b10b0edd-7bc3-4130-9285-d348a045b962 · Vilniaus apygardos teismas

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-365/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20641-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.1.; 1.2.5.4.1.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, nuteistajam K.

S. ir jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui (naudojantis vaizdo konferencijos platforma Zoom), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-17 nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal: - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; - BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu K. S. paskirta bausme, ir K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ K. S. nustatyta skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 17 d., į Å¡iuo nuosprendžiu skiriamos bausmės laikÄ Ä¯skaityta atlikta bausmė pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį. K. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paskelbus šį nuosprendį panaikinta. Priteista iÅ¡ K. S. 209,65 Eur (du Å¡imtus devynis eurus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis euro centus) Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Priteista iÅ¡ K. S. 1776,34 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus trisdeÅ¡imt keturis euro centus) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekstradijos iÅ¡laidoms atlyginti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

1. K. S. nuteistas už tai, kad jis: 1.1. Nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2017-04-29 apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), prie jo priėjusiam T. P. tyčia kumščiu vienÄ kartÄ suduodamas jam į veido sritį nukentėjusiam T. P. padarė kraujosruvÄ kairės pusės žando srityje, apatinio žandikaulio lūžį 38 danties srityje, visumoje vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Å iais veiksmais K. S. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . 1.2. Be to, K. S. grasino nužudyti žmogų, o bÅ«tent jis 2017-04-30 apie 22 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje D.

P. pasakė, kad susidoros su jos vyru T. P., kad gyvas ant Å¡ios žemės nevaikščios bei informuos savo draugus, kurie „pasirÅ«pins“ dėl T. P., grasino nužudyti T. P., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, kadangi jis 2017-04-29 buvo nesunkiai sužalojęs nukentėjusįjį T. P.. Å iais veiksmais K. S. padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ darė iÅ¡vadÄ , kad K. S. veiksmai dėl 2017 m. balandžio 29 d. epizodo kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam T. P.. Taip pat K. S. veiksmai dėl 2017 m. balandžio 30 d. epizodo kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, nes K. S. įvykio metu T. P. sutuoktinei D.

P. pasakęs, kad susidoros su jos vyru T. P. bei informuos savo draugus, kurie „pasirÅ«pins“ dėl T. P., grasino nužudyti T. P.. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas darė tiek įvertinęs 2017 m. balandžio 29 d. vykusio konflikto metu kaltinamojo (nuteistojo) atliktus veiksmus (kurie pripažinti atitinkančiais BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį), tiek aplinkybę, kad atitinkamus grasinimus kaltinamasis (nuteistasis) iÅ¡sakė bÅ«tent po konflikto, kurio metu nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį T.

P.. 2.1. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam (nuteistajam) K. S., vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. S. skiriant griežčiausiÄ BK 138 straipsnio 1 dalies ir BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , bausmės dydį nustatant artimÄ sankcijų vidurkiui. 2.2. Teismas įvertinęs, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas bei įrodytas, tenkintino jį visiÅ¡kai ir Å¡iÄ Å¾alÄ priteisė atlyginti iÅ¡ kaltinamojo.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad ir ekstradicijos išlaidos yra pagrįstos objektyviais dokumentais, jas taip pat priteisė iš kaltinamojo (nuteistojo) K. S.. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-17 nuosprendį panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ papildomai tirti. Mano, jog Å¡is teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo Å¡aliÅ¡kas, nuteistasis neturėjo galimybės įrodyti savo nekaltumo. Apylinkės teismo teisėjas neleido iÅ¡kviesti neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų, rėmėsi ne faktais, o nuogirdomis ir suinteresuotų asmenų melu. 3.1. Taip pat skunde tvirtinama, kad nuteistasis nebuvo tinkamai atstovaujamas, o jį gynusi advokatė tik skubėjo užsitikrinti užmokestį. 3.2.

Prašo byloje liudytojais iškviesti D. V. ir N. C., nes toks prašymas dėl nuteistajam nesuprantamų priežasčių apylinkės teismo buvo atmestas. Mano, jog dėl to buvo padaryti daugkartiniai procesiniai pažeidimai. 3.3. Skunde tvirtinama, jog į teismo posėdį apeliantas buvo atvežtas visiškai posėdžiui nepasiruošęs, nes konvojaus pareigūnai nurodė, jog jis vežamas į teisėjo O. Ramanausko posėdį. Dėl teisėjo šališkų veiksmų, nuteistasis pasiūlė teisėjui nusišalinti, bet jis atsisakė tai padaryti. 3.4.

Tvirtinama, jog nukentėjusiais pripažintų T. P. ir D. P. parodymai skiriasi, Å¡ie asmenys dėsto skirtingas įvykio aplinkybes ir versijas, o jų parodymai melagingi. Nuteistajam neaiÅ¡ku, kodėl į įvykio vietÄ buvo atvykę 3 ekipažai, o liudytoju apklaustas tik vienas pareigÅ«nas, kuriam neva tai jis (apeliantas) prisipažino sudavęs kaimynui, nors to nedarė. Mano, jog tokiÄ versijÄ pareigÅ«nui papasakojo D. P. ir Å¡is pasakojimas taip pat skiriasi nuo D. P. parodymų. Todėl mano, kad byloje svarbu apklausti apelianto praÅ¡omus liudytojus. 3.5.

Akcentuoja ir tai, kad atvykus policijos pareigÅ«nams nukentėjusiajam T. P. buvo nustatytas girtumas, tuo tarpu apeliantas įvykio metu buvo blaivus. Be to, teisme buvo perklausytas garso įraÅ¡as, kuriame D. P. pripažįsta, kad jos vyrui apeliantas nieko nesulaužė, bet teismas Å¡io įraÅ¡o neprijungė prie bylos. IÅ¡ skundo turinio seka, kad apeliantas nukentėjusiosios D. P. parodymus vertina kaip nepatikimus ir dėl to, kad ji nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio, o duodama priesaikÄ susidÅ«rė su keblumais. 3.6.

Pasisakydamas dėl nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nuteistasis teigia, kad jis niekada negrasino žaloti ar žudyti, ar kaip kitaip kenkti T. P., jis (apeliantas) nukentėjusįjį yra tik perspėjęs dėl savavaliÅ¡ko elektros atjungimo, kÄ ir padarė apie tai praneÅ¡damas aukÅ¡to bendrijos pirmininkui. Dėl to praÅ¡o pagal BK 145 straipsnio 1 dalį apeliantÄ iÅ¡teisinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn D. P., nes niekada nėra grasinęs jai ir jos Å¡eimai, o prieÅ¡ingai, jis liko apgautas kuomet nukentėjusieji pirko iÅ¡ jo duris ir už jas nesumokėjo (neatsiskaitė). 3.7.

Akcentuojama ir tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusioji apkalbėjo nuteistojo mamÄ , jį kaltino visais įmanomais nusikaltimais apeliantÄ , todėl vertina, kad toks nukentėjusiosios elgesys paneigia teismo iÅ¡vadas, kad ji turėjo pagrindÄ manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. 3.8. Apeliaciniu skundu, dėstant specialisto iÅ¡vadÄ , praÅ¡oma atmesti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį. Tvirtinama, jog apeliantas nukentėjusiojo nesužalojo, to nepatvirtina specialistų iÅ¡vada.

Mano, jog nukentėjusiajam T. P. sužalojimai galėjo atsirasti jam griūnant. 3.9. Prašoma nepriteisti ir ekstradicijos išlaidų, nes pasak nuteistojo, jis buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį dėl neatliktos 2 metų ir 6 mėnesių bausmės. Pabrėžia, kad sulaikius dėl neatliktos bausmės, jis po kelių savaičių sužinojo apie dar du jo atžvilgiu išduotus orderius, todėl mano, jog teismas šių išlaidų priteisti neturėjo pagrindo. Be to, akcentuoja, jog lėktuvu jis buvo skraidinamas ne vienas. 3.10.

Be to, praÅ¡oma Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2020-09-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo apeliantas yra nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bendrinant bausmes praÅ¡o atsižvelgti į tai, jog jis bausmę atlieka už 2016 metais padarytus nusikaltimus, į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis: apeliantas dalyvavo gydymo metadonu programoje, buvo iÅ¡vykęs į OlandijÄ , kur nuolat dirbo ir ne karto nebuvo baustas, su partnere yra susilaukęs dukters, kuriai 2 metukai.

Prašo įvertinti šiuos gyvenimo pokyčius ir skirti švelnesnę bausmę.

4. Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ negauti.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais. Prokuroras prašė nuteistojo K. S. apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

6. IÅ¡ skundo turinio matyti, kad nuteistasis K. S. ginčija pirmosios instancijos teismo duomenų pripažinimÄ Ä¯rodymais ir jų vertinimÄ , manydamas, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai. Teigia, jog jis nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, o jo kaltę pagrindžiančių įrodymų nėra, pirmosios instancijos teismas kaltę grindė vien tik nepatikimais nukentėjusiųjų parodymais, nepagrįstai atmesdamas jo parodymus bei praÅ¡ymus apklausti bylos baigtimi nesuinteresuotus liudytojus. Mano, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas, pažeidė apelianto teises, o jam paskirtas gynėjas netinkamai atliko savo, kaip gynėjo, funkcijas.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 8. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis.

Pažymėtina, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimÄ , iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga iÅ¡vadai padaryti – ar yra ryÅ¡ys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2018).

9. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybės ir Å¡io nusikaltimo sudėtis nustatyta įvertinus teisme patikrintų bylos įrodymų visumÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turėjo reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

10. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto nuteistojo K. S. parodymų, matyti, kad jis savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jam inkriminuoto įvykio metu smÅ«gio nukentėjusiajam T. P. į veidÄ nesudavė, tik supyko dėl T. P. elgesio su jo (K. S.) drauge D.. K. S. teigimu, pats T. P. jam sakė, kad pas jį skilęs žandikaulis ir jis tik laukia kokio tai nelaimingo atsitikimo tam, kad galėtų gauti draudimÄ . Tokios savo pozicijos apeliantas nepakeitė ir apeliaciniu skundu, teigdamas, kad nukentėjusieji T. P. ir D. P. parodymai skiriasi, Å¡ie asmenys dėsto skirtingas įvykio aplinkybes, o jų parodymai melagingi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios nuteistojo nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jas paneigia byloje esantys įrodymai ir vertinamos kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti bausmės.

11. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo T. P. parodymų matyti, kad jis nuosekliai tiek ikiteisminio (T. 1, b.l. 23,24), tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog įvykio metu jis pamatė prie namo laiptinės stovintį savo kaimynÄ K. S., kuris iÅ¡ jų naudojamo sandėliuko iÅ¡traukdavo elektros laidÄ , priėjęs prie K. S. ir paklausęs kaltinamojo (nuteistojo), kodėl Å¡is pastoviai iÅ¡traukinėja laidÄ , K. S. nieko nesakęs trenkė jam (T.

P.) į veidÄ , T. P. pajautė skausmÄ Å¾andikaulio srityje, po ko atvykusi greitoji medicinos pagalba jį iÅ¡vežė į „Žalgirio“ ligoninę, kur jam konstatavo žandikaulio lūžimÄ . Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusiojo parodymai yra melagingi, ir prieÅ¡taraujantys nukentėjusiosios D. P. parodymams, nes esminėse detalėse nukentėjusiosios D. P. parodymai buvo nuoseklÅ«s taip pat nuo pirmų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, o apklausiama teisme ir patvirtindama savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T., b.l. 32), ji nurodė, kad 2017-04-29 kartu su vyru atvažiavo namo, prie laiptinės pastebėjo stovintį jų kaimynÄ (t.y.

K. S.), kuris laukė ateinančios savo draugės Dianos, T. P. ėjo prie K. S. pasiaiÅ¡kinti dėl elektros laidų, o vyrui T. P. tik priėjus prie K. S. ir nespėjus nieko pasakyti K. S. ranka, kumščiu labai stipriai sudavė jos vyrui į veidÄ , jie iÅ¡kvietė policijÄ , atvažiavo greitoji pagalba ir vyrÄ iÅ¡vežė į ligoninę, kur jis praleido visÄ savaitę, jam buvo sulaužytas žandikaulis. Kaltinamojo suduotÄ smÅ«gį patvirtina ir 2017-09-05 apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas garso įraÅ¡as, gautas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, kuriame taip pat užfiksuotas T.

P. 2017-04-29 18.27 val. praneÅ¡imas apie tai, kad jis buvo užpultas kaimyno, kuris jam trenkė į veidÄ ir jam galimai sulaužytas žandikaulis (t. 1, b. l. 35-36). Vertinant nukentėjusiajam T. P. padarytų sužalojimų pobÅ«dį, mastÄ bei lokalizacijÄ byloje yra pateikta specialisto iÅ¡vada, kuri patvirtina, jog nukentėjusiajam T. P. nagrinėjamo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å ia iÅ¡vada nustatyta, kad:

1. T. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairės pusės žando srityje. Apatinio žandikaulio lūžis 38 danties srityje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, prieÅ¡ patenkant į VÅ¡Ä® VUL Žalgirio klinikÄ 2017-04-29. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų.

2. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

3. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai sudavus smūgį tiriamajam. Mažai tikėtina, kad sužalojimus tiriamasis galėjo pasidaryti griūvant.

4. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui.

5. Medicinos dokumentuose nėra tikslaus makromorfologinio sužalojimų vaizdo apraÅ¡ymo, todėl nėra galimybės pasisakyti apie specifinius sužalojimo požymius, leidžiančius nustatyti žalojusį objektÄ (t. 1, b. l. 27-28). Teisėjų kolegija sprendžia, kad abejoti Å¡ia iÅ¡vada, kas akcentuojama apeliaciniame skunde (atsižvelgiant į Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusios specialistės –Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. B., ekspertinio darbo staÅ¾Ä ) nėra pagrindo, jokių objektyvių duomenų, kad pateiktos iÅ¡vados yra nepagrįstos ir neatitinkančios realios situacijos, nei apeliaciniame skunde nei bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nebuvo pateikta.

12. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundÄ , ir Å¡iam tvirtinant, jog byloje bÅ«tina apklausti policijos pareigÅ«nus, tokį praÅ¡ymÄ tenkinęs, atliko įrodymų tyrimÄ ir nusprendė apklausti į įvykio vietÄ pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ atvykusį pareigÅ«nÄ S. T.. Kadangi minėtas liudytojas dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių į posėdį neatvyko, proceso dalyviams neprieÅ¡taraujant, apeliacinės instancijos teisme Å¡io liudytojo parodymai buvo pagarsinti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. T. nurodė, kad 2017-04-29 darbo metu buvo gautas praneÅ¡imas į (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi T. P. (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo), kuris paaiÅ¡kino, kad kaimynas jam prie namo trenkė į veidÄ ir sulaužė žandikaulį. Nuvykus į butÄ pagal nukentėjusiojo nurodymÄ , bute rado vaikinÄ , kuris prisipažino, kad sudavė kaimynui į veidÄ , neatsimena ar aiÅ¡kino dėl kokios priežasties sudavė. Nukentėjusiojo žmona paaiÅ¡kino, kad ji su vyru privažiavo prie namo, kur stovėjo kaimynas ir jo draugė, kai priėjo, jos vyras apkabino kaimyno draugę, bÅ«tent dėl to tarp jos ir jos vyro įvyko konfliktas po ko kaimynas sudavė jos vyrui į veidÄ .

Kadangi įvykio vietoje buvo dar keli policijos ekipažai, jie gavo kitÄ iÅ¡kvietimÄ ir iÅ¡vyko (t. 1, b. l. 39). Ä®vertinus Å¡iuos parodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog liudytojo S. T. parodymai nepaneigia nukentėjusiųjų T. P. ir D. P. parodymų, o juos tik patvirtina, todėl, nenustačius esminių papildomų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiųjų parodymus vertinti kaip abejotinus ir nepatikimus, kuomet nukentėjusiųjų parodymus papildo bei patikslina ir kiti ankščiau aptarti byloje esantys įrodymai, nėra pagrindo.

Apelianto dėstomos aplinkybės dėl vykstančių ginčų su kaimynais (nukentėjusiaisiais), kurie yra susiję su bendro naudojimo patalpomis ir iš to sekusiais nesutarimais dėl elektros (ne) teisėto pajungimo, galimų skolų dėl durų pirkimo nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas ir šios aplinkybės nėra pagrindas nukentėjusių parodymus vertinti kaip melagingus.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek kiekvienas iš šių aptartų įrodymų atskirai, tiek jų visuma ir lėmė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino K. S. kaltu dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusysis sužalojimus galėjo patirti ankščiau, arba pats griūdamas atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms. Kaip nepagrįsti atmestini ir skundo argumentai dėl nukentėjusiojo neblaivumo įvykio metu, apeliantui manant, jog tai turėjo įtakos nepagrįstam jo apkaltinimui.

Dėl šių aplinkybių pasisakytina, kad teismų praktikoje asmens girtumas nesudaro pagrindo visiškai atmesti jo parodymus ir jais nesivadovauti. Tokio asmens parodymų patikimumas įvertinamas juos lyginant su kitais įrodymais, dėl ko daromos išvados, ar pakanka duomenų pripažinti bylos aplinkybes įrodytomis. Nors kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (T. 1, b.l. 161) nukentėjusysis neneigė, jog įvykio metu jis buvo išgėręs alkoholio, tačiau nurodė, jog nesijautė girtas, t.y. esmines įvykio aplinkybes įsiminė ir suprato tinkamai.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina jau aptarti įrodymai šios nutarties 8-13 punktuose, tai leidžia teigti, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, patikimi ir jais buvo galima remtis konstatuojant, kad nukentėjusįjį T. P. sužalojo būtent nuteistasis. Todėl, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog būtent dėl K. S. suduoto smūgio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T.

P. sveikata, dėl ko K. S. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas. Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 14. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å iame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018).

Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203-489/2018).

15. Apeliantas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl grasinimo nužudyti neigė, teigdamas, kad tai yra D. P. iÅ¡sigalvojimai. Apeliaciniame skunde nurodo, kad niekada negrasino žaloti ar žudyti, ar kaip kitaip kenkti T. P., niekada nėra grasinęs D. P. ir jos Å¡eimai. Tokie apeliacinio skundo argumentai taip pat vertinami kaip pasirinkta nuteistojo gynybinė pozicija. Nagrinėjamoje byloje grasinimo faktÄ patvirtina nukentėjusiosios D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 32, 55), tiek ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad ji sutiko laiptinėje K.

S., kuris jai pradėjo grasinti sakydamas: „jeigu T. paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , kad jis važiuoja į kalėjimÄ ir kai iÅ¡eis, su T. susidoros ir gyvas ant Å¡ios žemės nevaikščios“. Taip pat sakė, kad jis informuos savo draugus, kurie „pasirÅ«pins“ dėl T.. Kai jis jai tai sakė, jis buvo agresyvus, jo žodžius suprato kaip realiÄ grėsmę jos vyrui T., taip pat ir jai, jos Å¡eimai, kadangi jis jau dienÄ prieÅ¡ sulaužė žandikaulį jos vyrui. Nurodė, jog tokius iÅ¡sakytus grasinimus nukentėjusioji suprato kaip realius, nes K.

S. ne kartÄ teistas, vaikščiodamas lauke jis rankose suka peilį, o įvertinusi tai, kad jis galimai dalyvauja metadono gydymo programoje, realiai iÅ¡sigando ir bijojo tiek dėl savęs, tiek dėl Å¡eimos (T. 1, b.l. 162-163). Tokius parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios D. P. 2017-05-04 pareiÅ¡kimas, kuriame ji nurodė, kad 2017-04-30 koridoriuje sutiko kaimynÄ K. S., kuris, bÅ«damas agresyviai nusiteikęs, grasino, kad bus susidorota, tiksliau, kad jos vyras T. P. ant Å¡ios žemės nevaikščios, jei paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ dėl jo – S. įvykdyto nusikaltimo.

Taip pat pridūrė, kad jeigu jį pasodins, tai su jos vyru susidoros jo draugai (b.l. 3).

16. Å iuos nukentėjusiosios parodymus netiesiogiai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdyje paskelbti 2017-09-19 ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos I. P. parodymai. Å i liudytoja nurodė, kad jai iÅ¡ nukentėjusiosios pasakojimų žinoma, jog K. S. trenkė jos (D. P.) vyrui T. P. į veidÄ ir sulaužė jam žandikaulį, ir kad pastarasis yra ligoninėje. Grįžtant namo, laiptinėje su D. P. sutiko K. S., kurį D. informavo, kad jis jos vyrui sulaužė žandikaulį ir, kad vyras Å¡iuo metu dėl to yra ligoninėje.

K. S. D. nepatikėjo. D. pasakė, kad jie dėl Å¡io įvykio kreipėsi į policijÄ , kadangi T. guli ligoninėje, jis, t.y. S., turės atlyginti nuostolius. Po Å¡ių D. žodžių K. S. labai supyko, tapo agresyvus, kažkÄ D. atsakė, kÄ bÅ«tent, ji neatsimena, jai po jo iÅ¡sakytų žodžių tapo ir pačiai nejauku, ir nesaugu dėl savęs ir dėl savo dukros, kuri tuo metu buvo Å¡alia. Po kelių dienų ji vėl sutiko D. P., kuri papasakojo, kad vėl buvo sutikusi K. S., kuris jai agresyviai grasino fiziniu susidorojimu.

D. dėl Å¡ių grasinimų buvo labai iÅ¡sigandusi ir susirÅ«pinusi, svarstė kÄ daryti ir kaip pasielgti tokioje situacijoje (t. 1, b.l. 63). Liudytojos I. P. parodymai svarbÅ«s vertinant nuteistojo parodymų patikimumÄ , dėl ko teismas vertina nuteistojo parodymus kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ . Nors, kaip nurodoma skunde, nukentėjusiosios teisminio proceso metu duotuose parodymuose yra tam tikrų netikslumų (pvz. dėl nusikalstamų veikų laiko), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie neatitikimai nėra esminiai, įvertinus tai, jog teisme nukentėjusioji buvo apklausiama beveik po metų laiko nuo įvykusių įvykių, todėl pastarosios teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų neesminiai neatitikimai nesudaro pagrindo jais abejoti ar nesivadovauti jos pareiÅ¡kime ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis apklausos metu.

17. Teisėjų kolegijos manymu, Å¡iuo konkrečiu atveju aptarti ir įvertinti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad K. S. 2017-04-30 apie 22 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje D. P. pasakė, kad susidoros su jos vyru T. P. ir gyvas ant Å¡ios žemės nevaikščios bei informuos savo draugus, kurie „pasirÅ«pins“ dėl T. P., grasino nužudyti T. P., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir byloje esatys duomenys apie apelianto ankstesnius teistumus bei jam skirtas laisvės atėmimo bausmes (K.

S. ne kartÄ praeityje teistas už įvairaus pobÅ«džio nusikalstamas veikas, t.y. už vagystes, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), todėl nukentėjusiajai įvertinus tokias aplinkybes bei tai, jog K. S. 2017-04-29 buvo sužalojęs nukentėjusįjį T. P., dėl to D. P. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad K. S. iÅ¡sakytas grasinimas 2017-04-30 gali bÅ«ti įgyvendintas. Teisėjų kolegijos nuomone ir Å¡iame epizode K. S. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, kaltinamojo pažeistos teisės į gynybÄ ir kitų baudžiamojo proceso pažeidimų 18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiÄ Â bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, nes nuteisdamas K. S. teismas rėmėsi ne faktais, o nuogirdomis ir suinteresuotų asmenų melu, neleido iÅ¡kviesti neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų, neprijungė prie baudžiamosios bylos nuteistojo pateikto garso įraÅ¡o padaryto telefone. Taip pat skunde tvirtinama, kad nuteistasis nebuvo tinkamai atstovaujamas, nes jį gynusi advokatė tik skubėjo užsitikrinti užmokestį.

19. Å aliÅ¡ku pripažįstamas teismas, kai bylÄ nagrinėja teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Å iuo atveju nuteistasis mano, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, motyvuojant nesutikimu su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir nenurodant konkrečių BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina pažymėti, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.).

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvaus pobūdžio argumentai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo šališku.

20. Kaip nepagrįsti atmestini ir skundo argumentai, kad K. S. paskirta gynėja netinkamai atliko savo kaip gynėjos funkcijas. Toks bendro pobÅ«džio teiginys, nesant jokių duomenų, kurie pagrįstų tokius apeliacinio skundo teiginius (konkrečių aplinkybių nenurodo apeliantas), niekuo nepagrįstas. Tuo tarpu iÅ¡ 2020-09-07 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant bylÄ teisme ir pasikeitus gynėjai (T. 2, b.l. 74), teismas iÅ¡aiÅ¡kino kaltinamajam K. S. teisę pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ proceso dalyviams, taip pat jo gynėjai, tačiau K. S. nepasinaudojo tokia teise. BylÄ nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatė A. Grinevič netinkamai gynė jo interesus. Todėl darytina iÅ¡vada, kad teisė į gynybÄ K. S. buvo užtikrinta tinkamai.

21. Nuteistasis K. S. taip pat nurodo, kad įrodymų tyrimas atliktas neobjektyviai, nes pirmosios instancijos teismas neapklausė jo praÅ¡omų liudytojų D. V. ir N. C., neprijungė ir nevertino nuteistojo pateikto garso įraÅ¡o mobiliÄ jame telefone. Pasisakant dėl Å¡ių skundo argumentų pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl liudytojų apklausos 2018-04-05 priėmė motyvuotÄ protokolinę nutartį (t. 1, b.l. 160-163) ir nusprendė apklausti N. C., kuri į 2018-04-05 teisiamÄ jį posėdį atvyko savo iniciatyva, tačiau kaltinamajam (nuteistajam) po nukentėjusiųjų apklausos iÅ¡reiÅ¡kus praÅ¡ymÄ skelbti byloje pertraukÄ ir minėtÄ liudytojÄ apklausti vėliau bei įsipareigodamas į teismo posėdį pasikviesti liudytojÄ D.

V., liudytoja N. C. nebuvo apklausta. Ä® sekančius posėdžius kaltinamasis neatvyko, pasislėpė nuo teismo, jo atžvilgiu buvo paskelbta paieÅ¡ka, į velesnius teismo posėdžius liudytojos neatvyko, Å¡ių liudytojų duomenys teismui nebuvo pateikti. Todėl vertintina, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog įrodymų tyrimas atliktas neobjektyviai, atmestinos kaip nepagrįstos, juolab, jog ir apliaciniame skunde apeliantas Å¡ių liudytojų duomenų nepateikė, taip pat nenurodė kiokiÄ reikÅ¡mę jų parodymai turėtų nagrinėjamu atveju.

Skundo argumentai susiję su nuteistojo pateikto garso įraÅ¡o mobiliÄ jame telefone, taip pat nėra pagrindas įžvelgi BPK pažeidimų, nes, kaip matyti iÅ¡ to paties 2018-04-05 teisiamojo posėdžio protokolo, Å¡is garso įraÅ¡as buvo perklausytas teisiamajame posėdyje, o teismui nustačius, kad Å¡is įraÅ¡as darytas 2018-03-30 (protokolo garso įraÅ¡o 31.45 – 33.50 min.), t.y. praėjus metams laiko nuo nagrinėjamo įvykio, ir kuris nėra susijęs su konkrečiai pareikÅ¡tais kaltinimais, pagrįstai nebuvo vertintas visų įrodymų kontekste.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016).

Dėl to Å¡iuo atveju nuteistajam nepriimtinos apylinkės teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar rodančios, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis, kuomet nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai K. S. kaltės įrodymų, kurie neabejotinai patvirtina, kad jo veiksmuose yra visi bÅ«tini nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtos bausmės ir kitų klausimų 22. Nors apeliantas neskundžia jam paskirtų bausmių Å¡iuo nuosprendžiu ir galutinės subendrintos bausmės su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, tačiau ir teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmes už K. S. padarytas nusikalstamas veikas bei jas bendrindamas bÅ«tų pažeidęs bendrÄ sias bausmės skyrimo ir bendrinimo nuostatas. Nuteistojo praÅ¡ymas Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2020-09-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu Å¡ioje byloje nespręstinas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų ir teismų informacinės sitemos LITEKO duomenų, apylinkės teismui priimant šį (2020-09-17) nuosprendį, 2020-09-24 nuosprendis dar nebuvo priimtas ir nors Å¡iuo metu jis yra įsiteisėjęs, teisėjų kolegija, siekdama nesunkinti nuteistojo teisinės padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis), iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam, kad Å¡is klausimas paliktinas spręsti nuosprendžio vykdymo procese. Tai reiÅ¡kia, kad vadovaujantis BPK 347 straipsniu, bausmių bendrinimo klausimÄ privalės iÅ¡nagrinėti vėliausiÄ nuosprendį priėmęs teismas pagal K.

S. praÅ¡ymÄ arba institucijos (bausmės atlikimo administracijos) teikimÄ .

23. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog K. S. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, konstatuoja, jog pirmosios instancjos teismas iš kaltinamojo (nuteistojo) K. S. priteisdamas 209,65 Eur (du šimtus devynis eurus šešiasdešimt penkis euro centus) Vilniaus teritorinei ligonių kasai, taip pat BPK nuostatų nepažeidė, nes išnagrinėtoje byloje turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai, susijusi su išlaidomis patirtomis nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, kuri padaryta kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstama veika.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis neturi mokėti ekstradicijos išlaidų, nes, pasak nuteistojo, jis buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį dėl neatliktos 2 metų ir 6 mėnesių bausmės, pažymėdamas, kad sulaikius jį dėl neatliktos bausmės, jis po kelių savaičių sužinojo apie dar du jo atžvilgiu išduotus orderius, todėl mano, jog teismas šių išlaidų priteisti neturėjo pagrindo. Be to, akcentuoja, jog lėktuvu jis buvo skraidinamas ne vienas.

25. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktÄ proceso iÅ¡laidas sudaro ne tik Å¡io straipsnio 1–5 punktuose numatytos iÅ¡laidos, bet ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. Teismų praktikoje valstybės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iÅ¡ užsienio valstybės į Lietuvos RespublikÄ baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas iÅ¡vengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2005, Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-210/2011, Nr. 2K-321/2013 ir kt.).

Å ioje byloje, kaip jau ir minėta, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apylinkės teisme, po kaltinamojo K. S. apklausos 2018-04-05 teisiamajame posėdyje, jis kviečiamas į sekančius teismo posėdžius neatvyko, K. S. atvesdinti į teismÄ nepavyko, todėl 2018-06-25 nutartimi kaltinamajam K. S. buvo paskelbta paieÅ¡ka, o Å¡velnesnė kardomoji priemonė pakeista į suėmimÄ (T. 2, b.l. 1,2), jo atžvilgiu iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis (T. 2, b.l. 30-37), pagal kurį jis 2020-06-18 į Lietuvos RespublikÄ buvo konvojuotas iÅ¡ Nyderlandų Karalystės. Nors kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos bei Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų Europos areÅ¡to orderis buvo iÅ¡duotas ir kitoje nagrinėjamojoje byloje, kurioje jo atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs 2020-09-24 nuosprendis, tačiau Å¡iuo nuosprendžiu ekstradicijos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo K.

S. nebuvo priteistos. Atsižvelgus į tai, jog Europos areÅ¡to orderis (T. 2, b.l. 30-37) buvo iÅ¡duotas pagal dvi atskiras Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas baudžiamÄ sias bylas, o byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ekstradicijos iÅ¡laidos Å¡ioje byloje yra susijusios konkrečiai su nuteistuoju K. S. (o ne kaip nurodoma skunde ir su kitais nuteistaisiais), konstatuotina, kad nuteistojo K. S. ekstradicijos iÅ¡laidos pagrįstai pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir priteistos iÅ¡ nuteistojo.

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus apygardos teismui pateikė pažymÄ bei patikslintÄ pažymÄ , kurioje nurodoma, kad iÅ¡ nuteistojo K. S. valstybės naudai priteistinos 194 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Tačiau  BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje iÅ¡imtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iÅ¡ nuteistojo gali iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi bÅ«ti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys, pei priteistos ekstradicijos iÅ¡laidos, nuteistasis nedirba ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, o duomenų apie nuteistojo turimÄ turtÄ nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos.

Dėl raÅ¡ymo apsirikimo 27. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę, nustatė, jog laisvės atėmimo bausmę nuteistasis turi atlikti pataisos namuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis numatė, jog bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Å i BK straipsnio 3 dalis 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d.) pripažinta netekusi galios. SkundžiamÄ nuosprendį Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2020 m. rugsėjo 17 d., t. y., kai aptarta įstatymo nuostata jau nebegaliojo. Å iuo metu pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Kalėjimų departamento, nuteistÄ jį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ .

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3081 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas gali savo iniciatyva ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Atsižvelgiant į tai, jog nustatytas rašymo apsirikimas nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės ir skirtos bausmės nuteistajam, šis apsirikimas taisytinas apygardos teismo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo K.

S. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡taisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ ir panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria K. S. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo atlyginti 194,94 Eur dydžio teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro advokato užmokestis.

Teisėjai Audrius Cininas Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė