2022-01-20 Nr. AB-1817-4-52-3-00592-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1129-822/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00592-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Ritai Markevič- Babičevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) E. Z. H. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl pareiškėjo E. Z. H. H. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ir pagal E. Z. H. H. pareiškimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. 2021 m. lapkričio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas pareiškėjo E. Z. H. H. atstovo Pauliaus Vinklerio pranešimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – įpareigojimo elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku E. Z. H. H. pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai (toliau – ir VSAT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie savo buvimo vietą ir leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje vietoje. VSAT Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2021 m. gruodžio 2 d. teikimu (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) E. Z. H. H. (toliau – ir Užsienietis) gimusio 1998 m. gruodžio 17 d., sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Centre nustatant terminą iki 2022 m. kovo 3 d., bet ne ilgiau negu bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

2. Teikime Centras nurodė, kad E. Z. H. H., į Lietuvos Respubliką, atvyko 2021 m. liepos 2 d., veikdamas 15 asmenų grupėje, VSAT prie LR VRM Adutiškio pasienio rinktinės veikimo teritorijoje neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, ateidamas iš Baltarusijos Respublikos pusės. Jis pateikė pasą Nr. A14469582, galiojantį iki 2026 m. spalio 6 d., bet neturėjo su savimi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą ir buvo apgyvendintas VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos patalpose, nuo 2021 m. liepos 16 d. perkeltas į VSAT Centrą. Migracijos departamentas prie LR VRM 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu užsieniečiui nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nusprendė jį išsiųsti į kilmės šalį bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus. 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas įsiteisėjo. Atsižvelgiant į tai, kad E. Z. H. H. yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, sprendžiamas jo grąžinimo į užsienio valstybę klausimą jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais ir valstybės tarnautojais.

3. Pareiškėjo E. Z. H. H. pareiškimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės - nustatymo, kad jis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, ir leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) – taikymo ir Centro teikimas dėl E. Z. H. H. sulaikymo šioje byloje buvo nagrinėjami kartu.

4. Teismo posėdžio metu E. Z. H. H. paaiškino, kad turi sveikatos problemų, VSAT Centro teritorijoje yra labai šalta, gyvenimo sąlygos nėra tinkamos, nori rūpintis sveikata ir išeiti gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jo asmens dokumentas yra Lietuvoje, jo tapatybė yra nustatyta, mano kad jokių Lietuvos įstatymų nepažeidė. Neigiamą Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio apskundė teismui. Finansiškai galės save išlaikyti, turi lėšų, jei reikės giminės jam dar atsiųs pinigų. (Duomenys neskelbtini) gyvena jo giminės, t. y. mama, tėvas, brolis, seserys. Nebėgs iš Lietuvos, kadangi žino kad priešingu atveju bus grąžintas atgal, tačiau nenori grįžti į savo šalį. Jo tikslas nėra Europos Sąjungos šalys, o Lietuva. Taip pat Užsienietis pridėjo, kad jo sulaikymas trunka jau 4 mėnesius, jis neturi asmeninės erdvės, prarado teisę į bet kokį privatumą, intymumą, negaunant maisto, kuriuo maitinosi nuo pat vaikystės, jam sutriko psichinė sveikata, jis jaučia nuolatinį nerimą, jį kankina depresyvi nuotaika. Dėl netinkamo maisto pareiškėjas prarado apetitą, jam šalta patalpose kuriose gyvena. Pareiškėjas sudarė nuomos sutartį ir norėtų apsigyventi jose. Nuomojamose patalpose pareiškėjas galėtų oriai gyventi patogesnėmis ir komfortiškesnėmis sąlygomis: turėtų asmeninę erdvę, galėtų jaustis iš esmės laisvu žmogumi, nebūtų uždarytas, galėtų maitintis jam tinkamu maistu, pagėrėtų jo psichinė sveikata.

5. VSAT Centro atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su užsieniečio prašymu nesutinka ir prašo tenkinti VSAT Centro teikimą.

6. VSAT Centras paaiškino, kad užsieniečio prašymas yra išnagrinėtas, priimtas galutinis sprendimas. Jo buvimas Lietuvoje šiuo metu yra neteisėtas. Užsienietis nesutinka su Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų priimtais sprendimais jo atžvilgiu ir pats nenori išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl yra išsiunčiamas.

7. VSAT Centro teigimu, šiuo metu užsieniečio apgyvendinimo sąlygos atitinka sąlygas keliamas alternatyviai sulaikymui priemonei su teise judėti tik Centro teritorijoje. Užsieniečio judėjimas ribojimas tik Centro lauke, jis gali vaikščioti visur Centro teritorijoje, bendrauti su kitais stovyklos gyventojais ir išeiti iš savo kambario visą parą. Kadangi jis atitinka nelegalaus migranto sulaikymo sąlygas, yra priimtas sprendimas jį išsiųsti, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi giminystės ryšių ir neturi asmeninių lėšų gyventi Lietuvoje. Nebendradarbiauja su institucijomis, kadangi nenori paklusti sprendimui dėl išsiuntimo.

8. VSAT Centras taip pat manė, jog aplinkybė, kad užsienietis nurodė, kad jo visa šeima gyvena (duomenys neskelbtini), rodo, kad jo galutinis tikslas yra ne Lietuva, taip pat nėra garantuojama, kad užsienietis iš nuomojamų patalpų nepasišalins.

II. 9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino, o Užsieniečio pareiškimą atmetė. Teismas nusprendė laikinai sulaikyti (duomenys neskelbtini) E. Z. H. H. Užsieniečių registracijos centre 3 (trims) mėnesiams, t. y. iki 2022 m. kovo 3 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. E. Z. H. H. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio pareiškimo dėl alternatyvios sulaikymui priemonės elektroninių ryšių nustatytu laiku turi pranešti savo buvimo vietą taikymo, teismas netenkino.

10. Byloje teismas nustatė, kad E. Z. H. H. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, 15 asmenų grupėje, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsiteisėjo jo atžvilgiu priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, sprendimas vykdomas, tačiau, kaip teismo posėdžio metu paaiškino Migracijos departamento atstovas, užsienietis nesutinka būti išsiųstas į iš Lietuvos Respublikos.

11. Nors teismo posėdžio metu užsieniečio atstovas advokatas teigė, kad užsienietis yra pateikęs pakartotiną prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau šioje byloje, pasak teismo, tai patvirtinančių duomenų nėra, taip pat ir Migracijos departamento atstovas tokių duomenų neturėjo ir posėdžio metu pateikti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, kad E. Z. H. H. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, šiuo metu sprendžiamas jo grąžinimo į kilmės valstybę klausimas, todėl šiuo atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai.

12. Teismas iš bylos medžiagos padarė išvadą, kad nors užsienietis pateikė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, t. y. pasą, jo tapatybė yra nustatyta, tačiau jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, jo prieglobsčio byloje jau priimtas galutinis sprendimas, jo buvimas Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra neteisėtas, todėl manytina, kad šiuo metu egzistuoja rizika, kad jis pasinaudodamas laisvu judėjimu gali vengti jo išsiuntimo į savo kilmės šalį. Be to ir pats užsienietis teismo posėdžio metu paaiškino, kad į savo šalį grįžti nenori. Jo šeimos nariai gyvena (duomenys neskelbtini), todėl manyti, kad jis gali siekti išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis iki bus įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Be to, užsieniečio nurodytos negyvenamosios, viešbučio paskirties patalpos – nakvynės namai, kuriuose jis planuoja apsigyventi neužtikrina to, kad po rezervacijos ir apgyvendinimo jame jis iš šių patalpų nepasišalins. Atsižvelgiant į visą tai bei įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nėra pagrindo taikyti jo prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės.

III. 13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 6 d sprendimą administracinėje byloje A20.-1739-834/2021 ir apelianto E. Z. H. H., pareiškimą tenkinti visiškai.

14. Užsienietis pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime skundėsi jo apgyvendinimo bei maitinimosi sąlygomis, kurių, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino.

15. Užsienietis mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad Užsienietis yra pateikęs pakartotinai prašymą prieglobsčiui. Užsienietis siekia gauti prieglobstį Lietuvoje. Mano, kad jo toks prašymas yra pagrįstas. Todėl netenkinus pirmojo Užsieniečio prašymo, jis pateikė pakartotinį prašymą.

16. Užsieniečio manymu, teismo argumentai, kad Užsienietis neturi ryšių su Lietuvos Respublika , o jo visa šeima gyvena (duomenys neskelbtini) ir būtent dėl to gali mėginti išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, visiškai nepagrįsti ir grindžiami tik teorinėmis prielaidomis. Tokios išimtinai teorinės prielaidos gali egzistuoti visų be išimties prieglobsčio prašytojų pagrindu ir įstatyme „dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintas alternatyvias priemones padaryti faktiškai netaikytinomis. Teismo sprendimas turi būti grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, o ne teorinėmis prielaidomis, kurias galima pritaikyti iš esmės kiekvienam prieglobsčio prašytojui.

17. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad nakvynės namai, kuriuose Užsienietis numato apsigyventi, neužtikrina, kad Užsienietis nepasišalins. Užsieniečio manymu, vertinant šį teismo argumentą, pažymėtina, kad teismas, pateikdamas šį argumentą, privalėjo įvertinti, ar jis atsižvelgiant į Užsieniečio asmenybę, jį individualizuojančias aplinkybes yra aktualus. Užsienietis nėra padaręs jokių nusižengimų, savo elgesiu niekaip neparodė, kad jis nori išvykti iš Lietuvos. Posėdžio metu teigė, kad jo tikslas yra Lietuva, o ne Europos Sąjungos šalys. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kyla grėsmė Užsieniečio pasišalinimui iš Lietuvos. Sprendžiant klausimą dėl alternatyvios priemonės taikymo, būtina atsižvelgti į aplinkybių, charakterizuojančių Užsienietį, visumą – Užsieniečio išsilavinimą; ekonominę padėtį; nusižengimus, pareiškėjo sveikatą, psichologinę būklę ir kitus duomenis. Visų šių Užsienietį individualizuojančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, pasak Užsieniečio, nepagrįstai nevertino.

18. Užsienietis taip pat teigia, kad sąlygos, kuriomis gyvena Užsienietis, kuomet negali tinkamai maitintis, nuolat prastėjanti Užsieniečio psichinės sveikatos būklė rodo, kad taikoma priemonė Užsieniečiui yra tolygi kankinimui. Užsienietis nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, savo veiksmais neparodė nei ketinimų, nei atliko veiksmus, kurie rodytų grėsmę, kad jis gali pabėgti.

19. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje. Centras teigia, kad susiklostė tokia situacija, kai Užsienietis skundu išreiškė norą pakeisti jam taikomą sulaikymą ir taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, bet vėliau savo noru sugrįžo į kilmės šalį, ir šiuo metu paties Užsieniečio nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi Užsieniečio teisinė padėtis apeliacinės instancijos teismui tenkinus ar netenkinus Užsieniečio skundą iš esmės nepasikeis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) E. Z. H. H. Centre iki 2022 m. kovo 3 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

21. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino visiškai, o Užsieniečio pareiškimą atmetė ir vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 1-4 punktais nutarė sulaikyti (duomenys neskelbtini) E. Z. H. H. Centre iki 2022 m. kovo 3 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

22. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 6 d sprendimą administracinėje byloje A20.-1739-834/2021 ir apelianto E. Z. H. H. pareiškimą tenkinti visiškai - nustatyti, kad jis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, ir leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini).

23. Centras pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas 2022 m. sausio 2 d. savo noru sugrįžo į (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu jo nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl apelianto teisinė padėtis patenkinus apeliacinį skundą nepasikeis.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepaisant to, kad užsienietis, kuriam taikomo suėmimo pratęsimo klausimas nagrinėjimas teisme, yra išvykęs į kilmės šalį, užsieniečio apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas. Tokį vertinimą pagrindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

25. EŽTT praktikoje pažymėta, kad pagrindinis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija, EŽTK) 5 straipsnio 4 dalies tikslas yra užtikrinti skubaus teisminio sprendimo dėl sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimo galimybę, leidžiančią, kai tinkama, asmenį nedelsiant paleisti. Skubaus teisminio peržiūrėjimo reikalavimas, žvelgiant iš šios perspektyvos, yra svarbus tol, kol asmens sulaikymas tęsiamas. Nors tuo metu, kai asmuo yra paleidžiamas, skubumo garantija nebėra svarbi pagrindiniam Konvencijos 5 straipsnio 4 dalies tikslui, veiksmingo teisminio peržiūrėjimo garantija turėtų toliau būti taikoma, nes buvęs sulaikytasis gali turėti teisėtą interesą, kad jo sulaikymas būtų įvertintas ir po to, kai jis paleidžiamas iš sulaikymo vietos (2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo byloje Žúbor prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 7711/06) 77 p.). EŽTT praktikoje teisėtas interesas siejamas su asmens galimybe kreiptis dėl žalos atlyginimo, kurią garantuoja EŽTK 5 straipsnio 5 dalis, kai yra būtina užsitikrinti teismo sprendimą, galintį paneigti bet kokią nacionalinėje teisėje galiojančią prezumpciją, jog kompetentingos valstybės institucijos priimtas sulaikymo įsakymas yra per se (pats savaime) yra teisėtas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4275-602/2021).

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

27. Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 5 dalies 1-4 punktuose nurodytos aplinkybės.

28. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

29. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, turėjo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę patvirtinančius dokumentus.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad nors užsienietis pateikė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, t. y. pasą, jo tapatybė yra nustatyta, tačiau E. Z. H. H. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, 15 asmenų grupėje, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Jo atžvilgiu įsiteisėję Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikoje, sprendimas vykdomas, tačiau kaip teismo posėdžio metu paaiškino Institucijos atstovas, užsienietis nesutinka būti išsiųstas į iš Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsižvelgiant į tai, kad E. Z. H. H. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, šiuo metu sprendžiamas jo grąžinimo į kilmės valstybę klausimas, todėl šiuo atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu egzistavo rizika, kad jis pasinaudodamas laisvu judėjimu gali vengti jo išsiuntimo į savo kilmės šalį. Be to ir pats užsienietis teismo posėdžio metu paaiškino, kad į savo šalį grįžti nenori. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2021 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4018-438/2021), teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas. Taip pat teisėjų kolegija pabrėžia, kad advokato teismo posėdžio metu pareikštas prašymas dėl alternatyvios priemonės taikymo Užsieniečiui, kai jis yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(Duomenys neskelbtini) E. Z. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė