Legislator Case Law & Legislation
2022-11-16 Nr. AB-27874-3-61-3-03478-2022-1 AI generated

2022-11-16 Nr. AB-27874-3-61-3-03478-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-11-16 Nr. AB-27874-3-61-3-03478-2022-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2022-11-16 Nr. AB-27874-3-61-3-03478-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas I. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą pateikti atsakymą į pareiškėjo 2022 m. gegužės 24 d. elektroninį laišką „Dėl galimo neteisėto užsienio valstybės kišimosi į šalies įstatymų leidybą“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-742-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03478-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą pateikti atsakymą į pareiškėjo 2022 m. gegužės 24 d. elektroninį laišką „Dėl galimo neteisėto užsienio valstybės kišimosi į šalies įstatymų leidybą“.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. per 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) gavimo dienos pateikti teismui skundą, kuriame būtų nurodytas pareiškėjo asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ir telefono numeris, taip pat nurodyti pageidavimą dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo ir kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis.

Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, jog prašomi pateikti asmens duomenys yra privati informacija, neturinti jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Pažymėjo, kad formalus teisės aktų nuostatų taikymas (biurokratizmas) yra neteisėtas, tačiau šiuo atveju pats teismas užsiima biurokratizmu. Teigė, kad teismui pateiktas skundas iš esmės atitiko įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau teismas teisės aktų nuostatas teikė formaliai, neatsižvelgdamas į su asmens duomenų apsauga ir privataus gyvenimo neliečiamumu susijusių aukštesnės galios teisės aktų nuostatas. Pabrėžė, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį telefono numeris turi būti nurodytas, jeigu pareiškėjas jį turi, o toje pačioje teisės normoje įtvirtintas reikalavimas nurodyti gyvenamąją vietą, nėra tapatus teismo reikalavimui nurodytu gyvenamosios vietos adresą. Dėl teismo įpareigojimo nurodyti priemones, kuriomis pareiškėjas pageidauja gauti procesinius dokumentus, pareiškėjas nurodė, kad administracinė byla yra elektroninė ir pats skundas buvo teiktas elektroninių ryšių priemonėmis, kas pagal nutylėjimą reiškia, jog procesiniai dokumentai turi būti teikiami elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau, jeigu teismui tas yra reikalinga, pareiškėjas teigė pageidaujantis atsiliepimą į skundą, teismo sprendimą ir kitus procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjas prašė nesivadovauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-505-442/2022, nes ji neatitinka formuojamos teismų praktikos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas sprendė, kad teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatyti skundo trūkumai yra esminiai, todėl pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų yra pagrindas jo skundą laikyti nepaduotu.

III. Pareiškėjas I. L. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi jo skundą laikė nepaduoti, vadovaudamasis vien formaliais pagrindais, nepagrįsdamas, kodėl nustatyti skundo trūkumai vertintini kaip esminiai. Pažymi, kad teismui 2022 m. rugsėjo 5 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pateikė savo vertinimą dėl teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, tačiau, priešingai nei teigė teismas, jis nenurodė, jog atsisako juos (trūkumus) pašalinti. Teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė dėl pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų argumentų.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad administracinė byla yra elektroninė ir visi procesiniai dokumentai teikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Pastebi, kad telefono numerį ne visada reikia nurodyti, o asmens kodą, jeigu to teismui tikrai reikėjo, yra galimybė patikrinti per teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Pareiškėjas pažymi, kad dėl nenurodyto asmens kodo skunde pateikė išsamius paaiškinimus. Pareiškėjo nuomone, asmens kodo nurodymas skunde ne tik kad faktiškai nereikalingas, formalus ir bylos nagrinėjimui reikšmės neturintis neesminis reikalavimas, tačiau jo nurodymas skunde neišvengiamai daro žalą. Pasak pareiškėjo, asmens kodas yra itin jautrus asmens duomuo, pagal kurį daugelyje Lietuvos Respublikos registrų ir informacinių sistemų tarpusavyje siejama įvairi informacija, todėl asmens kodą pagrįstai galima traktuoti kaip specialios kategorijos asmens duomenį, kurį tvarkyti iš esmės yra draudžiama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, teigdamas, kad teismo nustatyti skundo trūkumai – nenurodytas asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, pageidavimas dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo ir kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis – yra formalaus pobūdžio.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau kartu joje pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus).

Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-232-13).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu, skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismo pirmininkas ar teisėjas, nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo pirmininkas ar teisėjas priima nutartį, kuria nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje išvardyti reikalavimai skundo formai ir turiniui. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą skunde turi būti nurodyta pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. To paties straipsnio 3 punkte nustatyta, kad skunde turi būti nurodyta pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti skundą, kuriame būtų nurodytas pareiškėjo asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ir telefono numeris, taip pat nurodyti pageidavimą dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo ir kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis, kadangi tokie duomenys skunde nebuvo nurodyti.

Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 5 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė pageidavimą dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo ir kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau nesutiko su teismo reikalavimu skunde nurodyti asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkto nuostatų matyti, jog įstatymų leidėjas nustatė imperatyvų reikalavimą skunde nurodyti vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą (kodą), gyvenamąją vietą (buveinę), atstovo, jeigu jis yra, vardą, pavardę ir adresą, taip pat pageidavimą dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis. Tuo tarpu reikalavimai skunde nurodyti elektroninio pašto adresą, telefono, fakso numerius ar kitus elektroninių ryšių priemonių adresus, taip pat atstovo elektroninio pašto adresą, telefono, fakso numerius ar kitus elektroninių ryšių priemonių adresus yra dispozityvaus pobūdžio, skunde nurodomi pagal pareiškėjo pasirinkimą – jeigu pareiškėjas tokius duomenis turi / žino.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skunde nėra nurodytas asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ir telefono numeris, taip pat pageidavimas dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo ir kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis, pagrįstai 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi sprendė, kad pareiškėjo skundas turi trūkumų. Taip pat teismas, nustatęs, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 5 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nepašalino nustatytų skundo trūkumų (pašalino ne visus trūkumus), pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teismui nesivadovauti ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais reikalavimais skundo formai ir turiniui. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalino, dėl to teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius