AS-525-58-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-58/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02556-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. F. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja skundu (b. l. 1−2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) įskaityti laikotarpį nuo 1970 m. rugpjūčio 20 d. iki 1991 m. spalio 31 d. į pareiškėjos darbo stažą;

2) paskirti pareiškėjai valstybinės socialinio draudimo senatvės pensiją.

Teigė, kad nuo 1970 m. rugpjūčio 20 d. iki 1991 m. spalio 31 d. dirbo LSSR VSK (KGB) samdoma darbuotoja, kas mėnesį mokėjo valstybei ir profesinei sąjungai mokesčius. Tokios kategorijos darbuotojai nevedė slapto ar operatyvinio darbo, darė tik techninį ir pagalbinį darbą. Atsižvelgiant į tai, manė, kad atsakovo pareigūnai netisingai traktuojas „kadrinio darbuotojo“ sąvoką ir dėl to nepagrįstai neįskaito nurodyto laikotarpio į pareiškėjos darbo stažą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi (b. l. 35−36) nustatė pareiškėjai terminą iki 2012 m. spalio 22 d. skundo trūkumams pašalinti − pateikti teismui 3 skundo egzempliorius su tinkamai pareikštais reikalavimais ir patikslintomis bylos proceso šalimis, prie skundo pridėti įrodymus, patvirtinančius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-08-29 sprendimo Nr. (6.5)I-5195 gavimo datą bei termino skundui paduoti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus, o taip pat pateikti užsienio kalba surašytų dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą.

Pareiškėja pateikė skundą bei prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 39−40), kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą skundui, nustatant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir tenkinti pareiškėjos reikalavimus − įskaityti laikotarpį nuo 1970 m. rugpjūčio 20 d. iki 1991 m. spalio 31 d. į pareiškėjos darbo stažą, paskirti pareiškėjai valstybinės socialinio draudimo senatvės pensiją.

Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo negalėjo apskųsti nustatytu terminu, kadangi buvo išvykusi pas sergantį sūnų į Rusiją, o tai iš dalies sutrukdė nustatytu terminu paduoti skundą. Manė, kad apskundimo terminas yra du mėnesiai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 26 d. nutartimi (b. l. 62−63) atmetė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Nurodė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Teismas rėmėsi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog iš skundo turinio ir jo priedų matyti, kad pareiškėjos skundas dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo buvo išnagrinėtas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Išnagrinėjus ginčą ikiteismine tvarka priimtas atsakovo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. (6.5)I-5195. Šiame sprendime aiškiai nurodytas 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos apskundimo terminas. Atsakovo 2012 m. spalio 25 d. pateiktais duomenimis nustatyta, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjai išsiųstas 2012 m. rugpjūčio 29 d. registruotu laišku. AB Lietuvos paštas vidaus pašto siuntų paieškos sistemos duomenys patvirtina, kas skundžiamą sprendimą S. F. gavo 2012 m. rugsėjo 3 d., taigi skundas teismui turėjo būti paduotas iki 2012 m. rugsėjo 24 d. Paduodama skundą teismui 2012 spalio 5 d., pareiškėja buvo praleidusi jo padavimo terminą. Atsižvelgdamas į ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, teismas nurodė, kad iš pareiškėjos paso kopijos matyti, kad S. F. 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo išduota viza nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. spalio 14 d. išvykti į Rusijos Federaciją. Taigi skundžiamas sprendimas jai buvo įteiktas dar iki išvykstant. Teismas, remdamasis ABTĮ 22 straipsnio 5 punktu, taip pat pažymėjo, kad net ir būdama Rusijoje, pareiškėja galėjo pasinaudoti teise paštu ar faksimiliniu laišku išsiųsti skundą teismui, tačiau ja nepasinaudojo. Priežasčių, dėl kurių to padaryti negalėjo, nenurodė. Taip pat pažymėjo, kad ne bet kokia kelionė į užsienį gali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios gali būti atnaujinamas praleistas terminas skundui paduoti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja į užsienį vyko lankyti sergančio sūnaus. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus argumentus, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbios priežasties, todėl nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas, atmetęs pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, jos skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 65−67), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti skundą.

Nurodo, kad atsakovo atsisakymą patenkinti jos skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo panaikinimo gavo 2012 m. rugsėjo 3 d. Jame buvo nurodyta, kad sprendimą apskųsti galima per 20 dienų nuo jo gavimo dienos. Neturėdama teisinių žinių, dėl skundo surašymo kreipėsi į teisininką, kuris pažadėjo padėti. Pareiškėja jam pateikė visus dokumentus, tačiau jokių sutarčių ar įgaliojimų nepasirašė. Tuo metu su vyru ruošėsi važiuoti į Rusiją, padėti sūnaus šeimai, nes dėl pablogėjusios sveikatos marti negalėjo rūpintis dvejomis mažametėmis pareiškėjos anūkėmis, o sūnus negalėjo išeiti iš darbo.

Planavo išvykti 2012 m. rugsėjo 5 d., tačiau gavus dokumentus iš atsakovo, teisininko buvo nurodyta pateikti įvairius dokumentus, dėl ko išvyko tik 2012 m. rugsėjo 9 d. Pažymėjo, kad prieš išvykstant teisininkas jai pateikė parengtą skundo projektą ant kurio ji pasirašė, tačiau jis dar nebuvo pabaigtas ir turėjo būti papildytas. Pareiškėja buvo patikinta, jog skundas artimiausiu metu bus papildytas ir pateiktas teismui. Kai 2012 m. spalio 13 d. grįžo iš Rusijos, teisininko buvo patikinta, kad visi dokumentai laiku pristatyti teismui.

Tačiau 2012 m. spalio 15 d. pašte atsiėmė 2012 m. spalio 18 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad skundas paduotas praleidus terminą bei nurodyta ištaisyti kitus trūkumus. Pareiškėja tik tuomet sužinojo, kad skundas teismui pateiktas tik 2012 m. spalio 5 d. Atkreipė dėmesį, kad antspaudas ant skundo kopijos patvirtina, kad skundas buvo paduotas teismo raštinėje, o tai įrodo, kad skundą pateikė ne ji asmeniškai, nes tuo metu buvo išvykusi į Rusiją. Pabrėžia, kad nustačius terminą skundo trūkumams šalinti teisininkas nurodė, kokių dokumentų vertimus pareiškėja turi padaryti, kokius papildomus dokumentus pateikti.

Pareiškėja viską padarė taip, kaip jai nurodė teisininkas, teismui pateikė tik paso kopiją, patvirtinančią išvykimo ir grįžimo į Lietuva datas, nes manė ir buvo patikinta, kad tai svarbiausias įrodymas. Prašo atsižvelgti į tai, kad skundas teismui pateiktas prašant panaikinti atsakovo sprendimą neskirti senatvės pensiją, kuri yra vienintelis pragyvenimo šaltinis senyvame amžiuje. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje atsakovo sprendimą panaikino, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, prašo teismo neužkirsti kelio apginti teisę į socialines garantijas senatvėje.

Taip pat prašo atsižvelgti į tai, jog terminas skundui paduoti praleistas tik 11 dienų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimis numato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Pareiškėja, kaip svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis remiasi savo išvykimu ir buvimu Rusijoje, bei teisininko, kurio pagalba naudojosi netinkamu atstovavimu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2012 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo sprendimą Nr. (6.5)I-5195, kurio apskundimui nustatytas 20 dienų terminas, pareiškėja gavo 2012 m. rugsėjo 3 d (b. l. 56−57). Į Rusiją pareiškėja išvyko 2012 m. rugsėjo 9 d., o grįžo 2012 m. spalio 13 d (b. l. 70). Skundas teismui paduotas 2012 m. spalio 5 d. (b. l. 1).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog skundo padavimo termino pabaigos metu pareiškėja buvo išvykusi. Tai, kaip minėta, patvirtina, bylos medžiaga. Tačiau, vien buvimo Rusijoje faktas nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes net ir būdama Rusijoje pareiškėja turėjo galimybę pasinaudoti ir pasinaudojo teismine gynyba. Tai patvirtina pats faktas, jog pareiškėjos pasirašytas skundas teismui buvo paduotas jos buvimo Rusijoje metu. Pažymėtina, jog pasinaudoti teismine gynyba, būdama Rusijoje pareiškėja galėjo ne tik per įgaliotą asmenį tuo metu buvusį Lietuvoje, bet ir pati siųsdama skundą paštu ar faksimilių laišku. Tačiau pareiškėja to nepadarė ir nenurodė priežasčių, kodėl to padaryti negalėjo. Todėl terminas nelaikytinas praleistu dėl objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios priežasties.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo sprendžiami atstovavimo klausimai paprastai nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas, yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr. pvz. 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjos argumentai dėl netinkamai jos interesus atstovavusio teisininko veiksmų, taip pat negali būti vertinami, kaip svarbi priežastis terminui atnaujinti. Kaip minėta, būdama Rusijoje, ji pati galėjo skundą teismui paduoti paštu ar faksimilių laišku. Be to, manytina, jog net ir būdama Rusijoje pareiškėja galėjo kontaktuoti su savo teisininku ir imtis veiksmų, kad skundas teismui būtų pateiktas laiku.

Pažymėtina, kad pareiškėja, turi teisę į žalos, patirtos dėl netinkamo atstovavimo, atlyginimą iš jos interesus atstovavusio teisininko.

Atsakant į pareiškėjos argumentą, jog terminas skundui paduoti praleistas tik 11 dienų, pažymėtina, jog 11 dienų terminas nelaikytinas nežymiu, ypač atsižvelgiant į tai, kad visas skundo padavimo terminas buvo 20 dienų. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012). Tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012). Kadangi nagrinėjamu atveju, įvertinus visas bylos aplinkybes, konstatuota, jog priežastys, dėl kurių terminas skundui paduoti buvo praleistas, nėra svarbios, 11 dienų praleidimas taip pat vertintinas kaip aplinkybė, nesudaranti pagrindo termino atnaujinimui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai terminą skundui paduoti pripažino praleistu ir, nesant svarbių priežasčių atnaujinimui, jo neatnaujino ir atsisakė skundą priimti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos S. F. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė