2021-03-10 Nr. AB-5076-3-61-3-05625-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2456-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05625-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (buvusi Vyriausioji administracinių ginčų komisija) (toliau – ir Komisija) 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 3R-449(AG-330/01-2015); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 12 445,85 Eur paramos sumos; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 10 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 1), dalį dėl 4 426,18 Eur dydžio paramos sumos kompensavimo; 4) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. gegužės 19 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP002 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2), dalį dėl 4 426,18 Eur dydžio paramos sumos kompensavimo.

2. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad sutinka su skundžiamame Agentūros Sprendime paskaičiuota investicijų į skulptūras verte, šios Sprendimo dalies neginčija ir prašo: 1) panaikinti Komisijos 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 3R-449(AG-330/01-2015); 2) panaikinti Agentūros 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Mokėjimo prašymų Nr. 1 ir Nr. 2 dalis dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo.

3. Pareiškėja skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė:

3.1. Nesutinka su skundžiamame Sprendime nurodytomis jos prašytų kompensuoti investicijų rinkos vertėmis. Pareiškėjos atstovui nebuvo leista susipažinti su nenuasmeninta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Civitta“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 29. Agentūra Komisijai nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog UAB „Civitta“ specialistams įvertinti buvo pateiktos ir pareiškėjos pateiktos specialisto A. S. parengtos lokalinės sąmatos, kuriose detaliai nurodyti visi darbai, panaudotos medžiagos ir jų kiekiai.

3.2. Prie UAB „Civitta“ parengtos 2015 m. rugpjūčio 14 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 28 esančioje lokalinėje sąmatoje nėra tinkamai įvertintos panaudotos medžiagos ir jų kiekiai, kiekvieno atskiro darbo rinkos kaina nėra pakankamai detalizuota. Pareiškėja ginčo darbus įsigijo mažiausia pasiūlyta kaina, ji iš esmės neviršija rinkos kainos, todėl išlaidos šioms investicijoms turi būti kompensuojamos. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

3.3. Teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi paskyrė investicijų rinkos kainos nustatymo ekspertizę. Teismo ekspertas D. K. (toliau – ir teismo ekspertas) 2018 m. gegužės 15 d. pateikė teismui teismo ekspertizės aktą (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame nurodė, jog sudarant investicijų lokalines sąmatas įvertinamos visos išlaidos projektui įgyvendinti, t. y. lokalinėje sąmatoje įvertinamas pelnas, išlaidos, susijusios su medžiagų transportavimu ir įsigijimu, padidėjusios išlaidos perkant palyginti nedidelį medžiagų kiekį. Darbuotojų mokami ir darbdavio mokami mokesčiai įvertinami darbo užmokestyje. Socialinio draudimo mokesčiai yra įvertinami nuo bendro darbo užmokesčio. Nustatyta, kad atsakovo 2015 m. liepos 28 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos lokalinės sąmatos nėra detalizuotos, todėl nėra galimybės įvertinti, kokio dydžio tiesioginės ir netiesioginės išlaidos numatytos skaičiavimuose. Ekspertas darė išvadą, kad dalis atsakovo pateiktų ekspertinio konsultavimo ataskaitose nurodytų skaičiavimų darbų kiekio neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekio (nenumatyta, kad lentos yra dažomos iš visų pusių, neįvertinti liepto turėklai ir kt.), todėl atsakovo pateiktų ekspertinio konsultavimo ataskaitose nurodytos patirtos investicijų įsigijimo išlaidos yra nepagrįstos. Skaičiavimai atlikti su UAB „Sistela“ sąmatų programa, kur skaičiuojama vidutinė statybos darbų rinkos kaina. Pagal darbų atlikimo laikotarpį ekspertas darbus skaičiuoja 2015 m. kovo mėn. vidutinėmis rinkos kainomis.

3.4. Skundžiamo Sprendimo dalis, kuria netinkamomis deklaruoti pripažintos pareiškėjos patirtos lieptų nardymui įrengimo išlaidos (418,47 Eur be PVM), liepto įrengimo išlaidos (965,72 Eur be PVM), lauko tualetų įrengimo išlaidos (539,84 Eur be PVM), suolų įrengimo išlaidos (1 163,85 Eur be PVM), stalų įrengimo išlaidos (1 341,96 Eur be PVM) ir šiukšlių dėžių įrengimo išlaidos (1 616,50 Eur be PVM) ir netinkama kompensuoti pripažinta 5 441,71 Eur suma, naikintinas, o Agentūra įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos mokėjimo prašymų Nr. 1 ir Nr. 2 dalis dėl paramos šioms investicijoms įrengti kompensavimo.

4. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. Pareiškėjai gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Vadovaujantis užsakomosios išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizės metu surinktais duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 13 828,72 Eur išlaidos (37 737,48 Eur pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms – 30 845,13 Eur tinkamos finansuoti išlaidos). Pareiškėjai iš viso neskirta 12 445,85 Eur paramos suma.

4.2. Ekspertams buvo perduoti visi papildomai pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 4 d. pateikti dokumentai (reg. Nr. BR5.1-16134), tarp jų ir A. S. parengtos lokalinės sąmatos. Be to, 2015 m. gegužės 29 d. vykusios patikros metu pareiškėja tikrintojui pateikė 11 lokalinių sąmatų, kurios buvo pridėtos prie patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VP-0751888, kuri taip pat buvo perduota ekspertams vertinti (tai matyti iš 2015 m. rugpjūčio 20 d. ataskaitoje Nr. 29 išvardytų dokumentų). Agentūra įvertino ir papildomai pareiškėjos pateiktus dokumentus išlaidoms pagrįsti.

5. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad eksperto D. K. teismo ekspertizės aktas parengtas 2018 m. balandžio 26 d. – gegužės 15 d., t. y. praėjus beveik 3 metams po Sprendimo priėmimo, taigi, manytina, kad rengiant šį aktą nebuvo atsižvelgta į tai, jog situacija per šį laikotarpį galėjo akivaizdžiai pasikeisti. Būtent Agentūros atliktų patikrinimų vietoje duomenys ir atlikti skaičiavimai yra aktualūs, nes patikrinimai atlikti iškart po pareiškėjos investicijų įrengimo ir jų deklaravimo mokėjimo prašyme. Agentūros pasitelktų ekspertų nustatyti rinkos kainų dydžiai apskaičiuoti atsižvelgus į objektyvių faktinių aplinkybių visumą, todėl nėra pagrindo abejoti jų išvadomis. Teismo ekspertizę atlikęs D. K. neteisingai taikė įkainius pagal „Sistela“ programą, tam tikroms išlaidoms priskirdamas netinkamus kodus, ir nepagrįstai padidino įkainius.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu administracinėje byloje eI-45-561/2018 pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos; panaikino Komisijos 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 3R-449(AG-330/01-2015) dalį, kurioje konstatuotas Sprendimo dalies, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos, teisėtumas; įpareigojo Agentūrą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal Mokėjimo prašymus Nr. 1 ir Nr. 2, atsižvelgiant į sprendimo turinį; bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo dėl Sprendimo dalies, susijusios su investicijų į skulptūras vertės nustatymu, nutraukė.

7. Atsakovas Agentūra, nesutikdamas su teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl investicijų (lieptai nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), lieptas (35 kv. m), lauko tualetai (5 vnt.), suolai (23 vnt.), stalai (7 vnt.), šiukšlių dėžės (24 vnt.)) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-936-415/2020 atsakovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Agentūros 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) dalis, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos, ir atsakovas įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 10 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP001, bei 2015 m. gegužės 19 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP002, dalį dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės neišspręsta byloje kilusio ginčo dalis tiek, kiek panaikinta ginčijamo atsakovo Sprendimo dalis, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos, ir atsakovas įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 10 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP001, bei 2015 m. gegužės 19 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP002, dalį dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi tirti ir vertinti visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, inter alia (be kita ko) imtis procesinių priemonių, kad būtų apklaustas (-i) UAB „Civitta“ atstovas (-ai), bei padaryti išvadas dėl jų, tuo pačiu pasisakydamas dėl aplinkybių įrodytinumo tais atvejais, kai specialiųjų žinių reikalaujančiuose įrodymuose pateikiami prieštaringi duomenys.

III. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs administracinės bylos dalį, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Agentūros 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos. Kitą skundo dalį teismas atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti, ar pareiškėjos įrengtų lieptų, lauko tualetų, suolų, stalų, šiukšlių dėžių ir medinių skulptūrų kaina (įrengimo investicijų išlaidų vertė) atitinka rinkos kainą. Ekspertizę atliko ir Ekspertizės aktą teismui pateikė teismo ekspertas D. K., kuris atliko objektų apžiūrą, paskaičiavo atliktų darbų vidutinę rinkos kainą ir nustatė, jog pareiškėjos Mokėjimo prašymuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyta investicijų vertė 5 822,15 Eur viršijo rinkos kainą. Nustatyta, kad nei Agentūros pasitelktų ekspertų, nei teismo eksperto išvados nepatvirtino pareiškėjos dalies investicijų išlaidų pagrįstumo, o UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo Ataskaitose ir Ekspertizės akte pateikiamos investicijų vertės skiriasi.

12. Teismas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 7 d. vykusiame teismo posėdyje apklaustas ekspertas D. K. paaiškino, jog kodą Nr. N15-164-6 taikė, nes atsižvelgė į tai, kad Projektas buvo vykdomas sudėtingesnėmis sąlygomis, t. y. Projekto vietoje nei elektros, nei kitų komunikacijų nėra, todėl automatiškai tokie darbai turi būti vertinami brangiau. Nurodė, kad įkainis susideda iš darbo užmokesčio, mechanizmų ir medžiagų, o Agentūros ekspertų atliktose išvadose tai nebuvo vertinta. Agentūros atskaitoje taip pat nebuvo įvertintas visas darbų plotas, nes buvo įvertinta tik vienos pusės naudotų medžiagų dažymas, nors lentos buvo dažytos iš abiejų pusių. Ekspertas pažymėjo, jog Agentūros atliktos ekspertizės metu buvo paimta pati žemiausia kaina, o į Projekto vietovę, darbo sąlygas, prekių kiekį ir kt. nebuvo atsižvelgta. Ekspertas padarė išvadą, kad dalis atsakovo pateiktų ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodytų skaičiavimų darbų kiekių neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekio, todėl nurodytos patirtos investicijų įsigijimo išlaidos yra nepagrįstos.

13. Teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. rugsėjo 24 d., buvo apklaustas A. Š., kuris teismui paaiškino, kad kaip UAB „Civitta“ konsultantas 2015 m. parengė Ataskaitas. Kodas Nr. N15-164-6 yra smulkių stalių gaminių paviršių padengimas, o tokių gaminių nerado, todėl taikė kodą Nr. N10-210-2. A. Š. negalėjo tiksliai paaiškinti dėl objektų dažymo, tik pažymėjo, jog pagal normatyvus turi būti dažoma vieną kartą, taip pat negalėjo nurodyti, ar lieptas buvo padengtas antiseptiku. Atkreipė dėmesį, jog nebuvo pateikta duomenų, kokios medžiagos buvo panaudotos, todėl buvo paskaičiuota tik už darbą, be to, Ataskaitas jis parengė 2015 m., o ekspertas D. K. ekspertizę atliko 2018 m., todėl galėjo būti atlikti papildomi darbai.

14. Teismas, įvertinęs teismo eksperto D. K. ir UAB „Civitta“ konsultanto A. Š. parodymus, atsakovo rašytinius paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės, UAB „Civitta“ Ataskaitas, sprendė, kad Ataskaitos nėra tikslios, nes jose nėra detalizuotas pelnas, išlaidos, susijusios su medžiagų transportavimu ir įsigijimu, nevertintos išlaidos perkant nedidelį kiekį medžiagų; darbuotojų, darbdavio mokami mokesčiai; Ataskaitose nenumatyta, kad lentos yra dažomos iš visų pusių ir kt., o teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Civitta“ konsultantas nepateikė jokių konkrečių paaiškinimų, kurie paneigtų teismo eksperto D. K. atliktos ekspertizės netikslumus, išskyrus tai, kad buvo taikytas kodas Nr. N15-164-6, todėl UAB „Civitta“ konsultanto parodymai įvertinti kaip abstraktūs. Be to, teismas atsižvelgė ir į teismo eksperto D. K. poziciją, jog jis minėtą kodą parinko, atsižvelgdamas į kitus su atliktais darbas susijusius veiksnius, t. y. užmokestį, mechanizmus ir medžiagas, Projekto vietovę ir kt. Teismas iš esmės neturėjo pagrindo abejoti Ekspertizės akte padarytomis išvadomis.

15. Teismas vertino, kad Agentūra, atsižvelgdama į UAB „Civitta“ atliktų ekspertinių konsultavimo ataskaitų išvadas, ginčijamu Sprendimu nepagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų netinkamomis finansuoti išlaidomis, todėl Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos, panaikino.

16. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, jog Projekto administravimas yra pasibaigęs, todėl pareiškėja yra praradusi suinteresuotumą bylos baigtimi, Agentūros atstovė patvirtino, jog Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonė „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ yra jau nefinansuojama, todėl teismas, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendė, jog teismo sprendimo įvykdymas įpareigoti Agentūrą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 10 d. pateikto Mokėjimo prašymo Nr. 1 ir 2015 m. gegužės 19 d. pateikto Mokėjimo prašymo Nr. 2 dalį dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo tapo negalimas, todėl šią skundo dalį atmetė.

IV. 17. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

17.1. Pareiškėja po to, kai NMA pateikė 2018 m. rugsėjo 4 d. paaiškinimus Nr. BR6-12169, atsisakė skundo dalies, kiek jis yra susijęs su skulptūromis, t. y. pareiškėja sutiko su tuo, kad skulptūros buvo įsigytos užaukštintomis kainomis ir ginčo dėl šios dalies nebeliko. Taigi pareiškėja sutiko su NMA nustatyta skulptūrų rinkos kaina, o skulptūros buvo vertintos kartu su Mokėjimo prašymu Nr. 2. NMA kartu su Sprendimu pareiškėjai pateikė ir nepriklausomų ekspertų UAB „Civitta“ vertinimą. Atitinkamai, buvo nustatyta, kad skulptūros įsigytos už užaukštintą kainą – 4 543,90 Eur. Pareiškėjos paramos intensyvumas yra 90 proc., todėl nustatyta užaukštinta suma dauginama iš intensyvumo ir gaunama nefinansuojama suma, t. y. 4 543,90 Eur x 90 proc. = 4 089,51 Eur. Pareiškėjai atsisakius skundo dalies dėl skulptūrų (4 089,51 Eur) ginčas liko ne dėl 5 441,71 Eur, kaip nepagrįstai teigiama teismo sprendime, o dėl 8 356,34 Eur (12 445,85 Eur – 4 089,51 Eur = 8 356,34 Eur). Teismas neįsigilini į faktinę bylos situaciją ir padarė klaidingas išvadas. Teismas apsiribojo pareiškėjos argumentų perrašymu neįsigilindamas į faktą, kad nurodyta 5 441,71 Eur paramos suma, kurią vėliau teismas kartojo visame sprendime, neegzistuoja. Šiuo atveju ši fakto klaida, kuomet teismo sprendime konstatuota ginčo suma apskritai neegzistuoja, daro teismo sprendimo vykdymą visiškai neaiškų, nes nėra suprantama, kaip teismas apskaičiavo (patikrino) pareiškėjos nurodytos ginčo sumos susidarymą.

17.2. NMA pasitelktas ekspertas buvo apklaustas praėjus daugiau nei 5 metams po to, kai apžiūrėjo projekto įgyvendinimo vietą ir atliko skaičiavimus, nors NMA prašymą jį apklausti teikė dar 2015 m. gruodžio 16 d. Akivaizdu, kad asmuo praėjus daugiau kaip 5 metams gali tiksliai ir neatsiminti atliktų skaičiavimų. Teismas sprendime turėjo pasisakyti ir dėl laiko kriterijaus – kokią reikšmę turi faktas, kad NMA pasitelktas ekspertas skaičiavimus ir apžiūrą atliko 2015 m., t. y. realiu laiku po Mokėjimo prašymų Nr. 1 ir Nr. 2 pateikimo, o D. K. tik 2018 m. Agentūros pasitelktas ekspertas A. Š. yra kvalifikuotas, atitinka keliamus reikalavimus, yra savo srities profesionalas ir neturi jokio suinteresuotumo, todėl nėra pagrindo abejoti jo išvadomis ir nustatytais rinkos kainų dydžiais.

17.3. Teismo sprendime pateiktos klaidingos išvados dėl mokesčių įtraukimo, nes į NMA pasitelktas lokalines sąmatas visi mokesčiai jau buvo įtraukti. NMA ne kartą teismui teikė informaciją, kurią keletą kartų pažymėjo ir teismo posėdžio metu, kad A. Š. į apskaičiavimus įtraukė visus mokesčius. Tai ne kartą pakartojo ir pats A. Š. teismo posėdžio metu. Be to, jeigu teismas neįvertino šių aspektų, priimdamas sprendimą turėjo vadovautis tuo, kokia yra programos UAB „Sistela“ specifika – lokalinės sąmatos gali būti detalios iki menkiausių smulkmenų, bet gali būti ir koncentruotos, aiškios ir konkrečios. Jeigu teismas būtų išreiškęs abejonę, kad reikia iki mokesčių detalizuotos sąmatos, NMA tokią buvo pateikusi, tačiau teismas nei karto posėdžio metu tokio poreikio neišreiškė.

17.4. Teismas nevertino fakto, kad teismo ekspertas D. K. savo skaičiavimuose naudojo netinkamą ir neteisingą kodą (apskaičiuojant rekreacinio tako kainą negalėjo būti skaičiuojama pagal kodą Nr. N15-164-6 „Smulkių stalių gaminių (grotelių, turėklų ir pan.) paviršių padengimas „Pinoteks“ (100 kv. m nudažyto paviršiaus)“), taip nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (administracinė byla Nr. eA-2119-438/2020; administracinė byla Nr. eA-1049-968/2020) ir ankstesnio teismo sprendimo pareiškėjos byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-45-561/2018). Teismas taip pat nevertino fakto, kad teismo ekspertas D. K. skaičiavimuose padarė kitas apskaičiavimo klaidas (apskaičiuojant suolus (23 vnt.) nurodomas darbų kiekis – 0,2394 (mato vienetas – 100 kub. m), o kaina – 264,78 Eur. Atliekant skaičiavimus D. K. nurodo kainą – 264,78 Eur, t. y. dėl neaiškių priežasčių nurodytą kiekį 0,2394 paverčia iki 1,00).

17.5. Teismas panaikino NMA Sprendimą, tačiau NMA nėra įpareigota atlikti jokių veiksmų. Mokėjimo prašymų vertinimas turi būti užbaigtas laikantis procedūrų – sprendimu dėl visų investicijų finansavimo, jų dalies finansavimo arba nefinansavimo. Pagal teismo sprendimą lieka neaišku, kaip NMA turėtų užbaigti Mokėjimo prašymų Nr. 1 ir Nr. 2 vertinimus, jei panaikinus Sprendimą tuo pačiu prašymas dėl pakartotinio jų vertinimo buvo netenkintas. Jeigu teismas būtų įpareigojęs atsakovą iš naujo vertinti Mokėjimo prašymus Nr. 1 ir Nr. 2, NMA tai būtų privalėjusi daryti. Tačiau teismas nepagrįstai darė išvadą, kad dėl to, jog pareiškėjos projekto kontrolės laikotarpis pasibaigęs ir projektas jau baigtas įgyvendinti, išlaidos pagal Sprendimą nefinansuotos, todėl ir po teismo sprendimo nebegali būti finansuotos.

18. Pareiškėja E. D. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

18.1. Teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas tinkamai įvertino, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo panaikino Agentūros Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, be kita ko, prašydama panaikinti Agentūros Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 12 445,85 Eur paramos sumos, tačiau atsižvelgdama į Ekspertizės akto išvadas dėl ginčo investicijų vertės, 2018 m. rugsėjo 5 d. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, patikslindama savo skundo reikalavimus, t. y. prašydama panaikinti Agentūros Sprendimo dalį, kuria jai nepagrįstai ir neteisėtai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-41-561/2018 panaikino Agentūros Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos. Dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuris nebuvo grindžiamas argumentais dėl 5 441,71 Eur sumos susidarymo (apskaičiavimo) ir tokio teismo sprendimo įvykdymo galimumo, kas patvirtina, jog atsakovui šios sumos apskaičiavimas jokių abejonių ir klausimų nekėlė. Taigi atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas priimdamas sprendimą padarė faktų vertinimo klaidą dėl 5 441,71 Eur sumos susidarymo (apskaičiavimo), yra nepagrįstas.

18.2. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai dėl UAB „Civitta“ eksperto A. Š. kvalifikacijos įtakos jo parengtų ataskaitų vertinimui, į pastarojo apskaičiavimus neva įtrauktų mokesčių, teismo eksperto D. K. neteisingai apskaičiuotų pareiškėjos atliktų investicijų, nėra pagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų tiek dėl Agentūros pasitelktų ekspertų, tiek ir dėl teismo eksperto išvadų vertinimo pagrįstumo.

18.3. Atsakovas taip pat nepagrįstai teigė, kad teismas neva klaidingai interpretavo finansuojamas priemones, kadangi sprendimu atsakovas nėra įpareigotas atlikti pakartotinį pareiškėjos mokėjimo prašymų vertinimą. Pareiškėjos įgyvendinto Projekto administravimas yra pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teismo sprendimo įvykdymas įpareigoti Agentūrą iš naujo nagrinėti pareiškėjos Mokėjimo prašymus Nr. 1 ir Nr. 2 dalį dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo tapo negalimas. Jeigu teismo sprendimas būtų paliktas nepakeistas ir įsiteisėtų, tokio sprendimo vykdymas būtų visiškai aiškus – atsakovas privalėtų išmokėti pareiškėjai 5 441,71 Eur paramos sumą, kuri Agentūros Sprendimu nepagrįstai buvo pripažinta nekompensuojama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) dalies, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 12 445,85 Eur paramos sumos, pagrįstumo ir teisėtumą ir reikalavimo įpareigoti Agentūrą atlikti veiksmus pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu panaikino Agentūros 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos, kitą skundo dalį atmetė, motyvuodamas tuo, kad: Agentūra, atsižvelgdama į UAB „Civitta“ atliktų ekspertinių konsultavimo ataskaitų išvadas, ginčijamu Sprendimu nepagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų netinkamomis finansuoti išlaidomis, todėl Sprendimo dalis, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos, yra naikintina; teismo sprendimo įvykdymas įpareigoti Agentūrą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 10 d. pateikto Mokėjimo prašymo Nr. 1 ir 2015 m. gegužės 19 d. pateikto Mokėjimo prašymo Nr. 2 dalį dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo tapo negalimas, todėl ši skundas dalis netenkinta.

21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu apeliacinė skundą padavė atsakovas.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: tam, kad apibrėžti ginčo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi, Agentūros apeliacinį skundą tenkinęs iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Agentūros 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) dalis, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos, ir Agentūra įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 10 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP001, bei 2015 m. gegužės 19 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP002, dalį dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo, ir šią bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalis, kuria inter alia (be kita ko) nutraukta bylos dalis pagal pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Agentūros 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalies, susijusios su investicijų į skulptūras vertės nustatymu, palikta nepakeista.

23. Pažymėtina, kad pareiškėja neskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo, todėl nors nurodant ginčijamu Sprendimu netinkamą kompensuoti 5 441,71 Eur sumą padaryta skaičiavimo klaida (pareiškėja 2018 m. rugsėjo 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nepagrįstai nuspręsta nekompensuoti dalies patirtų lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m.) įrengimo išlaidų (418,47 Eur, neįskaitant PVM), dalies liepto (35 kv. m.) įrengimo išlaidų (965,72 Eur, neįskaitant PVM), dalies lauko tualetų (5 vnt.) įrengimo išlaidų (539,84 Eur, neįskaitant PVM), dalies suolų (23 vnt.) įrengimo išlaidų (1 163,85 Eur, neįskaitant PVM), dalies stalų (7 vnt.) įrengimo išlaidų (1 341,96 Eur, neįskaitant PVM) ir dalies šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų (1 616,50 Eur, neįskaitant PVM), taigi, iš esmės buvo nurodyta, kad nepagrįstai nuspręsta nekompensuoti viso 6 046,34 Eur išlaidų, nors pareiškėja prašė nepagrįstai netinkama kompensuoti pripažinti 5 441,71 Eur sumą), bylos nagrinėjimo iš naujo pirmosios instancijos teisme metu ginčo dalyką sudarė Agentūros 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) dalies, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos, pagrįstumas ir teisėtumas, bei pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Agentūrą iš naujo nagrinėti jos 2015 m. balandžio 10 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP001, bei 2015 m. gegužės 19 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP002, dalį dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo pagrįstumas.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo: nors atsakovas pagrįstai nurodo, o pareiškėja, kaip matyti iš jos atstovo paaiškinimo, neginčija, kad teismo ekspertas D. K. savo skaičiavimuose naudojo netinkamą kodą (apskaičiuojant rekreacinio tako kainą negalėjo būti skaičiuojama pagal kodą Nr. N15-164-6 „Smulkių stalių gaminių (grotelių, turėklų ir pan.) paviršių padengimas „Pinoteks“ (100 kv. m nudažyto paviršiaus)“), taip pat galimai padarė kitą apskaičiavimo klaidą (apskaičiuojant suolus (23 vnt.) nurodomas darbų kiekis – 0,2394 (mato vienetas – 100 kub. m), o kaina – 264,78 Eur, tačiau atliekant skaičiavimus kainą – 264,78 Eur, t. y. dėl neaiškių priežasčių nurodytą kiekį 0,2394 paverčia iki 1,00), tai savaime nepatvirtina atsakovo teiginių dėl UAB „Civitta“ ataskaitas teisingumo pagrįstumo: teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo eksperto D. K. ir UAB „Civitta“ konsultanto A. Š. parodymai, atsakovo rašytiniai paaiškinimai dėl atliktos ekspertizės, UAB „Civitta“ Ataskaitos, patvirtina, kad Ataskaitos nėra tikslios, nes jose nėra detalizuotas pelnas, išlaidos, susijusios su medžiagų transportavimu ir įsigijimu, nevertintos išlaidos perkant nedidelį kiekį medžiagų; darbuotojų, darbdavio mokami mokesčiai; Ataskaitose nenumatyta, kad lentos yra dažomos iš visų pusių ir kt., dėl ko iš esmės nėra pagrindo abejoti Ekspertizės akte padarytų išvadų, išskyrus aiškiai nurodytas išimtis (dėl taikyto kodo ir apskaičiavimo klaidos), pagrįstumu. Šiame kontekste pažymėtina, jog aplinkybė, kad nesant duomenų, kokia apimtimi dėl taikymo kodo ir apskaičiavimo klaidos Ekspertizės akte padarytos išvados dėl įrengimo išlaidų vertės, nėra pagrįstos, nėra nustatyta tiksli ginčijamu Sprendimu netinkama kompensuoti pripažintina suma, savaime nedaro skundžiamo teismo sprendimo neteisėtu, kadangi juo (skundžiamu sprendimu) ir nėra konstatuota atsakovo pareiga priimti sprendimą dėl konkrečios tinkamomis kompensuoti sumos.

25. Nors teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais nesutinkama su skundžiamo sprendimo išvada, kad teismo sprendimo įvykdymas dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymų dalis dėl įrengimo išlaidų kompensavimo tapo negalimas, tačiau tai nėra pagrįsta nei bylos duomenimis, nei konkrečiomis teisinio reguliavimo nuostatomis, todėl tai nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimą: apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (ABTĮ 144 str. 3 d.), o pareiškėja, kurios reikalavimas nėra tenkintas, teismo sprendimo neskundžia; aplinkybė, kad Agentūra teismo sprendimu nėra įpareigota atlikti jokių veiksmų, nei paneigia, nei eliminuoja Agentūros, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigos baigti šią administracinę procedūrą, t. y. Mokėjimo prašymų vertinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

26. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas