b126f6c4-e1e8-46cc-866d-4dc0d7c12d62 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-617-881/2019 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00071-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D.

K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Videra“ ieÅ¡kinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. B. (K. B.). Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Videra“, atstovaujama bankroto administratoriaus I. M., kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo 82 722,07 Eur dydžio nuostolių atlyginimÄ ; 2) 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å iaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Videra“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas I. M.. Ä®monės vieninteliu akcininku ir vadovu nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo atsakovas D. K.. Bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, nustatė, kad atsakovas D. K. 2017 m. birželio 29 d. sudarė PreliminariÄ jÄ keturių automobilių pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Preliminari sutartis) su Latvijos Respublikos piliečiu K. B., pagal kuriÄ K. B. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo pristatyti UAB „Videra“ keturis automobilius ir už minėtÄ turtÄ gavo 240 000 Eur avansÄ , kuris jam buvo iÅ¡mokėtas grynaisiais pinigais. Preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta.

3. Atsakovas D. K., sudaręs 2017 m. birželio 29 d. PreliminariÄ jÄ sutartį ir jos pagrindu sumokėjęs visus UAB „Videra“ kasoje buvusius pinigus, veikė nesÄ Å¾iningai bendrovės kreditorių atžvilgiu ir tokiais veiksmais jiems padarė žalos, kadangi dėl tokių atsakovo veiksmų įmonė tapo nemokia, neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, todėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, tačiau atsakovas Å¡ių pareigų nevykdė. Atsakovas žinojo, kad įmonė turi skolų (patvirtina įmonės balansas, sudarytas 2017 m. birželio 30 d.), iki Preliminariosios sutarties sudarymo dienos jau buvo iÅ¡duoti du vykdomieji raÅ¡tai ir iÅ¡ UAB „Videra“ pradėtos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros, tačiau atsakovas sudarė sandorį, pagal kurį sumokėjo visas bendrovės lėšas, grubiai pažeidė įmonės kreditorių interesus, veikė nesÄ Å¾iningai įmonės kreditorių atžvilgiu ir tokiais savo veiksmai padarė įmonei žalos.

5. Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Videra“ kreditorių finansiniai reikalavimai (bendra suma 76 629,35 Eur). 2017 m. sausio 19 d. kreditorių susirinkimas patvirtino pavedimo su bankroto administratoriumi sutartį, kuria administravimo iÅ¡laidoms buvo skirta 10 000 Eur (įskaitant bankroto administratoriaus atlyginimÄ ). BUAB „Videra“ nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2018 m. liepos 19 d. į banko sÄ skaitÄ gavo 5 832,72 Eur pajamų, iÅ¡ kurių 1 925,44 Eur gauti iÅ¡ Garantinio fondo, o 3 907,28 Eur – pajamos, gautos iÅ¡ debitorių ir antstolių.

Taigi sudėjus kreditorių reikalavimus su administravimui skirtomis iÅ¡laidomis bei atėmus 3 907,28 Eur gautų pajamų, iÅ¡ atsakovo priteistinas 82 722,07 Eur dydžio žalos atlyginimas, taip pat 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Å iaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovo D. K. 82 722,07 Eur dydžio nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisė iÅ¡ atsakovo D.

K. valstybės naudai 1 504 Eur žyminį mokestį ir 9,31 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vieninteliu bendrovės akcininku ir vadovu; Å iaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Videra“ iÅ¡kelta bankroto byla (įsiteisėjo 2017 m. spalio 12 d.); patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 76 629,35 Eur, o administravimo iÅ¡laidų suma – 10 000 Eur; įmonė gavo 3 907,28 Eur pajamų iÅ¡ debitorių; atsakovas priėmė 2017 m. birželio 27 d. vienintelio akcininko sprendimÄ Ä¯sigyti keturis lengvuosius automobilius; 2017 m. bi rželio 29 d. sudarė PreliminariÄ jÄ keturių automobilių pirkimo - pardavimo sutartį su Latvijos Respublikos piliečiu K. B.; atsakovas UAB „Videra“ vardu iÅ¡rašė kasos iÅ¡laidų orderį 240 000 Eur sumai (pinigus iÅ¡davė K. B.); keturi automobiliai turėjo bÅ«ti pristatyti iki 2017 m. gruodžio 31 d.

8. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad 240 000 Eur suma iÅ¡ įmonės kasos paimta pagal PreliminariÄ jÄ sutartį, kuri ieÅ¡kinio pateikimo dienai nėra įvykdyta, todėl UAB „Videra“ tapo nemokia ir neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta pažeidžiant bendrovės kreditorių interesus, nes iki Preliminariosios sutarties sudarymo dienos buvo iÅ¡duoti du vykdomieji raÅ¡tai ir pradėtos priverstinės iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros, įmonės veikla nutraukta 2017 m. vasario mėnesį, degalinės pastatai parduoti dar 2015 m. gruodžio mėnesį, o bendrovės balansas (2017 m. birželio 30 d.) patvirtina, kad nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų buvo 242 000 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 69 517 Eur.

Be to, įmonės balansÄ patvirtino atsakovas D. K., todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad apie įsipareigojimus kreditoriams bei vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus atsakovas žinojo. Dėl civilinės atsakomybė pagrindo 9. Teismas sprendė, kad įmonės vadovas D. K., 2017 m. birželio 29 d. sudarydamas PreliminariÄ jÄ sutartį ir iÅ¡ UAB „Videra“ kasos iÅ¡imdamas 240 000 Eur, sudarė ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ Ä¯monei sandorį, nes iÅ¡ anksto turėjo įvertinti, kad dėl to atsiras žala įmonei.

Tokiu būdu atsakovas veikė ne įmonės interesais, pažeisdamas įstatymo vadovui numatytas pareigas.

10. Teismas, pripažinęs, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas nesilaikė įstatymo numatytų pareigų, bendrovės atžvilgiu veikė nesÄ Å¾iningai, todėl sprendė, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinos sÄ lygos ir priteisė žalos atlyginimÄ Ä¯monei. Dėl žalos dydžio 11. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog iÅ¡ įmonės kasos paėmus lėšas, įmonė patyrė turtinio pobÅ«džio praradimÄ , o atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir jį sudarydamas buvo nesÄ Å¾iningas. Teismas sprendė, kad įmonei bei kreditoriams padaryta žala yra įmonės skolų dydžio, kurio įmonė negali padengti, nes neturi turto. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.

12. Teismo vertinimu, nustačius privalomas civilinės atsakomybės sÄ lygas, yra pagrindas iÅ¡ atsakovo iÅ¡reikalauti įmonei padarytus nuostolius visa neteisėtai sudaryto sandorio verte, tačiau BUAB „Videra“ bankroto administratoriaus reikalavimas yra nukreiptas į iÅ¡imtas pagal ginčijamÄ sandorį lėšas tiek, kiek bÅ«tina įmonės finansiniams reikalavimams patenkinti ir padengti iÅ¡laidas susijusias su bankroto procedÅ«romis.

13. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl ieÅ¡kinio sumažinimo administravimo iÅ¡laidų dalyje ir pripažino, kad ieÅ¡kovės bankroto administratorius pagrįstai praÅ¡o priteisti dėl atsakovo D. K. kaltės įmonei ir jos kreditoriams padarytÄ 82 722,07 Eur žalÄ , pagal bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydį ir kreditorių susirinkimo patvirtintÄ pavedimo su bankroto administratoriumi sutartį. Dėl procesinių palÅ«kanų 14. Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, sprendė, kad iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 15. Teismas konstatavo, kad byloje mokėtinas 1 504 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė ir yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), teismas žyminį mokestį priteisė iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteisė 9,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16.

Atsakovas D. K. apeliaciniu skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. IeÅ¡kovė nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti 237 000 Eur skolos iÅ¡ pagrindinio skolininko K. B.. Trečiasis asmuo Å¡iuo metu negali įvykdyti sandorio dėl to, kad jo partneris S. A., gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), nupirko automobilius, tačiau dėl nežinomų priežasčių, jų nepristatė.

Trečiasis asmuo skolÄ ieÅ¡kovei pripažįsta ir įsipareigoja jÄ grÄ Å¾inti. Trečiasis asmuo K. B. turi galimybę grÄ Å¾inti skolÄ , nes turi nekilnojamojo turto Rygoje. Pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ieÅ¡kinio, nes tokiu bÅ«du buvo sudaryta galimybė ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti, nors Å¡iuo metu yra galimybė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdyti iÅ¡ atsakovo D. K. (82 722,07 Eur) ir iÅ¡ trečiojo asmens K. B. (237 000 Eur). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį turėjo teikti pagrindiniam skolininkui K.

B. arba praÅ¡yti taikyti subsidiariÄ atsakomybę. 16.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad Preliminarioji sutartis buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas sandoris, nes įmonė turėjo uždirbti apie 70 000 Eur grynojo pelno. Ä®monės veikla buvo mažmeninė prekyba naftos produktais, tačiau į rinkÄ atėjus stambioms įmonėms, jos veikla tapo nekonkurencinga, todėl teko parduoti degalines. Siekiant gauti pajamų, buvo nutarta pradėti verstis naudotų transporto priemonių prekyba iÅ¡ JAV, nes Å¡ioje valstybėje automobilius galima įsigyti dvigubai pigiau.

Atsakovas negalėjo numatyti, kad Preliminarioji sutartis nebus įvykdyta. 16.3. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ne tik kreditorių reikalavimus, bet ir administravimo išlaidas (10 000 Eur), kurios dar nėra patirtos, nors ir patvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tokio dydžio išlaidos apskritai bus patirtos.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Videra“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad iki Å¡iol vyksta iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas iÅ¡ apeliaciniame skunde nurodytų debitorių, iÅ¡skyrus K. B.. Atsakovas nenurodė, jog vykdomosios bylos debitorių atžvilgiu vyksta jau 4-5 metus. IeÅ¡kovė negavo daugiau lėšų, nei nurodė tikslindama ieÅ¡kinio sumÄ . Tikimybė, kad bus iÅ¡ieÅ¡kotos debitorių skolos yra minimali, kaip ir galimybė parduoti tokias beviltiÅ¡kas skolas.

Be to, K. B. nėra įmonės debitorius, nes ieÅ¡kovės lėšos jam buvo perduotos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, tokiu bÅ«du padarant ieÅ¡kovei žalÄ . IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovo argumentais dėl priteistų administravimo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieÅ¡kovės BUAB „Videra“ ieÅ¡kinys ir iÅ¡ atsakovo D. K. priteistas 82 722,07 Eur žalos atlyginimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

20. Skundžiamu sprendimu konstatuota, kad atsakovas, sudarydamas 2017 m. birželio 29 d. PreliminariÄ jÄ automobilių pirkimo – pardavimo sutartį ir iÅ¡ BUAB „Videra“ kasos iÅ¡imdamas 240 000 Eur, sudarė įmonei ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį ir padarė įmonei žalÄ . Teismas sprendė, kad atsakovas veikė ne įmonės interesais, pažeidė įstatymo vadovui numatytas pareigas. Apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį atsakovas žinojo, nes iki Preliminariosios sutarties sudarymo dienos buvo iÅ¡duoti du vykdomieji raÅ¡tai ieÅ¡kovės atžvilgiu ir pradėtos priverstinės iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros, įmonės veikla nutraukta 2017 m. vasario mėnesį, 2015 m. gruodžio mėnesį parduoti įmonei priklausę degalinių pastatai, o pagal 2017 m. birželio 30 d. įmonės balansÄ (patvirtino pats atsakovas D. K.), nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydis sudarė 242 000 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 69 517 Eur.

21. Apeliantas D. K., ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Preliminarioji sutartis buvo ekonomiÅ¡kai nenaudinga įmonei, nes iÅ¡ Å¡io sandorio turėjo bÅ«ti gautas apie 70 000 Eur grynasis pelnas. Taip pat ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti pateiktas trečiajam asmeniui K. B. arba turėjo bÅ«ti taikoma subsidiarioji abiejų asmenų (D. K. ir K. B.) atsakomybė. Apeliantas nesutinka ir su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jo priteistos bankroto administravimo iÅ¡laidos (10 000 Eur), kurios faktiÅ¡kai dar nėra patirtos.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ . Jis privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų.

Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-790-370/2015).

23. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rÅ«Å¡ių, gali kilti civilinė atsakomybė. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-563-186/2015).

Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).

Taigi, bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-481/2014).

24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos iÅ¡ buvusio BUAB „Videra“ vadovo D. K. atlyginimo klausimÄ , įvertino aplinkybes, kad iki Preliminariosios sutarties sudarymo dienos ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo iÅ¡duoti du vykdomieji raÅ¡tai, vadinasi įmonė turėjo pradelstų vykdytinų įsipareigojimų. FaktiÅ¡kai ieÅ¡kovės veikla buvo nutraukta 2017 m. vasario mėnesį, 2015 m. gruodžio mėnesį parduoti ieÅ¡kovei priklausę degalinių pastatai, pagal 2017 m. birželio 30 d.

įmonės balansÄ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydis sudarė 242 000 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 69 517 Eur. Tuo tarpu atsakovas, nepaisydamas to, kad įmonė turėjo finansinių sunkumų ir faktiÅ¡kai nebevykdė tiesioginės veiklos, 2017 m. birželio 29 d. sudarė PreliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilių įsigijimo ir iÅ¡ ieÅ¡kovės kasos išėmė 240 000 Eur sumÄ . Ne už ilgo, t. y. 2017 m. rugpjūčio 18 d. ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas, esant įmonei faktiÅ¡kai nemokiai, egzistuojanti įsipareigojimams kreditoriams, sudarydamas PreliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį ir iÅ¡ BUAB „Videra“ kasos iÅ¡imdamas 240 000 Eur sumÄ , sudarė abejotinÄ , ieÅ¡kovei akivaizdžiai nenaudingÄ sandorį, kuris sukėlė įmonei žalÄ , taigi veikė ne įmonės interesais, pažeidė įstatymo vadovui numatytas pareigas, kas pagal aukščiau paminėtÄ teismų praktikÄ yra pripažįstama neteisėtais veiksmais ir sudaro įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindÄ .

Taigi teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teisingai nustatė atsakovo veiksmų neteisėtumo faktÄ , priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir įmonei kilusios žalos egzistavimÄ , o atsakovas nepaneigė savo kaltės, kuri yra preziumuojama, padarė pagrįstas ir teisėtas iÅ¡vadas, jog sandoris, kurį sudarė įmonės vadovas bendrovei faktiÅ¡kai esant nemokiai, buvo ne tik nenaudingas, bet ir žalingas įmonei, nes iÅ¡ esmės nulėmė įmonės nemokumÄ , bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimÄ , tokiu bÅ«du sumažino kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus.

25. Apeliacinės instancijos teismas laiko deklaratyviais atsakovo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, jog iš ginčo sandorio ieškovė turėjo gauti apie 70 000 Eur grynojo pelno. Šio argumento apeliantas nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip pats apeliantas nurodo skunde, pagrindinė įmonės veikla buvo mažmeninė prekyba naftos produktais, o naudotų transporto priemonių prekyba iš JAV turėjo tapti nauja įmonės veikla. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas, sudarydamas 2017 m. birželio 29 d.

PreliminariÄ jÄ automobilių pirkimo – pardavimo sutartį, turėjo pakankamai patirties ir žinių transporto priemonių prekyboje, nors tai yra pakankamai specifinė verslo sritis, kuri nėra susijusi su įmonės veikla, vykdyta iki tol. Kita vertus, nors apeliantas teigia, kad siekiant gauti pajamų buvo nutarta verstis naudotų transporto priemonių prekyba iÅ¡ JAV, nes įmonė tapo nekonkurencinga savo veiklos srityje (mažmeninė prekyba naftos produktais), tačiau jis neįrodė, kad naudotų transporto priemonių preliminarus pirkimo – pardavimo sandoris buvo bÅ«tinas įmonės veiklos tęsimui, kartu atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog atsakovės ėmė kokių nors veiksmų, siekdamas sumažinti naujai pradedamo verslo rizikÄ .

26. Taip pat apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė įrodymų, siekdamas įrodyti, jog jis ėmėsi realių veiksmų, siekdamas sugrÄ Å¾inti iÅ¡ ieÅ¡kovės kasos paimtus ir trečiajam asmeniui K. B. perduotus 240 000 Eur, už kuriuos neva turėjo bÅ«ti įsigytos transporto priemonės. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog apeliantas bÅ«tų ėmęsis veiksmų, siekdamas bent iÅ¡ dalies sumažinti įmonei padarytÄ Å¾alÄ .

27. Apeliantas taip pat ginčija sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas iš jo priteisė bankroto administravimo išlaidas (10 000 Eur). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad bankroto administratoriaus (tiek fizinio, tiek juridinio asmens) ir administruojamos įmonės susiklosto pavedimo, o ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to, atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Bankroto administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedÅ«ras, turi teisę gauti už tai atlygį ir iÅ¡laidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimÄ , kompensavimÄ . Kitaip tariant, administratorius turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ , o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtÄ Ä¯sipareigojimÄ administratoriui Å¡iÄ sumÄ sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).

28. Pagal byloje esančius duomenis, Å iaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Videra“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė I. M.. 2018 m. sausio 19 d. įvykusiame įmonės kreditorių susirinkime buvo patvirtinta 10 000 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ mata. Patvirtintos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos niekas neginčijo, todėl ji laikoma pagrįsta ir teisėta, taigi administravimo iÅ¡laidos privalo bÅ«ti atlyginamos. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas pripažino administratoriaus teisę į bankroto administravimo iÅ¡laidų atlyginimÄ sumai, kuri buvo patvirtinta bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog jis turės pareigÄ atlyginti tik faktiÅ¡kai administratoriaus patirtas administravimo iÅ¡laidas.

29. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nenuginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Apeliaciniame skunde naujų reikÅ¡mingų bylai įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo D. K. 1 504 Eur valstybės naudai žyminį mokestį už ieškinį. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

31. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog kiti dalyvaujantys byloje asmenys, kai yra CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė – byloje dalyvauja įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne tik už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, bet ir už kitus procesinius dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-80-186/2018).

32. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė BUAB „Videra“ byloje yra bankrutavusi įmonė ir pagal CPK ji yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tačiau, atsižvelgus į CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiÅ¡kinimÄ ir teismų praktikÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė iÅ¡ atsakovo D. K. priteisti 1 504 Eur žyminį mokestį, nes byloje dalyvaujant įmonei (įstaigai), kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami visi byloje dalyvaujantys asmenys.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡analizavusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Tai, kad atsakovas D. K. nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nėra pagrindas, nesant atsakovo teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimÄ reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialiųjų teisės normų. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus atsakovui, nereiÅ¡kia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas. Panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimÄ negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ ; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi bÅ«ti pakankami atsakyti į esminius Å¡alies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Kadangi teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisakoma, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi nagrinėjamai bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

Å iaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo D. K. valstybės naudai priteistas 1 504 (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai keturi eurai) Eur žyminis mokestis. Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Vilija Mikuckienė Vigintas ViÅ¡inskis