b10da4e7-9cbf-463e-bcae-08a13b7a47fa · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-889-327/2013;Teisminio proceso Nr.4-34-3-00384-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.;45.4.3., 45.4.5.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras PreikÅ¡as raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė :

Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarimu V. P. pri­pa­Å¾in­tas padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 1241 str. 7 d., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., nes jis 2013 m. gegužės 10 d., 13.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „NISSAN ALMERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kel­kraÅ¡tyje stovėjusį automobilį „MAZDA XEDOS 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tačiau po eis­mo įvykio nesustojo ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino; po minėto eismo įvykio, neiÅ¡siaiÅ¡kinus jo kilimo aplinkybių, vartojo alkoholinius gėrimus (buvo nustatytas 3,05 prom. girtumas); taip pat nepateikė policijos pareigÅ«nui vairuoto automobilio do­ku­mentų (pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 16, 231.1, 233 punktų reikalavimus).Pagal ATPK 1241 str. 7 d. jam skirta trisdeÅ¡imties litų dydžio bauda; pagal ATPK 126 str. 4 d.

– dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams; pagal ATPK 130 str. 1 d. – trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Vado­vau­jantis ATPK 33 str. 2 d. subendrinus nuobaudas V. P. skirta galutinė nuobauda – trijų tÅ«ks­tančių penkių Å¡imtų litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketve­riems metams.V.

P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ , adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Teigia, jog nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantas nu­rodo nesiekęs pasiÅ¡alinti iÅ¡ eis­mo įvykio vietos, o nuėjo ieÅ¡koti R. L., asmens, vairavusio „NISSAN ALMERA“. Žalos at­ly­gin­ti nevengė, iÅ¡siaiÅ¡kinęs aplinkybes, iÅ¡ karto norėjo atlyginti ža­lÄ . Teismas nesiaiÅ¡kino ir ne­tin­ka­mai vertino esančius įrodymus, eismo įvykio sche­mÄ , foto nuo­trau­kas, liudytojų R.

D. ir G. Ž. paro­dymus. Teismas vi­siÅ¡­kai nesirėmė ir never­ti­no atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių bei teisinę padėtį len­gvinančių įro­dy­mų, neatsižvelgė į ape­lian­to ir liudytojų R. L., T. Z., K. P. parodymus. Tuo pažeidė teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ir sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ . Nurodo, jog jis nėra ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sub­jektas. Pagal suraÅ¡ytÄ protokolÄ sektų, jog nebuvo jokio eismo įvykio, žala nebuvo padaryta, todėl pagal Å¡iÄ nor­mÄ negali bÅ«ti baustinas nei apeliantas, nei transporto priemonę vairavęs R.

L..Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo apeliantas nurodo, jog tiek jis, tiek ir R. L. nurodė teismui, jog automobilį vairavo R. L.. IÅ¡ karto po įvykio R. L. iÅ¡lipo iÅ¡ au­to­mo­bilio ir grįžo į KaunÄ , o apeliantas teigia išėjęs ieÅ¡koti R. L.. Abu nurodė, jog auto­mobilyje garsiai grojo muzika, todėl jokio susidÅ«rimo su kita transporto priemone nejautė ir negirdėjo. Ape­lia­ntas teigia nebuvęs ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektas, todėl jam Å¡is pažeidimas in­kriminuotas nepagrįstai.Apeliantas skunde pažymi, jog eismo įvykio schema yra „menama“, tai patvirtino ir jÄ su­ra­Å¡Ä™s K.

U.. Taip atsitiko dėl galimai neteisėto pareigÅ«nų nurodymo važiuoti ne į įvykio vie­tÄ , tačiau į policijos komisariatÄ . Pažymi, jog draudimas pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos galioja abiems eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms, tačiau R. D. administracinė teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. nebuvo pradėta. Tuo kitam eismo dalyviui suteiktos iÅ¡skirtinės privilegijos, tačiau nei policija, nei teismas į tai neatsižvelgė.Skunde teigiama, jog teismas R. D. ir R. J. parodymus turėjo vertinti kri­tiÅ¡kai.

Byloje nenustatyta, kokie bÅ«tent „MAZDA XEDOS“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai padaryti 2013-05-10, o kokie buvo anksčiau, nes iÅ¡ nuotraukų negalima pasakyti, kada bÅ«tent apgadinimai buvo padaryti „NISSAN ALMERA“ automobiliui. Jokių kitų įrodymų, iÅ¡skyrus suinteresuotų as­me­nų – R. D. ir R. J. parodymų dėl įvykio, nėra. Eismo įvykio mechanizmas tin­ka­mai nenustatytas, nes tai padaryta remiantis vien menama eismo įvykio vietos schema. Teis­mas nenustatė iÅ¡ kur atsirado „NISSAN ALMERA“ kairės pusės apga­di­ni­mai, nurodyti byloje (b. l. 14-15).

Teismas nekreipė dėmesio į tai, jog automobiliai nefotografuoti pagal atitinkamÄ mastelį.Skunde apeliantas taip pat teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo forma ir turinys neatitinka nustatytų reikalavimų; netinkamai nurodyta pažeidimo kvalifikacija, neapklaustas prieÅ¡ bylÄ atiduodant į teismÄ administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, kiti liudytojai, tin­ka­mai neužfiksuoti įrodymai – transporto priemonių apgadinimai, nenurodyti liudytojų, nuken­tė­ju­siųjų duomenys, nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiÅ¡kinimo ir nenurodyta, dėl ko toks pasiaiÅ¡kinimas nepateiktas iki bylos iÅ¡siuntimo į teismÄ .

Tai, apelianto manymu, esmi­niai trÅ«kumai, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolu negalima vadovautis sprendžiant at­sakomybės klausimÄ .Teismas nenurodė, kodėl liudytojų R. D. ir R. J. parodymai teisme dėl įvykį padariusio asmens el­ge­sio po įvykio (nurodė, jog ėjo), skiriasi nuo jų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų (nurodė, kad bėgo). Nenu­sta­tyta, kodėl minėtų liudytojų paaiÅ¡kinimai ir K. U., kuris įvykio nematė, tarnybinis praneÅ¡imas panaÅ¡Å«s. NesiaiÅ¡kintos aplinkybės, jog paaiÅ¡kinimai ir tarnybinis praneÅ¡imas galėjo bÅ«ti raÅ¡omi kar­tu, vienoje patalpoje, derinant ir tikslinant aplinkybes.

Liudytojo R. D. parodymai prieÅ¡taringi ir teismas juos turėjo vertinti kritiÅ¡kai. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog R. D. neturėdamas teisinio iÅ¡­si­lavinimo savo paaiÅ¡kinime nuolat mini žodį „asmuo“, kas, apelianto manymu, patvirtina, jog pa­aiÅ¡­kinimas buvo derinamas su policijos pa­rei­gÅ«­nu K. U., kuris rinko medžiagÄ Å¡iai bylai ir buvo suinteresuotas jos baigtimi.V. P. skunde taip pat nurodo, jog liudytoja K. P. parodė, jog žalos atlyginimo metu R. D. nurodė, kad nematė, kas vairavo automobilį „NISSAN ALMERA“.

Tai pa­tvir­ti­na ir R. D. 2013-05-23 pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas. Tokiu bÅ«du teismas negalėjo vadovautis prieÅ¡­ta­ringais liudytojo parodymais. Apelianto manymu kritiÅ¡kai Å¡io liudytojo parodymai turėjo bÅ«ti ver­ti­nami dar ir dėl to, kad abejotina, jog liudytojas ne tik spėjo apžiÅ«rėti automobilį, tačiau spėjo daryti kairį posÅ«kį nesukeldamas kliūčių kitiems eismo dalyviams bei dar matyti per persekiojamo au­tomobilio galinį langÄ , kiek asmenų buvo automobilyje. Apeliantas pažymi, jog pirminiai liu­dy­to­jų R.

D. ir R. J. paaiškinamai rašyti, kuomet žala nebuvo atlyginta, todėl jų suinteresuotumas, kad V. P. būtų pripažintas kaltu, buvo neabejotinas. Vėliau liudytojai K. P. R. D. nurodė, jog pažįstama notarė konsultavusi jį nekeisti parodymų, nes taip galima užsitraukti atsakomybę. Tai, apelianto manymu, įrodo, jog šie liudytojai išlieka suinteresuoti jo kaltumu ir po žalos atlyginimo, dėl to teismas jų parodymus turėjo vertinti kritiškai.Apelianto, liudytojų R. L. ir T. Z. parodymai nuoseklūs. Liudytojo K.

U. ir R. J. parodymai apie apelianto elgesį sulaikius apeliantÄ , tik patvirtina, jog ape­liantas buvo girtas.V. P. teigia, jog teismas nepagrįstai, neatlikęs eksperimento, neįvertinęs V. P. Å«gio, dalį apelianto parodymų (dėl sėdėjimo gale ir gebėjimo reguliuoti radijÄ ) vertino kaip nelo­giÅ¡­kus. Apeliantas taip pat teigia, jog teismo argumentai dėl apelianto baustumo prieÅ¡taringi ir netiks­lÅ«s, todėl neaiÅ¡ku, ar teismo nuomone, apeliantas drausmingas ar ne.V. P. skunde pažymi, jog dėl policijos pareigÅ«nai kryptingai siekė apkaltinti jį siek­da­mi užsitikrinti gerÄ rezultatÄ .Apelianto manymu, byloje liko daug nepaÅ¡alintų abejonių dėl apelianto kaltės, kurios turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau teismas vadovavosi tik prieÅ¡ingos pusės parodymais.

Tokiu bÅ«du teismas pažeidė sÄ Å¾iningo teismo proceso principÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas praÅ¡o V. P. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2013-06-27 nutarimÄ . V. P. apeliacinis skundas atmetamas.V. P. skunde teigia, jog byloje neiÅ¡tirtos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės (automobilių apgadinimai, eismo įvykio mechanizmas, nukentėjusiojo bei liudytojo paaiÅ¡kinimų fiksavimo aplinkybės) bei netinkamai įvertinti įrodymai.

AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs apelianto skundÄ , konstatuoja, jog Å¡ie skundo argu­men­tai nepagrįsti. Apelianto argumentai dėl netinkamai iÅ¡tirtų aplinkybių susiję iÅ¡imtinai su įrodymų ver­tinimu, tačiau iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenus­tatyta.ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra verti­na­mi pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vise­to iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje su­rink­tų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡­ku­mas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Be to, įrodymų ver­tinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vi­di­niu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ su­rinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įver­tinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esan­Äius įrodymus ir nustatė, jog byloje tinkami iÅ¡tirti ir įvertinti surinkti įrodymai ir jų pakanka pagrįsti esmines bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.AukÅ¡tesnės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog V.

P. kaltę sukėlus eismo įvykį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, ir pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos, o taip pat po įvy­kio vartojus alkoholinius gėrimus, kol neiÅ¡aiÅ¡kintos visos įvykio aplinkybės bei nepateikus vairuoto automobilio dokumentų, įrodyta raÅ¡ytinais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkoholio matuoklio iÅ¡raÅ¡ais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, liudytojų R.

D., R. J., M. K. parodymais.Byloje nenustatyta esminių administracinių teisės pažeidimo protokolo trÅ«kumų, kurie ga­lėtų bÅ«ti rimta kliÅ«timi administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui tinkamai realizuoti teisę į gynybÄ . Administracinio teisės pažeidimo protokole aiÅ¡kiai nurodyta veikos padarymo laikas, vieta, pasireiÅ¡kimo bÅ«das bei Å¡ių veikų kvalifikacija, kuri objektyviai atitinka nurodytų veikų požymius. Protokole taip pat nurodyti ir teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, punktai.

Nors nukentėjusiųjų ir liudytojų grafos neužpildytos, tačiau protokole pažymėta, jog prie jo pridedama eis­mo įvykio vietos schema, paaiÅ¡kinimai, nuÅ¡alinimas nuo transporto priemonių vairavimo, tar­ny­bi­nis praneÅ¡imas, tai yra duomenys, patvirtinantys inkriminuotas veikas. IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, jog prieÅ¡ pradedant bylÄ nagrinėti teisme, su visa Å¡ia medžiaga administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamas asmuo galėjo susipažinti ir Å¡ia teise pasinaudotojo (b. l. 27).

Administracinėn at­sa­ko­mybėn trauktino asmens pasiaiÅ¡kinimo grafa, prieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, taip pat už­pil­dyta, joje yra aiÅ¡ki žyma apie asmens atsisakymÄ teikti pasiaiÅ¡kinimÄ . Apeliantas apylinkės teis­me pripažino, kad atsisakė raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ .Tai, kad apeliantas nesutinka su veikos kvalifikacija, apskritai neigia vairavęs transporto priemonę ir negalintis bÅ«ti inkriminuojamų veikų subjektu, administracinio teisės pažeidimo pro­to­ko­lo nedaro negaliojančio ir nepatvirtina, jog protokolas suraÅ¡ytas pažeidžiant teisės aktų rei­ka­la­vi­mus, nes keliami klausimai yra įrodinėjimo dalykas.

Be to, pažymėtina, jog prieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, ATPK 126 str. 4 d. numatytos veikos (alkoholio vartojimas po įvykio) inkri­mi­na­vi­mas logiÅ¡kai neprieÅ¡tarauja ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo inkriminavimui, net ir nein­kri­minavus ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, nes alkoholio vartojimas po įvykio pats sa­vai­me nepaneigia nei paties įvykio, nei padarytos žalos, apgadinimų. ATPK 130 str. 1 d. numatyta at­sa­komybė už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl apima pareigÄ Ä¯rodyti buvus tiek patį eismo įvykį, tiek ir eismo įvykio dalyvio pareigų nevykdymÄ , tačiau pagal šį straipsnį asmuo traukiamas at­sakomybėn ne už paties įvykio skėlimÄ , tačiau už pareigų, įvykus eismo įvykiui, nevykdymÄ ir vien tai, kad apeliantui atskirai neinkriminuotas ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas, nėra kliÅ«­tis jį patraukti atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d.AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokole apraÅ¡ant vei­kÄ nurodyti ir požymiai, atitinkantys ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ (vairuodamas au­to­mo­bi­lį, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir apvažiuodamas kelkraÅ¡tyje stovintį auto­mobilį jį kliudė bei apgadino, pažeidė KET 9 p. reikalavimus), tačiau veika kaip ATPK 127 str. 2 d. numa­ty­tas pažeidimas nekvalifikuota.

To nepadarė ir teismas, nors ir buvo akivaizdÅ«s Å¡ios pažeidimo po­Å¾y­miai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas negali sunkinti administracinėn at­sa­komybėn traukiamo asmens padėties labiau nei to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, Å¡ių trÅ«kumų ape­liacinėje instancijoje iÅ¡taisyti taip pat negalima.Byloje taip pat yra duomenys, jog V. P. buvo sulaikytas administracinio teisės pa­Å¾ei­dimo protokolui suraÅ¡yti bei buvo paimti daiktai, galėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas daiktų paėmimo protokolas.

Nei Å¡is protokolas nei sulaikymo protokolas prie administracinio teisės pažeidimo bylos nepridėti, tačiau tai nelaikytina trÅ«kumu, sukliudžiusiu teismui teisingai iÅ¡tirti ir įvertinti bylos aplinkybes, nes tai duomenys, kurie nesusiję su esminėmis bylai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, nėra tiesiogiai susiję su apeliantui inkriminuotomis veikomis. Esant Å¡ioms aplinkybėms skundo argumentai dėl netin­ka­mai suraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokolo ar netinkamai paruoÅ¡tos administracinio tei­sės pažeidimo bylos atmetami kaip nepagrįsti.V.

P. skunde tvirtina, kad jis nevairavo transporto priemonės, todėl nega­lė­jo bÅ«ti ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. numatytų pažeidimų subjektas. Tačiau aukÅ¡tesniojo teismo manymu byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti bei teismo visapusiÅ¡kai įvertinti įrodymai yra pakankami teigti, jog transporto priemonę „NISSAN ALMERA“ teismo nustatytomis aplin­ky­bėmis bei laiku vairavo bÅ«tent V. P.. Tai pa­tvirtina nukentėjusiojo R. D. bei liudytojo R. J. iÅ¡samÅ«s bei nuoseklÅ«s, tar­pu­savyje dėl esminių aplinkybių sutampantys parodymai teisme, kurie iÅ¡ esmės nesiskiria ir su­tampa su jų raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ikiteisminėje pažeidimo tyrimo stadijoje.

R. D. ir R. J. nuosekliai teigė, jog stovintį automobilį „MAZDA XEDOS“ kliudė pra­va­Å¾iuojantis automobilis „NISSAN ALMERA“. Liudytojai juto kontaktÄ ir pamatę apgadinimus vijosi, ėmėsi per­se­kioti au­to­mo­bilį, kuris iÅ¡ karto po įvykio nesustojo. IÅ¡ akiračio pametę nebuvo, matė, kad vai­ruo­tojas vienas, pasivijus, visi iÅ¡lipo ir pradėjo kalbėtis. IÅ¡ R. D. ir R. J. parodymų ma­tyti, jog V. P. automobilis sustojo bÅ«tent stabdomas „MAZDA“ automobilio.

Liudytojai nu­rodė, jog vairuotojas buvo vienas ir siÅ«lė tartis, tačiau R. D. nesutiko, įtarė, kad V. P. iÅ¡­gėręs, todėl pasakius, kad kvies policijÄ , „NISSAN ALMERA“ vairuotojas pasiÅ¡alino. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes jie nurodė ir raÅ¡y­ti­niuo­se paaiÅ¡kinimuose. Tai, kad raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡­ki­ni­muose liudytojai apraÅ¡ydami V. P. veiks­mu nurodė, jog sustabdžius jis pabėgo iÅ¡ įvykio vie­tos, o teisme nurodė, kad jis nuėjo, esminės reikÅ¡mės Å¡ių asmenų parodymų turiniui neturi, nes tiek žodis „nuėjo“, tiek ir „pabėgo“ apibÅ«dina vienÄ ir tÄ patį veiksmÄ â€“ pasiÅ¡alinimÄ .

PagrindÄ tikėti Å¡ių liudytojų parodymais taip pat suteikė ir tai, kad byloje nenustatytas jų suinteresuotumas apkalbėti V. P. ir jam pakenkti, ypač įvertinus tai, jog žala nukentėjusiajam teisminio nagrinėjimo metu jau buvo atlyginta. Skunde nurodyti argu­mentai tiek dėl objektyvių liudytojų galimybių matyti persekiojamo automobilio vidų, jame esan­Äius asmenis, jų skaičių, tiek ir dėl apkalbėjimo tariamai siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už mela­gin­gus parodymus nepakankami paneigti aukščiau aptartų aplinkybių, kurių pagrindu Å¡ių liudytojų pa­rodymai pagrįstai vertinti kaip patikimi ir teisingi.Pažymėtina, jog „NISSAN ALMERA“ automobilio stiklai nebuvo tamsinti, buvo dienos metas, greitis mieste nebuvo didelis, todėl neabejotina, jog liudytojai galėjo objektyviai matyti kiek asmenų yra persekiojamame automobilyje.

Aplinkybės dėl tariamai liudytojų vengiamos atsa­ko­my­bės dėl melagingų parodymų yra iÅ¡ K. P., apelianto sutuoktinės žodžių, kuri yra suinte­re­suo­ta padėti iÅ¡vengti sutuoktiniui atsakomybės, todėl vertintini kritiÅ¡kai. Be to, tokių duomenų nepa­tvirtina jokie kiti patikimi bylos duomenys.Taip pat pažymėtina, jog skunde minimu pareiÅ¡kimu dėl žalos atlyginimo, kuriame R. D. neva patvirtino, jog žalÄ â€žNISSAN ALMERA“ automobilio įvykio aplinkybėmis padarė neži­nomas vairuotojas, sprendžiama ne asmens, vairavusio transporto priemonę atsakomybės klau­si­mas, tačiau nukentėjusiojo žalos atlyginimo klausimas, todėl vertinant kitų jau aptartų duomenų visu­moje Å¡is pareiÅ¡kimas neteikia pagrindo abejoti R.

D. parodymais, o tuo labiau R. J. parodymais, kuris tai pat tiesiogiai dalyvavo visuose įvykiuose, davė iÅ¡samius ir nuoseklius pa­rodymus ir, nors yra nukentėjusiojo draugas, tačiau jis eismo įvykio metu nenukentėjo, jo turto sugadintas nebuvo, jo ir V. P. jokie santykiai nesiejo, todėl nebuvo suinteresuotas pakenkti V. P..Pažymėtina, jog K. U. tarnybinis praneÅ¡imas bei jo parodymai teisme pa­tvir­ti­na, jog analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes liudytojai užrašė ne tik savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, tačiau nurodė ir įvykį forminusiems pareigÅ«nams.

Tai patvirtina ir liudytojo M. K. pa­ro­dy­mai bei iÅ¡ dalies G. Ž. parodymai, jog R. D. bei R. J. atvykę į ko­misariatÄ nurodė, jog matė iÅ¡ eismo įvykio pabėgusį asmenį prie parduotuvės, kuris visiems kartu nuvykus ir buvo sulaikytas bei pristatytas į policijos komisariatÄ . Tai buvo V. P..Skunde ginčijama nu­ken­tėjusiojo bei liudytojo R. J. paaiÅ¡kinimų ir pareigÅ«no K. U. tarnybinio pra­ne­Å¡i­mo suraÅ¡ymo aplinkybės, kad paaiÅ¡kinimai ir tarnybinis pra­ne­Å¡i­mas galimai buvo derinami, yra tik jokiais objektyvais bylos duomenimis nepagrįstos prielaidos.

Tai, kad Å¡ie dokumentai buvo raÅ¡omi viename kabinete, nepakankamas pagrindas abejoti jų tikrumu, ypač atsižvelgiant į tai, jog V. P. iÅ¡ esmės neginčija, jog jam bÅ«nant automobilyje admi­nis­tra­ci­nio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje buvo avarinė situacija.Skundo argumentai dėl neatitikimo tarp R. D. nurodytų aplinkybių, jog tarny­bi­nia­me automobilyje V. P. patvirtino, jog vairavo automobilį, ir G. Ž. parodymų, jog tarnybiniame automobilyje V. P. nieko apie įvykį nekabėjo, taip pat nėra esminiai, ir nesu­tei­kia pagrindo abejoti nukentėjusiojo ar liudytojų, pareigÅ«nų parodymų tikrumu dėl paties įvykio ap­linkybių, be to, iÅ¡ G.

Ž. parodymų matyti, jog V. P. suprato dėl ko sodinamas į poli­ci­jos automobilį. Komisariate jam buvo paaiÅ¡kinta, jog pristatytas dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau, papraÅ¡ius paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, sakė, kad nieko nepadarė, tačiau nemi­nė­jo, kad automobilį vairavo kitas asmuo.AukÅ¡tesnysis teismas tai pat pažymi, jog, prieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, teismas įvertino ir nurodė iÅ¡samius argumentus, kodėl nesivadovauja V. P. teisinančiais įrodymais – paties apelianto, T.

Z., R. L. bei K. P. parodymais, todėl skundo argumentai dėl teisės į teisingÄ teismÄ pažeidimų yra atmetami kaip visiÅ¡kai nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys bylos duomenims. Apylinkės teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino tiek paties V. P., tiek ir nurodytų liudytojų parodymus, nes Å¡ių asmenų parodymai nenuoseklÅ«s, tarpusavyje nesutampa ir prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog tiek V. P., tiek ir R. L. teigė atsi­tik­ti­nai susitikę prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) apie vidurdienį ir tada V.

P. paprašęs pavežti iki (duomenys neskelbtini), tačiau K. P. parodė, jog tÄ pačiÄ dienÄ dar apie 10 val. ar anksčiau V. P. jai sakęs, kad jį paveÅ¡ draugas. Be to, T. Z., nors ir nurodė matęs, kad V. P. sėda į automobilio galÄ , tačiau daugiau su V. P. jokių asmenų nematė, jis net nematė momento, kada automobilis iÅ¡važiavo ir kas jį vairavo, todėl Å¡ie parodymai yra neinformatyvÅ«s ir nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. Be to, pažymėtina ir tai, kad R. L. duodamas parodymus painiojosi, kur jis buvo nuvykęs, į (duomenys neskelbtini), ar į (duomenys neskelbtini), o jo parodymų, jog iÅ¡ karto po įvykio jis palikęs draugÄ ir pėsčias nuėjęs (duomenys neskelbtini) link, kur vėliau susistabdęs pakeleivingÄ automobilį, nepatvirtina jokie kiti faktiniai duomenys.

Be to, Å¡ie duomenys prieÅ¡tarauja iÅ¡samiems ir nuosekliems R. D. ir R. J. parodymams. Visa tai paneigia V. P. versijÄ , todėl apylinkės teismas, vertin­da­mas įrodymų visumÄ , pagrįstai V. P. parodymus, kad jis sėdėjo gale, vertino kaip nelogiÅ¡kus ir prieÅ¡taraujančius ankstesniems jo parodymams, kad važiuodamas apeliantas reguliavo muzikÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tin­ka­mai įvertino byloje apklaustų asmenų parodymus ir pagrįstai nustatė, jog V.

P. iÅ¡ tiesų vairavo automobilį „NISSAN ALMERA“ teismo nustatytomis aplinkybėmis.Apeliantas skunde ginčija ne tik tai, kad jis vairavo transporto priemonę, tačiau taip pat nesutinka ir su tuo, jog buvo pats įvykis, teigia, jog byloje nenustatytas eismo įvykio mechanizmas, transporto priemonių apgadinimai. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs apelianto skundÄ , kons­ta­tuo­ja, jog Å¡is skundo argumentas nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti atmestas.Nors V. P. neigė, jog juto susidÅ«rimÄ , teigė, kad grojo muzika automobilyje, tačiau R.

D., R. J. parodymai, o taip pat ir eismo įvykio vietos schema, kurioje pa­rei­gÅ«­nai užfiksavo automobilių apgadinimus bei fotonuotraukos patvirtina tiek liudytojų R. D. bei R. J. nurodytÄ Ä¯vykio mechanizmÄ , jog stovintį „MAZDA“ automobilį kliudė pra­va­Å¾iuo­jantis „NISSAN ALMERA“ automobilis, kuris nubraukė „MAZDA“ Å¡onÄ bei užlenkė veidro­dė­lį, tiek ir tai, jog smÅ«gis buvo pakankamai stiprus, kurį V. P. privalėjo pajusti. Tai rodo foto­nuo­traukose užfiksuoti braukiamo pobÅ«džio įbrėžimai besitęsiantys per visÄ â€žMAZDA“ au­to­mo­bilio Å¡o­nÄ , Å¡oniniame veidrodėlyje bei braukiamo pobÅ«džio nubrozdinimai „NISSAN AL­ME­RA“ deÅ¡inio Å¡o­no priekiniame sparne bei durelėse, veidrodėlyje.

Byloje „NISSAN ALMERA“ ap­ga­dinimai iÅ¡ma­tuoti liniuote ir, nors „MAZDA“ automobilio apgadinimai neiÅ¡matuoti, tačiau net vizualiai įvertinus ap­ga­di­nimų lokalizacijas („NISSAN“ automobilio deÅ¡inės pusės priekinio spar­no dalis, esanti iÅ¡ karto virÅ¡ rato bei besitęsiantys brėžimai tiek priekinių durelių viduriu ir „MAZDA“ au­tomobilio kairės pusės apgadinimai ties durelių viduriu, bei abiejų automobilių Å¡oniniai veid­ro­dėliai) matyti, jog pagal aukÅ¡­tį jie sutampa ir Å¡ių duomenų pakanka konstatuoti, jog įvykis iÅ¡ tiesų buvo ir bÅ«tent Å¡io įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. „NISSAN AL­ME­RA“ kairiojo Å¡ono apgadinimai nėra Å¡io bylos nagrinėjimo dalykas, nes eismo įvykio mechanizmas pa­tvir­tina, jog „NISSAN AL­MERA“ su „MAZDA“ automobiliu kontaktavo tik vienu, tai yra deÅ¡iniu, Å¡o­nu, todėl tai, kad neiÅ¡tirtos „NISSAN ALMERA“ kairio Å¡ono apgadinimo aplinkybės, sprendžiant V.

P. atsakomybės dėl Å¡io įvykio klausimÄ , nėra reikÅ¡minga.Apeliantas skunde taip pat teigia, jog eismo įvykio schema tik menama, tačiau pažymėtina, jog eismo įvykio schema yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, ji įvertinta kartu su kitais įrodymais. Kadangi tai atitiko nuoseklius R. D. ir R. J. parodymus, teismas pagrįstai ja rėmėsi kaip pa­ti­ki­mu įrodymu. Be to, V. P. skunde nenurodo konkrečių Å¡ios schemos neatitikimų faktinėms aplinkybėms, o vien tai, kad ji nubraižyta iÅ¡ liudytojų pasakojimų, ar galimai pareigÅ«nams davus neteisėtÄ nurodymÄ liudytojams R.

D. ir R. J. pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ir vykti į policijos komisariatÄ , nepaneigia joje nurodytų faktų tikrumo.AukÅ¡tesnysis teismas taip pat pažymi, jog įrodinėjimas byloje negali bÅ«ti beribis ir teismas turi kompetencijÄ spręsti dėl bylos duomenų pakankamumo. Å iuo atveju, aukÅ¡tesnysis teismas kons­tatuoja, jog byloje nors ir automobilių neapžiÅ«rėjo specialistai, „MAZDA“ automobilio apga­di­nimai neiÅ¡matuoti metro pagalba, aukščiau surinkti duomenys pakankami pagrįstai teigti, jog V.

P. ne tik vairavo transporto priemonę, tačiau ir bÅ«damas neatsargus apvažiuodamas stovinčiÄ kitÄ tran­s­por­to priemonę – automobilį „MAZDA XEDOS“, jį kliudė ir apgadino. Apgadinimų pobÅ«dis bei R. D. ir R. J. parodymai, kad jie jautė smÅ«gį, yra pakankami teigti, jog V. P., net ir grojant muzikai negalėjo nesuprasti, jog buvo automobilių kontaktas. Be to, net ir sustabdžius V. P. ir jam paaiÅ¡kinus, kad jis padarė eismo įvykį, o V. P. apžiÅ«rėjus automobilį ir kaip jis pats teigia pamačius įbrėžimus, kas rodo, jog V.

P. suprato buvus automobilių kontaktÄ , jis įvykio aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir sužinojęs, jog bus kviečiama policija, palikęs automobilį nuėjo. Å ių aplinkybių visuma patvirtina, jog V. P. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, tai yra žino­da­mas, jog įvyko eismo įvykis, kad apgadintas automobilis ir suprasdamas pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes užpildant eismo įvykio deklaracijÄ arba kviečiant policijÄ . Todėl V. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d.Pažymėtina, jog Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje sprendžiamas bÅ«tent V.

P. veiksmų atitikimo teisės aktams klausimas ir nesprendžiamas R. D. atsakomybės dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos klausimas, todėl iÅ¡samiau dėl Å¡io skundo argumento nepa­si­sa­ko­ma, o skundo argumentai dėl pažeistos teisės į teisingÄ teismÄ , pažeistų administracinių teisės pa­Å¾ei­dimų bylų uždavinių bei pažeistos visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principų yra atmetami kaip nepagrįsti.Nors V. P. ir R. L. teigė, jog jau važiuojant į (duomenys neskelbtini) V.

P. vartojo alko­ho­linius gėrimus, tačiau tokia aplinkybė V. P. neinkriminuota, o R. L. bei V. P. pa­rodymai dėl alkoholio vartojimo važiuojant į (duomenys neskelbtini) bei R. L. vairavimo pripažinti nepa­tikimais ir pagrįstai įvertinti kritiÅ¡kai, todėl nesant kitų patikimų duomenų dėl V. P. vairavimo bÅ«nant neblaiviam, bei esant neginčytiniems duomenims, jog po veikos padarymo praėjus daugiau nei 1 val. laiko V. P. nustatytas 3,05 promilių neblaivumas, V. P. pats pripažino var­to­jęs alkoholį po įvykio, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 126 str. 4 d.Kadangi byloje remiantis aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, jog V.

P. vairavo transporto priemonę ir nepateikė jos dokumentų policijos pareigÅ«nams, jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas taip pat ir pagal ATPK 1241 str. 7 d.Administracinės nuobaudos V. P. skirtos nepažeidžiant ATPK 20 str. numatytų tiks­lų bei vadovaujantis ATPK 30 str. įtvirtintais reikalavimais. Teismas nustatydamas nuobaudų dy­džius pagrįstai atsižvelgė tiek į padarytų veikų pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, tiek ir pažeidėjo pa­vo­jingumÄ , į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai skyrė sankcijų vidurkius atitinkančias nuobaudas.

Skunde apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe ne­pri­pažino to, jog žala nukentėjusiajam atlyginta, ir aiÅ¡kiai nenurodė kaip vertina pažeidėjo as­me­ny­bę. Byloje V. P., K. P., R. D. parodymais bei pareiÅ¡kimu (b. l.

66) nu­sta­tyta, jog žala nukentėjusiajam iÅ¡ tiesų atlyginta. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog tai padarė ne pats pa­Å¾eidėjas, o jo žmona. Todėl Å¡ios aplinkybės teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę len­g­vi­nančia, nes ATPK 31 str. 1 d. 2 p. numato, jog atsakomybę už administracinį teisės pažeidimÄ len­gvina aplinkybė kai kaltininkas savo noru atlygina nuostolį ar paÅ¡alina padarytÄ Å¾alÄ . Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nors V.

P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau pra­eityje ne kartÄ baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus ir aiÅ¡kiai nurodė, jog tai pažeidėjÄ neigiamai charakterizuoja, kaip asmenį, linkusį ignoruoti KET reikalavimus ir ne­draus­mingÄ vairuotojÄ , kas rodo didesnį pažeidėjo pavojingumÄ .Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistojo teigiama Å¡eiminė ir darbo charakteristika nepersveria neigiamos jo, kaip eismo dalyvio charakteristikos, todėl darytina iÅ¡vada, jog V.

P. paskirtos nuo­baudos nėra aiÅ¡kiai per griežtos, atitinka veikų ir pažeidėjo pavojingumÄ . Galutinė adminis­tra­ci­nė nuobauda nepažeidžiant įstatymo (ATPK 33 str. 2 d.) reikalavimų paskirta sankcijos, nustatytos už sunkiausiÄ iÅ¡ padarytų pažeidimų (ATP 130 str. 1 d.) ribose ir sutampa su griežčiausia iÅ¡ pas­kir­tų­jų nuobaudų, todėl laikytina, jog yra teisinga ir bÅ«tina bei pakankama pasiekti ATPK 20 str. įtvir­tintus nuobaudos tikslus.Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, vertintina, jog pripažindamas V.

P. kaltu pagal ATPK 1241 str. 7 d., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, kuriais pagrindė savo iÅ¡vadas. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmestinas.Vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p. teisėjas n u t a r i a : V. P. apeliacinio skundo netenkinti.Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas             Viktoras Preikšas