b11601da-e0ec-4359-a6eb-c12bbac18e2c · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1454-422/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02657-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 17 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų–atvirosios kolonijos, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–3), atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ (b. l.

53) ir teismo posėdžiuose nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. kalėjo PravieniÅ¡kių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3 sektoriaus 4 bÅ«rio 42 patalpoje, pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ . Teigė, kad gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 50 kv. m, joje kalėjo 28 asmenys, todėl pareiÅ¡kėjui teko 2 kv. m gyvenamojo ploto. Jam tekusiÄ gyvenamojo ploto normÄ atitinkamai mažino patalpoje buvusių baldų, asmeninių daiktų užimamas plotas.

Dėl to jautė neigiamas pasekmes, buvo sunku judėti, trÅ«ko deguonies, buvo tvanku, karÅ¡ta. Pažymėjo, jog serga žvyneline, todėl nuo tvankumo ir karščio sukelto prakaitavimo liga paÅ«mėdavo, niežėjo kÅ«nÄ , negalėjo užmigti, turėjo dažniau nei kartÄ per savaitę maudytis, tačiau to padaryti jam nebuvo leidžiama. ReiÅ¡kė pretenzijas dėl sanitarinių įrenginių (klozetų, pisuarų ir praustuvių) trÅ«kumo. Tvirtino, kad, norint jais pasinaudoti, teko laukti eilėse, kęsti skausmÄ , tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos, negalėjo pasirÅ«pinti tinkama kÅ«no higiena.

Nurodė, kad gyvenamosios patalpos bÅ«klė buvo bloga, nuo sienų luposi dažai, tinkas krito ant kÅ«no, matėsi pelėsis. Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis patyrė orumo pažeminimÄ , dvasinę kančiÄ , diskomfortÄ , fizinį skausmÄ , sveikatos pablogėjimÄ , t. y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 1 500 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 7–12), papildomuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 35–36, 59) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gyveno 3 sektoriaus 4 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurioje jam buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma.

Teigė, kad pataisos namai nėra kamerų tipo įstaiga, todėl nuteistieji dienotvarkėje nustatytu metu galėjo laisvai judėti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus teritorijoje, naudotis sporto aikštelėmis, pasivaikščiojimo kiemų teritorija. Pataisos namuose avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaigos 3 sektoriaus patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus.

BÅ«rio, kuriame gyveno pareiÅ¡kėjas, sanitariniame mazge yra 7 prausyklos, 2 duÅ¡ai, 4 pisuarai ir 4 klozetai. Jais naudojosi ir 3, 5 bei 6 bÅ«rių nuteistieji. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ patalpas turi tvarkyti ir valyti patys nuteistieji. Gerai atliekant Å¡iÄ pareigÄ , patalpose pelėsis neatsirastų. PareiÅ¡kėjas serga paprastÄ ja žvyneline. 2018 m. birželio 21 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. 2018 m. rugpjūčio 24 d. gydytojo nurodymu pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas leidimas papildomai maudytis duÅ¡e. PareiÅ¡kėjo asmens byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis bÅ«tų prašęs papildomai maudytis duÅ¡e dėl žvynelinės. Atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl orumo pažeminimo, dvasinių kančių, diskomforto, kurių atsiradimÄ galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neužtikrintų tinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. (pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 1-Ä sektorių) pareiÅ¡kėjui kalint PravieniÅ¡kių PN-AK 3 sektoriaus 4 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje, pažeidžiant reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , nesilaikant higienos ir buitinio aprÅ«pinimo normų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas. Atsakovės atstovo duomenimis (b. l. 16–17, 35–36, 50), pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo paskirtas gyventi į 3 lokalinio sektoriaus 4 bÅ«rio 2 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas 89,11 kv. m, joje įrengta 24 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam Å¡ioje patalpoje teko 3,7 kv. m gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 4 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo 28 nuteistieji. Nors jokių duomenų, galinčių patvirtinti Å¡iÄ aplinkybę, teismui nepateikė, tačiau, netgi skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ ginčo patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nurodyto nuteistųjų skaičiaus, vienam nuteistajam ginčo patalpoje tektų 3,18 kv. m, o tai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡iame kontekste konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ .

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl sanitarinių įrenginių (klozetų, pisuarų ir praustuvių) trūkumo. Teigė, kad sanitariniame mazge buvo 4 pisuarai, 4 klozetai ir 7 praustuvės. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 4 būrio sanitariniame mazge buvo 4 pisuarai, 4 klozetai ir 7 prausyklos. Šiais įrenginiais naudojosi 3-6 būrių nuteistieji, kurių 2018 m. birželio 26 d. buvo 159 (b. l. 17, 35–37) Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nurodyta, kad prausykloje tualete numatytas vienas klozetas arba pisuaras penkiolikai nuteistųjų, viena praustuvė – ne daugiau kaip penkiolikai asmenų. Atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, jog ginčo laikotarpiu 4 būrio sanitarinio mazgo aprūpinimas sanitariniais įrenginiais neatitiko Aprūpinimo normų reikalavimų. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje buvo tvanku, trūko gryno oro, reiškė pretenzijas dėl gyvenamosios patalpos techninės būklės – nelygių sienų, pelėsio.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015), 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 17), patvirtinančius, kad ginčo patalpa vėdinama per langus. Tai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ , Å¡ios aplinkybės atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l.

53) pareiÅ¡kėjas neginčijo, gyvenamojo ploto normos pažeidimo byloje nebuvo konstatuota, pareiÅ¡kėjo skundų dėl oro trÅ«kumo, netinkamos ventiliacijos į bylÄ nepateikta, todėl jo pretenzijos dėl nepakankamos ventiliacijos ginčo laikotarpiu atmestinos kaip nepagrįstos. Pagal Higienos normos HN 134:2015) 12 punktÄ , laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas nurodė, kad patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, antisanitarinės arba avarinės bÅ«klės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra (b. l. 17), tačiau objektyvių duomenų apie ginčo patalpos sienų bÅ«klę į bylÄ nepateikė, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl techniÅ¡kai netvarkingos sienų dangos lieka nepaneigtos. Pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punkto nuostatas, ant gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys, grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai (HN 134:2015 37 p.). Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymÄ PravieniÅ¡kių PN-AK reglamentuoja Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d.

įsakymu Nr. V-56 (b. l. 18–20), pagal kurio 3 ir 4 punktų nuostatas gyvenamÄ sias patalpas kiekvienÄ dienÄ drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budėjimo tvarkaraÅ¡tį valo patys nuteistieji. Akivaizdu, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose privalo laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys. Tam tikslui jiems turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės. Byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reikalavęs iÅ¡duoti jam valymo priemones ir tai padaryti atsakovas bÅ«tų atsisakęs, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl kitų nuteistųjų netinkamai atliekamos pareigos tvarkyti patalpas, į bylÄ nepateikta.

Å ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonės (kartu su juo kalėjusių nuteistųjų raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, neprašė jų kviesti į bylÄ liudytojais ir pan.), todėl akivaizdu, kad galimas pelėsis ginčo patalpoje buvo sÄ lygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus, dėl to atsakovės atstovo atsakomybė Å¡iuo aspektu yra negalima. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su jam, kaip žvyneline liga sergančiam asmeniui, nesudaryta galimybe dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę iÅ¡simaudyti po duÅ¡u.

Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 44 punktu, taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, kalinčiam asmeniui turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Vis dėlto, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sÄ lygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos bÅ«klę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiÅ¡kėjui galimybę dažniau naudotis duÅ¡u (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017).

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistų prašė iÅ¡duoti leidimÄ papildomai maudytis duÅ¡e, tačiau apie tokio leidimo iÅ¡davimÄ nieko nežinojo, todėl teise dažniau maudytis duÅ¡e ginčo laikotarpiu nepasinaudojo. IÅ¡ byloje esančių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ (b. l. 14, 38–49) matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu sirgo paprastÄ ja žvyneline, 2018 m. birželio 21 d. buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. 2018 m. rugpjūčio 24 d. gydytojas nurodė duoti leidimÄ pareiÅ¡kėjui papildomai maudytis duÅ¡e (b. l. 14, 44).

Atsakovės atstovas papildomuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad duomenų apie pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus papildomai maudytis duÅ¡e dėl žvynelinės ginčo laikotarpiu neturi (b. l. 35–36), 2018 m. rugpjūčio 24 d. leidimas papildomai maudytis buvo iÅ¡duotas gydytojo nurodymu. Nors PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. gydytojo nurodymu buvo iÅ¡duotas leidimas papildomai maudytis duÅ¡e, tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių faktinių įrodymų į bylÄ nepateikė, t. y. nepateikė teismui paties leidimo ar duomenų, kurie patvirtintų tokio leidimo iÅ¡davimÄ pareiÅ¡kėjui, atsiliepime į skundÄ bei papildomuose paaiÅ¡kinimuose nenurodė, kaip pareiÅ¡kėjo teisė papildomai maudytis duÅ¡e buvo realizuojama, kokia tvarka dėl to nustatyta, todėl, nesant tokių duomenų, pareiÅ¡kėjo tvirtinimas dėl galimybės papildomai maudytis duÅ¡e nesuteikimo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. (nurodymo iÅ¡duoti leidimÄ dienos) iki 2018 m. rugsėjo 7 d. lieka nepaneigtas.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo reikÅ¡tus praÅ¡ymus dėl leidimo papildomai maudytis duÅ¡e iÅ¡davimo ar gydytojo nurodymų iÅ¡duoti tokį leidimÄ iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., pareiÅ¡kėjas neneigė, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, todėl sprendžiama, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamas higienos sÄ lygas naudotis duÅ¡u iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. nepažeistos (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018).

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. gyvenant 4 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintos higienos bei nuteistųjų buitinio aprÅ«pinimo normų reikalavimus atitinkančios kalinimo sÄ lygos (techniÅ¡kai netvarkingos gyvenamosios patalpos sienos, trÅ«ko sanitarinių įrenginių (klozetų, pisuarų, praustuvių), nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. neužtikrinta galimybė dažniau maudytis duÅ¡e).

Byloje esančiuose dokumentuose apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ (b. l. 14, 38–49) yra duomenys, kad pareiÅ¡kėjas į sveikatos priežiÅ«ros specialistus yra kreipęsis dėl žvynelinės, jos netinkamo gydymo, dėl to pareiÅ¡kėjas žalojosi, tačiau duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į medikus dėl byloje nustatytų pažeidimų įtakos jo sveikatai, nėra. PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. lapkričio 22 d. pažymoje Nr. 73(1)-538 (b. l.

15) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl orumo pažeminimo, dvasinių kančių, diskomforto, kurį galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d., nesikreipė. Teismo nuomone, byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes. Ä®vertinus pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, nesant duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, nenustačius, jog atsakovės atstovas bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ , atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma.

Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 300 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Janina Vitunskienė