pažeidimai neturi esminės arba jokios įtakos kadastrinių matavimų teisingumui ir suinteresuotų asmenų teisėms. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai ir matininkas laikėsi teisės aktų reikalavimų atliekant kadastrinius matavimus, bÅ«tina pabrėžti, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ tvarkÄ nustato Kadastro nuostatai (Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalis), todėl byloje bÅ«tina patikrinti ar ieÅ¡kovai ir matininkas laikėsi Nuostatų reikalavimų, ar yra įvykdę visus reikalavimus, kad galėtų teikti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nustatytus kadastro duomenis, ar padaryti procedÅ«rų pažeidimai, jeigu jie buvo padaryti, turėjo esminės įtakos kadastro duomenų teisingam nustatymui.

Nuostatų 32 punktas numato kokius veiksmus turi atlikti matininkas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu. Nuostatų 35 - 37 punktai numato kokius reikalavimus turi atitikti kadastro duomenų nustatymo metu sudaryti Žemės sklypų planai. Nuostatų 64 punktas numato kokie dokumentai komplektuojami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal Å¡ių Nuostatų reikalavimus parengtÄ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.

Nuostatų 67 punktas numato, kad tais atvejais kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 68 punktas numato, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ grÄ Å¾ina vykdytojui, raÅ¡tu nurodęs trÅ«kumus.

Nuostatų 69 punktas numato, kad vykdytojas, paÅ¡alinęs trÅ«kumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ Å¾emėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su praÅ¡ymu įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrÄ ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi bÅ«ti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Nuostatų 841.1.1.2.3 punktas numato, kad teikiant kadastro tvarkytojui praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis pateikiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo kai keičiasi suformuoto žemės sklypo plotas (iÅ¡skyrus atvejus, nurodytus Å¡ių Nuostatų 21 punkte).

Nuostatų 21 punkte numatyta, kad Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.

Nuostatų 841.1.3 punktas numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad Nuostatai reglamentuoja kadastrinius matavimus atliekančio matininko veiklÄ nustatant kadastro duomenis ir juos fiksuojant, taip pat vieÅ¡ojo administravimo subjekto - Žemėtvarkos skyriaus, veiklÄ tikrinant matininko nustatytus kadastro duomenis ir juos derinant, taip pat kito vieÅ¡ojo administravimo subjekto - Kadastro tvarkytojo, kuriam teikiamas praÅ¡ymas įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrÄ ar juos pakeisti, veiklÄ tikrinant ir registruojant kadastro duomenis.

Nekilnojamojo daikto savininko teisių ir pareigų nustatant kadastro duomenis Nuostatai iš esmės nereglamentuoja, nes šių duomenų nustatymas, fiksavimas ir įforminimas priskirtas matininko kompetencijai, o pastarojo veiklos tikrinimas – Žemėtvarkos skyriaus ir Kadastro tvarkytojo kompetencijai. Pagal Nuostatus, nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę prašyti atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti Kadastro tvarkytojui įregistruoti nustatytus kadastro duomenis, kuriuos patikrina minėti viešojo administravimo subjektai.

Nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė yra žemės sklypo, kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai, savininkai, todėl abi Å¡alys turi vienodas teises atliekant kadastrinius matavimus, tačiau ginčyti Å¡alys gali ne nurodytÄ viena kitos teisę atlikti kadastrinius matavimus, o tik tuos viena kitos veiksmus, kurie pažeidžia jų teises kadastrinių matavimų atlikimu. Nurodytas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia ir tai, kad nekilnojamojo daikto savininkas pats negali konstatuoti, ar matininko atlikti veiksmai yra teisėti, ar kadastriniai matavimai yra teisingi, ar kadastro duomenų bylos dokumentai parengti teisingai, nes tikrinti visa tai yra minėtų vieÅ¡o administravimo subjektų kompetencija.

Nekilnojamojo daikto savininkas gali nesutikti su atliktais kadastriniais matavimais, tačiau norėdamas, kad jie nebūtų įregistruoti jis gali arba pats neprašyti jų įregistruoti, jeigu buvo jų iniciatorius, arba turi ginčyti minėtų viešojo administravimo subjektų sprendimus, kuriais tokie kadastriniai matavimai pripažįstami teisingais, jeigu pats neinicijavo kadastrinių matavimų, o juos teisingais pripažįsta atitinkamas viešojo administravimo subjektas. Šiuo atveju abi ginčo šalys negali tarpusavyje ginčytis dėl atliktų kadastrinių matavimų teisingumo, nes juos atlieka matininkas, o tikrina, derina ir įregistruoja arba atsisako tai padaryti minėti viešojo administravimo subjektai.

Manydama, kad kadastriniai matavimai atlikti neteisingai ir nustatyti kadastro duomenys yra neteisingi, atsakovė dėl to negali reikšti pretenzijų ir reikalavimų ieškovams, nes jie šių kadastrinių matavimų neatliko. Kadastrinius matavimus atlieka matininkas, nepriklausomai nuo žemės sklypo savininkų norų ir subjektyvios nuomonės, nes jis įpareigotas vadovautis teisės aktuose nurodytais teritorijų planavimo ir kitais dokumentais, taip pat jų pagrindu atliekamais matavimais vietoje. Šalys net negali reikšti reikalavimų pačiam matininkui dėl kadastrinių matavimų teisingumo ir reikalauti juos atlikti kitaip, nes matininko veiksmus tikrina ir nurodymus ištaisyti trūkumus dėl kadastrinių matavimų duoda tik tam įgaliojimus turintis Žemėtvarkos skyrius.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje Å¡alys gali ginčyti tik tuos viena kitos veiksmus, kurie pažeidžia jų teises siekiant nustatyti tikslius jų bendro žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti, bet ne kliudyti viena kitai užbaigti kadastrinių matavimų procedÅ«ras vien tik dėl savo subjektyvios nuomonės apie atliktų matavimų teisingumÄ . Todėl siekiant iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ reikalinga nustatyti kuri Å¡alis elgiasi sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai, o kuri trukdo kitai Å¡aliai pasinaudoti savo teise.

IÅ¡ matininko G. R. aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad atlikus Å¡alims priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatytas 0,1184 ha didesnis žemės sklypo plotas, tačiau tai atitinka Nuostatuose numatytÄ leistinÄ ploto paklaidÄ (2 t., b. l. 130). IÅ¡ Žemėtvarkos skyriaus 2018-03-27 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų Nr. 04KAM-15969 ir Nr. 04KAM-15971 matyti, kad įgaliojimus tikrinti kadastrinių matavimų teisingumÄ turintis vieÅ¡ojo administravimo subjektas konstatavo, jog žemės sklypų, kurių plotai 50664 kv. m. ir 119220 kv. m., ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, žemės sklypų plotas nustatytas teisingai ir kadastro duomenų byla parengta bei sukomplektuota teisingai, o žemės sklypų planas sudarytas ir žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai užpildyti neteisingai tik dėl to, kad žemės sklypo savininkė nepasiraÅ¡iusi Å¡ių dokumentų (1 t., b. l. 74, 75).

Tai reiÅ¡kia, kad remiantis Nuostatų 68 punktu, Žemėtvarkos skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ grÄ Å¾ino vykdytojui raÅ¡tu nurodęs vienintelį trÅ«kumÄ â€“ atsakovės paraÅ¡o nebuvimÄ . Kaip minėta, Nuostatų 69 punktas numato, kad vykdytojas, paÅ¡alinęs trÅ«kumus, gali pateikti kadastro duomenų bylÄ Å½emėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti, tačiau nagrinėjamu atveju matininkas negali paÅ¡alinti nustatyto kadastrinių matavimų trÅ«kumo, nes atsakovė atsisako pasiraÅ¡yti žemės sklypų planus bei žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir niekas negali priversti jÄ tai padaryti.

Tuo tarpu iÅ¡ naujo atlikti kadastrinius matavimus ir tikslinti sklypo ribas, kaip to reikalauja atsakovė, matininkas neturi nei pagrindo, nei pareigos, nes atlikęs patikrinimÄ Å½emėtvarkos skyrius to nenurodė atlikti. PrieÅ¡ingai, Žemėtvarkos skyrius pripažino, kad žemės sklypo ribos ir plotas nustatytas teisingai ir kadastro duomenų byla parengta bei sukomplektuota teisingai. Pažymėtina, kad atliekant patikrinimÄ Å½emėtvarkos skyrius vadovaujasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintomis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis, kurių 25 punktas numato, jog teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasiraÅ¡yti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai gali bÅ«ti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o 26.1 punktas numato, kad teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali bÅ«ti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Todėl minėtus Žemėtvarkos skyriaus 2018-03-27 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 04KAM-15969 ir Nr. 04KAM-15971 atsakovė turėjo teisę skųsti ir juos nustatyta tvarka nuginčyti, jeigu mano, kad kadastriniai matavimai atlikti neteisingai, sklypo ribos ir plotas nustatyti neteisingai, o Žemėtvarkos skyrius nepagrįstai pripažino šiuos duomenis teisingais. Tačiau atsakovė neginčijo Žemėtvarkos skyriaus tikrinimo aktų, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka jų nenuginčijus, teismas neturi pagrindo nesivadovauti galiojančiais 2018-03-27 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktais Nr. 04KAM-15969 ir Nr. 04KAM-15971 2015-02-23, kuriais pripažinta, kad žemės klypo plotas ir ribos nustatyti teisingai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo žemės sklypo ribas ir plotÄ nustatinėti iÅ¡ naujo, kaip to nori atsakovė. Atsakovės argumentai, kad atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyti žemės sklypų kraÅ¡tinių ilgiai neatitinka žemės sklypo abriso, taip pat jos pačios nubraižytas bei pateiktas lyginamasis žemės sklypų planas su nurodytais kraÅ¡tinių ilgių neatitikimais (2 t., b. l. 118), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad matininkas neteisingai nustatė žemės sklypų ribas.

Visų pirma, pabrėžtina, kad teisės aktai nenumato, jog atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos ir kraÅ¡tinių ilgiai privalo sutapti su preliminarių matavimų metu parengtais žemės sklypo planais ir abrisais, kaip tai traktuoja atsakovė. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – taisyklės) 11 punktas numato, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimÄ , patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitÄ geodezinę ir topografinę medžiagÄ , todėl matininkas iÅ¡ tiesų privalo vadovautis žemės sklypo abrisu, laikinuoju planu, žemėtvarkos projektu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais.

Tačiau Nuostatų 21 punktas numato, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, bet naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.

Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, svarbu tik, kad dėl to nebÅ«tų pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-539/2005, Nr. 3K-3-6/2010).

Kaip minėta, Žemėtvarkos skyrius konstatavo, kad kadastrinių matavimų metu parengtuose žemės sklypų planuose nurodytos sklypų ribos yra teisingos ir plotas nevirÅ¡ija leistinos paklaidos bei nustatytas teisingai. Liudytojais teisme apklausti gretimų sklypų savininkai A. K. ir L. S. patvirtino, kad jie dalyvavo ieÅ¡kovų ir atsakovės žemės sklypo ribų paženklinime ir su matininko nustatytomis ribomis sutinka, jos nepažeidžia jų sklypų ribų. Liudytoju apklaustas matininkas G. R. patvirtino, kad žemė sklypÄ matavo vadovaudamasis teritorijų planavimo dokumentais – laikinuoju žemės klypo planu, abrisu, žemėtvarkos projektu, ir jo nustatytų sklypo ribų konfigÅ«racija nesikeitė, padidėjo tik plotas dėl didesnio tikslumo matavimų, o gretimų sklypų savininkai su nustatytomis ribomis sutiko.

Jis paaiškino, kad kitokios sklypo ribos negali būti nustatytos pagal savininkų norus. Taigi, nei vienas iš gretimų žemės sklypų savininkų neprieštarauja nustatytoms sklypo riboms, dalis gretimų sklypų ribų jau anksčiau nustatytos atlikus tų sklypų kadastrinius matavimus (2 t., b. l. 71-99), dėl kurių šalims priklausančio sklypo besiribojančios kraštinės jau negali būti kitokios nei nustatyta šių kadastrinių matavimų metu, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovės akcentuojamas nustatytų žemės sklypų kraštinių ilgių neatitikimas žemės sklypo abrisui nesudaro pagrindo pripažinti kadastrinius matavimus neteisingais ir atlikinėti juos iš naujo.

Pažymėtina, kad atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas vieÅ¡ame registre, kurio siekia ieÅ¡kovai, ne tik nepažeis atsakovės teisių ir interesų, bet ir bus naudingas jai pačiai, nes faktiÅ¡kai nustatytas žemės sklypo plotas yra didesnis, nei Å¡iuo metu įregistruota vieÅ¡ame registre, tačiau tai atitinka leistinÄ paklaidÄ ir dėl Å¡io virÅ¡pločio neprieÅ¡tarauja nei vienas gretimų sklypų savininkas. VisiÅ¡kai nepagrįstas ir atsakovės argumentas, kad kadastrinių matavimų metu nustatytos žemės sklypo ribos labai sumažintos.

Palyginus abrise nurodytus žemės sklypo kraÅ¡tinių ilgius (2 t., b. l. 151) su žemės sklypų, kurių plotai 50664 kv. m. ir 119220 kv. m., planuose nurodytais kraÅ¡tinių ilgiais (2 t., b. l. 114-117), matyti, kad žemės sklypų planuose nurodytų Å¡eÅ¡ių kraÅ¡tinių iÅ¡ aÅ¡tuonių ilgiai yra didesni nei abrise, o dviejų – Å¡iek tiek mažesni. Tačiau nustatytas bendras plotas yra 0,1184 ha didesnis nei nurodyta abrise, o sklypų konfigÅ«racija nepasikeitusi, iÅ¡skyrus tai, kad vienas sklypas padalijimas į du sklypus dėl žemės sklypÄ kertančio kelio.

Todėl ieÅ¡kinio patenkinimas ir tokių kadastrinių matavimų pateikimas derinti niekaip negali pažeisti atsakovės teisių ir interesų, nes žemės sklypo ribos nepasikeitė, o plotas, dėl tikslesnių matavimų, leistinos paklaidos ribose padidėjo, bet nesumažėjo. Dėl nustatytų aplinkybių teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovai, turėdami nustatytus jų žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumÄ konstatavo įgaliota tÄ daryti institucija, įgijo teisę pateikti Å¡iuos kadastro duomenis derinimui ir įregistravimui vieÅ¡ame registre.

Tačiau Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytÄ praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilno­ja­mojo daikto kadastro duomenis į nekilnoja­mo­jo turto kadastrÄ turi pateikti visi nekilnojamojo daikto savininkai (Ä®statymo 13 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovės nesutikimas pateikti tokį praÅ¡ymÄ , pasireiÅ¡kiantis jai nepasiraÅ¡ant žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose ir žemės sklypų planuose, užkerta tolesnį keliÄ ieÅ¡kovams įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus kadastro duomenis.

Å ioje situacijoje ieÅ¡kovai, turėdami Žemėtvarkos skyriaus patikrintÄ kadastro duomenų bylÄ ir Žemėtvarkos skyriaus iÅ¡vadas patikrinimo aktuose, kad žemės sklypo ribos bei plotas nustatyti teisingai, neturi pareigos dar kartÄ tikslinti kadastrinius matavimus, kol anksčiau minėta administracine tvarka nėra konstatuota, kad Žemėtvarkos skyriaus patikrinimo rezultatai yra neteisingi ir kadastrinių matavimų metu žemės sklypo ribos bei plotas nustatyti neteisingai. Sprendžiant kurios Å¡alies interesus Å¡ioje kadastrinių matavimų procedÅ«ros stadijoje teismas turi ginti, bÅ«tina pažymėti ir tai, kad ieÅ¡kovų siekis pateikti kadastro duomenų bylÄ Ä¯registravimui Nekilnojamojo turto kadastre dar nereiÅ¡kia, kad nustatyti kadastro duomenys savaime bus įregistruoti jeigu ieÅ¡kinys bus patenkintas.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalis numato, kad iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadas­trÄ ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojas gali priimti vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:

1) praÅ¡ymÄ tenkinti;

2) praÅ¡ymÄ atmesti;

3) sprendimo priėmimÄ atidėti. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88 punktas numato, kad Kadastro tvarkytojo darbuotojas, be kita ko, patikrina ar: dokumentas, kurio pagrindu praÅ¡oma įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrÄ ar juos pakeisti, nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; žemės sklypo planas teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su žemėtvarkos skyriumi; nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Å¡ių Nuostatų reikalavimus.

Pagal Ä®statymo 14 straipsnio 4 punktÄ , Kadastro tvarkytojas atsisako įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnoja­mo­jo turto kadastrÄ ar juos pakeisti, jeigu praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Å¡io Ä®statymo reikalavimų. Å is teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad kadastrinių duomenų registravimo klausimÄ turi spręsti Kadastro tvarky­to­jas, kurio kompetencijai ir priskirta priimti sprendimÄ , ar įregistruoti kadastrinius duomenis, ar ne.

Pažymėtina, kad Kadastro tvarkytojas taip pat yra vieÅ¡o administravimo subjektas, kurio sprendimus dėl kadastro duomenų įregistravimo ar atsisakymo tai daryti gali skųsti tiek atsakovė, tiek ieÅ¡kovai. Todėl ieÅ¡kiniu praÅ¡oma suteikti teisė ieÅ¡kovams pateikti nustatytus kadastro duomenis derinimui ir įregistravimui be atsakovės sutikimo reiÅ¡kia tik galimybės suteikimÄ tęsti pradėtų kadastrinių matavimų procedÅ«rÄ , sudarant galimybę savo pareigas toliau atlikti atitinkamiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams ir priimti tolesnius sprendimus dėl patikslintų kadastro duomenų įregistravimo.

Be tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio patenkinimas savaime įpareigoja nurodytus vieÅ¡ojo administravimo subjektus įregistruoti nustatytus kadastro duomenis, jeigu atitinkami vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo kompetencijos ribose nustatys, jog žemės sklypo ribos nustatytos neteisingai ir jų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nepažeidžiant kitų žemės sklypų savininkų interesų. Tačiau atsakovė savo nesutikimu leisti ieÅ¡kovams pateikti nustatytus kadastro duomenis derinimui ir įregistravimui nepagrįstai varžo ieÅ¡kovų teises tęsti kadastrinių matavimų procedÅ«ras, nes sukuria situacijÄ kai ieÅ¡kovai net negali pateikti kadastro duomenų atitinkamoms institucijoms įregistravimo klausimui spręsti, o Kadastro tvarky­to­jas neturi galimybės patikrinti kadastro duomenų bylos ir priimti sprendimÄ dėl jų įregistravimo savo kompetencijos ribose.

Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovų iniciatyva nustatytais kadastriniais duomenimis, tačiau pati kitų kadastrinių matavimų įstatymų nustatyta tvarka neinicijuodama, neskųsdama dėl atliktų kadastrinių matavimų jau priimtų Žemėtvarkos skyriaus sprendimų ir atliktų veiksmų ir taip užkirsdama keliÄ ieÅ¡kovams tęsti procedÅ«ras, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir užkerta galimybę užbaigti kadastrinių matavimų procedÅ«rÄ Kadastro tvarkytojo sprendimu, nors dėl susiklosčiusios padėties nėra jokios ieÅ¡kovų kaltės. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad ji, taip pat, kaip ieÅ¡kovai nustatyta tvarka inicijavo kadastro duomenų nustatymÄ ir patikrinimÄ Å½emėtvarkos skyriuje, taip pat gali nuginčyti Žemėtvarkos skyriaus sprendimus, kuriais pripažinta, kad žemės sklypo ribos ir plotas nustatyti teisingai.

Tačiau atsakovė to nedaro, o savo atsisakymu pasiraÅ¡yti tolesnei kadastrinių matavimų procedÅ«ros eigai bÅ«tinus dokumentus, tiesiog sukuria ieÅ¡kovams situacijÄ , kurioje jokios tolesnės procedÅ«ros negali vykti ir ieÅ¡kovai yra priversti reikÅ¡ti Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ ieÅ¡kinį. Todėl pripažintina, kad atsakovė, neįrodžiusi, jog žemės sklypo ribos ir plotas nustatyti neteisingai, iÅ¡ esmės ginčija pačiÄ ieÅ¡kovų, kaip bendraturčių teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, o ne Å¡ios teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas.

Toks atsakovės elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalies reikalavimų ieÅ¡koti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita. Atsakovė, iÅ¡ esmės vien tik dėl savo subjektyvaus įsitikinimo, kad kadastriniai matavimai atlikti neteisingai, trukdo ieÅ¡kovams įgyvendinti savo teisę pateikti nustatytus kadastro duomenis derinti ir įregistruoti, todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimas pripažintinas pagrįstu, nes teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės teisių pažeidimo, jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas.

Nustačius, kad kadastrinių matavimų metu Å¡alims priklausančio žemės sklypo ribos ir plotas nustatyti teisingai ir jų neginčija nei vienas gretimų sklypų savininkas, atsakovės nurodomi procedÅ«riniai kadastrinių matavimų pažeidimai nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo nesivadovauti nustatytais kadastro duomenimis. Atsakovės nurodomi procedÅ«riniai kadastrinių matavimų pažeidimai nėra susiję su poreikiu tikslinti žemės sklypo ribas ar perskaičiuoti jo plotÄ , o kai kurie iÅ¡ viso nėra įrodyti.

Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji negavo kvietimo dalyvauti kadastriniuose matavimuose, neturi reikÅ¡mės sprendžiant ar teisingai nustatytos žemės sklypo ribos ir plotas, nes ji pati pripažino, kad ji dalyvavo kadastriniuose matavimuose. Tai reiÅ¡kia, kad kvietimo negavimas nesutrukdė jai dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas ir jos teisių nesuvaržė. Be to, tiek ieÅ¡kovės, tiek liudytoju apklaustas matininkas G. R. patvirtino, kad kvietimÄ Ä¯ 2017-01-04 žemės klypo ribų ženklinimÄ atsakovei matininkas iÅ¡siuntė jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina AB „Lietuvos paÅ¡tas“ priimtų siuntų iÅ¡ UAB „Geoginta“ žiniaraÅ¡tis, iÅ¡ kurio matyti, kad kvietimas atsakovei buvo iÅ¡siųstas 2016-12-23 (2 t., b. l. 140-141).

Tuo tarpu pažyma apie kitÄ deklaruotÄ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuria remiasi atsakovė, patvirtina, kad kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ji deklaravo daug vėliau (2018-11-13) nei buvo siunčiama kvietimas dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas (2 t., b. l. 45). Todėl pareigos siųsti kvietimÄ kitokiu adresu, nei tai buvo padaryta, matininkas neturėjo. Vertinant kitus atsakovės nurodytus kadastrinių matavimų pažeidimus pripažintina, kad 2017-01-04 suraÅ¡ytų Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų dėl 50664 kv. m. sklypo ir dėl 119220 kv. m. sklypo, 5 punkte UAB „Geoginta“ matininkas G.

R. neteisingai nurodė, jog nepasirašę žemės sklypų savininkai ženklinime nedalyvavo (2 t., b. l. 66-69), nes pats teisme pripažino, kad atsakovė dalyvavo nustatant ir pažymint sklypo ribas. Tačiau toks neteisingas įraÅ¡as neturi jokios įtakos pačiam žemės sklypo ribų nustatymui ir pažymėjimui, nes, kaip minėta, žemės sklypo ribos nustatytos teisingai, o atsakovė dalyvavo atliekant Å¡iuos veiksmus. Tuo tarpu tai, kad ieÅ¡kovai Å¡iuos aktus pasirašė, nors patys nedalyvavo ženklinant žemės sklypo ribas, neturi įtakos Å¡ių aktų teisėtumui ir galiojimui, nes jie sutinka su nustatytomis sklypo ribomis, o Nuostatuose nėra draudimo užsakovams pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , su kuriuo jie sutinka, vien dėl to, kad jie nedalyvavo paženklinant sklypo ribas.

Atsakovės nurodytų aplinkybių, kad jai nebuvo leista pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose ir nebuvo įrašytos jos pastabos dėl ribų nustatymo neteisingumo, atsakovė neįrodė. Byloje apklausti jos nurodyti liudytojai A. K. ir L. S. tokių aplinkybių nepatvirtino. Liudytojas A. K. nurodė, kad nepamena, ar atsakovė reiškė kokias nors pastabas matininkui, ar prašė leisti pasirašyti jai aktuose. Tuo tarpu liudytojas L. S. patvirtino, kad matininkas kvietė atsakovę pasirašyti aktuose, bet ji sakė, kad nepasirašys, o kodėl nepasirašys nesakė.

Apklaustas liudytoju matininkas G. R. patvirtino, kad atsakovei siÅ«lė pasiraÅ¡yti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose, bet ji pati jų net nežiÅ«rėjo, nenorėjo pasiraÅ¡yti, neprašė duoti pasiraÅ¡yti ir nereiÅ¡kė jokių konkrečių pastabų bei neprašė jų įraÅ¡yti. Jis patvirtino, kad iÅ¡ atsakovės pusės buvo bendras prieÅ¡iÅ¡kumas prieÅ¡ visÄ ribų paženklinimo ir matavimų procedÅ«rÄ , o ne konkrečios pastabos dėl konkrečios ribos.

Liudytojas nurodė, kad atsakovė reiÅ¡kė tik bendro pobÅ«džio pretenzijÄ , kad žemės turėtų bÅ«ti daugiau, tačiau jis vadovavosi turimais teritorijų planavimo dokumentais ir gretimų žemės sklypų ribomis, todėl kitokios žemės sklypo ribos negalėjo bÅ«ti nustatytos pagal atsakovės norÄ . Atsižvelgiant į tokius liudytojų parodymus teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų jai nebuvo leista pasiraÅ¡yti ar įraÅ¡yti juose savo pastabas, nes ji pati Å¡ia teise nesinaudojo ir nenurodė konkrečių savo atsisakymo pasiraÅ¡yti priežasčių.

Nors tokiu atveju matininkas, pagal tuo metu galiojusių 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29.8.5 punktÄ , turėjo akte nurodyti atsakovės pastabas ir atsisakymo pasiraÅ¡yti motyvus bei pats pasiraÅ¡yti, tačiau tai, kad jis to nepadarė neturi reikÅ¡mės sprendžiant, ar teisingai yra nustatytos žemės sklypo ribos ir plotas, nes tam neprieÅ¡taravo gretimų žemės sklypų savininkai, o Žemėtvarkos skyriaus patikrinimo aktuose nustatyta, kad žemės sklypo ribos ir plotas nustatyti teisingai bei atitinka teritorijų planavimo dokumentus.

Atsakovės argumentas, kad buvo pažeistas Nuostatų 32.1.1.3 punktas dėl to, kad matininkas neiÅ¡siuntė jai žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijų ir žemės sklypo planų fragmentų, nors įrašė jÄ kaip nedalyvavusiÄ sklypo ribų ženklinime, nesudaro pagrindo konstatuoti esminį jos teisių pažeidimÄ , nes tai neturėjo įtakos žemės sklypo ribų nustatymo ir pažymėjimo teisingumui, o Å¡iuos dokumentus jai pasiraÅ¡yti ne kartÄ siÅ«lė ieÅ¡kovės. Be to, Å¡iuos dokumentus atsakovė taip pat gavo kartu su ieÅ¡kiniu, tačiau jokių konkrečių pastabų ar įrodymų, kad žemės sklypo ribos nustatytos neteisingai atsakovė nepateikė ir Å¡ioje byloje.

Atsižvelgdamas į atsakovės argumentus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, teismas konstatuoja, kad atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį ir įpareigoti matininkÄ G. R. iÅ¡ naujo atlikti kadastrinius matavimus remdamasi tik formaliais ir esminės reikÅ¡mės žemės sklypo ribų nustatyto teisingumui neturinčiais argumentais, bet ji nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypo ribos ar plotas turėtų bÅ«ti kitokie, taip pat nenuginčijo Žemėtvarkos skyriaus 2018-03-27 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų Nr. 04KAM-15969 ir Nr. 04KAM-15971, kuriais konstatuota, kad žemės sklypų ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, žemės sklypų plotas nustatytas teisingai, žemės sklypų kadastro duomenų forma užpildyta teisingai, žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai ir žemės sklypų kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota teisingai.

Taigi, atsakovė siekia labai formalaus teismo sprendimo - dėl neesminių, formalių pažeidimų atmesti ieÅ¡kinį ir įpareigoti matininkÄ iÅ¡ naujo atlikti kadastrinių matavimų procedÅ«rÄ , nors nėra jokių įrodymų, kad atliktų kadastrinių matavimų rezultatai yra neteisingi, o Žemėtvarkos skyriaus sprendimas pripažinti Å¡iuos rezultatus teisingais yra nepagrįstas. Tačiau tokiu formaliu pagrindu, kuriuo remiasi atsakovė, grindžiamas teisingumas nėra tikrasis teisingumas, kurio siekiama sprendžiant ginÄÄ teisme.

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad formaliai nevisiÅ¡kai tinkamas nagrinėjamų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų užpildymas negali bÅ«ti pagrindas užkirsti keliÄ ieÅ¡kovams tęsti kadastrinių matavimų procedÅ«rÄ , kai nėra jokių duomenų, kad žemės sklypo ribos bÅ«tų buvę nustatytos neteisingai ir Å¡ios procedÅ«ros tęsimas galėtų kaip nors pažeisti atsakovės teises. Teisėje pripažįstamas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas ir tikrojo, o ne formalaus teisingumo įvykdymas, todėl atsakovės nurodomi formalÅ«s žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų trÅ«kumai nesudaro pagrindo atmesti ieÅ¡kinį ir atsisakyti ginti pažeidžiamas ieÅ¡kovų teises.

Todėl ieškovų ieškinys tenkintinas. Ieškovai prašo priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už kadastrinius matavimus ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, kad iš viso ieškovė Z. S. už kadastrinius matavimus sumokėjo 600 Eur (1 t., b. l. 20-23). Šiuo atveju iš atsakovės prašoma priteisti 1/6 dalį šių išlaidų, nes žemės sklypo savininkai yra šeši. Tačiau ši ieškovės Z. S. išlaidų dalis negalėti būti priteisiama iš atsakovės kaip bylinėjimosi išlaidos, nes jas ieškovė patyrė ne dėl šios bylos nagrinėjimo teisme.

Å ių iÅ¡laidų atsiradimas ir jų bÅ«tinumas nepriklauso nuo to, ar ieÅ¡kovės teisė įregistruoti kadastrinius matavimus įgyvendinama teismo tvarka, ar ne teismo keliu. Akivaizdu, kad ir tuo atveju jeigu tarp Å¡alių nebÅ«tų kilęs ginčas dėl kadastrinių matavimų įregistravimo, ieÅ¡kovė vis tiek bÅ«tų patyrusi Å¡ias iÅ¡laidas, nes kitaip negalėtų įgyvendinti savo teisės nusistatyti žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi, Å¡ios iÅ¡laidos susidarė dar iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, jos nebuvo susijusios su Å¡ia byla ir atsirado ne dėl to, kad ginÄÄ teko spręsti teisme.

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, gali būti priskiriamos tik tokios išlaidos, kurių iš viso nebūtų, jeigu šalims netektų ginčo spręsti teisme. Tuo tarpu išlaidos, kurios neišvengiamai patiriamos dar net nesant teisminio ginčo, ir tokios, be kurių šalis savo teisių negalėtų realizuoti, net jeigu ginčo iš viso nereikėtų spręsti teisme, nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Todėl įvertinus tai, kad šių kadastrinių matavimų išlaidos buvo patirtos išimtinai ieškovų iniciatyva ir ieškovai neišvengiamai būtų jas patyrę, net jeigu ir nebūtų šios bylos teisme, jos negali būti pripažįstamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir negali būti priteisiamos iš atsakovės kaip bylinėjimosi išlaidos.

Tuo tarpu svarstyti Å¡ių iÅ¡laidų priteisimÄ remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsniu, kuris įpareigoja bendraturčius proporcingai prisidėti prie įmokų už bendrÄ turtÄ mokėjimo, teismas neturi teisės, nes ginčo teisenoje bylos nagrinėjimo dalykÄ apibrėžia ieÅ¡kinio reikalavimai (dalykas), kurių teismas negali virÅ¡yti savo nuožiÅ«ra. Todėl Å¡ioje byloje, atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimus, teismas gali spręsti tik ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ priteisti 100 Eur už kadastrinius matavimus kaip bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kadangi 100 Eur už kadastrinius matavimus nėra iÅ¡laidos, susijusios su Å¡ios bylos nagrinėjimu, tai Å¡i praÅ¡ymo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestina. Nesutarimus dėl visų bendraturčių prisidėjimo prie iÅ¡laidų už kadastrinius matavimus padengimo ieÅ¡kovai turi teisę spręsti atskiru ieÅ¡kiniu, jeigu tarp jų kyla nesutarimai. Sprendžiant likusiÄ praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas dalį pažymėtina, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovų praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje byloje sudaro už ieÅ¡kinio padavimÄ sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (1 t., b. l.

25) ir 350 Eur iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 24). Pažymėtina, kad 350 Eur iÅ¡laidos advokatės pagalbai apmokėti, įvertinus tai, kad advokatė surašė ieÅ¡kinį ir teikė patarimus ieÅ¡kovams, nevirÅ¡ija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių, nes yra žymiai mažesnės nei bÅ«tų galima priteisti maksimalų leistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ dydį.

Todėl visos nurodytos iÅ¡laidos, kurių bendra suma 425 Eur (75 Eur + 350 Eur), priteistinos iÅ¡ atsakovės I. P. ieÅ¡kovei D. K., kuri yra Å¡ių iÅ¡laidų mokėtoja. Valstybės iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iÅ¡ atsakovės, nes ieÅ¡kinys patenkintas, o atsakovė nėra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 28,53 Eur sumÄ . Tačiau priteisiant Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės teismas atsižvelgia į atsakovės 2018-12-05 praÅ¡yme dėl Å¡aukimų įteikimo iÅ¡dėstytus argumentus ir Å¡ias iÅ¡laidas sumažina.

Savo praÅ¡yme atsakovė pagrįstai nurodė, kad Å¡aukimai į pirmÄ jį teismo posėdį jai buvo nepagrįstai siųsti du kartus registruota paÅ¡to siunta, nors atsiliepime ji buvo iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ dokumentus gauti kitu bÅ«du – per EPP sistemÄ (2 t., b. l. 24-26). Todėl Å¡ios iÅ¡laidos, kurios sudaro 3,62 Eur (1,81 Eur siuntos kaina x 2 Å¡aukimai), susidarė ne dėl atsakovės kaltės ir nepriteistinos iÅ¡ atsakovės. Taigi, iÅ¡ atsakovės valstybei priteistinos tik 24,91 Eur dydžio iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (28,53 Eur - 3,62 Eur).

Minėtame atsakovės 2018-12-05 praÅ¡yme dėl Å¡aukimų įteikimo nurodyti argumentai, kad teismas, kviesdamas atvykti į posėdį ieÅ¡kovės D. K. atstovę advokatę DianÄ Vaitkevičienę, padidino bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, jog ieÅ¡kovų interesų advokatas neatstovaus, yra nepagrįsti. IeÅ¡kovės D. K. atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei Å¡aukimas į teismo posėdį 2018-11-30 buvo iÅ¡siųstas ne registruotu paÅ¡tu, o elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis (per EPP), todėl tai bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡ioje byloje nepadidino.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Ieškinį patenkinti visiškai. Leisti ieškovams D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas derinimui, o VĮ „Registrų centrui“ – įregistravimui, pagal UAB „Geoginta“ 2017-01-04 parengtus žemės sklypų, kurių plotas 5,0664 ha ir 11,9220 ha, planus be bendraturtės I.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) paraÅ¡o (sutikimo). Priteisti iÅ¡ atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 425 Eur (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 24,91 Eur (dvideÅ¡imt keturis eurus 91 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, jas sumokant Valsty­bi­nei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Res­pub­­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenka­mÄ ­jÄ sÄ skaitÄ Ä¯ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėjas RamÅ«nas Å arka