2021-01-06 Nr. AB-552-3-61-3-00024-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5059-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00024-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. ir R. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, M. K. ir J. V. (J. V.) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai kreipėsi su skundu į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Administracija) 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 30-3029 (toliau – ir Įsakymas) ir 2017 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Administraciją per penkias darbo dienas patvirtinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2017-02-06-DP1 (toliau – ir Projektas).

2. Pareiškėjai nurodė, kad kartu su M. K. ir J. V. yra žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) bendrasavininkai. Administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 30-479 buvo patvirtintas Sklypo, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, naudojimo pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos statinių ir pastatų statybos, planas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą, Sklypas patenka į gyvenamosios teritorijos zoną, kurioje nustatytas 0,4 intensyvumo koeficientas. Sklypo bendrasavininkų prašymu Administracija 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. A30-2512 pagrindu parengė sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pakeisti esamą sklypo naudojimo būdą iš visuomeninės į vienbučių-dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos ir padalinti sklypą į du atskirus sklypus. 2015 m. rugsėjo 14 d. buvo išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. rugpjūčio 22 d. surašė žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-3133-(8.30), kuriuo pritarė teikimui tvirtinti parengtą Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

3. Pareiškėjai 2017 m. gruodžio 8 d. gavo Administracijos 2017 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8), kuriame nurodoma, jog Projekto organizatorių derinimas laikomas negaliojančiu. Administracijos 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. A30-2512 ir 2015 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. A648-476/15(2.14.2.12-MP8) yra pripažinti netekusiais galios 2017 m. lapkričio 27 d. Administracijos įsakymu Nr. 30-3029, kadangi pagal 1999 m. liepos 9 d. Vilniaus m. tarybos sprendimu Nr. 411 patvirtintą detalųjį planą „sklypas patenką į visuomeninių objektų teritoriją (VI), kurioje, vadovaujantis detaliojo plano teritorijos planavimo reglamentų lentele, pastatų tūris nedidinamas, kas nagrinėjimu atveju reiškia, kad detaliuoju planu nustatytoje visuomeninių objektų teritorijoje (VI) naujų pastatų statyba nėra galima“. Administracijos 2017 m. lapkričio 27 d. įsakyme Nr. 30-3029 būtinybė 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. A30-2512 pripažinti netekusiu galios grindžiama Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 53V „Dėl Valakupių-Turniškių zonos detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu.

4. Pagrįsdami Įsakymo neteisėtumą nurodė, kad Žemės ūkio ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 18 punkte nustatyta, jog jei sklypas pagal naudojimo būdą yra visuomeninės paskirties, tai reiškia, kad jis skirtas išskirtinai tik tam tikrų pastatų ir statinių statybai, šiuo konkrečiu atveju – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos statinių ir pastatų statybai. Parengtu sklypo projektu esamas sklypas padalijamas į du atskirus sklypus ir pakeičiamas naudojimo būdas iš visuomeninės į gyvenamąją, o tai atitinka Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2, 2.1, 2.2, 2.7 punktų nuostatas ir todėl sklypo naudojimo būdo pakeitimui ir padalijimui teisės normos nenumato detaliojo plano rengimo būtinumo. Pagal 2007 m. miesto bendrąjį planą sklypas patenka į teritoriją, kuri priskiriama pastatų (gyvenamųjų) statybai.

5. Pažymėjo, kad Sklypas suformuotas Administracijos 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 30-479, bet ne pagal Administracijos rašte minėtą 1999 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 411 patvirtintą detalųjį planą, todėl jam taikomi tie apribojimai, kurie nustatyti minėtu Administracijos direktoriaus įsakymu. Kad sklypas skirtas pastatų statybai, taipogi nurodyta ir 2010 m. gegužės 6 d. sprendime atkurti nuosavybės teises. Net jei sklypui ir būtų neteisėtai bandoma taikyti minėtu detaliuoju planu numatyti apribojimai, formuluotė „pastatų tūris nedidinamas“ reiškia, kad draudžiama didinti pastatytų pastatų tūrį, tačiau nereiškia naujų pastatų statybos draudimą.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

7. Nurodė, kad Raštas – tai sprendimas atsisakyti tvirtinti Projektą, kuris buvo priimtas nustačius, jog tvirtinimui pateiktas Projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Siekiant teisinio aiškumo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 18 straipsnio 1 dalimi, Įsakymu atsakovas pripažino procedūrinius sprendimus, sietinus su teisės aktų neatitinkančiu Projektu, netekusiais galios. Atsižvelgiant į tai, kad nustačius, jog Projektas negali būti tvirtinamas ir priėmus sprendimą atsisakyti tvirtinti projektą formavimo ir pertvarkymo procedūros teisės aktų nustatyta tvarka negali būti tęsiamos, manė, kad sprendimas pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą ir reikalavimai privalėjo būti panaikinti.

8. Pažymėjo, kad Sklypui galioja Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 53V „Dėl Valakupių – Turniškių zonos detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) (vėliau patvirtinto ir Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 411 „Dėl teritorijų detaliųjų planų tvirtinimo“) sprendiniai. Vadovaujantis Detaliuoju planu Sklypas patenka į visuomeninių objektų teritoriją (V1), kurioje, vadovaujantis Detaliojo plano teritorijos planavimo reglamentų lentele, pastatų tūris nedidinamas, kas nagrinėjamu atveju reiškia, kad Detaliuoju planu nustatytoje visuomeninių objektų teritorijoje (V1) naujų pastatų statyba nėra galima. Detalusis planas yra galiojantis, jo sprendiniai nėra nuginčyti, o vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 17 straipsnio 3 dalimi jo sprendiniai yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms. Pabrėžė, kad Administracija neturėjo pagrindo nesivadovauti teritorijoje galiojančiu Detaliuoju planu.

9. Nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad Taisyklės ir kiti teisės aktai žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimui ir padalijimui nenumato detaliojo plano rengimo ar koregavimo / keitimo būtinybės. Pažymėjo, kad Žemės sklypui naudojimo būdas nerengiant detaliojo plano gali būti nustatomas žemės valdos projektu ar administracijos direktoriaus įsakymu tik tuo atveju jei teritorijoje nėra galiojančio detaliojo plano. Tuo atveju, jei teritorijoje yra galiojantis detalusis planas, detaliuoju planu nustatytas naudojimo būdas gali būti pakeistas tik koreguojant ar keičiant detalųjį planą. Šiuo aspektu taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis Taisyklėmis ir TPĮ 20 straipsnio 6 dalies 3 punktu, žemės valdos projektu, galiojant detaliajam planui, žemės sklypai gali būti padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Toks reguliavimas reiškia, jog esant galiojančiam detaliajam planui žemės valdos projektu detaliojo plano sprendiniai gali būti keičiami tik TPĮ 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytais atvejais. Nei TPĮ, nei Taisyklės nenumato galimybės žemės valdos projektu esant galiojančiam detaliajam planui keisti žemės naudojimo būdą.

10. Dėl reikalavimo „pastatų tūris nedidinamas“ nurodo, kad vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdo žemės sklypai yra žemės sklypai, skirti valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams ir jų funkcijoms vykdyti; religinės paskirties pastatams ir religinių bendruomenių ir bendrijų veiklai; socialinei infrastruktūrai – mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams; gydymo paskirties pastatams; sporto paskirties pastatams ir sporto inžineriniams statiniams; specialiosios paskirties statiniams. Pagal šią nuostatą visuomeninės paskirties teritorijų žemės sklypas gali būti naudojamas įvardytų institucijų pastatams ir / ar kitaip panaudojamas šių institucijų veiklai vykdyti. Minėtas naudojimo būdas apibrėžia visas galimas veiklas visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdo žemės sklypuose. Pabrėžė, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo naudojimo būdo turinio, galimą veiklą žemės sklype detalizuoja kiti įstatymai bei teritorijų planavimo dokumentai. Teritorijoje galiojantis Detalusis planas detalizuoja žemės sklypo rėžimą ir nustato reglamentą „pastatų tūris nedidinamas“.

11. Dėl pareiškėjų argumentų, kad Sklypui taikomas Detaliojo plano reglamentas „pastatų tūris nedidinamas“ prieštarauja Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. sprendimui Nr. 2.4-01-8123 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. V.“, kuriame, kaip teigiama, kad sklypas skirtas pastatų statybai, nurodo, jog minėtame sprendime nurodomas žemės sklypo naudojimo būdas ir sutrumpintai aprašomas jo turinys: „visuomeninės paskirties teritorija (mokslo ir mokymo. Kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statybai)“. Pažymėjo, kad naudojimo būdas ir jo turinys apibrėžia visas įmanomas veiklas žemės sklype, o teritorijoje galiojantis Detalusis planas detalizuoja žemės sklypo režimą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog aptartas Detaliojo plano sprendinys prieštarauja Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. sprendimui Nr. 2.4-01-8123. Atkreipė dėmesį, kad Detalusis planas nagrinėjamai teritorija galiojo prieš priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Būtent detalusis planas ir yra skirtas detalizuoti žemės sklypų naudojimo režimus, nustatyti konkrečius reglamentus.

12. Nurodė, kad jei teritorijoje galioja detalusis planas, formavimo ir pertvarkymo projektu gali būti atliekami tik TPĮ 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, tarp kurių žemės naudojimo būdo pakeitimas nenumatytas, todėl laikytina, kad Administracija negali tvirtinti Projekto, kuriuo keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas, nes teritorijoje galioja detalusis planas. Tokiu atveju naudojimo būdo pakeitimas galimas tik rengiant detaliojo plano koregavimą ar keitimą TPĮ nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Projekto sprendiniais yra numatytas Sklypo naudojimo būdo keitimas, Administracija Raštu pagrįstai atsisakė tvirtinti Projektą.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.

14. Pažymėjo, jog Administracijai nustačius, kad Sklypas patenka į Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 53V patvirtinto detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) ribas, kurios vėliau patvirtintos Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 411 ir jeigu pagal detaliojo plano sprendinius negalėjo būti rengiamas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, nes detalusis planas numato visuomeninių objektų teritoriją, tai toks projektas ir negalėjo būti ir patvirtintas.

15. Dėl Rašto teisėtumo nurodė, kad NŽT ir Administracija nėra viena kitai pavaldžios institucijos todėl NŽT nėra priskirta vertinti Rašto teisėtumo.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjų R. K. ir R. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad byloje ginčas keliamas dėl Administracijos 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 30-3029 ir 2017 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administraciją per penkias darbo dienas patvirtinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2017-02-06-DP1.

18. Teismas nustatė, jog pareiškėjų tikslas žemės valdos projektu pakeisti žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypo) naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas ir padalinti sklypą į du atskirus sklypus. Nagrinėjamo ginčo esmė, ar Administracija pagrįstai atsisakė tvirtinti Projektą tuo pagrindu, kad ginčo sklypui galioja Detalaus plano sprendiniai, o ginčo sklypo naudojimo būdo pakeitimas ir sklypo padalinimas į kelis sklypus galimas tik atliekant Detalaus plano koregavimą. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į Detaliuoju planu nustatytą visuomeninių objektų teritoriją (V1). Iš Detaliojo plano teritorijos planavimo reglamentų lentelės teismas nustatė, kad visuomeninių objektų teritorijoje pastatų tūrio nuspręsta nedidinti.

19. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 20 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 28 straipsnio 10 dalimi ir nurodė, jog Detaliųjų planų, kol jie nepanaikinti, nepakeisti to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentais, privalomumas, be išimtiems visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įtvirtintas įstatymu. Taip pat, kaip matyti, įstatymu nustatytos išimtys, kokiais atvejais žemės sklypų padalijimas, atidalijimas, sujungimas ar perdalijimas negali būti atliktas vadovaujantis žemės valdos projektu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai būtent ir siekia, jog ginčo sklypo naudojimo būdas iš visuomeninės paskirties teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas ir sklypo padalijimas būtų atliktas žemės valdos projektu, kaip jis apibrėžtas Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje (žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai).

20. Pareiškėjai teigė, kad 2007 m. priėmus Bendrąjį planą (aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas), šio plano sprendiniai pakeitė Detaliojo plano sprendinius ir vietoje Detaliajame plane buvusio sprendinio – visuomeninių pastatų teritorijos V1 su apribojimu nedidinti pastatų tūrio, numatė gyvenamosios, kaip vyraujančios paskirties teritoriją. Pažymėjo, kad priešingai, nei teigia pareiškėjai, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, įrodymų, jog Detalusis planas buvo panaikintas ar buvo pripažintas negaliojančiu. Detalaus plano negaliojimas, bylos nagrinėjimo metu, nebuvo įrodytas, todėl pareiškėjų šiuo aspektų išdėstyti argumentai (Detalųjį planą (jo sprendinius) panaikino Bendrojo plano sprendiniai ir pan.)), kurie iš esmės paremti tik prielaidomis, vertintini nepagrįstais. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano aiškinamojo rašto Bendrojo plano sprendinių tekstinio reglamento 1 punkte taip pat nurodyta, jog Bendrasis planas nepanaikina galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų teritorijų naudojimui, taip pat galiojančiuose vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų nustatytų reglamentų, kitaip tariant, nepanaikina galiojančių specialiųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių, o tai reiškia, kad iki Bendrojo plano priėmimo priimtas ginčui aktualus Detalusis planas yra galiojantis, todėl atsakovas teisingai nurodė, jog ji neturėjo pagrindo juo nesivadovauti Įpareigojimas vadovautis galiojančiu Detaliuoju planu įtvirtintas TPĮ 17 straipsnio 2, 3 dalyse. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat patvirtino, kad Detalusis planas per visą jo galiojimą, pareiškėjų valdomo žemės sklypo teritorijoje, nebuvo keistas ar koreguotas.

21. Pagal TPĮ 20 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir 28 straipsnio 10 dalį žemės valdos projektu, galiojant detaliesiems planams, galimas žemės sklypų padalijimas, atidalijimas, sujungimas ar perdalijamas, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis, tačiau TPĮ nuostatos nenumato, kad žemės valdos projektu būtų galimas sklypo naudojimo būdo pakeitimas.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

Iš paminėtos nuostatos matyti, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas, tuo atveju, jei teritorijai galioja detalusis planas, galimas vadovaujantis galiojančiu detaliuoju planu. Tuo tarpu bendruoju planu pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas galimas urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai yra parengtas Detalusis planas (jo galiojimas nėra paneigtas), todėl žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas, nagrinėjamu atveju, būtų galimas tik atliekant Detalaus plano koregavimą.

Detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Detaliajame plane buvo priimtas teritorijos planavimo reglamentas, kuriame visuomeninių objektų teritorija (V1), į kurią pagal Detalųjį planą patenka ginčo sklypas, nurodyta „pastatų tūris nedidinamas“. Detalusis planas ir jame nustatyti reglamentai nėra panaikinti, be išimties visiems privalomi, todėl teismas neturi teisinio pagrindo šio „ribojimo“ vertinti kaip neteisėto.

22. Teismas priėjo išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai galioja Detalusis planas, pagal kurio sprendinius Projektas negalėjo būti rengiamas, todėl Administracija pagrįstai Įsakymu pripažino netekusius galios 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymą ir 2015 m. rugsėjo 14 d. išduotus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus ir Raštu atsisakė tvirtinti pateiktą Projektą. Teismas nurodė, kad skundžiamus administracinius aktus pripažinus teisėtais, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą įpareigoti Administraciją per penkias darbo dienas patvirtinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą.

III. 23. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo konstatuojamosios dalies 7 pastraipos teiginį, jog ginčo sklypas patenka į detalaus plano teritoriją, kurioje „pastatų tūris nedidinamas“, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Vilniaus miesto savivaldybės adminstracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 30-3029 „Dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. A30-2512 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pripažinimo netekusiu galios“. Pareiškėjai taip pat prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per penkias darbo dienas patvirtinti žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo pertvarkymo projektą Nr. 2017-02-06-DP1.

24. Teigia, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. A30-2512 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagal Viešojo administravimo įstatymą priskiriamas individualiems administraciniams aktams. Pagal šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalį administraciniuose sprendimuose faktinių duomenų įvertinimo ir teisinės klaidos negali būti taisomos be sutikimo asmens, dėl kurio priimtas sprendimas. Jam nesutikus, ginčus dėl minėtų klaidų ištaisymo nagrinėja Administracinių ginčų komisija arba teismas asmens pasirinkimu. Šiuo konkrečiu atveju – individualus administracinis aktas 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. A30-2512 „Dėl žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo” negalėjo būti naikinamas be pareiškėjų sutikimo arba, jiems nesutikus, šio įsakymo naikinimo klausimą turėjo nagrinėti administracinių ginčų komisija arba teismas pareiškėjų pasirinkimu.

25. Teigia, kad teismas iš skundžiamo sprendimo konstatuojamosios dalies turi pašalinti teiginį, kad pareiškėjų sklypui galioja 1997 m. detaliojo plano ribojimas – „pastatų tūris nedidinamas“. Toks nepagrįstas, neapibrėžtas ir dviprasmiškas teismo sprendimo teiginys, žinant, jog atsakovas supranta tokį ribojimą kaip naujos statybos draudimą pareiškėjų sklype, ateityje trukdys naudoti sklypą pagal jo paskirtį ir naudojimo būdą bei smarkiai sumažins sklypo vertę.

26. Pareiškėjai pabrėžia, kad byloje ginčijamu atveju jų reikalavimas įpareigoti atsakovą patvirtinti parengtą sklypo suformavimo ir pertvarkymo projektą yra pagrįsti ne tik teisės normomis, kuriomis grindžia savo skundo reikalavimus, bet tokią praktiką patvirtina atsakovo faktiniai veiksmai analogiškose konkrečiose situacijose dėl žemės sklypų formavimo ir naudojimo būdo nustatymo. Iš pateiktų priedų visumos matyti, kad 1997 m. sausio 9 d. detaliuoju planu V53 visuomeninės paskirties teritorijoje V8 ir šalia jos (t. y. tose vietose, kuriose nenumatyta gyvenamoji statyba). Atsakovas, nereikalaudamas keisti šio detaliojo plano, kitais vėlesniais teritorijų planavimo dokumentais pakeitė teritorijos paskirtį bei naudojimo būdą. Tai įrodo, kad atsakovas šioje byloje sąmoningai klaidina teismą ir veikia nesąžiningai.

27. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Pareiškėjai teigė, jog Detaliojo plano sprendiniai sklypo teritorijai nebegalioja (yra pakeisti) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu patvirtintu bendruoju planu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė, kad nėra įrodymų, jog Detalusis planas buvo panaikintas ar buvo pripažintas negaliojančiu, o pareiškėjų nuomonė dėl Detaliojo plano negaliojimo (pakeitimo) grindžiama tik prielaidomis. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 11 punktas nustato, kad Bendrasis planas nepanaikina galiojančių specialiųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių. Bendrojo plano tvirtinimo metu galiojo Detalusis planas, patvirtinus Bendrąjį planą Detaliojo plano sprendiniai liko galioti (nebuvo pakeisti). Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, t. y. detalusis planas gali būti pakeistas tik to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentu, t. y. šiuo atveju detaliuoju planu. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir 28 straipsnio 10 dalyje yra numatytos išimtys, kuomet žemės valdos projektas laikytinas detaliojo plano koregavimu, tačiau minėtos įstatymo išimtys neapima nagrinėjamos situacijos, t. y. siekio žemės valdos projektu pakeisti Detaliuoju planu nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą.

29. Pareiškėjai 2020 m. spalio 16 d. apeliaciniame skunde nurodo, kad „Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai ginčo teritorijos atžvilgiu išplėtė Detaliajame plane numatytą visuomeninės paskirties naudojimo būdą, papildydamas šios teritorijos galimą naudojimą kitais naudojimo būdais“. Šis pareiškėjų naujas teiginys (byloje anksčiau buvo teigiama, kad Detaliojo plano sprendiniai nebegalioja), taip pat nepagrįstas jokiais teisės aktais. Pažymi, kad Bendrasis planas netikslina detaliųjų planų sprendinių. Priešingai, detalieji planai laikytini teritorijų planavimo dokumentais, kurie tikslina bendruosius planus, nustato tikslesnius reglamentus, o bendrieji planai numato galimus reglamentus (pvz. galimus naudojimo būdus, maksimalias reglamentų vertes ir kt). Kaip ir minėta 1 punkte, Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 11 punktas nustato, kad Bendrasis planas nepanaikina galiojančių specialiųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių, o tai reiškia, kad Detalusis planas liko galioti toks koks buvo iki priimant Bendrąjį planą.

30. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 30-479 (toliau – Įsakymas dėl duomenų nustatymo) vertinimo. Pareiškėjai 2020 m. spalio 16 d. apeliaciniame skunde nurodo naują teiginį, t. y. jie nurodo, kad ginčo sklypui galioja, jų nuomone, kitas teritorijų planavimo dokumentas, ir jie šį dokumentą – Įsakymą dėl duomenų nustatymo, laiko detaliuoju planu. Šis pareiškėjų naujas teiginys, kuris nepaaiškinama, kodėl teikiamas tik dabar, taip pat nėra pagrįstas teisiniu reglamentavimu. Įsakymai dėl sklypo duomenų nustatymo nebuvo laikomi teritorijų planavimo dokumentais nei tuo metu, kai šis įsakymas buvo priimtas, nei šiai dienai. Pastebi, kad aptariamas įsakymas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsniu, nustatančiu teritorijų planavimo dokumentų rūšis, nelaikytinas teritorijų planavimo dokumentu ir nėra registruotas teritorijų planavimo dokumentų registre.

31. Pažymi, kad formavimo ir pertvarkymo procedūra yra baigta sprendimu atsisakyti tvirtinti projektą (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8) ir šis sprendimas laikytinas teisėtu, todėl nėra pagrindo įpareigoti savivaldybę tvirtinti Projektą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 30-3029 (toliau – ir Įsakymas) ir 2017 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Raštas), kuriais buvo atsisakyta tvirtinti Projektą. Atsisakymas tai daryti grindžiamas tuo, kad Sklypas pagal Detalųjį planą patenka į visuomeninių objektų teritoriją (V1), kurioje, vadovaujantis Detaliojo plano teritorijos planavimo reglamentų lentele, pastatų tūris nedidinamas, dėl ko Detaliuoju planu nustatytoje visuomeninių objektų teritorijoje (V1) naujų pastatų statyba negalima.

33. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų iniciatyva 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo pradėtas rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektas, tikslu – pakeisti esamą sklypo naudojimo būdą iš visuomeninės į vienbučių-dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos ir padalinti sklypą į du atskirus sklypus.

34. Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo ir keitimo klausimus reglamentuoja Žemės įstatymo 24 straipsnis. Šios teisės normos 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad „Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.“ (1 d.) „Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.“ (2 d.) „Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.<...>“ (6 d.).

35. Pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 2 punkto nuostatas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra viena iš žemės valdos projekto rūšių. Tai lemia, kad byloje nagrinėjamu atveju Projektas, kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, atitinka žemės valdos projekto statusą.

36. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad žemės naudojimo būdas, kai yra parengtas detalusis planas, gali būti nustatomas bei keičiamas tik pagal tuo metu galiojančio detaliojo plano sprendinius, o pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą, parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, žemės naudojimo būdas gali būti keičiamas tik tuo atveju, jei urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje nėra parengtas detalusis planas. Toks šių teisės normų aiškinimas yra pateiktas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1361-822/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1432-492/2020).

37. Byloje nustatyta, kad Sklypui yra nustatytas naudojimo būdas-visuomeninės paskirties teritorijos, o pats Sklypas patenka į teritoriją, kuri yra suplanuota Detaliuoju planu. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad pagal šio Detaliojo plano sprendinius Sklypas patenka į visuomeninių objektų teritoriją, o Detaliojo plano sprendiniai nenumato galimybės keisti Sklypo naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją.

38. Aptartas teisinis reglamentavimas bei egzistuojančios faktinės aplinkybės lemia, kad nėra teisinių prielaidų bei sąlygų nepaisyti Detaliuoju planu nustatyto Sklypui teisinio rėžimo, bei keisti šio Sklypo naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, remiantis Bendrojo plano ir Projekto sprendiniais.

39. Nepagrįsti bei neteisingi pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai, kad 2007 m. patvirtinus Bendrąjį planą, kaip aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentą, neteko galios 1999 m. patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai, nes Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 11 punkte nustatyta, kad Bendrasis planas nepanaikina galiojančių specialiųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių. Byloje nenustatyta ir pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad teisės aktų nustatyta tvarka yra panaikinti ar pakeisti Detaliojo plano sprendiniai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas detalieji planai galioja neterminuotai iki tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys ar naikinantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, todėl kol nustatyta tvarka nėra pakeisti ar pakoreguoti Detaliojo plano sprendiniai jie galioja.

40. Nepagrįsti bei neteisingi ir tie pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai, kuriais teigiama, kad Detaliojo plano sprendiniai gali būti koreguojami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais, šiuo atveju Projektu. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami <...> kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas“. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad žemės naudojimo būdas, esant galiojančiam detaliajam planui, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu gali būti keičiamas tik tuo atveju, jeigu detaliojo plano sprendiniai dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo nėra konkretūs ir numato tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus.

41. Minėta, kad pagal Detaliojo plano sprendinius Sklypas patenka į visuomeninių objektų teritoriją. Remiantis šio Detaliojo plano sprendiniais Sklypui yra nustatytas ir naudojimo būdas-visuomeninės paskirties teritorijos, kuris įgyvendintas, priėmus individualų teisės taikymo aktą- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 4 d. įsakymą Nr.30-479, kuriuo buvo suformuotas Sklypas bei nustatytas jo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Šios aplinkybės paneigia minėtus pareiškėjų teiginius bei galimybę Projektu koreguoti Detaliojo plano sprendinius.

42. Nepagrįstas yra ir pareiškėjų reikalavimas panaikinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo konstatuojamosios dalies 7 pastraipos teiginį, jog ginčo sklypas patenka į detalaus plano teritoriją, kurioje „pastatų tūris nedidinamas“. Šį teiginį pirmosios instancijos teismas pavartojo aptardamas esamas Detaliojo plano teritorijos planavimo reglamentų lentelės, kiek tai susiję su visuomeninių objektų teritorija (V1), nuostatas. Kadangi tai atitinka minėtoje lentelėje nustatytą reglamentavimą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai, pavartojo savo sprendime teiginį – „pastatų tūris nedidinamas“. O tai, ar ateityje bus leidžiama, ar draudžiama Sklype vykdyti atitinkamų statinių statybą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl ko šio teiginio pavartojimas teismo sprendime, neturės ir prejudicinės galios. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti šio pareiškėjų reikalavimo.

43. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmė įsakymą Nr. A30-2512 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė pradėti rengti Projektą, o ginčijamu 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 30-3029 jį pripažino netekusiu galios (I t., b. l. 74).

44. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 21 ir 68 punktus (2016 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 3D-216/D1-259 redakcija) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra yra tęstinio pobūdžio. Ji pradedama priimant sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ir baigiama priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinamas šis projektas arba atsisakoma jį tvirtinti. Tai lemia, kad tais atvejais, kai pradėjus tokią procedūrą jos eigoje nustatoma, jog nėra teisinių sąlygų ją užbaigti ir priimamas sprendimas netvirtinti konkretaus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, neatsiranda teisinis pagrindas bei reikalingumas naikinti sprendimą, kuriuo ši procedūra buvo pradėta, nes pačios procedūros esmė ir yra nustatyti, ar nėra aplinkybių, kurios būtų kliūtis rengti atitinkamą projektą ir tik nustačius, kad tokių aplinkybių nėra, tuomet jau yra parengiami projekto techninio pobūdžio klausimai ir pan.

45. Nagrinėjamu atveju visa tai reiškia, kad ginčijamas 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 30-3029, teisine prasme, yra perteklinis bei kad juo, panaikinus 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. A30-2512 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nebuvo sukurtos, panaikintos ar pakeistos pareiškėjo subjektinės teisės. Šiuo atveju pareiškėjų subjektinėms teisėms įtakos turėjo 2017 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8), kuriuo buvo atsisakyta tvirtinti Projektą. Dėl ko 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 30-3029 yra nenagrinėtinas teismų, nutraukiant šioje dalyje bylą (ABTĮ 103 str. 1 p.).

46. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. K. ir R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų R. K. ir R. K. reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 30-3029 „Dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. A30-2513 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pripažinimo netekusiu galios“ ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys