b10527c9-e6d4-47cf-8ed2-501922e9cfcd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-2716-596/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03378-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.5;55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Vitos Valeckaitės, dalyvaujant atsakovo atstovei O. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M. K. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėja M. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas arba VSDFV Vilniaus skyrius) 2019 m. gegužės 31 d. sprendimÄ Nr. (10.12) VPE_SP5-1111 „Dėl atsisakymo skirti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas M. K.” (toliau – VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas);

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV arba Fondo valdyba) 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimÄ Nr. (6.5) I-5819 „Dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. (10.12) VPE_SP5-1111“ (toliau – VSDFV sprendimas);

3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti pareiÅ¡kėjai kompensacijÄ už darbÄ ypatingomis sÄ lygomis už 1979 m. rugsėjo 19 d. – 1983 m. vasario 4 d., 1984 m. birželio 11 d. -1986 m. sausio 6 d., 1986 m. gegužės 8 d. -1986 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpius pareiÅ¡kėjai akcinėje bendrovėje „Ekranas“ (toliau – AB „Ekranas“ arba Panevėžio gamykla „Ekranas“) atliekant stiklo gaminių Å¡lifuotojos (graviruotojos) pareigas. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad 2019 m. gegužės 31 d. priimtu sprendimu atsakovas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl kompensacijos skyrimo už darbÄ AB „Ekranas“ ypatingomis darbo sÄ lygomis netenkino.

PareiÅ¡kėja dėl Å¡io atsakovo sprendimo pateikė skundÄ Fondo valdybai, kuri 2019 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti. Atsakovo sprendimas priimtas remiantis tuo, kad pareiÅ¡kėja neatitinka nė vienos iÅ¡ teisės gauti kompensacijÄ sÄ lygų, nustatytų Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 62 straipsnio 2 ir 5 dalyse, t. y. iki 1994 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėja nėra dirbusi darbų ypatingomis darbo sÄ lygomis, nurodytų SÄ raÅ¡e Nr. 1 arba SÄ raÅ¡e Nr.

2. Ä® pareiÅ¡kėjos darbo ypatingomis darbo sÄ lygomis laikÄ neįskaityti laikotarpiai, kai ji dirbo AB „Ekranas“: 1979 m. rugsėjo 19 d. – 1983 m. vasario 4 d., 1984 m. birželio 11 d. -1986 m. sausio 6 d. stiklo gaminių Å¡lifuotoja (graviruotoja), 1986 m. sausio 7 d. - 1986 m. gegužės 7 d. pagalbine darbininke ir 1986 m. gegužės 8 d. - 1986 m. rugpjūčio 27 d. stiklo gaminių Å¡lifuotoja (graviruotoja), nes Å¡ie darbai nenurodyti nei SÄ raÅ¡e Nr. 1, nei SÄ raÅ¡e Nr. 2; nuo 1983 m. vasario 5 d. - 1984 m. birželio 11 d., 1986 m. gegužės 28 d. - 1987 m. rugsėjo 30 d., kai ji buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, nes darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis darbo sÄ lygomis trukmę (Pensijų įstatymo 62 straipsnio 11 dalis).

Su atsakovo ir VSDFV priimtais sprendimais pareiÅ¡kėja nesutinka teigdama, kad minėti sprendimai yra formalÅ«s, nepagrįsti ir neteisėti, kadangi pareiÅ¡kėja nuo 1979 m. rugsėjo 19 d. – 1983 m. vasario 4 d., 1984 m. birželio 11 d. -1986 m. sausio 6 d., 1986 m. gegužės 8 d. - 1986 m. rugpjūčio 27 d., t. y. 5 metus 3 mėnesius 2 dienas, yra iÅ¡dirbusi stiklo Å¡lifuotoja (graviruotoja). Atkreipia dėmesį į tai, kad analogiÅ¡ku atveju 2019 m. kovo 6 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A-101-552/2019 yra pripažinęs, kad AB „Ekranas“ stiklo gaminių Å¡lifuotojos (graviruotojos) pareigybė ir darbo pobÅ«dis atitiko SÄ raÅ¡e Nr. 1 nurodytÄ darbo pobÅ«dį, todėl pareiÅ¡kėjos dirbtas analogiÅ¡kas darbas turi bÅ«ti įskaitytinas į darbo laikÄ kompensacijai už ypatingas darbo sÄ lygas gauti.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjos stiklo gaminių Å¡lifuotojos (pareigybės pavadinimas vėliau pakeistas į stiklo graviruotojos) darbas AB „Ekranas“ atitiko SÄ raÅ¡o Nr. 1 XV skyriaus „Stiklo, porceliano, fajanso gamyba“ 1 punktÄ â€žStiklo gamyba“. Veidrodžių, rÅ«Å¡inių, Å«kinių, medicininių indelių, taros indų, elektrotechnikos ir radiotechnikos gaminių gamyba. Darbininkai nurodytÄ pareigybę – „IÅ¡pÅ«stų dirbinių apdailininkas“, o tai, kad Å¡is darbas atitinka SÄ raÅ¡o Nr. 1 nurodytus darbus, patvirtina analogiÅ¡kame teisiniame ginče 2019 m. kovo 6 d. priimta LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-101-552/2019.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad dirbo pirmame stiklo ceche, 113 bare (tai plataus vartojimo gaminių baras), pÅ«stų stiklo (kriÅ¡tolo) indų gamyboje, namų apyvokos taurelių, taurių, vazų, vazelių ir pan. apdailintoja (Å¡lifuotoja, graviruotoja, nes graviravo, Å¡lifavo, poliravo, raižė su deimantiniu disku). Norint dirbti minėtÄ darbÄ , buvo bÅ«tina periodiÅ¡kai tikrintis sveikatÄ kasmet, kadangi darbas buvo susijęs su Å¡vininio ir barinio kriÅ¡tolo stiklo dulkėmis ir besisukančiais abrazyviniais diskais.

Pūstų stiklo gaminių apdailinimas (šlifavimas, graviravimas) vyko rankiniu būdu, valdant elektrines stakles su ašimi ant kurių pareiškėja prisukdavo deimantinius diskus su raktu ir varžtu. Pareiškėjai su pirštinėmis dirbti nebuvo įmanoma, plaukai turėjo būti surišti taip, kad neapsuktų diskas. Apdailintoja dirbti buvo rizikinga sveikatai ne tik dėl to, kad pareiškėja prisikvėpuodavo stiklo dulkių, bet ir todėl, kad būdavo momentų, jog išslysdavo indai iš rankų, atsisukdavo varžtai, nušokdavo diskai.

Deimantinių diskų diametras buvo nuo 2 iki 8 mm. Sandėlininkai pareiÅ¡kėjai pateikdavo iÅ¡pÅ«stus kriÅ¡tolo pusfabrikačius, kuriuos ji apdailindavo (suteikdavo prekinę iÅ¡vaizdÄ ), t. y. ant iÅ¡pÅ«stų stiklo gaminių pieÅ¡davo pieÅ¡inius pieÅ¡tukais, steklografais, o tada iÅ¡rėždavo ant kriÅ¡tolo nuo 1 mm iki 5 mm linijas. Besisukančius deimantinius diskus pačiai pareiÅ¡kėjai tekdavo ir užgalÄ sti. Apdailinant Å¡vininio, barinio kriÅ¡tolo stiklÄ bÅ«davo daug stiklo dulkių.

Stiklo gaminių Å¡lifuotojos (graviruotojos) dirbdavo dviem pamainomis, po 40 darbuotojų, o staklės stovėjo viena už kitos. Stiklo gaminių Å¡lifuotojos (graviruotojos) ir poliruotojos buvo tose pačiose patalpose. Atviros patalpos buvo su gaminių poliravimo rÅ«gÅ¡timis. Darbo metu buvo naudojamos guminės prijuostės, respiratoriai, skarutės. PareiÅ¡kėja už darbÄ ypatingomis (kenksmingomis) sÄ lygomis nemokamai gaudavo pienÄ , pektinÄ , taip pat buvo mokami papildomi priedai prie atlyginimų už ypatingas (kenksmingas) darbo sÄ lygas ir buvo suteikiamos ilgesnės atostogos (daugiau nei 28 kalendorinės dienos).

VieÅ¡ai prieinamoje literatÅ«roje nurodoma, kad kriÅ¡tolo sudėtyje buvo bario ir Å¡vino oksido, turinčių neigiamÄ poveikį žmogaus sveikatai, todėl akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjai darbo aplinkoje Å¡lifuojant (graviruojant) kriÅ¡tolo stiklÄ , buvo bario ir Å¡vino dalelių, kurios kenksmingos žmogaus sveikatai. Taigi, pareiÅ¡kėjos „stiklo gaminių Å¡lifuotojos“ ir „stiklo gaminių graviruotojos“ darbas buvo tiesiogiai susijęs su iÅ¡pÅ«stų stiklo gaminių apdailinimu.

Stiklo gaminį Å¡lifuoti reiÅ¡kia stiklo pavirÅ¡ių gludinti, tobulinti, gerinti, o stiklÄ raižyti – tai raižikliais raižyti reljefinį arba įgilintÄ pieÅ¡inį stikle. Taigi, stiklo Å¡lifavimas, graviravimas iÅ¡ esmės atitinka stiklo gaminių apdailinimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos „stiklo gaminių Å¡lifuotojos“ ir „stiklo gaminių graviruotojos“ darbas atitiko „iÅ¡pÅ«stų dirbinių apdailininkas“ darbÄ , nurodytÄ SÄ raÅ¡o Nr. 1 XV skyriaus „Stiklo, porceliano, fajanso gamyba“ 1 punkte „Stiklo gamyba“.

Veidrodžių, rÅ«Å¡inių, Å«kinių, medicininių indelių, taros indų, elektrotechnikos ir radiotechnikos gaminių gamyba. Darbininkai nurodytÄ pareigybę – „IÅ¡pÅ«stų dirbinių apdailininkas“. Cituoja teisinį reglamentavimÄ , įtvirtintÄ Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir nurodo, jog LVAT yra nurodęs, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas asmenų, kurių iki 1995 m. sausio 1 d. atliekamos darbo funkcijos buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, papildomas socialines garantijas, aiÅ¡kiai bei nedviprasmiÅ¡kai nurodė vadovautis Lietuvoje galiojusiais Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų SÄ raÅ¡ais Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau VSDFV teritoriniams skyriams minėtų sÄ rašų privaloma laikytis tik tiek, kiek yra pripažįstama, kad į juos expressis verbis įraÅ¡ytų pareigybių darbo aplinkoje vyravo sveikatai kenksmingi ir pavojingi rizikos veiksniai.

Lietuvos teismų praktikoje dėl kompensacijos skyrimo už darbÄ ypatingomis sÄ lygomis laikomasi nuostatos, jog siekiant nustatyti, ar asmuo dirbo ypatingomis sÄ lygomis, turi bÅ«ti vertinama ne darbo knygelėje įraÅ¡yta pareigybė, o faktiÅ¡kai egzistavusi situacija ir faktiÅ¡kai dirbtas darbas, t. y. darbuotojo darbo aplinka (darbo vieta, pobÅ«dis), kas reiÅ¡kia, jog pareigų pavadinimas gali nesutapti arba gali bÅ«ti ir iÅ¡ kelių ar keliolikos žodžių, tačiau privalu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar asmuo dirbo SÄ raÅ¡e Nr. 1 ir SÄ raÅ¡e Nr. 2 numatytus darbus, o ne aklai vadovautis formalia situacijos samprata ir nurodytomis pareigybėmis.

Cituoja Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. A1-422 40.1. punktÄ ir teigia, jog sprendžiant, ar pareiÅ¡kėja dirbo ypatingomis sÄ lygomis, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo turi vadovautis ne pareigybių apraÅ¡ymais, kurie gali bÅ«ti neteisingai arba nevisiÅ¡kai tiksliai įvardinti, bet visų pateiktų dokumentų visuma, patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, siekianti iÅ¡siaiÅ¡kinti faktiÅ¡kai egzistavusiÄ situacijÄ ir faktiÅ¡kai dirbtÄ darbÄ , t. y. darbuotojo darbo aplinkÄ (darbo vietÄ , pobÅ«dį), o ne įraÅ¡ytÄ pareigybę darbo knygelėje.

Teigia, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo sprendimus priėmė apsiribodami tik formaliu situacijos vertinimu, kadangi lingvistiÅ¡kai vertino darbo knygelėje įraÅ¡ytÄ pareigybę, o ne faktiÅ¡kai egzistavusiÄ situacijÄ ir faktiÅ¡kai dirbtÄ darbÄ (darbuotojo darbo aplinkÄ ), taip pat ignoravo 2019 m. kovo 6 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-101-552/2019, kurioje pripažinta, kad pareiÅ¡kėjos bendradarbės V. B. dirbtas stiklo gaminių Å¡lifuotojos (graviruotojos) darbas AB „Ekranas“ atitinka SÄ raÅ¡o Nr. 1 XV skyriaus „Stiklo, porceliano, fajanso gamyba“ 1 punkte „Stiklo gamyba“.

Veidrodžių, rÅ«Å¡inių, Å«kinių, medicininių indelių, taros indų, elektrotechnikos ir radiotechnikos gaminių gamyba. Darbininkai nurodytÄ pareigybę – „IÅ¡pÅ«stų dirbinių apdailininkas“. Pažymi, jog pareiÅ¡kėja buvo pateikusi ir raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ AB „Ekranas“ direktoriaus įsakymo Nr. 148-K kopijÄ , iÅ¡ kurio turinio aiÅ¡kiai matyti, kad pareiÅ¡kėja su V. B. buvo bendradarbės, dirbo tame pačiame stiklo ceche, 113 bare, pÅ«stų stiklo (kriÅ¡tolo) indų gamyboje, namų apyvokos taurelių, taurių, vazų, vazelių ir pan. apdailintojomis (Å¡lifuotojomis, graviruotojomis), todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja dirbo analogiÅ¡kÄ darbÄ , kaip ir minėta jos buvusi bendradabė, ir jų dirbtas darbas taip pat atitinka SÄ raÅ¡e Nr. 1 nurodytus darbus.

Tačiau tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo nepripažino pareiÅ¡kėjos dirbto stiklo gaminių Å¡lifuotojos (graviruotojos) darbo pagal SÄ raÅ¡Ä Nr.

1. PareiÅ¡kėjos teigimu, skundžiamus sprendimus priėmę subjektai nesiaiÅ¡kino reikÅ¡mingų kompensacijos už ypatingas sÄ lygas skyrimui aplinkybių, neįsigilino į realiai dirbto darbo pobÅ«dį, dėl ko padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad AB „Ekranas“ stiklo gaminių Å¡lifuotojos, stiklo graviruotojos pareigos nėra įvardytos SÄ raÅ¡uose Nr. 1 ir Nr. 2, todėl darbo stažas kompensacijai gauti neskaičiuojamas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui yra žinoma, kad AB „Ekranas“ stiklo gaminių Å¡lifuotojams (graviruotojams) buvo mokami priedai prie darbo užmokesčio, skiriami pieno produktai, suteikiamos ilgesnės atostogos, buvo privalomi periodiniai sveikatos patikrinimai, tačiau nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo į tai visiÅ¡kai neatsižvelgė, nors administracinių teismų praktikoje Å¡ios aplinkybės taip pat vertinamos kaip vienas iÅ¡ įrodymų, patvirtinančių, jog asmuo dirbo kenksmingomis sÄ lygomis.

Nurodo, kad Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Darbo įstatymų kodekso (toliau – LTSR Darbo įstatymų kodeksas), galiojusio nuo 1973 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. 181 straipsnyje buvo numatytos priemonės kenksmingomis sÄ lygomis dirbantiems asmenims (pieno ir kito gydomojo maisto davimas), papildomos atostogos (78 straipsnis), didesnis darbo apmokėjimas (94 straipsnis). Teigia, jog pareiÅ¡kėja atliko darbÄ kenksmingomis sÄ lygomis, tačiau tai, kad jos pareigos neatitiko SÄ raÅ¡o Nr. 1, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai konstatavo remdamiesi gramatiniu pareigybės pavadinimu darbo knygelės įraÅ¡o pagrindu, todėl tokie vertinimai pažeidžia asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ ta prasme, kad nevertinamas visų asmenų, dirbusių kenksmingomis sÄ lygomis stiklo, porceliano gamybos srityje darbo pobÅ«dis, intensyvumas ir trukmė nepriklausomai nuo pareigybės įraÅ¡o asmens darbo knygelėje.

Pažymi, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusio LTSR Darbo įstatymų kodekso 191 straipsnį moterims oficialiai buvo draudžiama dirbti kenksmingomis sÄ lygomis, todėl mano, kad moterų, faktiÅ¡kai dirbančių kenksmingomis sÄ lygomis, įraÅ¡ai darbo knygelėse neatspindėjo realios padėties, todėl ir pareiÅ¡kėjos darbo knygelėje galėjo bÅ«ti neteisingai nurodoma pareigybė. Cituoja teisinį reglamentavimÄ , įtvirtintÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje ir teigia, jog atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimti skundžiami sprendimai prieÅ¡tarauja aptartai teismų praktikai, yra neteisingi, prieÅ¡taringi ir nelogiÅ¡ki.

Be to, remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu ir teigia, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo privalėjo remtis jiems žinomo teismo precedentu, t. y. 2019 m. kovo 6 d. LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A-101-552/2019, kadangi bylų faktinės aplinkybės yra tapačios. PareiÅ¡kėja skunde praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl Pensijų įstatymo 62 straipsnio 5 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).

PareiÅ¡kėja ir jos atstovai į teismo posėdį, apie kurio datÄ , laikÄ bei vietÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, gautas pareiÅ¡kėjos atstovo advokato Antano Danieliaus praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjai ir jos atstovams nedalyvaujant. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad kompensacijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymo bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. A1-670. Pagal Å¡ių teisės aktų nuostatas teisę gauti kompensacijÄ turi asmenys, kurie iki 1994 m. gruodžio 31 d. nustatytÄ laikÄ dirbo darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis, nurodytus Lietuvoje galiojusiuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų SÄ raÅ¡uose Nr. 1 ir Nr. 2, patvirtintuose buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 1990 m. kovo 11 d.). PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. balandžio 10 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su praÅ¡ymu skirti jai kompensacijÄ , kuris, įvertinęs kompensacijos byloje esančius dokumentus, nustatė, kad pareiÅ¡kėja neatitinka nė vienos iÅ¡ teisės jÄ gauti sÄ lygų, nustatytų Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalyse, t. y. iki 1994 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėja nėra dirbusi darbų ypatingomis darbo sÄ lygomis, nurodytų SÄ raÅ¡e Nr. 1 arba SÄ raÅ¡e Nr.

2. Ä® pareiÅ¡kėjos darbo ypatingomis darbo sÄ lygomis laikÄ neįskaityti laikotarpiai, kai ji dirbo AB „Ekranas“: 1979 m. rugsėjo 19 d. – 1983 m. vasario 4 d., 1984 m. birželio 11 d. -1986 m. sausio 6 d. stiklo gaminių Å¡lifuotoja (graviruotoja), 1986 m. sausio 7 d. - 1986 m. gegužės 7 d. pagalbine darbininke ir 1986 m. gegužės 8 d. - 1986 m. rugpjūčio 27 d. stiklo gaminių Å¡lifuotoja (graviruotoja), nes Å¡ie darbai nenurodyti nei SÄ raÅ¡e Nr. 1, nei SÄ raÅ¡e Nr. 2; nuo 1983 m. vasario 5 d. - 1984 m. birželio 11 d., 1986 m. gegužės 28 d. - 1987 m. rugsėjo 30 d., kai ji buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, nes darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis darbo sÄ lygomis trukmę (Pensijų įstatymo 62 straipsnio 11 dalis).

PareiÅ¡kėja VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimÄ dėl atsisakymo skirti kompensacijÄ apskundė Fondo valdybai, kuri 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pagrįstai minėtÄ sprendimÄ naikinti atsisakė, motyvuodama, kad tam nėra teisinio pagrindo. Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad jis privalėjo atsižvelgti į 2019 m. kovo 16 d. LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A-101-552/2019 suformuotÄ praktikÄ , nes minėta nutartis teisines pasekmes sukelia tik toje byloje dalyvaujančioms proceso Å¡alims ir nėra privaloma valstybės institucijoms.

Pažymi, kad minėtoje administracinėje byloje sprendžiant ginÄÄ buvo vertinami liudytojų parodymai, AB „Ekranas“ bankroto administratoriaus parengtos pažymos apie tos bylos pareiÅ¡kėjos darbÄ kenksmingomis sÄ lygomis duomenys, minėtos administracinės bylos ir Å¡ios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas (toliau – ir kompensacija) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymo 62 straipsniu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670, pagal kuriuos teisę gauti kompensacijÄ turi asmenys, kurie iki 1994 m. gruodžio 31 d. nustatytÄ laikÄ dirbo darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis, nurodytus Lietuvoje galiojusiuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡uose Nr. 1 ir Nr. 2, patvirtintuose buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Iki 1995 m. sausio 1 d. pensijos buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymu ir TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintais Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Valstybinių pensijų įstatymo 8 straipsnyje buvo nustatyta, kad teisę gauti senatvės pensijÄ turi darbininkai ir tarnautojai: vyrai – sulaukę 60 metų ir turintys ne mažesnį kaip 25 metų darbo staÅ¾Ä ; moterys – sulaukusios 55 metų ir turinčios ne mažesnį kaip 20 metų darbo staÅ¾Ä .

Cituoja teisinį reglamentavimÄ , įtvirtintÄ Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnyje ir Pensijų įstatymo 62 straipsnyje, nurodo, kad kompensacijos pradėtos skirti ir mokėti nuo 1995 m. sausio 1 d., kadangi nuo Å¡ios datos įsigaliojęs Pensijų įstatymas panaikino visas iki tol buvusias lengvatas skiriant pensijas, tarp jų – ir galimybę gauti pensijÄ anksčiau, dar iki sukankant senatvės pensijos amžių – lengvatinę pensijÄ . Kaip nurodė pirmiau, bÅ«tent tokia galimybe iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo (iki 1994 m. gruodžio 31 d.) galėjo pasinaudoti kenksmingomis sÄ lygomis dirbę asmenys.

SÄ raÅ¡e Nr. 1 ir SÄ raÅ¡e Nr. 2 buvo nustatytas baigtinis gamybos Å¡akų, darbų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡as, suteikiantis teisę pasinaudoti galimybe iÅ¡eiti į pensijÄ anksčiau. Nuo 1995 m. sausio 1 d. asmenims, kurie iki pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimo jau buvo įgiję teisę gauti lengvatinę pensijÄ (t. y. buvo tuometinių teisės aktų nustatyta tvarka įgiję visÄ reikalaujamÄ staÅ¾Ä , dirbdami kenksmingomis sÄ lygomis), bet dėl amžiaus nespėjo Å¡ia teise pasinaudoti, buvo pradėtos skirti ir mokėti kompensacinės iÅ¡mokos – kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas.

Kaip ir iki 1994 m. gruodžio 31 d., taip ir Å¡iuo metu, nustatant, ar asmuo įgijo teisę gauti kompensacijÄ , vadovaujamasi SÄ raÅ¡ais Nr. 1 ir Nr. 2 ir SSRS Ministrų Tarybos Valstybinio darbo ir darbo užmokesčio komiteto ir VisasÄ junginės Profesinių SÄ jungų Centro Tarybos (toliau – VPSCT) Sekretoriato iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl SÄ rašų taikymo. Pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , nustatantį teisę gauti kompensacijos dalį, asmenys, kurie dėl amžiaus iki 1994 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgiję teisės gauti senatvės pensijÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, yra geresnėje padėtyje, nei asmenys, kurie Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto laiko nebuvo iÅ¡dirbę – senatvės pensijos lengvatinėmis sÄ lygomis jiems nebuvo skiriamos.

Pažymi, jog pagal pareiÅ¡kėjos kompensacijos bylos dokumentus, 1979 m. rugsėjo 19 d. – 1987 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu ji dirbo AB „Ekranas“. 1979 m. rugsėjo 19 d. – 1983 m. vasario 4 d., 1984 m. birželio 11 d. – 1986 m. sausio 6 d. ir 1986 m. gegužės 8 d. – 1986 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpiais ji dirbo stiklo gaminių Å¡lifuotoja ir stiklo graviruotoja. Å ios pareigybės neįtrauktos į SÄ raÅ¡Ä Nr. 1 ir SÄ raÅ¡Ä Nr. 2, todėl minėti laikotarpiai negali bÅ«ti įskaityti į pareiÅ¡kėjos darbo laikÄ kompensacijai gauti.

Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėja 2019 m. liepos 16 d. skunde Fondo valdybai teigė, kad stiklo gaminių Å¡lifuotojo ir stiklo graviruotojo darbas AB „Ekranas“ atitiko sÄ raÅ¡Ä Nr. 1 XV skyriaus „Stiklo, porceliano, fajanso gamyba“ nurodytÄ pareigybę – „IÅ¡pÅ«stų dirbinių apdailininkas, tačiau šį teiginį patvirtinančių dokumentų ji nepateikė nei VSDFV Vilniaus skyriui, nei Fondo valdybai. Nesutikdamas su pareiÅ¡kėjos argumentais, teigia, jog ginčo, kuris buvo sprendžiamas LVAT administracinėje byloje Nr. A-101-552/2019, ir pareiÅ¡kėjos keliamo ginčo faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl Fondo valdyba nusprendė, jog pareiÅ¡kėjos argumentas įskaityti į darbo laikÄ kompensacijai gauti 1979 m. spalio 1 d.

– 1986 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpį, atsižvelgus į teismų suformuotÄ praktikÄ , atmestinas kaip nepagrįstas. Darbų, nurodytų SÄ raÅ¡uose Nr. 1 ir Nr. 2, pareiÅ¡kėja nedirbo, Fondo valdyba nustatė, jog pareiÅ¡kėja neturi teisės gauti kompensacijÄ . Todėl Fondo valdyba 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pagrįstai konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė skirti pareiÅ¡kėjai kompensacijÄ ir kad tenkinti pareiÅ¡kėjos 2019 m. liepos 16 d. skundo reikalavimus panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 31 d. sprendimÄ , įskaityti į jos darbo laikÄ kompensacijai gauti 1979 m. spalio 1 d.

– 1986 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpį ir paskirti kompensacijÄ nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos darbo 1979 m. rugsėjo 19 d. – 1983 m. vasario 4 d., 1984 m. birželio 11 d. – 1986 m. sausio 6 d. ir 1986 m. gegužės 8 d. – 1986 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpiais trukmė yra 5 metai 3 mėnesiai 2 dienos. Taigi net tuo atveju, jei minėtais laikotarpiais pareiÅ¡kėja bÅ«tų dirbusi darbus, nurodytus SÄ raÅ¡e Nr. 1, teisės į kompensacijÄ ar jos dalį ji vis tiek neturėtų, nes 5 metų 3 mėnesių 2 dienų nepakanka kompensacijai skirti, o 1988-1994 m. laikotarpiu, pagal kurį galėtų bÅ«ti nustatyta jos teisė į kompensacijos dalį, ji Panevėžio gamykloje „Ekranas“ nedirbo.

Nurodo, jog visi raÅ¡ytiniai dokumentai – pareiÅ¡kėjos darbo knygelių įraÅ¡ai, AB „Ekranas“ gamyklos direktoriaus 1981m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 227-K, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgiant į atliekamo darbo pobÅ«dį, Stiklo c. Nr. 1 plataus vartojimo baro darbininkų, graviruojančių plataus vartojimo gaminius, specialybės pavadinimas „Stiklo gaminių Å¡lifuotojas“ pakeistas į specialybės pavadinimÄ â€žStiklo graviruotojas“, paneigia skundo teismui teiginius, kad pareiÅ¡kėja dirbo apdailininke.

Dar kartÄ akcentuoja, jog pareiÅ¡kėja jokių dokumentų, paneigiančių jos darbo knygelėje padarytus įraÅ¡us arba patvirtinančių, kad ji dirbo apdailininke, nepateikė nei VSDFV Vilniaus skyriui, nei Fondo valdybai, nei teismui. Pažymi, kad pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ne visi asmenys, dirbę kenksmingomis darbo sÄ lygomis, turi teisę į kompensacijÄ , o tik tie, kurie atitinkamÄ laikÄ dirbo darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis, nurodytus SÄ raÅ¡e Nr. 1 ir SÄ raÅ¡e Nr.

2. Cituoja LTSR Darbo įstatymų kodekso 191 straipsnio 1 §, pažymi, kad Darbo komiteto ir VPSCT Prezidiumo 1978 m. liepos 25 d. nutarimu patvirtintas Moterims draudžiamų sunkių ir kenksmingų darbų, profesijų ir darbų sÄ raÅ¡as, taip pat nustatytos minėto SÄ raÅ¡o taikymo sÄ lygos ir tvarka“ ir teigia, kad darbai AB „Ekranas“ nepriskirtini požeminiams darbams, kad SÄ raÅ¡uose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytus darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis dirbusiems asmenims Pensijų įstatymo 62 straipsnyje nustatytos lengvatos ne tik vyrams, bet ir moterims, ir tai paneigia pareiÅ¡kėjos teiginius, kad „moterų, faktiÅ¡kai dirbančių kenksmingomis sÄ lygomis darbo knygelėse įraÅ¡ai neatspindėjo realios padėties, todėl ir įraÅ¡ai pareiÅ¡kėjų darbo knygelėse galėjo bÅ«ti neteisingai nurodomos pareigybės“.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio datÄ , laikÄ bei vietÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, todėl byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiÅ¡kėjai skirti kompensacijÄ dėl darbo kenksmingomis (ypatingomis) sÄ lygomis bei VSDFV sprendimo, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo netenkino pareiÅ¡kėjos skundo dėl atsakovo sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

PareiÅ¡kėjos ir atsakovų atstovų paaiÅ¡kinimais, byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su 2019 m. balandžio 10 d. praÅ¡ymu dėl kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas skyrimo, kuriuo prašė skirti jai kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas už 1979 m. rugsėjo 19 d. – 1987 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį AB „Ekranas“ atliekant stiklo gaminių Å¡lifuotojos (graviruotojos) pareigas, kurios atitinka SÄ raÅ¡Ä Nr.

1. VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. (10.12) VPE_SP5-1111 „Dėl atsisakymo skirti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas M. K.“ atsisakė skirti pareiÅ¡kėjai kompensacijÄ , nes ji neatitinka nė vienos iÅ¡ teisės jÄ gauti sÄ lygų, nustatytų Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalyse. VSDFV Vilniaus skyrius minėtu sprendimu nustatė, kad pareiÅ¡kėja iki 1994 m. gruodžio 31 d. nėra dirbusi darbų ypatingomis darbo sÄ lygomis, nurodytų SÄ raÅ¡e Nr. 1 arba SÄ raÅ¡e Nr.

2. Ä® pareiÅ¡kėjos darbo ypatingomis darbo sÄ lygomis laikÄ neįskaityti laikotarpiai, kai ji dirbo AB „Ekranas“: 1979 m. rugsėjo 19 d. – 1983 m. vasario 4 d., 1984 m. birželio 11 d. - 1986 m. sausio 6 d. stiklo gaminių Å¡lifuotoja (graviruotoja), 1986 m. sausio 7 d. - 1986 m. gegužės 7 d. pagalbine darbininke ir 1986 m. gegužės 8 d. - 1986 m. rugpjūčio 27 d. stiklo gaminių Å¡lifuotoja (graviruotoja), nes Å¡ie darbai nenurodyti nei SÄ raÅ¡e Nr. 1, nei SÄ raÅ¡e Nr. 2; 1983 m. vasario 5 d. - 1984 m. birželio 11 d., 1986 m. gegužės 28 d. - 1987 m. rugsėjo 30 d., kai ji buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, nes darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis darbo sÄ lygomis trukmę.

PareiÅ¡kėja 2019 m. liepos 16 d. kreipėsi į Fondo valdybÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimÄ ir paskirti jai kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas už 1979 m. rugsėjo 19 d. – 1983 m. vasario 4 d., 1984 m. birželio 11 d. – 1986 m. sausio 6 d. ir 1986 m. gegužės 8 d. – 1986 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpius AB „Ekranas“ atliekant stiklo gaminių Å¡lifuotojos (graviruotojos) pareigas, kurios atitinka SÄ raÅ¡Ä Nr.

1. Fondo valdyba 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5820 „Dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. (10.12) VPE_SP5-1111“ nusprendė, kad tenkinti pareiškėjos 2019 m. liepos 16 d. skundo reikalavimus nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos darbo knygelėje KT-I Nr. 0341535 nurodyta, jog ji Panevėžio gamykloje „Ekranas“ nuo 1979 m. rugsėjo 19 d. iki 1987 m. rugsėjo 30 d. dirbo stiklo gaminių šlifuotoja ir stiklo graviruotoja. Iš Panevėžio gamyklos „Ekranas“ direktoriaus 1974 m. kovo 20 d.

įsakymo Nr. 93-k priedėlio Nr. 1 kopijos matyti, kad gamyklos „Ekranas“ cecho Nr. 1 plataus vartojimo gaminių bare, kuriame dirbo pareiÅ¡kėja, buvo dvi atskiros pareigybės – stiklo gaminių apdailintojo ir stiklo gaminių Å¡lifuotojo. IÅ¡ Panevėžio „Ekrano“ gamyklos direktoriaus 1981 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 227-K „Apie stiklo cecho Nr. 1 plataus vartojimo gaminių baro darbininkų specialybių pakeitimÄ â€œ § 1 matyti, jog Stiklo c. Nr. 1 plataus vartojimo baro darbininkų, graviruojančių plataus vartojimo gaminius, specialybės pavadinimas „Stiklo gaminių Å¡lifuotojas“ pakeistas į specialybės pavadinimÄ â€žStiklo graviruotojas“, pagrindas: darbų ir darbininkų vieningas tarifinis kvalifikacinis žinynas 1969 m. laida Nr.

44. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pensijų įstatymo 62 straipsnyje ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. A1-422) (toliau – Nuostatai), 41.1 punkte įtvirtintos specialiosios teisės normos bei Å¡iose normose blanketiniu bÅ«du nurodyto buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtinto Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sÄ rašų Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatos.

Pagal Pensijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalį gauti kompensacijas už ypatingas darbo sÄ lygas suteikiama teisė asmenims, kuriems iki 1994 m. gruodžio 31 d. nebuvo paskirta senatvės ar iÅ¡tarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė iÅ¡moka už ypatingas darbo sÄ lygas, taip pat asmenims, kuriems užsienio valstybėje nebuvo mokama pensija arba kitokia nuolatinio pobÅ«džio kompensacinė iÅ¡moka už darbÄ ypatingomis sÄ lygomis ir kurie dirbo Å¡iame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sÄ lygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas.

Teisė gauti socialinio draudimo pensijÄ Å¡iems asmenims suteikiama bendra Å¡iame įstatyme nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenims, iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbusiems požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis ir karÅ¡tuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų SÄ raÅ¡e Nr. 1, taip pat kitus darbus sunkiomis sÄ lygomis, nurodytus SÄ raÅ¡e Nr. 2: vyrams, iÅ¡dirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į SÄ raÅ¡Ä Nr. 1, kompensacija iÅ¡mokama už 10 metų Nuostatų 41.1. papunktyje nustatyta, kad kompensacijos asmenims, kurie iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2–4 dalyse nustatytÄ laikÄ darbus, numatytus atitinkamuose Lietuvoje galiojusiuose darbų ir profesijų SÄ raÅ¡uose, skiriamos ir mokamos Å¡ia tvarka: vyrams, dirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis ir karÅ¡tuosiuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų SÄ raÅ¡e Nr. 1, patvirtintame buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kompensacijos skiriamos ir mokamos pagal Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ už 10 metų.

Vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, teisę gauti kompensacijÄ už darbÄ ypatingomis sÄ lygomis turi moterys, kurios iki 1994 m. gruodžio 31 d. nustatytÄ laikÄ dirbo darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis, numatytus Lietuvoje galiojusiuose SÄ raÅ¡uose Nr. 1 ir Nr. 2 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). SÄ raÅ¡o Nr. 1 XV skyriaus „Stiklo, porceliano, fajanso gamyba“ 1 punktÄ â€žStiklo gamyba“. Veidrodžių, rÅ«Å¡inių, Å«kinių, medicininių indelių, taros indų, elektrotechnikos ir radiotechnikos gaminių gamyba.

Darbininkai nurodytÄ pareigybę – „IÅ¡pÅ«stų dirbinių apdailininkas“. PareiÅ¡kėja teigia, kad ji 1979 m. rugsėjo 19 d. – 1983 m. vasario 4 d., 1984 m. birželio 11 d. – 1986 m. sausio 6 d. ir 1986 m. gegužės 8 d. – 1986 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpiais dirbdama stiklo gaminių Å¡lifuotoja (vėliau - stiklo gaminių graviruotoja), realiai dirbo kenksmingomis sÄ lygomis SÄ raÅ¡o Nr. 1 XV skyriaus prasme ir faktiÅ¡kai atitinka Å¡io skyriaus 1 punkte nurodytÄ â€žIÅ¡pÅ«stų dirbinių apdailininko“ pareigybę.

Vadovaujasi Nuostatų 40.1. papunkčiu ir teigia, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo turi vadovautis ne pareigybių apraÅ¡ymais, kurie gali bÅ«ti neteisingai arba nevisiÅ¡kai tiksliai įvardinti, bet visų pateiktų dokumentų visuma, patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis siekianti iÅ¡siaiÅ¡kinti faktiÅ¡kai egzistavusiÄ situacijÄ ir faktiÅ¡kai dirbtÄ darbÄ , t. y. darbuotojo darbo aplinkÄ (darbo vietÄ , pobÅ«dį), o ne įraÅ¡ytÄ pareigybę darbo knygelėje. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, jog jos darbas gamykloje „Ekranas“ stiklo gaminių Å¡lifuotoja ir stiklo graviruotoja savo pobÅ«džiu ir kenksmingumu atitinka SÄ raÅ¡e Nr. 1 nurodytÄ stiklo gaminių apdailintojo darbÄ , ir nurodo, kad 1979 m. rugsėjo 19 d.

– 1983 m. vasario 4 d., 1984 m. birželio 11 d. – 1986 m. sausio 6 d. ir 1986 m. gegužės 8 d. – 1986 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpiais, kai pareiÅ¡kėja dirbo AB „Ekranas“ stiklo gaminių Å¡lifuotoja ir stiklo graviruotoja, į darbo laikÄ kompensacijai gauti neįskaitytas, nes Å¡ios pareigybės nenurodytos nei SÄ raÅ¡e Nr. 1, nei SÄ raÅ¡e Nr.

2. Vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra sÄ lygos kurti naujÄ precedentÄ ar nukrypti nuo paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-142-822/2017).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtinas LVAT sprendimas analogiÅ¡koje administracinėje bylose, kurioje ratio decidendi iÅ¡ esmės sutampa bei kurioje suformuluotos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės, aktualios ir reikÅ¡mingos nagrinėjamai bylai. LVAT teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog sprendžiant dėl kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas suteikimo ir vertinant dirbtÄ darbÄ , turėjo bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvoje galiojusiais SÄ raÅ¡ais Nr. 1 ir Nr. 2, kurie buvo patvirtinti buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Pagal SÄ raÅ¡o Nr. 1 XV skyrių „Stiklo, porceliano, fajanso gamyba“ 1 punkto nuostatas iÅ¡vardintos pareigybės, siejamos su stiklo gamyba. LVAT 2012 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-1996/2012 ir 2015 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje A-1062-756/2015 nurodė, jog sÄ raÅ¡ai įvardija tik pareigybes, o ne atliekamÄ darbÄ , neiÅ¡vardindami pareigybei priskiriamų funkcijų. IÅ¡ to seka, kad teisę gauti kompensacijÄ pareiÅ¡kėja galėtų įgyti nustačius, kad ji atitinkamÄ laikÄ dirbo tiesiogiai SÄ raÅ¡e Nr. 1 numatytÄ darbÄ , nors jos pareigybė ir skyrėsi nuo iÅ¡vardintų SaraÅ¡e Nr.1.

Be kita ko, LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama iÅ¡ esmės panašų ginÄÄ , pažymėjo, jog patvirtintos formos darbo knygelės rekvizitai nereikalavo nurodyti darbuotojo profesijÄ , ar tiksliai įvardinti darbuotojo pareigas pagal atitinkamų pramonės Å¡akų specifikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2336/2011; 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje A-1062-756/2015). LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad socialinės apsaugos srityje negali bÅ«ti teikiamas prioritetas teisės formai (pareigų pavadinimas SÄ raÅ¡e Nr. 1), neatsižvelgiant į teisės normos turinį, jos tikslÄ (faktiÅ¡kai atlikto darbo pobÅ«dį, sÄ lygas, kenksmingumÄ nusakančius požymius ir trukmę) ir tokiu bÅ«du negali sutrukdyti asmeniui gauti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1062-756/2015. Kaip jau minėta, pareiškėja AB „Ekranas“ 1979 m. rugsėjo 19 d. – 1983 m. vasario 4 d., 1984 m. birželio 11 d. – 1986 m. sausio 6 d. ir 1986 m. gegužės 8 d. – 1986 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpiais stiklo gaminių šlifuotoja ir stiklo graviruotoja. Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. B. patvirtino, kad kartu su pareiškėja nuo 1979 m. dirbo kartu Panevėžio gamykloje „Ekranas“.

Ji dirbo nuo 1970 m. rugsėjo 21 d. iki 1986 m. rugsėjo 8 d. apdailintoja A pamainoje, pareiÅ¡kėja dirbo iki 1986 m., tik kitoje pamainoje. Kiekvienoje pamainoje dirbo po 11 žmonių. 1986 m. gamykla buvo uždaryta. Darbo sÄ lygos buvo kenksmingos, nes į kriÅ¡tolo masę buvo dedamas Å¡vinas. Jos raižydavo, graviruodavo gaminį, todėl pasklisdavo dulkės, kurios patekdavo į plaučius. Kartu su dulkėmis į plaučius patekdavo ir Å¡vinas. Darbo metu jos dėvėjo kaukes, tačiau dulkių buvo labai daug, o ventiliatoriaus nebuvo.

Tokiomis pačiomis sÄ lygomis dirbo ir pareiÅ¡kėja. Dėl kenksmingų darbo sÄ lygų nemokamai gaudavo pieno, atostogos bÅ«davo prailgintos. Darbo knygelėse nurodyta, jog dirbo Å¡lifuotojomis, graviruotojomis: vienos piešė ant gaminio, kitos jį raižydavo gaminį, tačiau visos dirbo vienodÄ darbÄ , todėl kuo skyrėsi apdailininkės ir Å¡lifuotojos, nežino. Be to, iÅ¡ į bylÄ pateiktos 1980 m. balandžio 3 d. Panevėžio gamyklos „Ekranas“ direktoriaus įsakymo Nr. 148-K kopijos matyti, kad pareiÅ¡kėja su V.

B. nuo 1979 m. dirbo tame pačiame stiklo ceche, 113 bare, stiklo gaminių šlifuotojomis. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atkreipė dėmesį, kad iš AB „Ekranas“ direktoriaus 1974 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 93-k priedėlio Nr. 1 kopijos matyti, kad gamyklos „Ekranas“ cecho Nr. 1 plataus vartojimo gaminių bare, kuriame dirbo ir pareiškėja, buvo dvi atskiros pareigybės – stiklo gaminių apdailintojo ir stiklo gaminių šlifuotojo (pastarosios pareigybės pavadinimas nuo 1981 m. liepos 1 d. pakeistas į „stiklo graviruotojas“).

Atsižvelgiant į tai, mano, kad skyrėsi ir Å¡iose pareigybėse dirbusių asmenų darbo pobÅ«dis, todėl nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, jog jos darbas AB „Ekranas“ stiklo gaminių Å¡lifuotoja ir stiklo graviruotoja savo pobÅ«džiu ir kenksmingumu atitinka SÄ raÅ¡e Nr. 1 nurodytÄ stiklo gaminių apdailintojo darbÄ . IÅ¡ į bylÄ pateiktos darbo knygelės matyti, kad pareiÅ¡kėja dirbo stiklo gaminių Å¡lifuotoja ir stiklo graviruotoja nuo 1979 m. rugsėjo 19 d. iki 1987 m. rugsėjo 30 d., teismo posėdyje liudytoja V.

B. patvirtino, kad kartu su pareiÅ¡kėja AB „Ekranas“ minėtu laikotarpiu dirbo stiklo gaminių Å¡lifuotoja ir stiklo graviruotoja. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija yra pripažinusi, kad 1979 m. rugsėjo 21 d. - 1986 m. rugpjūčio 16 d. pareiÅ¡kėjos V. B. darbas stiklo gaminių Å¡lifuotoja ir graviruotoja iÅ¡ esmės atitiko SÄ raÅ¡o Nr.1 XV skyriaus 1 punkte nurodytas iÅ¡pÅ«stų gaminių apdailininko pareigas, todėl Å¡io darbo laikotarpis turėtų bÅ«ti pripažintas suteikiančiu teisę į kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-101-552/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisinį reguliavimÄ , teismo praktikÄ panaÅ¡ioje byloje, nesutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos darbas AB „Ekranas“ stiklo gaminių Å¡lifuotoja ir stiklo graviruotoja savo pobÅ«džiu ir kenksmingumu atitinka SÄ raÅ¡e Nr. 1 nurodytÄ stiklo gaminių apdailintojo darbÄ . Vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, teisę gauti kompensacijÄ už darbÄ ypatingomis sÄ lygomis turi moterys, kurios iki 1994 m. gruodžio 31 d. nustatytÄ laikÄ , t.y. 7,5 metų dirbo darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis, numatytus Lietuvoje galiojusiuose SÄ raÅ¡uose Nr. 1 ir Nr. 2 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Pensijų įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenims, iÅ¡dirbusiems ne mažiau kaip pusę Å¡io straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo sÄ lygas gauti, iÅ¡mokama kompensacijos dalis, proporcinga dirbtam laikui. Jei kompensacijai gauti reikia iÅ¡dirbti Å¡iame straipsnyje nurodytomis sÄ lygomis ne mažiau kaip 10 metų (moterims – 7,5 metų), kompensacijos daliai gauti ne mažiau kaip pusė Å¡io laiko turi bÅ«ti dirbta 1988-1994 m.; jei reikia iÅ¡dirbti 15 metų, ne mažiau kaip pusė Å¡io laiko turi bÅ«ti dirbta 1986-1994 m.; jei reikia iÅ¡dirbti 20 metų, ne mažiau kaip pusė Å¡io laiko turi bÅ«ti dirbta 1983-1994 m.; jei reikia iÅ¡dirbti 25 metus, ne mažiau kaip pusė Å¡io laiko turi bÅ«ti dirbta 1980-1994 m.; jei reikia iÅ¡dirbti 30 metų, ne mažiau kaip pusė Å¡io laiko turi bÅ«ti dirbta 1978-1994 m.

Kaip minėta, iÅ¡ į bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjos darbo knygelės įrašų matyti, kad pareiÅ¡kėja dirbo stiklo gaminių Å¡lifuotoja ir stiklo graviruotoja nuo 1979 m. rugsėjo 19 d. iki 1987 m. rugsėjo 30 d. Kitų darbų, suteikiančių teisę į kompensacijÄ , pagal pateiktus dokumentus, pareiÅ¡kėja nedirbo. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog visas pareiÅ¡kėjos stažas ypatingomis sÄ lygomis yra 5 metai 3 mėnesiai ir 2 dienos (neįskaityti 1983 m. vasario 5 d. - 1984 m. birželio 11 d. ir 1986 m. rugpjūčio 28 d. - 1987 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiai, kuomet pareiÅ¡kėjai buvo suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos, nes darbo laikas kompensacijai gauti apsakaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sÄ lygomis trukmę (Pensijų įsatymo 62 straipsnio 11 dalis), t. y. nepakankamas kompensacijai gauti, o 1988-1994 m. laikotarpiu pareiÅ¡kėja nedirbo ypatingomis darbo sÄ lygomis, kaip to reikalauja įstatymas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasi Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Nuostatų 41.1 papunkčio reikalavimais, daro iÅ¡vadÄ , jog VSDVF Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. (10.12) VPE_SP5-1111 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjai skirti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas. Kadangi VSDVF Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 10.12) VPE_SP5-1111 ir VSDFV 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5819 yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti, remiantis pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėja skunde suformulavo praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Pensijų įstatymo 62 straipsnio 5 dalies atitikimo Konstitucijai, nurodydama, jog skiriant kompensacijas už ypatingas darbo sÄ lygas vieniems asmenims skaičiuijamas darbo stažas iki par 1944 m. gruodžio 31 d., o kitiems asmenims - 1988 - 1994 m. laikotarpiu, nors tarp Å¡ių asmenų nėra jokių skirtumų. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį praÅ¡ymÄ , pirmiausia pažymi, kad ABTÄ® 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Ä®statymo prieÅ¡taravimo Konstitucijai faktas gali bÅ«ti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

AiÅ¡kinant Å¡iÄ proceso teisės normÄ , akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui. Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiÅ¡kinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012). Pabrėžtina, kad pagal KonstitucijÄ pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ Konstituciniame Teisme yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (baigiamÄ jį aktÄ ). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį TeismÄ , turi bÅ«ti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieÅ¡taravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

IÅ¡ Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo praÅ¡yme pateiktÄ nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieÅ¡taravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobÅ«džio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, bet privalo aiÅ¡kiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, o savo pozicijÄ dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiÅ¡kiai suformuluotais teisiniais argumentais.

PrieÅ¡ingu atveju teismo praÅ¡ymas iÅ¡tirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai ir kt.). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja, siekdama pagrįsti savo abejonę dėl Pensijų įstatymo 62 straipsnio 5 dalies atitikties Konstitucijai, nepateikė teisinių argumentų, kurie patvirtintų bÅ«tinybę Å¡ioje byloje kreiptis į Konstitucinį TeismÄ tam, kad byla bÅ«tų teisingai iÅ¡nagrinėta, o apsiribojo bendro ir deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais dėl minėto įstatymo nuostatų neteisingumo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo Pensijų įstatyme nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams.

PareiÅ¡kėja skunde taip pat praÅ¡o priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ atmetus, sprendimas nėra priimamas pareiÅ¡kėjos naudai, todėl praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos M. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jolita Rasiukevičienė Henrikas Sadauskas Vita Valeckaitė