2022-02-23 Nr. AB-4249-4-44-3-00246-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1309-525/2022

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00246-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei H. M. S. S. S., jos atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjaujant Fras Omer, Ingridai Nasvytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės H. M. S. S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietei H. M. S. S. S. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pakartotinai svarstyti (duomenys neskelbtini) pilietei H. M. S. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Užsienietė) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, kartu su jos mažamečiu vaiku S. Z. D. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. kovo 22 d., pratęsti šios priemonės taikymą dar trims mėnesiams, bet ne ilgiau negu bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad Užsienietė kartu su sutuoktiniu ir nepilnamečiu vaiku S. Z. D. S., gim. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko 2021 m. birželio 27 d., pateikė savo asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinantį dokumentą, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje bei buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) pabėgėlių priėmimo centre. 2021 m. liepos 15 d., kartu su savo sutuoktiniu ir nepilnamečiu vaiku išvyko iš (duomenys neskelbtini) pabėgėlių priėmimo centro ir buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje kartu su kitais 15 užsieniečių. Užsienietė pareigūnams negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jos tapatybę bei pilietybę ir suteikiančių jai teisę būti ir vykti per Lenkijos Respubliką. 2021 m. liepos 16 d. Užsienietė buvo perduota į Lietuvos Respublikos pusę bei sulaikyta ne ilgiau kaip iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimu Užsienietė kartu su jos nepilnamečiu vaiku buvo apgyvendinta Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. lapkričio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Užsienietei alternatyvi sulaikymui priemonė pratęsta iki 2022 m. sausio 16 d.

3. Centras pažymėjo, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu nesuteikė Užsienietei prieglobsčio ir nutarė išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos, minėtas sprendimas įsiteisėjo. Egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai, jai gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

4. Užsienietė teismo posėdyje su Teikimu nesutiko, nurodė, kad Migracijos departamento sprendimą apskundė, turi vaiką, nori būti laisvėje. Užsienietės atstovė advokatė prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, paaiškino, jog skundo dėl Migracijos departamento sprendimo nėra.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą, kuriuo Užsienietei pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje kartu su jos mažamečiu vaiku, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, ir pratęsė šios priemonės taikymą iki 2022 m. kovo 22 d., bet ne ilgiau negu bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 27 d., pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) pabėgėlių priėmimo centre, iš kurio 2021 m. liepos 15 d. pabėgo. 2021 m. liepos 16 d. Užsienietei buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje kartu su jos nepilnamečiu vaiku, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. 2021 m. lapkričio 4 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. 21M38097 nesuteikė Užsienietei ir jos šeimai prieglobsčio ir nutarė išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos, Užsienietė minėtą sprendimą apskundė ir 2021 m. gruodžio 1 d. Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija sprendimu Nr. 6K-1893 Užsienietės skundą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, jog 2021 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas raštu informavo, kad Užsieniečių atžvilgiu nėra gautas skundas dėl Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo panaikinimo, todėl sprendė, jog Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, o Užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte bei 2 dalyje numatyti Užsienietės sulaikymo pagrindai, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 2–4 punktuose nurodytas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, jog Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, buvo pasišalinusi iš Lietuvos Respublikos, ir sprendė, kad buvo pagrindas manyti, jog Užsienietė gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

9. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį, 115 straipsnio 1 dalį, teigė, jog Užsienietės tapatybė nustatyta, nėra duomenų, kad ji gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl buvo pagrindas pratęsti Užsienietei ir jos nepilnamečiam vaikui taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

10. Teismo vertinimu, skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebuvo galimybių, nes išliko pakankamas pagrindas manyti, kad Užsienietė, galėdama judėti laisvai, gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl sprendė, kad šiuo metu Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms.

III. 11. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Užsienietės prašymą ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Užsienietė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, jos tapatybė nustatyta, todėl jai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu būdu būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir sudarytos sąlygos jai laisvai judėti.

13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Užsienietė iš kilmės valstybės išvyko neatsižvelgusi į jos nepilnamečio vaiko fiziologinius bei psichologinius poreikius, nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Toks Užsienietės elgesys nevertintinas kaip globėjiškas, atsakingas, apdairus ir saugus jos vaikui elgesys. Taip pat, Užsienietė, nepatenkinta gyvenimo sąlygomis Centre, kartu su sutuoktiniu ir savo vaiku buvo pasišalinusi iš jiems suteiktos gyvenamosios vietos. Išvykdama iš suteiktos apgyvendinimo vietos Užsienietė elgėsi neatsakingai – rizikavo savo nepilnamečio vaiko sveikata ir gerove. Netinkamai įvertinus minėtas aplinkybes, Užsienietei pritaikius apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kils akivaizdi rizika, jog ji su savo šeimos nariais pakartotinai pasišalins siekdama nelegaliai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Tinkamas Migracijos departamento sprendimo įvykdymas įmanomas tik dalinai ribojant Užsienietės galimybę savavališkai pasišalinti iš jų apgyvendinimo vietos Centre.

14.2. Užsienietei ir jos vaikui, nepriklausomai nuo apribotos galimybės laisvai judėti, užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos – apgyvendinimas šiltose patalpose, visavertis maitinimas, medicininė priežiūra, ugdymas, galimybės sportuoti, bendrauti su savo kilmės šalies bendraamžiais, organizuojami laisvalaikio renginiai. Užsienietės teiginiai, kad tik visiškai neribojant jų laisvės jie turės galimybę tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais, neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje ginčas kilo dėl sprendimo pratęsti Užsienietei skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, kartu su mažamečiu vaiku S. Z. D. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo terminą iki 2022 m. kovo 22 d.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, gali pasislėpti siekdama išsiuntimo į kilmės valstybę, todėl sprendė, jog šiuo metu Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė.

17. Užsienietės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ji bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, jos tapatybė nustatyta, todėl jai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

18. Teisėjų kolegija nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (priimtas 2021 m. gruodžio 23 d.; Nr. XIV-816), taigi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojo ankstesnės redakcijos Įstatymas (galiojusios iki 2022 m. sausio 1 d.). Kaip jau yra pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1184-624-2022), Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas, taip pat 7 straipsnio 2 dalies nuostata, jog galioja tik paskelbti įstatymai, suponuoja, jog teisės teorijoje pripažįstamas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas yra Lietuvos Respublikos konstitucinis principas (taip pat žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimą). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčui taikytinos iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos nuostatos.

19. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis numato užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindus. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, o 5 punktas nustato užsieniečio sulaikymo pagrindus, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-11 punktuose nurodytos aplinkybės, iš jų – ir kad užsienietis: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.), neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.), neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.), prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

20. Vertinant, ar šiuo atveju yra pagrindas Užsienietei taikyti jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.), pažymėtina, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, jog aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

22. Nagrinėjamu atveju Užsienietės, dėl kurios prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, tapatybė nustatyta, ji augina mažametį vaiką, taip pat nėra duomenų, jog ji keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau byloje nustatyta, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ji neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos pareigūnų bei grąžinta į Lietuvos Respublikos teritoriją.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pratęsti pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą kaip nors ribotų Užsienietės bendravimo su savo mažamečiu vaiku galimybes. Užsienietė yra apgyvendinta kartu su mažamečiu vaiku, ji neteigė, kad buvimo Centre metu neturi galimybės bendrauti su mažamečiu vaiku, dalyvauti vaiko auklėjimo procese, taip pat leisti su vaiku laisvalaikio Centro teritorijos ribose.

24. Nagrinėjamu atveju Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamą tikslą – įvykdyti Migracijos departamento sprendimą ir baigti Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą. Atsižvelgiant į tai, jog Užsienietė su šeima jau buvo bėgusi iš Centro, egzistuoja pagrįsta rizika, kad švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. Užsienietė gali pasišalinti iš Centro ir nebegrįžti). Pratęsus šios paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą, nebus pažeidžiami Užsienietės mažamečio vaiko interesai, kadangi, atsižvelgiant į Centro atsiliepime pateiktą medžiagą, Užsienietė turi galimybę gyventi kartu su mažamečiu vaiku ir rūpintis juo, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jai švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro Teikimą dėl Užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo. Užsienietės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia rizikos, kad, pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, ji sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl taikoma priemonė yra objektyviai reikalinga ir tai yra proporcinga Užsienietei taikytina priemonė. Švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

26. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės H. M. S. S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė