2013-04-03 Nr. AB-974-3-62-3-01096-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-282/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01096-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 67.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės „Juralė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas individuali įmonė „Juralė“ (toliau – ir pareiškėjas, IĮ „Juralė“) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuriame prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. A-3561 „Dėl leidimų vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“. Kartu pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. A-3561 „Dėl leidimų vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ galiojimą. Prašyme paaiškino, jog nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, pareiškėjas nebegalės verstis šia veikla, todėl neteks vienintelio pajamų šaltinio. Faktiškai veiklos nevykdanti įmonė privalo mokėti mokesčius, darbo užmokestį ir t. t., todėl dėl veiklos nevykdymo susidaręs pajamų ir išlaidų neigiamas balansas lems pareiškėjo tapimą nemokiu, be to, būtų sukeliamos ir socialinės neigiamos pasekmės, nes reikėtų atleisti darbuotojus, Neveronių kaimo gyventojams būtų sudėtinga susisiekti su miestu, nes tai vienintelis susisiekimo būdas.

Skundžiama 2013 m. sausio 28 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjo IĮ „Juralė“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkino. Laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. A-3561 „Dėl leidimų vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ galiojimą.

Teismas sprendė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Ginčijamoje situacijoje Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. A-3561 „Dėl leidimų vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ galiojimo sustabdymas galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui įtakos neturės. Tačiau pažymėjo, jog būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šiuo atveju lemia ir visuomenės interesai. Ginčas šiuo atveju kyla miestiečiams ir rajono gyventojams ypač svarbioje miesto transporto (keleivių vežimo) paslaugų teikimo srityje. Visuomenė yra suinteresuota nepertraukiamu ir efektyviu šių paslaugų teikimu. Tuo tarpu susidariusi ginčo situacija sukelia nepatogumus miesto ir ypač rajono transporto paslaugų teikimo sferoje. Todėl, atsižvelgiant į transporto paslaugų svarbą bei būtinumą užtikrinti šių paslaugų tinkamą teikimą susidariusioje situacijoje, yra tikslinga, kol bus visiškai išspręstas kilęs teisinis ginčas, palikti buvusią transporto paslaugų teikimo Kauno miesto savivaldybėje būklę. Teismo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju atitinka proporcingumo principą ir nepažeidžia proceso šalių pusiausvyros bei viešojo intereso. Todėl ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. A-3561 „Dėl leidimų vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ galiojimas sustabdytas.

II. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmesti.

Nurodo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 4 dalį prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip kitą dieną po jo gavimo, o, jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu) – ne vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pateikė teismui 2012 m. spalio 29 d., tačiau teismas ginčijamą nutartį priėmė tik 2013 m. sausio 28 d., taip pažeisdamas minėtame straipsnyje nurodytus terminus.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Taip pat reikalavimo užtikrinimo priemonę prašantis taikyti proceso dalyvis taip pat turi įrodyti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, palankaus prašančiajam teismo sprendimo atveju to sprendimo nebūtų galima įvykdyti arba jo įvykdymas sukeltų nepagrįstai daug sunkumų. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad net ir teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, t. y. kad Kauno miesto savivaldybės administracija ėmėsi ar ketina imtis kokių nors veiksmų, kurie apsunkintų arba padarytų negalimu teismo sprendimo įvykdymą. Tokių realių pasekmių nenurodė ir skundžiamą nutartį priėmęs teisinas. Savivaldybių administracinę priežiūrą atlieka Vyriausybės skiriami Vyriausybės atstovai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 str. 2 ir 3 d. bei Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas). Todėl nėra jokios grėsmės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, kadangi ir teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, skundžiamo atsakovo įsakymo nuostatos negalios nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo to momento Kauno miesto savivaldybės administracija negalės panaikinti pareiškėjui IĮ „Juralė“ išduotus 8 leidimus vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu.

Teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, neatsižvelgė į tai, kad 2011 m. lapkričio 29 d. ieškovas IĮ „Juralė“ jau kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, prašydamas: pripažinti neteisėtu Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašalį 2009 m. sausio 26 d. keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-47 nutraukimą; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nenutraukti 2009 m. sausio 26 d. keleivių vežimo reguliariais vietinio susisiekimo maršrutiniu taksi sutarties Nr. 201-2-47 nuo 2011 m. gruodžio 5 d.

Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civ. bylą Nr. 2-1516-429/2012 2012 m. kovo 27 d. nusprendė ieškovo IĮ „Juralė“ ieškinį atmesti. Ieškovas IĮ „Juralė“ minėtą sprendimą apskundė apeliaciniu skundu, kurį apeliacinės instancijos teismas atmetė ir paliko Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistu. Kadangi šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A-3561 „Dėl leidimų vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ panaikino 2009 m. sausio 29 d. išduotus 8 leidimus vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu.

Taigi, įsiteisėjus sprendimui (2012 m. rugsėjo 6 d.) Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr.(A27V188)-R-4098 „Dėl leidimų vežti keleivius 13-uoju maršrutinių maršrutu grąžinimo“ informavo IĮ „Juralė“, kad Sutartis nutraukta ir prašė nedelsiant grąžinti išduotus 8 leidimus vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgdamas į teismo sprendimą bei į Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d.

įsakymo Nr. 3-62 25.1 punktą, kuriame numatyta, kad kompetentinga įstaiga turi teisę panaikinti leidimą, jeigu vežėjas nesilaiko šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų, 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A-3561 priėmė sprendimą panaikinti išduotus 8 leidimus vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu. Keleivių vežimo paslaugų ir su tuo susijusių sutarčių įvardinimas viešosiomis ypač pabrėžia tai, kad keleivių vežimas iš esmės yra paslaugos, skirtos ne Kauno miesto savivaldybei, o jos gyventojams ir svečiams, siekiant užtikrinti savalaikį, saugų ir optimalų susisiekimą.

Viešųjų sutarčių nevykdymas ar netinkamas vykdymas pažeidžia visų jų interesus, t. y. viešąjį interesą, ir formuoja neigiamą nuomonę apie Kauno miesto savivaldybę. Taigi, viešąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas ne tik pažeidžia jos nuostatas, bet ir viešąjį interesą, todėl laikytinas esminiu pažeidimu, o negalėjimas jos nutraukti vienašališkai dėl pažeidimų, dėl kurių visuomenei nebuvo suteiktos paslaugos, užkirstų kelią ne tik tinkamų vežimo paslaugų organizavimui, bet ir viešojo intereso gynimui.

Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės administracija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nutraukti sutartį (dėl esminio sutarties pažeidimo) bei priimti įsakymą, kuriuo panaikinti IĮ „Juralė“ išduoti leidimai vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, kad nesant galiojančios sutarties ne tik kad neaišku kokiu pagrindu egzistuoja nurodyti leidimai, bet ir kokios pasekmės pareiškėjui už naudojimąsi šiais leidimais, kadangi visi įpareigojimai, kontrolės mechanizmas, susiję su saugiu ir teisės aktuose nustatytu žmonių vežimu, būna aiškiai įtvirtinta sutartyje.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, t. y. ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su skundžiamo akto neigiamomis pasekmėmis, todėl tai nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Tai, kad dėl veiklos apribojimo IĮ „Juralė“ gali prarasti pajamų šaltinį, patirti nepatogumus, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo akto priėmimo. Teismų praktikoje yra suformuota pozicija, jog galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Tokiais atvejais galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. ASl43-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Pareiškėjo verslo interesai negali būti iškeliami aukščiau, nei atsakovo pareiga – viešasis interesas ir asmenų, eismo saugumo užtikrinimas.

Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turėjo atsižvelgti, ar šios priemonės nepažeis proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Teismas turėjo įvertinti tiek pareiškėjo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto bei atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų pritaikytos, o skundas būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o skundas – atmestas. Tačiau teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nepagrįstai suvaržytų atsakovo pareigą tinkamai vykdyti teisės aktais pavestas funkcijas, užtikrinant viešąjį interesą ir asmenų eismo saugumą, galiojimo sustabdymas vertintinas kaip neproporcinga priemonė, neužtikrinanti proceso šalių interesų bei viešųjų interesų pusiausvyros.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkintas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas apeliaciniame skunde vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pagal kurią turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Taip pat vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-496/2006, Nr. AS15-622/2006, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS146-674/2011). Taigi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje paprastai būna individualus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. A-3561 „Dėl leidimų vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ galiojimą. Teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamoje situacijoje ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymo galiojimo sustabdymas galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui įtakos neturės, tačiau teisingai pažymėjo, jog būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šiuo atveju lemia ir visuomenės interesai. Ginčas šiuo atveju kyla miestiečiams ir rajono gyventojams ypač svarbioje miesto transporto (keleivių vežimo) paslaugų teikimo srityje. Būtent, kaip teigė atsakovas, visuomenė yra suinteresuota nepertraukiamu ir efektyviu šių paslaugų teikimu (viešasis interesas). Tuo tarpu susidariusi ginčo situacija sukelia nepatogumus miesto ir ypač rajono (Neveronių) transporto paslaugų teikimo sferoje. Bylos duomenys patvirtina, kad daugeliui Neveronių gyventojų ir moksleivių vienintelis 13-asis mikroautobuso maršrutas yra būtinas, norint susisiekti su Kauno miestu ir jame esančiomis mokyklomis, darbovietėmis ir pan. (b. l. 11 – 19), todėl, atsižvelgiant į šią transporto paslaugų svarbą bei būtinumą užtikrinti minėtų paslaugų tinkamą teikimą susidariusioje situacijoje, tol, kol bus visiškai išspręstas kilęs teisinis ginčas, tikslinga palikti buvusią transporto paslaugų teikimo Kauno miesto savivaldybėje būklę. Nesustabdžius Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. A-3561 „Dėl leidimų vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ galiojimo, būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi būtų panaikintas vienintelis mikroautobuso maršrutas, suteikiantis galimybę Kauno rajono gyventojams susisiekti su Kauno miestu, ir tokiu būdu neužtikrintas nepertraukiamas bei efektyvus transporto paslaugų teikimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju atitinka proporcingumo principą ir nepažeidžia proceso šalių pusiausvyros bei viešojo intereso.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkino bei laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. A-3561 „Dėl leidimų vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ galiojimą, todėl skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas