2021-03-24 Nr. AB-6052-3-61-3-01858-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2763-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01858-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 28.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (8.1)TP-19-T-2662-5269 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą skirti jam nemokamą teisinę pagalbą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba Sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti nemokamą teisinę pagalbą pagal ankstesnį jo prašymą. Pareiškėjo vertinimu, Tarnyba neteisėtai rėmėsi argumentu, jog jo atžvilgiu policijos pareigūnų A. V. ir E. T. veiksmai buvo teisėti, kadangi pareigūnai veikė neteisėtai, todėl pareiškėjo veiksmų negalima įvardyti kaip pasipriešinimo pareigūnų atžvilgiu. Pareigūnų reikalavimų parodyti asmens tapatybės dokumentus pareiškėjas negalėjo įvykdyti, nes dokumentų su savimi neturėjo. Pareiškėjo manymu, pareigūnai neturėjo teisės įeiti į jo draugo butą, kadangi joks incidentas bute nevyko. Dėl šios priežasties jis pareigūnų ir nenorėjo įleisti į butą, todėl ir mosavo rankomis. Mosavimas rankomis įėjimui į butą pareigūnams iš esmės netrukdė. Pareiškėjas nesuprato, kodėl tik jis buvo išvežtas į policijos komisariatą, nors iš trijų asmenų, vieno asmens veiksmai visiškai nesiskyrė nuo jo, o kitas – įvykio kaltininkas įžeidinėjo kaimynus ir spjaudėsi. Pareiškėjo manymu, jei jis ir būtų nepaklusęs, tai būtų pateisinama. Dviem pareigūnams jį suimti nebūtų jokių problemų ir tam nebuvo jokio pagrindo parversti jį ant lovos bei suduoti 20 smūgių. Be to, jis ir pats neatsisakė vykti į policijos komisariatą.

3. Pareiškėjas nurodė, jog jei Tarnyba būtų klausimą sprendusi kompetentingai, nebūtų priėmusi jo atžvilgiu Sprendimo, kol dar yra nepasibaigęs ikiteisminis tyrimas ir neapklaustas nei vienas liudininkas, t. y. apie padarytos veikos pobūdį turėjo būti sprendžiama tik atlikus išsamų ir objektyvų tyrimą. Be to, Tarnybai nebuvo pagrindo remtis Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato atsakymu. Tarnyba turi suvokti, jog yra ir meluojančių bei viršijančių savo įgaliojimus pareigūnų. Tarnyba turėjo pareikalauti papildomų paaiškinimų, kadangi ne visi ikiteisminiai tyrimai yra atliekami kompetentingai.

4. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Tarnyba nurodė, jog pareiškėjas, siekdamas kreiptis į teismą dėl policijos pareigūnų jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jį sumušus, Tarnybai pateikė Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 2510/2019(01). Specialisto išvadoje nurodyta, kad pareiškėjui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Būtent šiuo pagrindu pareiškėjas siekė prisiteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas pažymėjo, jog savo kompetencijos ribose turi nustatyti, ar pareiškėjo prašyme ir pateiktuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialiosios ir proceso teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos pareiškėjo reikalaujamo procesinio dokumento parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus.

6. Atsakovas gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. pranešimą (reg. Nr. (2.2)NO-l-5655), kuriame buvo nurodyta, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30917-19 pagal (duomenys neskelbtini). Tarnyba atkreipė dėmesį, jog antrinė teisinė pagalba dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš policijos pareigūnų gali būti teikiama tik tada, kai yra konstatuota, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Tiek sprendimo priėmimo metu atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, tiek pareiškėjo kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą metu pareiškėjas nebuvo pateikęs Tarnybai dokumentų, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika ir minėti policijos pareigūnai yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjui nepateiktus reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, Tarnyba nenustatė, kad atsirado civilinė atsakomybė, t. y. nėra duomenų, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, taip pat nėra duomenų, kad dėl galimai neteisėtų veiksmų būtų atsiradusi turtinė ar neturtinė žala, todėl Tarnyba konstatavo, kad nėra teisinių prielaidų kreiptis į teismą.

7. Tarnybos manymu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl Tarnybos priimtas Sprendimas yra nepagrįstas, kokios teisės normos buvo pažeistos. Pareiškėjo pateikti teiginiai vertintini kaip pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Atsakovas akcentavo, jog Sprendimas neužkerta pareiškėjui kelio kreiptis į Tarnybą pakartotinai, teisėsaugos institucijoms nustačius, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo P. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (8.1)TP-19-T-2662-5269 (b. l. 4–5), kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Tarnybai skirti pareiškėjui nemokamą teisinę pagalbą jo interesams ginti.

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. (2.2) VTP-1-2662 suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog siekia kreiptis į teismą dėl policijos pareigūnų pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jį sumušus (b. l. 27–32).

11. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (2.2)NO-2- 5046 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, prašydama per 10 darbo dienų pateikti informaciją ar yra pradėtas, vykdomas ar baigtas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymo, ar pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl policijos pareigūnų A. V. ir E. T. veiksmų (b. l. 43).

12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Tarnyba buvo informuota, jog minėtame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30917-19 pagal (duomenys neskelbtini) (b. l. 44).

13. Tarnyboje 2019 m. rugsėjo 23 d. gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad antrinė teisinė pagalba jam reikalinga pradėtame ikiteisminiame tyrime. Tarnyba, įvertinusi pateiktus dokumentus ir kitus turimus duomenis, 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-3986-15355 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30917-19, kurioje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas) (b. l. 44).

14. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-asis skyrius 2020 m. sausio 29 d. nutarimu nutraukė Ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, požymių (b. l. 17–20).

15. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) administracinėje byloje Nr. 12-1488-595/2020 priėmė 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Tarnybą išnagrinėti jo 2019 m. rugpjūčio 16 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Teismas minėtame sprendime nurodė, jog Tarnyba nebuvo išsprendusi pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 16 d. prašyme nurodyto reikalavimo dėl antrinės teisinės pagalbos jam teikimo civiliniame procese, siekiant prisiteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

16. Tarnyba, vykdydama aukščiau minėtą VAAT sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 16 d. prašymą ir priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą dėl policijos pareigūnų, anot pareiškėjo, padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jį sumušus.

17. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 15 d.) 9 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais, 18 straipsniu, 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl policijos pareigūnų padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jį sumušus. Pareiškėjas, kaip įrodymą, jog jis buvo sumuštas policijos pareigūnų, Tarnybai pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 25 d. specialisto išvadą Nr. G 2510/2019(01), kurioje konstatuota, jog P. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 36–38).

18. Remdamasis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, teismas akcentavo, kad antrinė teisinė pagalba dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš policijos pareigūnų Tarnybos gali būti teikiama pareiškėjui tik tada, kai būtų pagrindas konstatuoti, kad policijos pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisėti.

19. Teismas pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog Tarnyboje buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. pranešimas, kuriame nurodyta, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30917-19 pagal (duomenys neskelbtini). Todėl teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir 6.249 straipsnio 1 dalimi, nebuvo nustatyta, kad atsirado civilinė atsakomybė, t. y. nėra duomenų, kad policijos pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisėti, taip pat nėra duomenų, kad dėl galimai neteisėtų veiksmų būtų atsiradusi jam turtinė ar neturtinė žala, todėl nėra teisinių prielaidų kreiptis į teismą.

20. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nors pareiškėjo atžvilgiu minėtas Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme administracinio nusižengimo byloje Nr. A 18.-4789-270/2019 buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui už administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini), yra skirta (duomenys neskelbtini). Minėtu teismo nutarimu konstatuota, jog: „(duomenys neskelbtini)“.

21. Taigi Tarnyba turėjo teisę vertinti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą ir perspektyvumą, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, pareiškėjui atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad jo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas yra neperspektyvus.

22. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas Įstatyme numatytu pagrindu (11 str. 7 d. 2 p.; 18 str. 2 d.), Tarnyba pagrįstai ir teisėtai ginčijamu Sprendimu nesuteikė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos, Sprendime aiškiai nurodyti atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindai ir priežastys, išaiškinta jų apskundimo tvarka, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus.

23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. 24. Pareiškėjas P. A. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių aplinkybių. Pareigūnai pareiškėją įstūmė į butą, pargriovė ant lovos ir mušė, o pareiškėjas tik gynėsi. Dokumento, kurio pareiškėjas neturėjo, neparodymas, negali būti laikomas nepaklusimu. Pareiškėjas pažymi, kad jam apylinkės teismo skirta bauda – tik teisėjo neteisingas sprendimas, nuobauda nepatvirtina, kad pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti.

26. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnyba pažeidė lygiateisiškumo principą, nes iš jo nepriėmė elektroninio prašymo, o iš kitų priima. Pareiškėjui nepagrįstai nebuvo suteikta teisinė pagalba siekiant apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą, kuriuo remdamasis padarė atitinkamas išvadas, laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje ir teismų praktikoje nuformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių. Tarnyba mano, kad pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui apskundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (8.1)TP-19-T-2662-5269 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Tarnybą skirti pareiškėjui nemokamą teisinę pagalbą.

30. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo P. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, manydamas, kad teismas neįvertino svarbių aplinkybių. Pareiškėjas nesutinka su vertinimu, jog jis nepakluso policijos pareigūnams, mano, kad jam apylinkės teismo skirta bauda – tik teisėjo neteisingas sprendimas, nuobauda nepatvirtina, kad pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti. Pareiškėjas taip pat mano, kad jam nepagrįstai nebuvo suteikta teisinė pagalba siekiant apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Pareiškėjo skundžiamas Sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

34. Pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reguliuoja Įstatymas. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4367-415/2019).

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą, tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013; 2017 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017). Atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4367-415/2019).

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog antrinė teisinė pagalba, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog siekiamas inicijuoti ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturėtų teisinės perspektyvos (žr., pvz., 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3162-756/2020; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4950-502/2020).

37. Taigi šiuo atveju Tarnyba turėjo teisę vertinti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir ar atstovavimas tokioje byloje bus perspektyvus. Tokio vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrą vėliau atlieka teismas, jei asmuo skundžia Tarnybos sprendimus. Tai atliekama ir šioje byloje.

38. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus ir kitus duomenis, pareiškėjo Tarnybai teiktų prašymų ir kitų dokumentų turinį, sprendžia, jog nagrinėjimu atveju Tarnyba skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo atstovavimas byloje nėra perspektyvus, kadangi pareiškėjas iš esmės nepateikė ir byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos ir pagrindas kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

39. Pareiškėjas siekė gauti teisinę pagalbą, kad galėtų kreiptis į teismą dėl policijos pareigūnų pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jį sumušus, tačiau nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A 18.-4789-270/2019 priimtu 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pareiškėjui už administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini), skirta (duomenys neskelbtini), nes „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo buvo prašoma pateikti papildomus duomenis, ar yra pradėtas, vykdomas ar baigtas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymo, ar pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl policijos pareigūnų A. V. ir E. T. veiksmų (b. l. 43). Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė nei Tarnybai, nei nagrinėjant bylą teisme ir nenurodė jokių aplinkybių, kodėl negalėtų kreiptis dėl, jo manymu, neteisėtų pareigūnų veiksmų, kad būtų pradėti atitinkami tyrimai. Taigi, viena vertus, sutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad minėtas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimas savaime nepatvirtina pareigūnų veiksmų teisėtumo pareiškėjo atžvilgiu, kita vertus, pareiškėjas jokių pareigūnų neteisėtus veiksmus įrodančių duomenų nei Tarnybai, nei teismui nepateikė. Nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, pareiškėjui atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad jo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas yra neperspektyvus.

40. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui surinkus reikiamus duomenis (pvz., atlikus tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų veiksmų ir pan.), jis turi teisę kreiptis į Tarnybą pakartotinai ir prašyti įvertinti situaciją iš naujo.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat mano, kad jam nepagrįstai nebuvo suteikta teisinė pagalba siekiant apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

42. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotas ir teismo priimtas nagrinėti skundas. Šiame skunde pareiškėjas kreipėsi tik dėl konkretaus Tarnybos sprendimo (2020 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. (8.1)TP-19-T-2662-5269) panaikinimo, kitų pareiškėjo atžvilgiu priimtų Tarnybos sprendimų neskundė. Todėl Tarnybos atsisakymas suteikti teisinę pagalbą, siekiant apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan