b107ee2a-5c84-4c02-b255-4faa2f01b5cc · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2064-260/2015,Proceso Nr. 2-69-3-03215-2014-8,Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.2.2; 2.3.2.3; 2.3.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V.

T. ir I. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-168-192/2015 pagal ieÅ¡kovų I. T. ir V. T. ieÅ¡kinį atsakovei R. G. dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei R. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams I. T. ir V. T. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Kauno apylinkės teisme 2014 m. vasario 26 d. buvo užvesta civilinė byla pagal ieÅ¡kovo MB „Miesto administratorius“ ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės, kuriuo ieÅ¡kovas MB „Miesto administratorius“ prašė atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovui gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), butÄ , suformuojant du atskirus butus iÅ¡ konkrečių patalpų.2014 m. balandžio 11 d. tarp MB „Miesto administratorius“ ir ieÅ¡kovų V.

T. ir I. T., buvo pasirašyta ir Kauno 18 - ojo notarų biuro notaro patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovai nupirko iš MB „Miesto administratorius“ 271/553 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 49/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Tapę paminėtų nekilnojamojo turto objektų dalių savininkais, Å¡ioje civilinėje byloje V. T. ir I. T. tapo ieÅ¡kovais.IeÅ¡kovai V. T. ir I. T. 2015 m. sausio 21 d. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pakeisti tarp jų ir atsakovės, R. G., gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis pagal 2015 m. sausio 21 d. VÄ® Registrų centras parengtÄ pastato dalių apskaičiavimo projektÄ , pagal kurį ieÅ¡kovams V. T. ir I. T., atitenka 54/100 dalys gyvenamojo namo, kas sudaro 101,345 kv.m., o atsakovei R.

G. atitenka 46/100 dalys gyvenamojo namo, kas sudaro 87,195 kv.m., taip pat atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės: ieÅ¡kovams dalį gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suformuojant butÄ , susidedantį iÅ¡ patalpų 2-1 (10,05 kv. m.), 2-2 (16,73 kv. m.), 2-3 (11,63 kv. m.), 2-4 (18,16 kv. m., 2-5 (8,79 kv. m.), 2-6 (12,41 kv. m.), 2-7 (3,65 kv. m.) su rÅ«sio patalpomis R-2 (5,48 kv. m.), R-3 (3,82 kv. m.), bei bendro naudojimo patalpomis R-l (3,87 kv. m.), R-4 (17,38 kv. m.), atsakovei R.

G., suformuojant butÄ , susidedantį iÅ¡ patalpų 1- 1 (22,51kv. m.), 1-2 (14,11 kv. m.), 1-3(5,38 kv. m.), 1-4 (13,36 kv. m.), 1-5 (8,52 kv. m.), 1-6 (5,08 kv. m.), R-5 (1,76 kv. m.), R-6 (2,46 kv. m.), R-7 (3,37 kv. m.), su bendro naudojimo patalpomis R-l (3,87 kv. m.), R-4 (17,38 kv. m.).Atsakovė R. G. byloje pateikė 2014 m. birželio 6 d. prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti bendraturčių – jos ir atsakovo MB „Miesto administratorius“ – naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , o 2014 m. lapkričio 5 d. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame pareiÅ¡kė reikalavimus ieÅ¡kovams V.

T. ir I. T.: nustatyti naujÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturčių pagal VÄ® Registrų centras Kauno filialas 2014 m. spalio 10 d. paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo tarp bendraturčių naudojimosi projektÄ , ieÅ¡kovams paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ - 193 kv. m., bei bendro naudojimo žemės sklypo dalimi „C” – 78 kv. m., atsakovei R. G. paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „B“ - 205 kv. m. ir bendro naudojimo žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „C” - 77kv. m.2015 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovai su atsakove sudarė taikos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių perskaičiavimo ir atidalijimo.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu (b.l.31-37, t. III) patvirtino tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių perskaičiavimo ir priklausomybės bendraturčiams, taip pat atidalijo ieÅ¡kovams ir atsakovams priklausančias namo dalis į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, bylÄ dalyje pagal ieÅ¡kovų I. T. ir V. T. ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendros nuosavybės nutraukė.Tuo pačiu 2015 m. birželio 19 d. sprendimu teismas patenkino atsakovės R.

G. prieÅ¡ieÅ¡kinį, pakeitė 2004 m. rugpjūčio 25 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ ir nustatė naujÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturčių pagal VÄ® Registrų centras Kauno filialo 2014 m. spalio 10 d. paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo tarp bendraturčių naudojimosi projektÄ : ieÅ¡kovams paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ - 193 kv. m., bei bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ - 78kv. m., atsakovei R.

G. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ - 205 kv. m. ir bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ - 77kv. m., iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovės naudai priteisė 653,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 10,02 Eur išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0553 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovams 271/553 žemės sklypo dalys, atsakovei 282/553 sklypo dalys.

Taip pat šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisė priklauso statiniai esantys, minėtame žemės sklype. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatyta, kad ieškovai 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 49/100 dalis gyvenamojo namo bei ½ dalį kitų statinių. Atsakovei priklausė 51/100 dalis gyvenamojo namo, 70/100 ūkinio pastato bei 1/2 dalis kitų statinių. Trečiajam asmeniui L. K. minėtame žemės sklype priklausė 30/100 ūkinio pastato.

Iki Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių (2013 m. rugpjūčio 6 d.) 49/100 gyvenamojo namo bei 1/2 kitų statinių (t. y. turtas dabar priklausantis ieÅ¡kovams) priklausė trečiajam asmeniui L. K.. Ginčo žemės sklypÄ R. G. ir L. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise 2004 m. birželio 23 d. įsigijo iÅ¡ valstybės pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį. Sutarties 3.5 punkte numatyta, kad sklype yra nustatytas žemės servitutas, kuris suteikia pastatų bendraturčiui leisti nemokamai eiti, važiuoti, aptarnauti bei remontuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato.

Tarnaujantis servitutas, kuriuo nustatoma teisė pastatų (duomenys neskelbtini) bendraturčiams neatlygintinai eiti, važiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų dalių ir jas prižiÅ«rėti bei remontuoti, nuo 2004 m. kovo 9 d. įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre. 2004 m. rugpjūčio 25 d. tarp L. A. (K.) ir atsakovės R. G. buvo sudaryta žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, pagal kuriÄ sklypas buvo padalintas į dvi dalis (224 m2 atiteko L.

A., 234 m2 atiteko R. G., bendram naudojimui palikta žemės sklypo dalis esanti po gyvenamuoju namu (95 m2). 2006 m. liepos 18 d. L. A. ir R. G. buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo, garažo ir ūkinio pastato rekonstrukcijai atlikti. 2008 m. balandžio 10 d. rekonstruotas gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti. Nuspręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, t.y. tenkindamas priešieškinį, teismas sprendime nurodė, kad atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi žemės sklypu kriterijų kontekste labiau atitinka visų dalyvaujančių byloje asmenų interesus, todėl yra pagrindo jį vertinti kaip pozityvesnį nei dabartinė naudojimosi žemės sklypu tvarka.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovai naudojasi pagal dabartinę naudojimosi tvarkÄ atsakovei paskirta žemės sklypo dalimi, esančia prie namo, todėl, teismo nuomone, naujas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas labiau atitinka faktinę žemės sklypo naudojimo tvarkÄ . Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas daro žalos ar nepagrįstai suvaržo jų teises, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (LR CK 1.5 str.).

Dėl nurodytų priežasčių ir pripažintina, kad atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas yra optimalesnis naudojimosi žemės sklypu variantas, todėl yra pagrindas nukrypti nuo esančios žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir patvirtinti naujÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (b.l.43-50, t. III) ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti jiems dalį nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme turėtų iÅ¡laidų ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkindamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus pakeitė daugiau negu deÅ¡imties metų tarp atsakovės ir buvusios bendraturtės notarine tvarka patvirtintÄ Å¾emės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ . Å i nustatyta tvarka buvo žinoma ieÅ¡kovams, ji buvo vienas iÅ¡Â pagrindinių kriterijų , įgyjant ieÅ¡kovams žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį.

Teismas faktiškai nepaisė ieškovų teisėtų lūkesčių, kadangi ieškovai 2014-04-11 sutartimi įgijo visas teises ir pareigas, kurias turėjo ankstesni žemės sklypo savininkai.2. Teismas netinkamai išanalizavo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, neatliko įrodymų tyrimo ir vertinimo pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, tik abstrakčiai nurodydamas, kad atsakovės pateiktas projektas yra optimalesnis, nei nustatyta tvarka notaro patvirtinta sutartimi, dėl ko keistina naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Todėl vertintina, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ . Atsakovė privalėjo ne tik pateikti įmanomÄ Â naudojimosi žemės sklypu projektÄ , bet ir įrodyti atsiradusias objektyvias aplinkybes, kurių pagrindu bÅ«tų galima keisti nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .3. Teismas neteisingai vertino 2004 m. birželio 23 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas, kuriose numatytas servitutas abiem tuometinėms bendraturtėms.

Å is servitutas buvo nustatytas tikslu kiekvienam bendraturčiui apeiti aplink pastatÄ , jį aptarnauti ar remontuoti. IÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių ir motyvų reikėjo keisti nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

4. Teismas sprendime nevertino fakto, kad nustačius naujÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovų atimamas jų naujai pastatytas Å¡iltnamis, bei jų iÅ¡dirbta žemė.5. Teismas sprendime nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kad atsakovė pirminiu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė keisti naudojimosi tvarkÄ dėl to, jog 2004 m. kovo 1 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas servitutas.

6. Teismas, pakeisdamas žemės naudojimosi naujÄ tvarkÄ , nepaisė, kad atsakovės siÅ«loma nustatyti naudojimosi tvarka ginčo žemės sklypu yra visiÅ¡kai neracionali ir pažeidžianti nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, principus ir bendrÄ sias taisykles, bei prieÅ¡tarauja teisėtai sudarytai ir vykdomai sutarčiai.7. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

8. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neteisingai taikė ir aiÅ¡kino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , kadangi visas atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų, neatsižvelgė į tai, kad byloje buvo pareikÅ¡tas ir ieÅ¡kinys, dėl kurio reikalavimų Å¡alys sudarė taikos sutartį. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 57-63, t. III) praÅ¡o apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimÄ , kaip pagrįstÄ ir teisėtÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė, siekdama atsikirsti į apeliacinio skundo argumentÄ dėl to, kad Å¡iltnamis patenka į ieÅ¡kovei paskirtÄ naudoti žemės sklypo dalį, Kauno apygardos teismui 2015 m. rugsėjo 23 d. pateikė naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2015 m. rugsėjo 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurį praÅ¡o prijungti prie bylos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovė, pateikusi 2015-07-31 atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , 2015-09-23 pateikė naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame, atsakovės teigimu, fiksuota, kad ieÅ¡kovų Å¡iltnamis nepatenka į atsakovės naudotino žemės sklypo pagal jos pasiÅ«lymÄ projektÄ dalį.

  CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visas faktines aplinkybes susijusias su statinių buvimu ir vieta sklype, dėl kurio naudojimosi sprendžiamas ginčas, atsakovė galėjo ir privalėjo įrodinėti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo priimti atsakovės pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ .

Atsakovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas jai grÄ Å¾intinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali bÅ«ti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl sprendžia tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, dėl kurios ieÅ¡kovai pateikė apeliacinį skundÄ , t.y. apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje byloje nesprendžia dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. apeliaciniu skundu neapskustos sprendimo dalies, kuria patvirtinta tarp Å¡alių sudaryta taikos sutartis dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių perskaičiavimo ir priklausomybės bendrtaurčiams, taip pat atidalytos ieÅ¡kovams ir atsakovei priklausančios namo dalys į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir šioje dalyje byla nutraukta.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamos Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalys, kuriomis pakeista 2004 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka ir nustatyta nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, taip pat priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei.Kauno apylinkės teismas apskųstu 2015 m. birželio 19 d. sprendimu patenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, pakeitė 2004 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ ir nustatė nauja žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturčių pagal VÄ® Registrų centras Kauno filialas 2014 m. spalio 10 d. atsakovės R.

G. siÅ«lymu paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo tarp bendraturčių naudojimosi projektÄ : ieÅ¡kovams paskyrė naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „A“ -193 kv. m., bei bendro naudojimo žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „C“ - 78kv. m., o atsakovei R. G. – žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „B“ - 205 kv. m. ir bendro naudojimo žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „C“ - 77kv. m. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ieÅ¡kovai.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovų apeliacinis skundas yra pagrįstas.

CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį. Tokio pobÅ«džio ginÄÄ byloje ir iÅ¡sprendė teismas pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, pakeisdamas bendraturčių susitarimu (sutartimi) nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .Teisėjų kolegijos vertinimu, visiÅ¡kai pagrįstai ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

IeÅ¡kovai apeliaciniams skunde teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010, yra iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai, reikÅ¡mingi teismams sprendžiant ginčijamus nustatytos žemės sklypo tvarkos pakeitimo tarp bendraturčių klausimus, taip pat kriterijai, į kuriuos bÅ«tina atsižvelgti nustatant naujÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Kasacinis teismas konstatavo, kad, nustačius naudojimosi tvarkÄ , atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiÅ¡kai, nei iÅ¡ dalies nepasibaigia.

Tai reiÅ¡kia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visÄ Å¾emės sklypÄ (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje M.

K. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-283/2005; kt.). Tačiau nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka bÅ«tų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys. Keičiant nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarti Å¡ie tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje K.

G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006); adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004); socialinės taikos ir proporcingumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z.

P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006); naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. A. G., J. G., bylos 3K-3-527/2007; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., M.

T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; kt.) ir kiti. Tačiau Å¡ie kriterijai taikomi tik juridiniams faktams, kurie atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, priėmimo, t. y. teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimas turi bÅ«ti pagrįstas objektyvia bÅ«tinybe, kuri atsirado po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas galiojančio teismo sprendimo res judicata principas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).Å ie iÅ¡aiÅ¡kinimai taip pat reikÅ¡mingi ir jais teismas turėtų vadovautis taip pat ir spręsdamas ginčus dėl pakeitimo naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nustatytos Å¡alių sutartimi, kuri patvirtinta notaro, tačiau priimdamas apskųstÄ jį 2015 m. birželio 19 d. sprendimÄ Kauno apylinkės teismas jais nesivadovavo.Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas, tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovės pateiktas naudojimosi tvarkos projektas yra optimalesnis, nei nustatyta tvarka notaro patvirtinta sutartimi, dėl ko keistina naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Teismas nenurodė, kokios aplinkybės ir kokiais įrodymais pagrįstos patvirtina, jog tikrai yra taip. Kokia objektyvia būtinybe pagrįstas sutartimi nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos keitimas iš teismo sprendimo neaišku.Bylos duomenimis nustatyta, kad naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarka yra reglamentuota Kauno apskrities viršininko 2004-03-31 įsakymu nustatytu servitutu, suteikiančiu teisę pastatų (duomenys neskelbtini) bendraturčiams neatlygintinai eiti, važiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų dalių, jas prižiūrėti bei remontuoti, taip pat vėliau – 2004-08-25 – tarp bendraturčių sutartimi įtvirtintu susitarimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (b.l. 80-85, t.

I). Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, jog turėtų bÅ«ti pakeista naudojimosi žemės sklypu tvarka dėl to, kad 2004-08-25 sutartis atsakovės buvo sudaryta su jos giminaite, kad po namo rekonstrukcijos padidėjo sklypo užstatymo plotas, kad atsakovės teises riboja nustatytas servitutas, teisėjų kolegijos vertinimu nesudaro pagrindo pripažinti, kad tikrai atsirado bÅ«tinybė pakeisti nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Nustatytas servitutas bendraturčiams suteikia teisę patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų dalių, jas prižiÅ«rėti bei remontuoti, todėl nėra bÅ«tinas bendro naudojimo žemės sÄ skaita suformuotas takas aplink namÄ , po rekonstrukcijos įrengta laiptinė yra ieÅ¡kovų naudojamojo žemės sklypo dalyje, tačiau jie dėl Å¡io pasikeitimo nepraÅ¡o keisti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima nesutikti su ieÅ¡kovų nuomone, kad keisti nusistovėjusiÄ , servitutu ir sutartimi nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantų argumentu, kad priimdamas apskųstÄ jį sprendimÄ teismas faktiÅ¡kai nepaisė ieÅ¡kovų teisėtų lÅ«kesčių, kadangi ieÅ¡kovai, kaip jie nurodė, 2014-04-11 sutartimi įgijo visas teises ir pareigas, kurias turėjo ankstesni žemės sklypo savininkai, jų lÅ«kesčiai buvo ir toliau naudotis žemės sklypu taip, kaip buvo nustatyta tarp ankstesnių bendraturčių sudaryta sutartimi.Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi žemės sklypu kriterijų kontekste labiau atitinka visų dalyvaujančių byloje asmenų interesus, todėl yra pagrindo jį vertinti kaip pozityvesnį nei dabartinė naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Tokios teismo iÅ¡vados taip pat nepagrįstos. IeÅ¡kovai tam prieÅ¡tarauja, todėl nenurodžius sprendime motyvų, kodėl teismas padarė tokias iÅ¡vadas, jos laikytinos elementariai nepagrįstomis.Teisėjų kolegija, pripažinusi, jog atsakovė neįrodė, kad yra objektyvi bÅ«tinybė keisti sutartimi įtvirtintÄ , faktinę ir per ilgus metus nusistovėjusiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , vertina, kad atsakovė pareiÅ¡kė nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį teismas privalėjo ne patenkinti, bet atmesti (CPK 263 str.). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir Å¡ioje dalyje priima naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Panaikinusi teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir priėmusi Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, teisėjų kolegija iÅ¡ naujo paskirsto pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovai turėjo 984,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ jų 879,62 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, likusios už pastato dalių paskaičiavimÄ , matavimus ir pan.. IeÅ¡kovai patys apeliaciniame skunde nurodo, kad praÅ¡o priteisti tik pusę iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, pripažįsta, jog pusė Å¡ių iÅ¡laidų yra susijusios su jų ieÅ¡kiniu, kurio dalyje byla buvo nutraukta patvirtinus tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, todėl jos neturėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteistinos 440 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidos, turėtos sumokant už advokato teisinę pagalbÄ (CPK 98 str.).Atmetus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).Pirmosios instancijos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ priteistinos taip pat iÅ¡ atsakovės.IeÅ¡kovai paduodami apeliacinį skundÄ sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio ir 350 Eur už teisinę pagalbÄ parengiant apeliacinį skundÄ , t.y. viso turėjo 391 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Patenkinus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ patenkinti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuriuo patenkintas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis ir pakeista tarp bendraturčių nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovės R.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovams V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 440 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų .Priteisti iÅ¡ atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 10,02 Eur (deÅ¡imt eurų ir 2 centus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. (Mokėti į valstybės biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo kodÄ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos, pajamų gavėjÄ â€“ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752)).Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartis dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių perskaičiavimo ir atidalijimo, ir byla dalyje pagal ieÅ¡kovų I.

T. ir V. T. ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendros nuosavybės nutraukta, palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovams V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 391 Eur (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                        Raimondas Buzelis Virginija Gudynienė Algimantas Kukalis