2019-11-13 Nr. AB-21596-2-68-3-25237-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1822-415/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25237-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA, Agentūra) 2 588,67 Eur skolą už deklaruotas žemės ūkio naudmenas 2010–2012 metais; 2) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo teismui pateikimo dienos (2017 m. kovo 16 d.) iki visiško atsiskaitymo dienos, nuo 3 365,19 Eur sumos; 3) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo prievolės neįvykdymo momento 2011 m. sausio 31 d. iki patikslinto skundo teismui pateikimo dienos (2017 m. liepos 28 d.) – 776,52 Eur; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad po tėvų S. B. ir J. Z. B. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo turtą, tame tarpe tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų plotus, tačiau išmokų negavo. Notarų kontoroje tvarkant paveldėjimo dokumentus, 2016 m. vasario 28 d. atsakovui buvo pateikti prašymai – nurodyti tikslias priskaičiuotų ir neišmokėtų išmokų, už žemės ūkio naudmenų deklaruotus plotus sumas, piniginių lėšų paveldėjimo tikslu. Pažymos, nurodant konkrečias priskaičiuotas sumas nebuvo išduotos, todėl 2016 m. kovo 5 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą, bet pažymų nebuvo gauta, todėl paveldėjimo teisės liudijimuose nebuvo rodytos konkrečios mokėtinos sumos. Remiantis 2016 m. rugpjūčio 23 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymais apie piniginių lėšų likučius mirusiųjų tėvų sąskaitose, pareiškėja nustatė, kad išmokos, už deklaruotas žemės ūkio naudmenas į mirusiosios S. B. sąskaitą laikotarpiu 2010–2016 metais pervestos nebuvo, o į mirusiojo J. Z. B. sąskaitą pervestos piniginės lėšos už 2014 metais deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir dalis piniginių lėšų už 2015 metus.

3. Nurodė, jog NMA pateikus paveldėjimo teisės liudijimus, buvo sumokėtos tiesioginės išmokos: pagal J. Z. B. 2015 m. birželio 15 d. paraišką, 2016 m. spalio 21 d. sumokėta 86,92 Eur (t. y. sumokėtas galutinis likutis po J. Z. B. mirties už 2015 m. paraišką); pagal 2016 m. birželio 6 d. paraišką, 2016 m. spalio 28 d. sumokėta 574,35 Eur ir 2017 m. sausio 31 d. sumokėta 288,54 Eur. Analogiškos sumos (po 862,89 Eur kiekvienais metais) turėjo būti sumokėtos ir už 2010–2012 metus (2013 m. pasėliai ir kitos žemės ūkio naudmenos nebuvo deklaruotos), į mirusios S. B. sąskaitą arba į ją pragyvenusio sutuoktinio J. Z. B. sąskaitą, kadangi paraiškos dėl išmokų buvo teikiamos S. B. vardu.

4. Teigė, jog pateikti mokėjimų nurodymai (2016 m. rugpjūčio 23 d. – 41,59 Eur ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. – 1080,31 Eur) patvirtina, kad išmokos už 2010–2012 metus nebuvo pervestos į sutuoktinių sąskaitas, t. y. 2011 m. į S. B. ir 2016 m. į J. Z. B.. Pareiškėja nurodė, jog iki šios dienos yra susidariusi skola: 862,89 Eur (už 5,19 ha plotą) pagal 2010 m. birželio 12 d. paraišką; 862,89 Eur (už 5.36 ha plotą) pagal 2011 m. liepos 7 d. paraišką; 862,89 Eur (už 5,41 ha plotą) pagal 2012 m. birželio 28 d. paraišką, viso skola 2 588,67 Eur. Į pareiškėjos raginimus atsiskaityti, atsakovas nereagavo .

5. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnio, 1.125 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo dienos, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. Teigė, jog valstybė yra sukūrusi sistemą finansiškai remti asmenis, turinčius žemės ūkio naudmenas, ir įpareigojusi atsakovą atsiskaityti su žemės savininkais, todėl prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Atsakovas pažeidė CK 6.38 straipsnio normos reikalavimus, todėl iš jo priteistinas žalos atlyginimas, netesybos, bylos vedimo išlaidos.

6. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos motina S. B. 2010 m. birželio 12 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. 10-1004935108-A1-1) (toliau – ir 2010 m. Paraiška), kurioje deklaruotas 5,19 ha žemės ūkio naudmenų plotas: Kontrolinis žemės sklypas (toliau – ir KŽS) Nr. 035441-3823 laukas Nr. 1, deklaruotas plotas – 1,18 ha pasėlio kodu 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)); KŽS Nr. 038441-3022 laukas Nr. 1, deklaruotas plotas – 1,88 ha pasėlio kodu 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)); KŽS Nr. 038441-1064 laukas Nr. 1, deklaruotas plotas – 2,13 ha pasėlio kodu 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)). S. B. 2010 m. gruodžio 21 d. buvo apskaičiuota mokėtina tiesioginių išmokų suma ir 2011 m. sausio 25 d. 512,10 Eur išmokos suma pervesta į jos banko sąskaitą. Atsižvelgdama į tai, Agentūra atmetė pareiškėjos teiginius dėl neišmokėtos išmokų dalies pagal S. B. 2010 m. Paraišką.

8. Nurodė, jog S. B. 2011 m. liepos 7 d. pateikė paraišką (reg. Nr. 11-1004935108-A1-1) (toliau – ir 2011 m. Paraiška), kurioje deklaruotas 5,36 ha žemės ūkio naudmenų plotas: KŽS Nr. 035440-5172 laukas Nr. 1, deklaruotas plotas – 1,30 ha pasėlio kodu 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)); KŽS Nr. 038441-3022 laukas Nr. 1, deklaruotas plotas – 1,92 ha pasėlio kodu 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)); KŽS Nr. 038441-1064 laukas Nr. 1, deklaruotas plotas – 2,14 ha pasėlio kodu 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)).

9. Taip pat S. B. vardu 2012 m. birželio 28 d. buvo pateikta paraiška (reg. Nr. 12-1004935108-A1-1) (toliau – ir 2012 m. Paraiška), kurioje deklaruotas 5,41 ha žemės ūkio naudmenų plotas: KŽS Nr. 035440-5172 laukas Nr. 1, deklaruotas plotas – 1,34 ha pasėlio kodu 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)); KŽS Nr. 038440-5076 laukas Nr. 1, deklaruotas plotas – 0,34 ha pasėlio kodu 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)); KŽS Nr. 038440-7572 laukas Nr. 1, deklaruotas plotas – 2,10 ha pasėlio kodu 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)); KŽS Nr. 038440-6466 laukas Nr. 1, deklaruotas plotas – 1,63 ha pasėlio kodu 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)). S. B. mirus, (duomenys neskelbtini) Agentūra informavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją apie mirusią pareiškėją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31.18 papunkčiu.

10. Agentūra 2012 m. gegužės 10 d. raštu reg. Nr. BR6-3910 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai pateikė mirusių pareiškėjų sąrašą, kurie 2012 metais pateikę paraiškas ir kuriems Agentūra negali pervesti apskaičiuotų išmokų. Agentūra prašė, kad jeigu žinomi sąraše nurodytų mirusių pareiškėjų turto paveldėtojai ir/ar valdos perėmėjai, prašė paveldėtojus/valdos perėmėjus informuoti, jog jie praneštų Agentūrai apie valdos perėmimą, ir pateiktų prašymą skirti paramą bei valdos perėmimo faktą patvirtinančius dokumentus. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija nepateikė jokios informacijos apie S. B. perimtą valdą, todėl negavus informacijos, 2011 m. ir 2012 m. Paraiškų administravimas buvo sustabdytas. Pažymėjo, jog nepatikslinus duomenų pagal Taisyklių 31.18 papunktį, išmokos anuliuojamos, todėl parama pagal 2011 m. ir 2012 m. Paraiškas nebuvo ir nebus mokama.

11. Nurodė, jog pareiškėjos tėvas J. Z. B. 2015 m. birželio 15 d. pateikė paraišką (reg. Nr. 15-1012135766-A1-1) (toliau – ir 2015 m. Paraiška), kurioje deklaruotas 5,47 ha žemės ūkio naudmenų plotas: KŽS Nr. 035440-8371 laukas Nr. 1, deklaruotas plotas – 1,68 ha pasėlio kodu 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)); KŽS Nr. 038440-5076 laukas Nr. 1, deklaruotas plotas – 0,31 ha pasėlio kodu 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)); KŽS Nr. 038440-6466 laukas Nr. 1, deklaruotas plotas – 1,36 ha pasėlio kodu 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)); KŽS Nr. 038441-3738 laukas Nr. 1, deklaruotas plotas – 2,12 ha pasėlio kodu 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)). 2015 m. spalio 20 ir 21 dienomis, 2017 m. lapkričio 19 d. ir 2017 m. gruodžio 3 ir 4 dienomis J. Z. B. buvo išmokėta 735,50 Eur išmokos suma. Atsižvelgdama į tai, Agentūra atmetė pareiškėjos teiginius dėl neišmokėtos išmokų dalies pagal J. Z. B. 2015 m. Paraišką. Pažymėjo, jog S. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl 2012 m. Paraiškos ji negalėjo pateikti. J. Z. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl 2016 m. birželio 6 d. paraiškos (reg. Nr. 16-1012135766-A1-1) pateikti negalėjo. Kadangi pagal Taisykles, pareiškėjas pats nurodo deklaruojamus duomenis bei informacijos teisingumą patvirtina savo parašu, akivaizdu, kad mirę pareiškėjai negalėjo pateikti paraiškų ir jų pasirašyti.

12. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūra, baigusi vertinti pateiktas paraiškas, priima sprendimus, todėl nesuprantama apie kokias pažymas teigia pareiškėja. Nurodė, jog į pareiškėjos prašymą (gautą Agentūroje 2016 m. kovo 2 d.) Agentūra 2016 m. kovo 29 d. pateikė atsakymą Nr. BR6-3431, kuriame nurodė, kad 2015 m. Paraiška nėra baigta vertinti, todėl Agentūra negali nurodyti galutinės apskaičiuotos paramos sumos, taip pat nurodė, kad 2014 m. Paraiška baigta vertinti ir visa parama jau išmokėta, priskaičiuotų ir neišmokėtų sumų nėra. Taip pat, Agentūra nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad nebuvo pateiktas atsakymas į Seimo nario raštą.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad į bylą pateiktos paraiškos nėra pasirašytos S. B., t. y. jos nėra patvirtintos. Todėl išmokos pagal S. B. 2011 m. ir 2012 m. Paraiškas galėjo būti mokamos tik tuo atveju, jei pareiškėjos valdos perėmėjas būtų kreipęsis į seniūniją ir pateikęs visus būtinus dokumentus, o valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) duomenų bazėje būtų matoma atnaujinta informacija apie valdos perėmėją. Prieš perimdamas žemės ūkio valdą, valdos perėmėjas turi sutvarkyti dokumentus dėl nekilnojamojo daikto nuosavybės ar naudojimo (nuomos, subnuomos, panaudos) ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, jog pareiškėjos V. K. motina S. B. 2010 m. birželio 12 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką dėl išmokos už deklaruotą 5,19 ha žemės plotą. S. B. 2011 m. sausio 25 d. išmokėta 512,10 Eur suma. S. B. 2011 m. liepos 7 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, už deklaruotą 5,36 ha žemės ūkio naudmenų plotą. S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2011 m. lapkričio 23 d. padavė pareiškimą Vilkaviškio rajono 2 notaro biurui dėl palikimo priėmimo, mirus jos motinai S. B.. Agentūrai nebuvo pateikti dokumentai dėl valdos perėmimo mirus S. B..

16. Taisyklių 31.18 punkte įtvirtinta, kad Agentūra tais atvejais, kai pareiškėjui apskaičiuotos paramos tiesioginėmis išmokomis sumos negalima pervesti dėl paraiškoje pateiktų neteisingų atsiskaitomosios sąskaitos duomenų, dėl pareiškėjo mirties, kai valdos perėmėjų pagal paveldėjimo teisę nėra, arba dėl to, kad valdos perėmėjas neinformuoja NMA apie valdos perėmimą šių taisyklių 54.1 punkte nustatyta tvarka, Agentūra ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 10 d. pareiškėjui ir savivaldybei (pareiškėjo mirties atveju – tik savivaldybei) arba rajono konsultavimo biurui, kuriam iš jų pareiškėjas yra pateikęs paraišką, išsiunčia prašymą per NMA nurodytą terminą patikslinti paraiškos duomenis. Jei pareiškėjas arba valdos perėmėjas nepatikslina paraiškos duomenų, reikalingų paramai pervesti, NMA ne anksčiau, kaip praėjus vieneriems kalendoriniams metams po minėto prašymo išsiuntimo pareiškėjui ir (arba) savivaldybei arba rajono konsultavimo biurui, anuliuoja pareiškėjui apskaičiuotą paramą tiesioginėmis išmokomis ir patikslintų paraiškos duomenų, reikalingų pinigams pervesti, nepriima. NMA negavo iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos jokių duomenų (2013 m. gegužės 10 d. raštas Nr. BR6-3910 dėl informacijos pateikimo, b. l. 52–53,), todėl buvo anuliuota galima išmokų suma ir jokie sprendimai nebuvo priimti.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjos tėvas J. Z. B. 2015 m. birželio 15 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką dėl išmokos už deklaruotą 5,47 ha žemės plotą. J. Z. B. 2015 m. spalio 20 ir 21 d., 2017 m. lapkričio 19 d. ir 2017 m. gruodžio 3 ir 4 d. buvo išmokėta 735,50 Eur išmokos suma. J. Z. B. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė pareiškėja V. K. (b. l. 72, 73). J. Z. B. negalėjo pateikti 2016 m. birželio 6 d. paraiškos. Pareiškėja neinformavo Agentūros, kad yra savo tėvų turto paveldėtoja.

18. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė atsakovui 2016 m. vasario 28 d. prašymus „Dėl pažymos paveldėjimo tikslu išdavimo“ (b. l. 16, 17) bei 2016 m. kovo 5 d. pakartotinį prašymą „Dėl pažymų išdavimo“ (b. l. 18). Atsakovas 2016 m. kovo 29 d. raštu „Dėl atsakymo į prašymą“ informavo pareiškėją apie jos tėvams išmokėtas sumas pagal pateiktas Paraiškas (b. l. 50–51) bei 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr.BR6-10052 informavo dėl atsakymo į Seimo nario S. D. paklausimą dėl pareiškėjos prašymo (b. l. 10–11). Pakartotiniai atsakymai notarei S. Ū. buvo išsiųsti 2016 m. balandžio 14 d. registruotu laišku (b. l. 54–55; 68–69).

19. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog 2011 m. ir 2012 m. Paraiškų administravimas buvo sustabdytas negavus informacijos, kas perėmė S. B. valdą ir įsipareigojimus. Pagal 2010 m. Paraišką išmoka 862,89 Eur buvo išmokėta 2011 m. sausio 25 d., todėl nesutiktina su pareiškėjos teiginiais. Išmoka pagal 2012 m. Paraišką pareiškėjai pagrįstai nebuvo išmokėta, nes, remiantis Taisyklių 31.18 punktu, Agentūra per 1 metus negavo informacijos ir dokumentų apie mirusiosios S. B. valdos perėmimą, todėl išmoka buvo anuliuota. Atsižvelgdamas į šiuos įrodymus teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti skolą už deklaruotas žemės ūkio naudmenas 2010–2012 metais, atmestini.

20. Teismas pažymėjo, jog remiantis Taisyklių 54.1 punktu, pareiškėja turėjo veikti apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai, bei perėmusi turtą (valdą), privalėjo ją deklaruoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl 2 588,67 Eur priteisimo iš atsakovo bei išvestinių reikalavimų priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanų nuo teismo įsakymo teismui pateikimo dienos bei nuo prievolės neįvykdymo momento. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

III. 21. Pareiškėja V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pareiškėja V. K. pažymi, kad motinai S. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė 4.1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tėvui J. Z. B. priklausė du žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad visi trys žemės sklypai buvo deklaruojami kaip bendra valda, kadangi S. B. ir J. Z. B. buvo sutuoktiniai, todėl buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d. ).

21.2. Pareiškėja teigia, kad priimant teismo sprendimą buvo padaryti procesiniai teisės pažeidimai:

21.2.1. Teigdama Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, pareiškėja sumokėjo 101 Eur žyminį mokestį, tačiau bylą perdavus nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, žyminis mokestis nebuvo grąžintas. Vertina, kad teismas šališkai ir pažeisdamas procesines teisės normas nagrinėjo bylą, teismas nebuvo susipažinęs su bylos turiniu, neatskleidė bylos esmės, neatliko būtinų veiksmų, neišsprendė žyminio mokesčio klausimo.

21.2.2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnį, kadangi teismas nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nepateikė išsamaus įrodymų vertinimo, neišreikalavo įrodymų, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui: iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos neišreikalavo paaiškinimų ir neapklausė kaip liudytojais. (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausioji specialistė V. R. parašu patvirtino, kad priima paraišką paramai gauti, tačiau teismas nesiėmė veiksmų pašalinti ginčą tarp pareiškėjos ir atsakovo. Teismas neišreikalavo, kokios sumos 2011–2012 metais buvo priskaičiuotos (prieš jų anuliavimą).

21.2.3. Teismas pažeidė ABTĮ 53 straipsnį. Kadangi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija buvo įpareigota pateikti duomenis, bet jų nepateikė, t. y. NMA negavo duomenų iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, todėl teismas turėjo spręsti klausimą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu.

21.2.4. Teismas pažeidė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Teismas konstatavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos neveikimo faktą (NMA negavo duomenų apie mirusiuosius pagal 2012 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 3D-171), taigi nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, kas laikytina grubiu procesinių teisių pažeidimu.

22. Pareiškėja teigia, kad priimant teismo sprendimą buvo padaryti materialinės teisės pažeidimai.

22.1. Pareiškėja teigia, kad neteisingai buvo įvertinti paveldėjimo teisės santykiai. Nesutinka su teiginiu, kad S. B. mirus (duomenys neskelbtini), pareiškėja negalėjo pateikti paraiškos 2012 metais. Teigia, kad mirus motinai, ji palikimą priėmė 2011 m. lapkričio 23 d., pateikdama pareiškimą vietos notarui.

22.2. Pareiškėjos teigimu, teismo sprendimas yra neaiškus ir nemotyvuotas, kadangi teismas vertino, jog pareiškėjas palikimą priėmė 2016 m. rugpjūčio 19 d, o ne 2011 m. lapkričio 23 d.

22.3. Teismas neteisingai aiškina Taisyklių 31.18 punkto ir 54.1 punkto taikymą. Pareiškėjos teigimu, teismas kaltina Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją, kad nepateikė NMA duomenų, t. y. neįvykdė pareigos pranešti apie mirusius asmenis ir patikslinti banko sąskaitų duomenis. Tačiau kartu teismas teigia, kad šiuos duomenis bei veiksmus turėjo atlikti pareiškėja. Remiantis Taisyklių 31.18 punkto ir 54.1 punkto normomis, akivaizdu, kad kaltos yra abi institucijos: savivaldybė dėl to, kad neatsakė, o NMA – kad netaikė sankcijų ar nesiėmė kitų teisėtų veiksmų už duomenų nepatikslinimą dėl aplaidumo ar dėl kitų priežasčių.

22.4. Teismas nevertino, kad už pareiškėjos paraiškos duomenų įvedimą, kai paraiška teikiama seniūnijos darbuotojui, atsakingas yra savivaldybės seniūnijos darbuotojas. Tai svarbiausia bylos aplinkybė, kuri parodo, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių nėra kalta pareiškėja, ir ji turi viską gauti, kas priklauso pagal paveldėjimo liudijimą.

23. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėja nenurodo svarbių aplinkybių apie NMA jai teiktą informaciją dėl mirusios motinos paraiškų administravimo. NMA 2016 m. kovo 2 d. buvo gautas pareiškėjos 2016 m. vasario 28 d. prašymas „Dėl pažymos paveldėjimo tikslu išdavimo“ (toliau – ir Raštas I), kuriame pareiškėja prašė išduoti pažymą, reikalingą pateikti Vilkaviškio r. 2-jo notarų biuro notarei S. Ū. apie tai, kiek yra priskaičiuota ir neišmokėta mirusiam J. Z. B. už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Pareiškėja prašė informacijos susijusios su tėvo J. Z. B. 2015 m. Paraiška ir 2014 m. Paraiška. NMA, įvertinusi pareiškėjos pridėtas dokumentų kopijas bei išanalizavusi susidariusią situaciją, pareiškėjai 2016 m. kovo 29 d. pateikė atsakymą reg. Nr. BR6-3431 (toliau – ir Atsakymas I), kuriame nurodė, kad 2015 m. Paraiška nėra baigta vertinti, todėl NMA negali nurodyti galutinės apskaičiuotos paramos sumos. Taip pat nurodė, kad 2014 m. Paraiška baigta vertinti ir visa parama jau išmokėta, priskaičiuotų ir neišmokėtų sumų nėra.

Taigi, NMA aiškiai ir detaliai pateikė visą pareiškėjos prašomą informaciją. NMA 2016 m. kovo 2 d. buvo gautas pareiškėjos 2016 m. vasario 28 d. prašymas Nr. BR5.1-2806 „Dėl pažymos paveldėjimo tikslu išdavimo“ (toliau – ir Raštas II), kuriame pareiškėja prašė išduoti pažymą, reikalingą pateikti Vilkaviškio raj. 2-ojo notarų biuro notarei S. Ū. apie tai, kiek yra priskaičiuota ir neišmokėta mirusiajai S. B. už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Pareiškėja prašė informacijos susijusios su motinos S. B. 2010 m.

Paraiška, 2011 m. Paraiška, 2012 m. Paraiška. NMA, įvertinusi pareiškėjos pridėtas dokumentų kopijas bei išanalizavusi susidariusią situaciją Atsakyme I nurodė, kad 2010 m. Paraiška baigta vertinti ir visa parama jau išmokėta. 2011 m. Paraiška ir 2012 m. Paraiška nėra baigtos vertinti (nes jos anuliuotos), todėl tikslių mokėtinų sumų NMA nurodyti negalėjo. Atsakyme I buvo aiškiai nurodyta, kad NMA 2013 m. gegužės 10 d. el. paštu informavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją apie mirusius pareiškėjus, vadovaudamasi Taisyklių 31.18 papunkčiu.

Praėjus daugiau kaip 1 kalendoriniams metams po minėto pranešimo išsiuntimo (2013 m. gegužės 10 d.) savivaldybei, NMA nebuvo pateikti dokumentai dėl valdos perėmimo. Pagal Taisyklių 31.18 papunktį, jei valdos perėmėjas nepatikslina paraiškos duomenų, reikalingų paramai pervesti, NMA ne anksčiau kaip praėjus vieneriems kalendoriniams metams po minėto prašymo išsiuntimo, anuliuoja pareiškėjui apskaičiuotą paramą tiesioginėmis išmokomis ir patikslintų paraiškos duomenų, reikalingų pinigams pervesti, nepriima.

25. Atsakovas taip pat nurodo, kad NMA 2016 m. rugpjūčio 11 d. el. paštu buvo gautas Seimo nario S. D. (S. D.) raštas, kuriuo persiunčiamas pareiškėjos prašymas ir prašoma išsiaiškinti, kodėl NMA neatsako į jos oficialius paklausimu, dėl neįmokėtų piniginių lėšų jos tėvams už 2010, 2011, 2012 metus. NMA pareiškėjai atsakė 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. BR6-10052 „Dėl atsakymo į Seimo nario S. D. raštą „Dėl pilietės V. K. prašymo“ (toliau – ir Atsakymas II). Taigi pareiškėjai Atsakyme I buvo atsakyta į Rašte I ir II pateiktus klausimus, t. y. pareiškėjai buvo suteikta visa prašoma informacija apie S. B. bei J. Z. B. apskaičiuotas ir išmokėtas bei neišmokėtas išmokas pagal teiktas paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas. Atkreipia dėmesį, kad Rašte I ir II nebuvo nurodyta, jog yra prašoma informaciją pateikti nurodytam notarų biurui. Pareiškėja visus atsakymus į prašymus gavo laiku, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų. Taip pat NMA yra pateikusi informaciją notarei bei minėtam Seimo nariui. Pažymos (kurių pareiškėja reikalauja) NMA apskritai nėra išduodamos, todėl įvertinus Atsakyme I pateiktą informaciją buvo aišku, kokia situacija yra susidariusi dėl paramos gavėjos teiktų 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. Paraiškų.

26. Atsakovas nurodo, kad įvertinus pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimų turinį, pareiškėjos prašoma priteisti suma - 862,89 Eur - už mirusios motinos S. B. 2010–2012 m. teiktas paraiškas, nors NMA pareiškėjai tiek raštu, tiek posėdžio metu aiškiai ir detaliai nurodė, kad 2010 m. Paraiška baigta vertinti ir visa parama jau išmokėta. 2011 m. Paraiška ir 2012 m. Paraiška nėra baigtos vertinti, todėl tikslių mokėtinų sumų NMA nurodyti negalėjo. Pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi NMA pagrįstai nurodė, kad nepateikus atitinkamų dokumentų, išmokos nebus skiriamos. Atsakyme II buvo aiškiai nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, tačiau pareiškėja sąmoningai praleido apskundimo terminus. Pareiškėja ignoravo NMA informaciją, kad už mirusios motinos S. B. 2011-2012 m. Paraiškas priskaičiuotų ir neišmokėtų paramos sumų nėra, todėl skundo reikalavimai dėl nurodytos sumos ir palūkanų nepagrįsti.

27. Agentūra nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė įstatymus, neišreikalavo ir neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, teismo sprendimas nemotyvuotas. Pažymi, kad sprendime yra nurodyti visi reikšmingi faktai ir aplinkybės šio ginčo nagrinėjimui, nurodyti teisės aktai, todėl pareiškėjos argumentai šiuo klausimu nepagrįsti. NMA sutinka su sprendimo argumentu, kad pareiškėja turėjo veikti apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai, perėmusi turtą (valdą), turėjo laikytis teisės aktų reikalavimų, informuoti NMA apie tęsiamus įsipareigojimus.

28. Agentūra dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su valdos perdavimu ir paraiškų teikimu nurodo, kad iš apeliacinio skundo neaišku, ar pareiškėjai yra žinomas valdos perdavimo mechanizmas, kadangi apeliaciniame skunde paraiškos pateikimas yra prilyginamas valdos perdavimui, kas yra visiškai klaidinga. Pažymi, kad paraiškos teikimas negali būti prilyginamas valdos perdavimui. Valdų duomenys yra atnaujinami po to, kai mirus pareiškėjui kreipiasi paveldėtojas (ką ir šiuo atveju turėjo padaryti pareiškėja, siekdama gauti išmokas). Norėdamas pakeisti žemės ūkio valdos valdytoją mirus valdos valdytojui, perėmėjas (ką šiuo atveju turėjo padaryti ir galimas mirusios S. B. valdos perėmėjas) kreipiasi į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdamas šiuos dokumentus: valdos perėmėjo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą; notaro patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, jeigu valdoje esantys nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti perėmėjo vardu; naujo valdos valdytojo ir esamų valdoje partnerių jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu žemės ūkio valdoje įregistruotas partneris (partneriai), ir valdos perėmėjas ir valdos partneris (partneriai) pageidauja tęsti jungtinę veiklą; valdos partnerio (partnerių) rašytinį sutikimą būti išregistruotam iš valdos, jeigu valdos perėmėjas ir valdos partneris (partneriai) nepageidauja tęsti jungtinės veiklos. Taigi, perėmėjas teikia dokumentus seniūnijai ir ten perima valdą, o apie tai vėliau informuojama NMA. Šiuo atveju nei seniūnija, nei valdos perėmėjas NMA informacijos nepateikė.

29. Atsakovas dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su J. Z. B. informavimo apie išmokas ir lėšų pervedimo į jo sąskaitą, nurodo, kad NMA atsiskaito su paramos gavėjais, kurie nustatyta tvarka teikia paraiškas, pagrindžia žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą. NMA informuoja paramos gavėjus, kurie nebūtinai žemę valdo nuosavybės pagrindais. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad visais atvejais turi būti informuojami žemės savininkai yra prieštaraujantys teisės aktams. NMA tinkamai informavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją, kuri ir turėjo pateikti atitinkamus dokumentus ir informaciją apie pareiškėjos perimtą valdą, tačiau dokumentai nebuvo gauti. Praėjus daugiau kaip vieneriems kalendoriniams metams po pranešimo išsiuntimo (2013 m. gegužės 10 d. NMA raštas Nr. BR6-3910 „Dėl informacijos pateikimo“) savivaldybei, NMA nebuvo pateikti dokumentai dėl valdos perėmimo. Nepatikslinus duomenų pagal Taisyklių 31.18 papunktį, išmokos anuliuojamos, todėl NMA nėra skolinga pareiškėjai.

30. Nesutinka ir su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais dėl atsakovo iš NMA į Vilkaviškio r. savivaldybės administraciją pakeitimo, kadangi pati pareiškėja inicijavo ginčą ir nurodė, kad NMA neišmokėjo jai paramos lėšų. Pareiškėja reikalavimo pakeisti atsakovą nekėlė, o teismas savavališkai to daryti negali, ši teisė suteikta pareiškėjui. Jeigu pareiškėja mano, kad Vilkaviškio savivaldybės administracija ar (duomenys neskelbtini) seniūnija neatliko savo funkcijų ir jie turi atlyginti jai padarytą žalą (negautą paramos sumą), toks ginčas turi būti nagrinėjamas kitoje byloje.

31. NMA dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su skolos dydžio nustatymu, nurodo, kad visiems asmenis, net ir tiems, kurie neteikia paraiškų paramai gauti, visuomet yra prieinama informacija apie įkainių dydžius, kadangi ji skelbiama viešai. Nurodo, kad nepagrįsti ir pareiškėjos argumentai dėl palikimo priėmimo laiko, kadangi šiuo atveju NMA aktualus tik faktas dėl valdos perėmimo. Pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad NMA privalėjo taikyti sankcijas seniūnijai, kadangi ši nepateikė duomenų, nes NMA nėra įpareigoti nei tirti, nei tikrinti kaip dirba seniūnijos, juolab skirti sankcijas, kaip nurodo pareiškėja.

32. NMA pažymi, kad nėra skolinga jokių išmokų pareiškėjai, ji pati turėjo tinkamai perimti valdą ir apie tai informuoti NMA, siekdama gauti išmokas. NMA įrodymus, kad kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją, pateikė dar 2017 m. rugsėjo 15 d., todėl teismas turėjo visus reikalingus duomenis, siekiant priimti pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Dėl išmokų pagal Paraiškas už 2010-2012 metus.

33.1. Byloje nustatyta, kad pagal 2010 m. Paraišką išmoka 862,89 Eur buvo išmokėta 2011 m. sausio 25 d., todėl pareiškėjos argumentai, kad yra susidariusi 862,89 Eur skola (už 5,19 ha plotą) pagal 2010 m. birželio 12 d. paraišką yra nepagrįsti.

33.2. Vadovaujantis Taisyklių 31.18 punktu, Agentūra tais atvejais, kai pareiškėjui apskaičiuotos paramos tiesioginėmis išmokomis sumos negalima pervesti dėl paraiškoje pateiktų neteisingų atsiskaitomosios sąskaitos duomenų, dėl pareiškėjo mirties, kai valdos perėmėjų pagal paveldėjimo teisę nėra, arba dėl to, kad valdos perėmėjas neinformuoja NMA apie valdos perėmimą šių taisyklių 54.1 punkte nustatyta tvarka, Agentūra ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 10 d. pareiškėjui ir savivaldybei (pareiškėjo mirties atveju – tik savivaldybei) arba rajono konsultavimo biurui, kuriam iš jų pareiškėjas yra pateikęs paraišką, išsiunčia prašymą per NMA nurodytą terminą patikslinti paraiškos duomenis. Jei pareiškėjas arba valdos perėmėjas nepatikslina paraiškos duomenų, reikalingų paramai pervesti, NMA ne anksčiau, kaip praėjus vieneriems kalendoriniams metams po minėto prašymo išsiuntimo pareiškėjui ir (arba) savivaldybei arba rajono konsultavimo biurui, anuliuoja pareiškėjui apskaičiuotą paramą tiesioginėmis išmokomis ir patikslintų paraiškos duomenų, reikalingų pinigams pervesti, nepriima.

33.3. NMA 2013 m. gegužės 10 d. raštu Nr. BR6-3910 dėl informacijos pateikimo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai pateikė duomenis apie mirusius pareiškėjus, teikusius paraiškas dėl išmokų, tačiau per vienerius metus jokių duomenų apie pareiškėją, kaip S. B. įpėdinę, negavo, todėl galima išmokų suma pagrįstai buvo anuliuota ir jokie sprendimai nebuvo priimti.

33.4. Pirmosios instancijos teismas šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti skolą už deklaruotas žemės ūkio naudmenas 2011–2012 metais atmestini.

33.5. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nebuvo nustatyta, ar tikrai Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnija neturėjo duomenų apie pareiškėjos, kaip S. B. įpėdinės teisinį statusą, nes jei taip, tai reikštų, kad apie Paraišką pateikusio asmens įpėdinius buvo žinoma ir atsakovui, teisėjų kolegijos vertintini kaip nepagrįsti, nes Nutarties 33.2 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad tik valdos perėmėjui įvykdžius pareigą patikslinti Paraiškos duomenis jam išlieka teisė į išmoką. Taigi tai, kad seniūnija, jei tai būtų nustatyta ištyrus pareiškėjos nurodytus įrodymus, buvo informuota, jog pareiškėja yra S. B. įpėdinė, nėra teisinis pagrindas sprendimui dėl apskaičiuotos paramos tiesioginėmis išmokomis išmokėjimo įpėdinei priimti ir nepaneigtų sprendimo dėl Paraišką teikusiam asmeniui apskaičiuotos išmokos anuliavimo teisėtumo.

33.6. Todėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojos apklausa liudytoja, taip pat aiškinimasis aplinkybių, ar seniūnija yra išdavusi ir kada leidimą laidoti S. B., neturi reikšmės galutiniam sprendimui priimti dėl pareiškėjos reikalavimų priteisti skolą už deklaruotas žemės ūkio naudmenas 2011–2012 metais.

33.7. Dėl 2012 m. birželio 28 d. paraiškos pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad S. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ji šios Paraiškos pateikti negalėjo.

33.8. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, kas suklastojo Paraišką, kas teikė neteisingus duomenis atsakovui ir pan.

33.9. Visos šios aplinkybės niekaip nepakeistų galutinio sprendimo dėl pareiškėjos prašymo priteisti išmokų skolą, nes tik tuo atveju, jei pati pareiškėja, kaip S. B. įpėdinė, būtų teikusi Paraišką, įgytų teisę jas gauti. Pareiškėja apeliacinio skundo argumentais neneigia, kad ne ji teikė Paraišką, todėl jokios teisės į išmokas ji neturi, taigi aplinkybių, kurias nurodo pareiškėja, tyrimas pirmosios instancijos teisme nesukeltų jokių teisinių padarinių, kurių siekiama šioje konkrečioje byloje.

33.10. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimus neišsprendęs jos prašymo išreikalauti iš atsakovo pranešimus, nurodančius mokėtiną išmokų sumą 2010-2012 metais.

33.11. Vadovaujantis ABTĮ 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 52 straipsnio 2 dalimi, 81 straipsnio 5 dalimi, 107 straipsnio 1 dalimi, visi proceso šalių prašymai byloje išsprendžiami teismo nutartimis. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodomų prašymų neišsprendė nurodyta tvarka. Tačiau toks procesinio pobūdžio pažeidimas neturi įtakos priimto procesinio sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes, kaip spręstina iš atsakovo teiktų atsiliepimo argumentų, dėl anuliuotų išmokų jokie sprendimai (ar dokumentai) dėl išmokų sumos nebuvo priimami, t. y. prašomi dokumentai neegzistuoja.

33.12. Dėl jau nurodytų motyvų visumos nėra pagrindo iš esmės pasisakyti dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nustatančius teismo pareigą būti aktyviam renkant įrodymus byloje, nes visa (tai), kuo proceso pažeidimus šiuo aspektu argumentavo pareiškėja, teisėjų kolegijos pripažinta kaip nereikšminga šios bylos baigčiai.

34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, pareiškėjos teiktų pagrindžiant pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės pažeidimus.

34.1. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs šį sprendimą, pažeidė ABTĮ 15 straipsnio nuostatas.

34.2. Toks apeliacinio skundo argumentas vertintinas kaip absoliučiai deklaratyvus, nes nenurodoma, kokia LVAT formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika nesivadovauta. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami be motyvų dėstymo, nes apeliaciniame skunde nėra pateikta aiški teisinė vertinimų apibrėžtis.

34.3. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamaus įrodymų vertinimo, neišreikalavo rašytinių įrodymų, neapklausė liudytojų, todėl priimtą sprendimą vertina kaip sprendimą be motyvų (ABTĮ 56 str.).

34.4. Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė dėl pareiškėjos prašytų išreikalauti įrodymų ir jų reikšmės šios bylos baigčiai. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamaus įrodymų vertinimo, nepagrįstas jokiais faktiniais ir teisiniais argumentais, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi galimybių, tuo pačiu ir pagrindo iš esmės įvertinti šio teiginio. Skundžiamame sprendime yra pateikiamas teismo tirtų įrodymų vertinimas, todėl pripažinti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, nėra pagrindo.

34.5. Dėl atsakovo pakeitimo. Vadovaujantis ABTĮ 53 straipsnio 1 dalimi, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Vertindama skundo pagrindus ir dalyką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja visus reikalavimus pareiškė tik NMA, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ABTĮ 53 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl atsakovo pakeitimo.

34.6. Dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos neveikimo faktą, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių, todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

34.7. Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjos argumentus pripažįsta nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismo sprendime, vertinant atsakovo veiksmus Taisyklių 31.18 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, konstatuotas tik atsakovo veiksmų teisėtumas ir nenuspręsta dėl jokių Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos teisių ar pareigų, todėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymui nėra teisinio pagrindo.

35. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas skundžiamo sprendimo neteisėtumas netinkamai taikius materialiosios teisės normas.

35.1. Pareiškėja nurodo, kad visos išmokos yra bendroji jungtinė S. B. ir J. Z. B. nuosavybė vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

35.2. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos iš sutuoktinių asmenine nuosavybe esančio turto, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

35.3. Tačiau šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad 2011-2012 m. S. B. gavo pajamų apskaičiuotos paramos tiesioginėmis išmokomis forma, nes, kaip jau minėta, paramos tiesioginėmis išmokomis teisinių santykių specifika yra ta, kad nepaisant to, jog sutuoktiniai bendru sutarimu asmenines valdas buvo apjungę į vieną vienetą paramos teisinių santykių taikymo kontekste, parama apskaičiuojama taip, kaip nurodoma Paraiškose, ir paramos gavėjas yra būtent Paraišką teikiantis asmuo. Paraišką teikusiam asmeniui mirus, įpėdiniai paveldi tik išmokėtas išmokas (CK 5.1 str. 1 ir 2 d.). Neišmokėtų išmokų atveju, kaip yra šioje byloje, pareiškėja, o taip pat ir jos tėvas J. Z. B., jei buvo asmeniu, priėmusiu sutuoktinės palikimą, privalėjo patikslinti Paraiškos duomenis, nes Nutarties 33.2 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad tik valdos perėmėjui įvykdžius pareigą patikslinti Paraiškos duomenis, jam išlieka teisė į išmoką. Jau minėta, kad tai nebuvo padaryta, todėl atsakovas teisėtai anuliavo Paraišką teikusiam asmeniui apskaičiuotą paramą tiesioginėmis išmokomis.

35.4. Apeliacinės instancijos teismas jau Nutarties 33 punkte yra pateikęs šiai bylai reikšmingų faktų vertinimo ir teisės aiškinimo bei taikymo argumentus, todėl argumentų, kuriais grindžiamas skundžiamo sprendimo neteisėtumas netinkamai taikius materialiosios teisės normas, vertinimų kontekste tų pačių argumentų nekartoja.

35.5. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl šie pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

36. Dėl žyminio mokesčio gražinimo.

36.1. Vadovaujantis ABTĮ 35 straipsnio 1 dalimi, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose.

36.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ar nutartimi neišsprendė sumokėto žyminio mokesčio dalies, viršijančios 30 Eur, grąžinimo klausimo (ABTĮ 38 str. 1 d. 1 p.).

36.3. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad yra sumokėjusi 101 Eur žyminio mokesčio, tačiau byloje esantys žyminio mokesčio kvitai liudija, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismo procese yra sumokėjusi 102,10 Eur žyminio mokesčio (b. l. 2, 27).

36.4. Nors, vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 3 dalimi, nutartį dėl permokėto žyminio mokesčio gražinimo turėtų priimti pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas siekdamas proceso ekonomiškumo, šį klausimą išsprendžia šia nutartimi (ABTĮ 11 str.).

36.5. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad jos reikalavimas yra dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, atlyginimo, todėl pareiškimas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p.).

36.6. Su tokiais pareiškėjos argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pareikšti reikalavimai yra dėl neišmokėtų apskaičiuotų paramos tiesioginėmis išmokomis sumų priteisimo, todėl toks pareiškimas apmokestinamas žyminiu mokesčiu bendrąja tvarka.

36.7. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjai gražintina 72,10 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

36.8. Teisėjų kolegija pažymi, kad žyminio mokesčio gražinimo klausimo išsprendimas nėra teisinis pagrindas pripažinti, kad iš dalies keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nes, vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 3 dalimi, tokie klausimai išsprendžiami teismo nutartimis, kaip galėtų būti ir šiuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nenuspręstų šį klausimą išspręsti pats Nutarties 36.4 punkte nurodytu pagrindu.

37. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), 72,10 Eur žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys