b112e083-54f1-4369-9dbf-a2b3fe84cf48 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Gytis Večerskas                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-224-397/2016Teisėja Judita Sungailaitė                          Proceso Nr. 1-01-1-19749-2015-1                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, išteisintiesiems T.

B., T. M., jų gynėjoms advokatėms Marijai Vietaitei, Vidai Kabečienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. ir T. B. iÅ¡teisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. padarymo, neįrodžius, kad kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo D. M. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : T. M. ir T. B. iÅ¡teisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. padarymo, t. y. dėl kaltinimo tuo, kad 2015 m. balandžio 6 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, išėmę D. M. negyvenamo namo lango rėmÄ su stiklais, tuo jį apgadindami, padarė 50 Eur turtinę žalÄ , įsibrovė į namÄ ir virtuvėje iÅ¡griovę viryklę jÄ sugadino, tuo padarydami 100 Eur turtinę žalÄ , pagrobė nerÅ«dijančio plieno medsukį 50 Eur vertės, dvi metalines 200 litrų tuščias talpas 6 Eur vertės, keturis motociklo „Dniepr“ ratus su padangomis 8 Eur vertės bei iÅ¡ sodybos kiemo pagrobė bičių avilį 50 Eur vertės, 50 vienetų metalinių kuolelių 25 Eur vertės, vaÅ¡ko lydintuvÄ 30 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam padarė 289 Eur turtinę žalÄ .Prokuroras savo apeliaciniame skunde prašė panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2015-12-23 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo T.

M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d ir paskirti laisvės apribojimÄ 1 m., įpareigojant nuo 21.00 iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.ir paskirti laisvės apribojimÄ 6 mėn. BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti laisvės apribojimÄ 1 m., įpareigojant nuo 21.00 iki 6.00 val. bÅ«ti namuose; T. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės apribojimÄ 1 m., įpareigojant nuo 21.00 iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir paskirti laisvės apribojimÄ 6 mėn. BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti laisvės apribojimÄ 1 m., įpareigojant nuo 21.00 iki 6.00 val. bÅ«ti namuose.

Civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡oma tenkinti visiÅ¡kai ir solidariai iÅ¡ kaltinamųjų T. M. ir T. B. priteisti 289 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. M..Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuosprendis naikintinas kaip nepagrįstas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.Prokuroro teigimu, teismas bylÄ nagrinėjo turėdamas iÅ¡ankstinę nuomonę, iÅ¡skirtinai įtakotÄ kaltinamųjų parodymų, kurie buvo vertinami kaip absoliučiai teisingi ir jiems suteikiama prioritetinė įrodomoji reikÅ¡mė vien jau todėl, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡taravo (nesvarbu, kad prieÅ¡tarauja kitoms bylos aplinkybėms).

Teismas, nelaikė neteisingais liudytojos R. R. parodymų, tačiau ir nekreipė dėmesio į akivaizdžius prieÅ¡taravimus tarp liudytojos ir kaltinamųjų parodymų. Liudytoja R. R. parodė, kad D. M. sodyboje rado du vyrus, atvažiavusius automobiliu su priekaba, kurioje buvo įdėti keli metaliniai strypai ir ratas, galimai motociklo; ji vyrams nurodė, kad iÅ¡ sodybos nieko imti negalima, o vienas iÅ¡ jų atsakė, kad sodyboje gyvenusi moteris jiems leido kai kÄ iÅ¡ jos pasiimti. Kaltinamieji neigė priekaboje turėję ratÄ , neigė pokalbio su R.

R. turinį, tačiau teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų nepastebėjo, nors jie ir buvo akcentuojami. Prokuroro nuomone, teismas darė kontraversiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl kaltinamųjų parodymų ir veiksmų, teigdamas, kad paimtus kuoliukus jie ir grÄ Å¾ino, kas patvirtina jų duodamų parodymų teisingumÄ , o neįrodo jų veiksmuose vagystės požymių. Teismo manymu, faktas, kad kaltinamieji akivaizdžiai disponavo dalimi pagrobto turto, tai yra, nusikaltimo dalyku, visiÅ¡kai neįrodo jų veiksmų nusikalstamumo, tai yra, įrodo jų nekaltumÄ .

Tokia teismo logika neatitinka baudžiamosios teisės ir įrodinėjimo pagrindų.Prokuroras pastebi, kad teismas įsitikinęs, jog kaltinamieji neįvykdė nusikalstamų veikų ir todėl, kad liudytoja R. R. priekaboje matė tik 4 kuoliukus (apie motociklo ratÄ nutylima), o buvo pagrobta daug daugiau daiktų. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja netikrino, ar kaltinamieji jau buvo prisikrovę kokių nors daiktų į automobilio bagažinę bei salonÄ , todėl teismas, motyvuodamas nuosprendį kaltinamųjų naudai negali tvirtai teigti, kad pagrobtus daiktus jie negalėjo iÅ¡vežti.

Be to, nusikaltimo padarymo laikas neprivalo bÅ«ti siejamas tik su liudytojos parodymais, tai yra, tik su laikotarpiu, kurį ji stebėjo kaltinamuosius, nes liudytoja neturėjo pareigos nuolat stebėti D. M. sodybÄ .Prokuroras savo skunde nurodė, kad teismas teigė, kad vadovaujasi nekaltumo prezumpcijos principu, iÅ¡ jo kylančiu imperatyvu, kad visos abejonės, kurių byloje negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Prokuroro manymu, teismas sutapatina sÄ vokas „abejonės“ ir „prieÅ¡taravimai“.

Abejones kuria pats teismas, besÄ lygiÅ¡kai tikėdamas kaltinamųjų, siekiančių iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, gynybinėmis versijomis. Byloje yra akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai tarp kaltinamųjų ir R. R. parodymų, kurie turėjo bÅ«ti analizuojami ir įvertinti. Remiantis teismo logika - atvejais, kai kaltinamieji neigia kaltę, apskritai negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes visada iÅ¡liks „abejonių“. Teismų praktika rodo, kad prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nėra kliÅ«tis priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.Sprendžiant dėl kaltinamųjų T.

M. ir T. B. kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., prokuroro teigimu, turi bÅ«ti atkreiptas į dėmesys į tai, kad kaltinamieji 2015-04-06 apie 14 val. D. M. sodyboje buvo užklupti liudytojos R. R., kuri jų automobilio priekaboje matė metalinius strypus ir motociklo ratÄ , ji neleido imti svetimų daiktų, bet jie paaiÅ¡kino, kad ankstesnė sodybos savininkė jiems tai daryti leido, kaltinamųjų parodymai apie aplinkybes, kurioms esant jie bendravo su liudytoja R.

R., skiriasi svarbiose detalėse, nes liudytoja R. R. teigia, kad kaltinamųjų priekaboje be strypų buvo ir motociklo ratas, o kaltinamieji tai neigia, liudytoja teigia, kad užklupti kaltinamieji teisinosi, jog daiktus pasiimti leido ankstesnė sodybos savininkė, ji neleido imti jokių daiktų, o kaltinamieji teigė priešingai, kad liudytoja juos skatino pasiimti dar daugiau stulpelių, jie nieko nekalbėjo apie tai, kad ankstesnė sodybos savininkė jiems leidusi pasiimti daiktų. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytoja R.

R. galėjo apkalbėti kaltinamuosius, todėl nėra jokio pagrindo jos parodymais netikėti, todėl Å¡ios liudytojos parodymai laikytini teisingais ir jais galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Prokuroras pažymi, kad nukentėjusysis D. M. 2015 m. balandžio 1 ar 2 d. pastebėjo, kad bandyta įsibrauti į jo sodybÄ , o 2015-04-06 sužinojo, kad sodyba apvogta, pasigedo įvairių daiktų, buvusių kieme ir namo viduje. BÅ«tent, 4 motociklo ratai iki vagystės buvo saugomi II-ame namo aukÅ¡te - jų pagrobti neįsibraunant į namÄ neįmanoma, o vienÄ iÅ¡ ratų liudytoja R.

R. matė kaltinamųjų priekaboje, kaltinamieji parodė, kad vyko į miÅ¡kÄ pasikasti smėlio ir jiems sutrukdė miÅ¡ke stovėjęs visureigis, todėl užsuko į D. M. sodybÄ apsisukti. Nukentėjusysis D. M. uždavė kaltinamiesiems klausimus ir atkreipė teismo dėmesį į tai, kad nuo jo sodybos iki kaltinamųjų namų yra apie 8 km ir pakeliui yra daug vietų miÅ¡ke, kur galima pasikasti smėlio. Kaltinamieji negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl smėlio pasikasti vyko 8 km, kai jo buvo ir arčiau.

Liudytoja R. R. priekaboje nematė įrankių, skirtų Å¡iam tikslui – kasti smėlį. Å ios aplinkybės paneigia kaltinamųjų gynybinės versijos dalį dėl vykimo į D. M. sodybÄ tikslo.Vertinant bylos aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad kaltinamieji T. M. ir T. B., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į D. M. namÄ , ten sugadino bei pagrobė turtÄ , todėl jie pripažintini kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 187 str. 3 d., o jų parodymai tėra gynybinė pozicija, prieÅ¡taraujanti liudytojos R.

R. parodymams ir kitoms bylos aplinkybėms.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , prokurorÄ praÅ¡iusį prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintuosius ir jų gynėjas, praÅ¡iusius prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nuosprendyje netinkamai vertino įrodymus, dėl ko teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, todėl teisėjų kolegija, neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-240/2014 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos ir teisingos, įrodymų vertinimo klaidų nebuvo padaryta.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog byloje esantys duomenys nesudaro visumos įrodymų, leidžiančių T. M. ir T. B. pripažinti padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d.Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. M. ir T. B. viso bylos tyrimo metu nuosekliai nepripažino savo kaltės ir neigė atlikę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau ir neneigė aplinkybių, kad jie paėmė rastus 4 kuoliukus, kad buvo sodyboje, kad kalbėjosi su liudytoja R.

R.. Liudytoja R. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad girdėjo maÅ¡inÄ , nes Å¡uniukas sulojo, todėl nuėjo pažiÅ«rėti. Kad jie bÅ«tų kÄ pavogę, tai ji negali pasakyti. Nurodė, kad jų maÅ¡inos priekabutėje buvo keli kuoliukai. Kad ten kÄ vogtų tai tikrai nematė. Ji nuėjo į G. M. kiemÄ , o juodu stovėjo prie maÅ¡inos. Nežino, ar automobilio bagažinė buvo atidaryta. Vakare, kai atvažiavo policija, pamatė kad langai iÅ¡plėšti. Matė, kad priekaboje buvo kuoliukai.

Neatsimena kÄ su kaltinamaisiais kalbėjo, tačiau teigė, kad tuo metu buvo blaiva. Nežino nei kam maÅ¡ina, nei kam priekaba priklausė. Priekaba prie maÅ¡inos buvo prisegta. Po sodybos savininko mirties vasario mėnesį toje sodyboje niekas negyveno. IÅ¡ sodybos rinkosi kam ko reikėjo. Ji nebuvo susitarius, kad prižiÅ«rės sodybÄ . Kai numirė sodybos savininkas, nežino kas, bet vežėsi malkas, gal metalÄ . Ji nėjo kiekvienÄ kartÄ Ä¯ kiemÄ ir nežiÅ«rėjo, kas ten kÄ vežėsi. Sodybos niekas neprižiÅ«rėjo.

Nurodė, jog žino, kad D. M. gyvena (duomenys neskelbtini), tik kartais atvažiuoja į sodybÄ malkų gamintis. Kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, neatsimena. Dėl to, kad įvykio metu buvo neblaivi, tai parodymai yra neteisingi. Nuo vasario mėnesio iki vagystės negali pasakyti kiek ten kartų ir kas ten buvo atvažiavę. Po savininko mirties iÅ¡ karto turtas buvo vežamas, buvo ir vėliau. I instancijos teisme, dėl liudytojos parodymų prieÅ¡taringumo bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojos R.

R. duoti parodymai, kuriuose ji teigė, jog ji prižiÅ«ri D. M. negyvenamÄ sodybÄ , nes gyvena kaimynystėje. 2015-04-06 apie 14 val., ji iÅ¡girdo lojant Å¡unis, todėl nusprendė nueiti pažiÅ«rėti, kas vyksta. Buvo Å¡iek tiek neblaivi. Nuėjusi prie D. M. sodybos, pamatė tamsios spalvos lengvÄ jį automobilį, markės neįsidėmėjo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su Å¡viesiai mėlynos spalvos priekabėle, kurioje pamatė sudėtus kelis metalinius strypus ir vienÄ metalinį ratÄ , galimai motociklo.

Daugiau daiktų joje nepastebėjo, labai arti nebuvo priėjusi. Prie automobilio pamatė du nepažįstamus vyrus, ji pasiteiravo, kÄ jie ten veikė. Vienas iÅ¡ jų atsakė, kad sodyboje gyvenusi moteris A. D. jiems leido kai kÄ iÅ¡ jos pasiimti. Ji atsakė, kad sodybos paveldėtojas yra D. M. ir nieko imti negalima. Vyrai susėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Ji sodyboje, prieÅ¡ sutinkant minėtus vyrus, buvo maždaug prieÅ¡ savaitę laiko ir nieko įtartino nepastebėjo, jokių kitų paÅ¡alinių asmenų prie sodybos ar sodyboje, nematė (b. l. 27-28, 30).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus paminėtus liudytojos parodymus, liko nepaneigta T. M. ir T. B. versija, kad jie važiavo kasti smėlio, į sodybÄ važiavo tik apsisukti, nes nebuvo galimybės kitur su priekaba apsisukti. Pamatė, kad toje sodyboje lova kažkokia mėtėsi. Sustojo, nuėjo pasižiÅ«rėti. Langas namo buvo iÅ¡daužtas. Rėmas buvo sienoje, nebuvo iÅ¡imtas. Buvo atėjusi kaimynė, su kuria pakalbėjo. Paskui iÅ¡važiavo. Buvo paėmę keturis kuoliukus, kuriuos buvo radę ne sodybos teritorijoje.

ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , buvo fotografuojama ir apraÅ¡oma situacija, konstatuota D. M. priklausančioje negyvenamoje sodyboje, apžiÅ«ros protokole (T 1 b. l. 5-15). Ä®vykio vietoje, nustatinėjant nusikaltimo padarymo aplinkybes bei renkant bylos tyrimui svarbius duomenis, jokie duomenys, galintys patvirtinti kaltinamųjų kaltę, nebuvo surinkti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog name buvo rasti du motociklo, galimai motociklo „Dnepr“, ratai, vienas pirmame aukÅ¡te – virtuvėje, antrasis – palėpėje, darytina iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvertinta tikrosios aplinkybės apie sodyboje realiai buvusį ir pagrobtÄ turtÄ .

O tai kelia pagrįstas abejones dėl kaltinamiesiems inkriminuotos 4 motociklo ratų vagystės.Nukentėjusiojo D. M. parodymais nustatyta, kad jam nuvykus į sodybÄ , jis pastebėjo, kad iÅ¡imti iÅ¡ staktos rėmai su stiklais. Viduje buvo sugriauta krosnis, metalo dalys prie lango padėtos, paliktas laužtuvas, metalinės detalės. Matėsi, kad skubėjo. Kitame kambaryje pasigedo dviejų metalinių talpų ir medsukio. Buvo iÅ¡vartyti drabužiai. Lauke pasigedo vieno avilio ir saulinio lydytuvo. Palėpėje nebebuvo motociklo keturių ratų.

Vakare grįžęs namo susisiekė su R. R., kuri pasakė, kad žmones ir maÅ¡inos numerius atsimintų. Tada skambino policijai ir su tyrėjais nuvažiavo į sodybÄ . Kai nuvažiavo, laužtuvas ir kiti pėdsakai buvo likę. LaužtuvÄ jis pasiėmė, policijos pareigÅ«nams jo nereikėjo. Nurodė, kad buvo iÅ¡važinėtas kiemas ir likusios nepaimtos metalinės detalės. Nurodė, kad prieÅ¡ Å¡iÄ vagystę sodyboje buvo gal balandžio 1 d. Tada buvo iÅ¡plėštas lango kabliukas, matyti, kad kažkas buvo lindę į vidų.

Tada policijos nekvietė, nes žala nebuvo padaryta. Po to užkalė stipriau langus, duris sutvirtino. Tas langas buvo su vinimi iÅ¡ vidaus, jį sutvarkė, uždarė. Vertinant Å¡iuos parodymus, akivaizdu, kad nuo paskutiniojo nukentėjusiojo D. M. apsilankymo sodyboje balandžio 1 d. iki nagrinėjamo įvykio balandžio 6 d., buvo praėjusi beveik savaitė. Nukentėjusiojo buvo pasigesta daug gana stambių daiktų – medsukio, metalinių talpų, motociklo 4 ratų, avilio ir kt. Å ių daiktų galimo buvimo kaltinamųjų automobilio priekaboje ar pačiame automobilyje (kas dėl daiktų matmenų neįtikėtina, kad tai tilptų į patį lengvÄ jį automobilį), liudytoja nenurodė, kÄ pagrįstai savo parodymuose nuosekliai tvirtino ir kaltinamieji.

Taip pat nebuvo nustatyta ir jokių veiksmų, susijusių su daiktų neÅ¡imu, krovimu, netgi nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, susijusių su kaltinamųjų judėjimu po sodybÄ . Liudytoja nepatvirtino, kad asmenys bÅ«tų buvę nuėję prie namo, ar kÄ nors krovę į automobilį ar jo priekabÄ . Kaltinamuosius ji pamatė stovinčius prie automobilio, o po pokalbio su ja, jie iÅ¡važiavo. Aplinkybės, susijusios su kuoliukų buvimu priekaboje, jų pagrobimo iÅ¡ sodybos nepatvirtina, kadangi sodyboje buvo pasigesta žymiai didesnio jų kiekio, o pastarųjų galimos suradimo vietos, už sodybos ribų, jokios aplinkybės nepaneigia.

Nors prokuroras skunde teigė, kad nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp kaltinamųjų ir liudytojos R. R., tačiau atsižvelgiant į duomenų visumÄ , akivaizdu, kad reikÅ¡mingiausi prieÅ¡taravimai konstatuojami pačios liudytojos R. R. parodymuose. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. teigusi, kad buvo Å¡iek tiek neblaivi, anksčiau nieko įtartino nepastebėjusi, jokių kitų paÅ¡alinių asmenų prie sodybos ar sodyboje anksčiau nemačiusi, minėjusi apie priekaboje buvusį metalinį ratÄ , galimai nuo motociklo, o I instancijos teisme jau nurodė, kad ji buvo blaivi, o iÅ¡gėrusi tik vėliau, kad iki įvykio ne kartÄ buvo vežami daiktai iÅ¡ sodybos, paaiÅ¡kinimų dėl neva buvusio rato priekaboje, neiÅ¡sakė, todėl remtis jos parodymais kaip visiÅ¡kai neabejotinais ir kaip neginčytinai įrodančiais nusikalstamos veikos faktÄ , t. y. kad T.

M. ir T. B. padarė jiems inkriminuojamas nusikaltimas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., nėra pagrindo, kaip ir nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo netgi deklaratyviai sieti kaltinamuosius su sodybos lankymu ankstesniu laiku, todėl prokuroro apeliacinio skundo motyvai dėl nepaÅ¡alintų kaltinamųjų ir liudytojos R. R. parodymų prieÅ¡taravimų ir liudytojos parodymų teisingumo, atmetami kaip nepagrįsti.Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali bÅ«ti pripažįstami tiek BPK, tiek ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali bÅ«ti grindžiama tikėtinais, nepakankamais ar keliančiais abejonių duomenimis. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę, ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas iÅ¡tyrė visus, tiek kaltinamuosius teisinančius, tiek juos kaltinančius įrodymus, vertino kiekvienÄ jų atskirai ir viseto kontekste ir tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo teismas, turėdamas iÅ¡ankstinę nuomonę, įtakotÄ kaltinamųjų parodymų.

Nustatytos aplinkybės ir bylos medžiaga leidžia teigti, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi prokuroras, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

IÅ¡ to seka, kad prokuroro apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Nagrinėjamu atveju, iÅ¡naudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių T. M. ir T. B. pateiktame kaltinime nurodytų tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ , pagrįstai vadovaujamasi in dubio pro reo principu, t. y. visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamųjų naudai, Å¡ios nuostatos deklaruojamos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Å akių rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendis paliekamas nepakeistas, o prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.Byloje iÅ¡ Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam T.

M., praÅ¡ant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad praÅ¡ymas netenkintinas, kadangi BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ä®statymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinimo ir gynybos pusių dalyvavimas yra bÅ«tinas.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io asmens teise į gynybÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Dėl Å¡ių aplinkybių Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo netenkinamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                     Gytis VečerskasTeisėjai                                                                 Arūnas Paštuolis                                                                              Algerdas Urbšys