2017-02-22 Nr. AB-4331-3-61-3-00721-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-251-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00721-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. vasario 15 d. išsiuntė teismui skundą, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, ir MGK) 2016 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. S-24 (7-234/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 68-157, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2015 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-390.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-249-789/2017, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-6087-426/2016 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 str. 1 d. 3 p.).

Teismas konstatavo, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.). Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. vasario 19 d. gautas pareiškėjo sutuoktinės R. M. skundas, kuriame pareiškėja nurodė, jog nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimais dėl papildomai paskaičiuotų mokėtinų mokesčių, baudų ir delspinigių. Iš pareiškėjos R. M. skundo administracinėje byloje Nr. I-6087-426/2016 turinio ir pareiškėjo skundo nagrinėjamoje administracinėje byloje matyti, kad abejose bylose ginčas kilęs dėl tų pačių aplinkybių. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, 2016 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą pareiškėjos skundą atmesti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimas minėtoje administracinėje byloje nėra įsiteisėjęs, pareiškėja 2016 m. spalio 10 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo. Iki šiol byla Nr. A-2141-556/2017 pagal pareiškėjo R. M. skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) nėra išnagrinėta. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, siekdamas visapusiško, teisingo ir objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas priėjo išvadą, kad šią administracinę bylą tikslinga sustabdyti, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-6087-426/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00722-2016-3) pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. Teismas pareiškėjo atstovės teismo posėdyje pateiktą prašymą apklausti liudytoją nutarė išspręsti atnaujinus bylos nagrinėjimą ir paskyrus teismo posėdį.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Abejose bylose dalyvaujančios proceso šalys yra skirtingos, t. y. pareiškėjai yra skirtingi. Abejose administracinėse bylose yra skundžiami atskiri individualūs administraciniai aktai, kurie buvo priimti skirtingiems subjektams. Viešojo administravimo proceso principas – teisė būti išklausytam reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus, reikšmingus priimamam aktui (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-604/2013). Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų, įstatymas aiškiai gyventojų pajamų mokesčio mokėtoją apibrėžia kaip konkretų fizinį asmenį, o ne tokių asmenų daugėtą. Ši byla turi būti nagrinėjama nepriklausomai nuo LVAT nagrinėjamos administracinės bylos dėl R. M. pateikto skundo. Pareiškėjas akcentuoja, kad paskolų sutartys buvo sudarinėjamos su pareiškėju. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, jog abi mokestinio ginčo šalys turi būti lygios. Vadovaujantis šiuo principu, proceso šalis – pareiškėjas, turi turėti teisę užduoti klausimus liudininkams, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti sudarytų paskolos sutarčių realumą.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad siekiant, jog apmokestinimas būtų pagrįstas, visų pirma turi būti nustatytas mokesčių mokėtojas, kuriam pagal mokesčių įstatymą tenka prievolė sumokėti mokesčius (MAĮ 2 str. 16 d.), pagal GPMĮ mokėtoju pripažįstamas pajamų gavęs asmuo. Apmokestinimo pagrindu įprastai yra tam tikros objektyviai egzistuojančios aplinkybės, susijusios su konkretaus mokėtojo veikla (kurią įstatymų leidėjas pripažįsta apmokestinama), ar tam tikrų veiksmų, susijusių su apmokestinimo objekto atsiradimu, atlikimas. Tokio subjekto nustatymas abejonių nekelia tada, kai mokėtojas savo mokestinę prievolę gali apskaičiuoti, o mokesčių administratorius ją gali patikrinti įstatymų nustatyta tvarka pagal turimus apskaitos, sandorius patvirtinančius dokumentus, kai galima aiškiai identifikuoti asmenį, kuriam dėl įvykdyto sandorio ar ūkinės operacijos tenka pareiga mokėti mokesčius. Tačiau nagrinėjama situacija iš esmės yra kitokio pobūdžio, t. y. mokesčių administratorius nustatė, kad mokėtojo (mokėtojo šeimos) patirtos išlaidos viršija pajamas, kas leidžia teigti, jog kažkuris iš sutuoktinių (ar jie abu) yra gavę ir disponuoja neapmokestintomis pajamomis. Taikant mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą būdą, išlaidoms viršijant pajamas, įstatymo leidėjas nekelia reikalavimų mokesčių administratoriui nustatyti neapmokestintų pajamų šaltinį. Todėl sprendžiant klausimą dėl to, kuris iš sutuoktinių gali būti pripažintas mokėtoju, turi būti įvertinamos visos faktinės aplinkybės, sandorių pobūdis, teisiniai, ekonominiai sandoriuose dalyvavusių asmenų ryšiai, ir sprendžiamas klausimas, ar yra objektyvių duomenų, leidžiančių netaikyti prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LVAT išplėstinės kolegijos 2013 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012). Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės aktų nuostatas, kiek tai susiję su pajamų, kurias gauna asmuo būdamas santuokoje apmokestinimu, yra konstatuota, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi prezumpcijos, jog pajamas gavo abu sutuoktiniai (LVAT 2016 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A777-438/2016).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties, kuria administracinė byla Nr. I-249-789/2017 sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-6087-426/2016, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinė byla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir kurie iš naujo nebus įrodinėjami.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6087-426/2016 turės įtakos sprendžiant mokestinį ginčą šioje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra siekiama ne tik išvengti pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir išvengti prieštaringų sprendimų susijusiose bylose (LVAT 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-57/2014). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad yra nagrinėjama administracinė byla dėl pareiškėjo sutuoktinės, negalėjo to nepaisyti ir turėjo sulaukti teismo išvadų kitoje byloje, nes priešingu atveju kiltų grėsmė, jog nebus nuoseklumo priimamuose procesiniuose sprendimuose ir neteisingai bus išspręstas ginčas. Teisėjų kolegija tokią išvadą daro atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje mokestinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl mokesčių administratoriaus pareiškėjui apskaičiuotų mokesčių teisėtumo, o mokestinio patikrinimo metu buvo vertinamos pareiškėjo pajamos ir patirtos išlaidos. Kadangi pareiškėjas vertinto mokestinio laikotarpio metu gyveno santuokoje su R. M. (kuri yra pareiškėja kitoje administracinėje byloje Nr. I-6087-426/2016), jos pajamos ir išlaidos taip pat buvo vertinamos. Pažymėtina, kad ir administracinėje byloje Nr. I-6087-426/2016 buvo vertinamos ne tik R. M., bet ir jo sutuoktinio (pareiškėjo) pajamos ir išlaidos. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos administracinės bylos sustabdymą iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-6087-426/2016 lėmė siekis tiek išvengti pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, tiek ir išvengti prieštaringų sprendimų susijusiose bylose.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios administracinės bylos negalima nagrinėti, kol bus išspręsta kita Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-6087-426/2016. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė prejudicinį ryšį tarp nagrinėjamos bylos ir kitos administracinės bylos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti, remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius