2020-12-16 Nr. AB-24006-3-61-3-04578-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2503-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04578-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. C. ir atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. C. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijai (tretieji suinteresuoti asmenys – R. C., R. C. ir K. C.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos (toliau – ir atsakovas, Seniūnija) 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. A33 (43)-4.39-(2.1) „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos 2018 m. spalio 24 d. prašymą išnagrinėti iš naujo

2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018 m. spalio 24 d. prašymą Nr. A34 (43)-607 dėl gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo R. C. ir K. C., ir nurodyta, kad dėl K. S. ir R. C. gyvenamosios vietos deklaravimo advokatei V. E. buvo išaiškinta 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. A33(43)-252-(2.1).

3. Pareiškėja paaiškino, kad ji 2017 m. balandžio mėn. kreipėsi į atsakovą, prašydama panaikinti gyvenamosios vietos deklaraciją name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (toliau – ir Namas), nebegyvenančiam R. C. 2017 m. birželio mėn. pradžioje pareiškėja buvo informuota, jog jos prašymas tenkintas. Nuo to laiko Name pareiškėja gyveno viena, tačiau 2017 m. spalio 11 d. R. C. su drauge K. S., vėliau tapusia jo žmona, prieš pareiškėjos valią vėl įsibrovė į Namą ir jame apsigyveno tuo pagrindu, jog Seniūnija jam išdavė pažymą apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Kiek vėliau pareiškėjai tapo žinoma, jog šiuo adresu buvo deklaruota ir K. S. gyvenamoji vieta.

4. Pareiškėja 2017 m. spalio 11 d. nuvyko į Seniūniją ir nurodė nesutinkant, kad jos sūnus iš naujo deklaruotų gyvenamąją vietą Name. Pažymėjo, kad pareiškėja Seniūnijai tiek 2017 m. balandžio mėn., tiek 2017 m. spalio 11 d. nurodė, jog Namo bendraturtis R. C., taikant kardomąją priemonę iš Namo yra iškeldintas, nes ją 2016 m. liepos 29 d. sumušė. Pareiškėja dar balandžio mėn. atsakovui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartį, kuriose teismas detaliai išaiškino, jog Namo, žemės sklypo, pirtelės kieme savininkai, kol teismas nenusprendė kitaip, yra abu sutuoktiniai, ir kad R. C. negali spręsti dėl asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo be pareiškėjos sutikimo. Pareiškėja 2017 m. spalio 20 d. atsakovui išsiuntė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyti juridiniai faktai, jog teisme iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo. Taigi atsakovui žinoma, kad vyksta ginčas dėl Namo, o tai reiškia, kad Namas nėra R. C. asmeninė nuosavybė. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. A33 (43)-229-(2.1) informavo pareiškėją, jog 2017 m. spalio 10 d. į Seniūniją atvyko R. C. ir pranešė, kad jis yra Namo savininkas ir nesutinka su sūnaus R. C. gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimu. Tuomet, kaip nurodė seniūnas, R. C. buvo atstatyta deklaruota gyvenamoji vieta. Dėl pareiškėjos terorizavimo R. C. buvo iškelta baudžiamoji byla ir jis, taikius kardomąją priemonę, buvo iškeldintas iš Namo. Tuomet išvyko ir jo sutuoktinė, pareiškėja Name gyveno viena ir nebeliko poreikio skųsti atsakovo neteisėtus veiksmus, neteisėtai ir nepagrįstai be pareiškėjos, kaip Namo bendraturtės, sutikimo deklaruojant jos sūnaus su sutuoktine gyvenamąją vietą. Tačiau nutraukus ikiteisminį tyrimą, 2018 m. lapkričio 7 d. su policijos pagalba remdamiesi tuo, jog jų gyvenamoji vieta deklaruota Name, pareiškėjos sūnus su sutuoktine vėl apsigyveno Name, jie pakeitė spynas ir pareiškėjos nebeįleido į namus, todėl šiuo metu pareiškėja neturi kur gyventi.

5. Pareiškėja teigė, kad atsakovas Sprendime nurodė, jog jis negali tenkinti pareiškėjos prašymo, nes Namo bendraturtis R. C. nėra pateikęs prašymo dėl R. C. ir K. C. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl vykdė tik R. C. pageidavimus, o pareiškėją ignoravo. Atsakovas pareiškėjai nėra pateikęs jokios informacijos, kokiu pagrindu (nuomos, panaudos ar pan.) Name gyvena R. C. ir K. C., taip pat kokie asmenys, be minėtųjų, Name yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, jeigu tokių asmenų dar yra. Teigė, kad tretieji suinteresuoti asmenys pateikė atsakovui neteisingus duomenis, jog R. C. yra vienintelis Namo savininkas. Atsakovas, turėdamas papildomus duomenis – minėtas teismo nutartis, Nekilnojamojo turto registro išrašą, žinodamas pareiškėjos nesutikimą, privalėjo spręsti dėl jų gyvenamosios vietos deklaravimo Name panaikinimo ir pareiškėjos prašymą tenkinti.

6. Atsakovas Seniūnija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, jog pagal pareiškėjos 2017 m. balandžio 10 d. prašymą R. C. 2017 m. gegužės 26 d. buvo panaikinta deklaruota gyvenamoji vieta adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). R. C. 2017 m. spalio 9 d. atvyko į Seniūniją dėl pažymos apie jo sūnaus R. C. deklaruotą gyvenamą vietą. Paaiškėjus, kad R. C. buvo panaikinta deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys, R. C. pateikus valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išrašą apie nekilnojamą turtą, 2017 m. spalio 9 d. buvo priimtas sprendimas dėl Seniūnijos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (2017-127-SPR)-23 panaikinimo ir deklaravimo duomenų R. C. atstatymo, nustačiusi, kad R. C. deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys buvo panaikinti be R. C., t. y. Namo savininko, žinios. 2017 m. spalio 16 d. R. C. kartu su K. S. (dabartinė pavardė – C.) kreipėsi į Seniūniją dėl pastarosios gyvenamosios vietos deklaravimo. K. S. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į pateiktą R. C. Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio nustatyta, kad Namas priklauso R. C.

8. Atsakovas teigė, kad pareiškėjai 2017 m. spalio 11 d. atvykus į Seniūniją, jai buvo išaiškintos visos aplinkybės dėl R. C. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų atstatymo, į pareiškėjo atstovės advokatės V. E. 2017 m. spalio 19 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. raštus buvo pateikti 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. atsakymai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti nebuvo.

9. Seniūnija nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. gavo pakartotinį pareiškėjos prašymą dėl deklaravimo duomenų panaikinimo R. C. ir K. C., prašant paaiškinti, kodėl, kada ir kokiu pagrindu deklaruota minėtų asmenų gyvenamoji vieta. Atsakovas skundžiamu Sprendimu informavo pareiškėją, kad Namo bendraturtis R. C. prašymo dėl deklaravimo duomenų panaikinimo R. C. ir K. C. nepateikė, todėl panaikinti deklaravimo duomenų negalima, taip pat nurodė, kad pareiškėjos atstovei dėl deklaravimo buvo išaiškinta 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. A33 (43)-252-(2.1).

10. Atsakovo teigimu, pagal 2019 m. sausio 17 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, nuosavybės teisės į Namą priklauso R. C., todėl, neturėdama bendrasavininko sutikimo, Seniūnija negali tenkinti pareiškėjos prašymo. Dėl trečiųjų asmenų deklaravimo duomenų panaikinimo gali nuspręsti tik abu turto savininkai.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

12. Teigė, kad skunde pareiškėja pateikė daug melagingos informacijos, be kita ko, kad sūnus R. C. Name, kuriame gyveno nuo vaikystės, turi savo kambarį ir asmeninius daiktus, negyvena. R. C. gyvenamoji vieta Name deklaruota nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškėja mėgino neteisėtai nebeįsileisti sūnaus į namus. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-69-298/2016 nurodė, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja realizuoja savo tariamą teisę, pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus. Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodytas juridinis faktas – Namas asmeninės nuosavybės teise priklauso R. C., nėra užginčytas ir galioja visiems asmenims. Pareiškėja nepateikė jokių pareiškėjos nuosavybės teises į Namą patvirtinančių rašytinių įrodymų. Namo savininkas R. C. niekada nėra pateikęs prašymo atsakovui dėl sūnaus R. C. ir jo žmonos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

13. Tretieji suinteresuoti asmenys R. C. ir K. C. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti, pritardami trečiojo suinteresuoto asmens R. C. atsiliepime išdėstytiems argumentams.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą, o likusią skundo dalį atmetė.

15. Teismas iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 27 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija teismas nustatė, jog Namas asmeninės nuosavybės teise priklauso R. C., kuris jį įsigijo iki santuokos su pareiškėja sudarymo (I t., b. l. 83). Kitų duomenų, kad Namas yra sutuoktinių – pareiškėjos ir R. C. – bendroji jungtinė nuosavybė, byloje nėra. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos nurodytomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartimis buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos ieškinį R. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, o ne dėl Namo teisinio režimo. Asmeninės nuosavybės teisinis režimas gali būti paneigtas tik teisme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.90 str. 1 d.), todėl jo nenuginčijus teisme ir nesant teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nėra pagrindo abejoti viešajame registre nurodytų duomenų tikrumu (CK 4.262 str.).

16. Atsižvelgęs į tai, kad Namas asmeninės nuosavybės teise priklauso R. C., teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja negali būti pripažinta tinkamu subjektu kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 3 dalies 6 punkto prasme. Todėl atsakovas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo nagrinėti pareiškėjos 2018 m. spalio 24 d. prašymo dėl deklaravimo duomenų panaikinimo R. C. ir K. C. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas sprendė, jog Sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018 m. spalio 24 d. prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo R. C. ir K. C., negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

17. Teisėjų kolegija atmetė pareiškėjos argumentus, kad atsakovas jai nėra pateikęs informacijos, kokiu pagrindu Name gyvena K. S. ir R. C. Seniūnija Sprendime nurodė, jog dėl K. S. ir R. C. deklaravimo advokatei V. E. buvo išaiškinta 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. A33 (43)-252-(2.1). Įvertinus šio rašto turinį, matyti, jog atsakovas pareiškėjos atstovei detaliai paaiškino K. S. ir R. C. gyvenamosios vietos deklaravimo Name aplinkybes.

III. 18. Pareiškėja R. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Lietuvos Aukščiausiais Teismas (toliau – ir LAT) 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 išaiškino, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalis nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis. Šiuo atveju, tarp pareiškėjos ir atsakovo nebuvo ginčo dėl to, jog Namas jai priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu. Atsakovas, priimdama Sprendimą, teisingai vadovavosi minėtu teismo išaiškinimu ir teisingai sprendė dėl nuosavybės formos. Nesant ginčo dėl nuosavybės teisių į Namą, R. C. neskundė Sprendimo, o tai reiškia, kad jis atsakovo išvadai neprieštaravo, taigi teismas tai padarė savo iniciatyva. Teismas, spręsdamas, jog Namas asmeninės nuosavybės teise priklauso R. C., neteisėtai, nukrypdamas nuo paminėtos LAT praktikos, nustatė juridinį faktą dėl nuosavybės teisės rūšies, kurį gali nustatyti tik civilines bylas nagrinėjantis teismas. Be to, teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kadangi pareiškėja nesiskundė dėl Seniūnijos teisingai preziumuoto bei teismų įsiteisėjusiais sprendimais patvirtinto fakto, jog Namas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kol teismas, nagrinėjantis santuokos nutraukimo bylą, nenusprendė kitaip. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, neteisingai išnagrinėjo bylą.

19.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, nes vertindamas Nekilnojamojo turto registro 2018 m. rugsėjo 27 d. išrašą, nepastebėjo įrašo, jog teisme iškeltos bylos dėl Namo ir žemės sklypo, kuriame jis pastatytas, nuosavybės. Esant tokiai žymai, akivaizdu, jog dar nėra aišku, kas yra Namo savininkas ar savininkai, todėl galioja privaloma prezumpcija dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Teismas neatsižvelgė ir į įsiteisėjusias Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis, kuriose teismai analogiškai vertino bendrąją jungtinę nuosavybę į Namą. Be to ir byloje esantis registratoriaus 2016 m. rugpjūčio 3 d. išaiškinimas leidžia teigti, jog Namas gali būti pripažintas bendru sutuoktinių turtu. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio imperatyvia nuostata dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų privalomumo. Byloje pateiktos teismų nutartys yra priimtos sprendžiant pareiškėjos (civilinėje byloje ieškovės) prašymą uždrausti R. C. jų bendrame Name deklaruoti kitų asmenų gyvenamąją vietą. Jos turėjo užtikrinti, jog nei R. C., nei kiti asmenys, kol nesibaigė santuokos nutraukimo byla, be pareiškėjos sutikimo negalėtų spręsti dėl trečiųjų asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo Name.

20. Atsakovas Seniūnija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.

21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi sprendė klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, t. y. nustatė faktinę aplinkybę, kad Namas asmeninės nuosavybės teise priklauso R. C. Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją. Teismas konstatuodamas faktą, kad Namas asmeninės nuosavybės teise priklauso tik R. C., paneigė įsiteisėjusias Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3182-897/2017, pablogindamas pareiškėjos padėtį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartyse civilinėje byloje Nr. e2-3182-897/2017 nurodė, kad ieškovės nurodytas nekilnojamasis turtas, o taip pat Namas pagal byloje esančius duomenis laikytinas abiejų sutuoktinių nuosavybe, todėl šio nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo teisė priklauso abiem sutuoktiniams, vadinasi, atsakovas vienasmeniškai negali šio turto parduoti, dovanoti, įkeisti, perleisti ir pan., juo labiau suteikti galimybę tretiesiems asmenims naudotis sutuoktiniams priklausančiu turtu. Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu šioje byloje negalėjo paneigti fakto, patvirtinto Vilniaus miesto apylinkės teismo. Pabrėžtina, kad juridinis faktas dėl ginčo dėl nuosavybės į Namą, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

21.2. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-58-1036/2017 ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-58-312/2018 rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3182-897/2017 ir laikėsi vieningos nuomonės, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., yra bendroji jungtinė nuosavybė. Kaip įrodymu, teismai taip pat rėmėsi VĮ Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 3 d. išaiškinimu, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas (registro įrašo Nr.41/12985) gali būti laikomas R. C. ir R. C. bendrąją jungtine nuosavybe. Seniūnija, neturėdama kitų duomenų, kad teisinė ir faktinė R. C. padėtis pasikeitė ir ji jau nėra nekilnojamojo turto bendrasavininkė, negalėjo priimti kito sprendimo.

21.3. Atsakovas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, kuriose nustatyta, kad dėl nekilnojamojo turto turi teisę nuspręsti abu sutuoktiniai, o R. C. prašymo dėl deklaravimo duomenų panaikinimo R. C. ir K. C. nepateikė, negalėjo panaikinti deklaravimo duomenų. Teismas neišnagrinėjo skundo iš esmės, neišsiaiškino ir nenustatė ginčo esmės ir ribų bei teisiškai reikšmingų aplinkybių skundo reikalavimams išnagrinėti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsiliepimas į pareiškėjos apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Pareiškėja nurodė melagingą informaciją, kad Namas yra jos nuosavybė. Pareiškėja nepateikė nė vieno rašytinio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad ji yra teisėta Namo savininkė ar kad ji įstatymų nustatyta tvarka yra užginčijusi Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytą juridinį faktą, kad Namas yra R. C. asmeninė nuosavybė.

23.2. Pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktas LAT išaiškinimas, kad turtas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nekilnojamojo turto registre užfiksuotas faktas, kad Namas yra R. C. asmeninė nuosavybė, įsigyta iki santuokos. Apeliantės nurodyta LAT praktika tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo Vilniaus miesto apylinkės teismas jau du kartus nustatė, kad Namas asmeninės nuosavybės teise priklauso R. C., ir tuo remdamasis netenkino pareiškėjos reikalavimų jį pripažinti bendra jungtine nuosavybe bei įteisinti kitokiu baigtumo procentu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne nustatė naują juridinį faktą, o tik konstatavo juridinį faktą, jau nurodytą Nekilnojamojo turto registro išraše.

23.3. Pareiškėja, remdamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartimis, sąmoningai bando klaidinti teismą, kad šios nutartys priimtos dėl Namo teisinio režimo. Apeliantės atstovė nutyli, kad vėliau du kartus ir santuokos nutraukimo byloje, ir kituose bendros kompetencijos teismuose buvo atmesti jos reikalavimai Namą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.

23.4. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1393-1047/2019 priėmė sprendimą, kad Namas atitinka teisinę dokumentaciją ir yra R. C. įsigytas iki santuokos. Administracinėje byloje Nr. eI-594-643/2019 Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kad atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Registrų centro ginčų nagrinėjimo komisija teisėtai atsisakė keisti įrašus Registrų centro duomenų banke, netenkindami pareiškėjos reikalavimų Namą užregistruoti kitokiu baigtumo procentu ir kaip bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Trečiasis su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikia ir prašo prijungti prie bylos jo pateiktas teismų nutartis ir sprendimus.

25. Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26. Teismas nepriėmė nutarties dėl Namo savininko teisinio režimo pasikeitimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas peržengė savo kompetencijos ribas, nustatydamas Namo savininką pagal savo supratimą, o ne pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame išviešintas neužginčytas juridinis faktas, kas yra vienintelis Namo savininkas. Turtas pripažįstamas bendra jungtine nuosavybe tik tada, kada jis taip išviešintas registre.

27. Pirmosios instancijos teismas neprijungė pareiškėjo pateiktų teismo nutarčių sprendimų, nes pareiškėjas jas pateikė pavėlavęs vieną dieną. Vis dėlto, jos Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) buvo visą mėnesį ir atsakovas su jomis yra susipažinęs. Iš šių dokumentų matyti, kad pareiškėja daug kartų kreipėsi į teismus ir valstybines institucijas, bandydama užginčyti juridinį faktą, kad Namas asmeninės nuosavybės teise priklauso R. C. Civilinėje santuokos nutraukimo byloje jau du kartus buvo atmesti pareiškėjos reikalavimai Namą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įregistruoti kitokį Namo baigtumo procentą. Kituose teismuose taip pat analogiški reikalavimai buvo atmesti.

28. Tretieji suinteresuoti asmenys R. C. ir K. C. atsiliepime į pareiškėjos ir atsakovo apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, pritardami trečiojo suinteresuoto asmens R. C. atsiliepimuose į pareiškėjos ir atsakovo apeliacinius skundus išdėstytiems argumentams

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Bylos ginčas yra dėl atsakovo atsisakymo panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

30. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 3 dalimi nustatyti atvejai, kada deklaravimo įstaiga panaikina deklaravimo duomenis.

31. Pareiškėja skunde teismui nenurodė deklaravimo duomenų panaikinimo pagrindo, tačiau skundo turinys patvirtina, kad pareiškėja siekia, jog būtų panaikinti deklaravimo duomenys R. C. ir K. C. tuo pagrindu, kad deklaravimo įstaigai, šio ginčo atveju atsakovui, buvo pateikti neteisingi duomenys apie gyvenamosios vietos deklaraciją name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., savininkus.

32. Skunde išdėstytos aplinkybės atitinka duomenų panaikinimo pagrindą, numatytą Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad duomenys panaikinami, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.

33. Remiantis VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 69 punktu, įstaiga, nagrinėdama prašymą panaikinti neteisingus deklaravimo duomenis, turi teisę pareikalauti, kad gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) ar asmuo, pateikęs prašymą, pateiktų teisingus deklaravimo duomenis ir (ar) nuosavybę patvirtinančius dokumentus.

34. Tai reiškia, kad asmuo, siekiantis paneigti deklaravimo duomenis, privalo įrodyti ginčijamų duomenų neteisingumą, kaip šio ginčo atveju pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus. Tačiau pareiškėja jos nuosavybę patvirtinančių dokumentų dėl ginčo gyvenamosios vietos nepateikė bei R. C. ir K. C. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų teisingumo nepaneigė.

35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad gyvenamojo namo savininkas pagal Nekilnojamo turto kadastro duomenis yra R. C. ir kol šie duomenys nėra nuginčyti, jie yra teisingi, todėl atsakovas privalėjo jais remtis priimdamas ginčijamą sprendimą. Ši nuostata atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi nustatytą reguliavimą, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, vertinant administravimo subjekto kompetenciją priimant sprendimus, yra konstatuota, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ (žr., pvz., 2014 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-227/2012; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2104/2012).

37. Atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, neturi teisės aiškinti aukštesnės galios teisės aktų ir administracinius sprendimus priima teisės aktų reglamentuotu būdu tik taikydamas teisę, skirtą konkrečiam atvejui, vadovaudamasis jau minėtu principu (žr. nutarties 35, 36 punktus). Todėl R. C. ir K. C. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys, pagrįsti Nekilnojamo turto kadastro įrašais, yra teisingi ir jų įrašymo metu, nesant įrašo kadastre apie pareiškėjos nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, atsakovas turėjo pagrindą atmesti pareiškėjos skundą dėl deklaravimo duomenų panaikinimo.

38. Pareiškėjos nurodytomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartimis nėra panaikinti ar pakeisti nekilnojamojo turto kadastro duomenys apie savininką, todėl atsakovas negalėjo jomis remtis priimdamas šioje byloje ginčijamą sprendimą.

39. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino ginčijamą sprendimą tuo pagrindu, kad pareiškėja nebūdama gyvenamojo namo savininkė ar bendraturtė neturėjo teisės teikti prašymo dėl deklaravimo duomenų pakeitimo. Šiuo pagrindu teismas negalėjo panaikinti atsakovo sprendimo, kadangi pareiškėjos prašymas buvo priimtas esant ginčui dėl gyvenamojo namo nuosavybės, todėl vertintina, kad tokioje situacijoje atsakovas pagrįstai pareiškėjos prašymą priėmė ir išnagrinėjo iš esmės bei priėmė teisėtą sprendimą. Nurodyti teismo sprendimo argumentai galėjo būti tik kaip papildomos aplinkybės, sudarančios pagrindą netenkinti pareiškėjos skundo, bet ne argumentai skundžiamo atsakovo sprendimo panaikinimui.

40. Nustačius šias aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. pareiškėjos skundas bei apeliacinis skundas atmestini, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. C. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos R. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė