b0ff29c7-4d8f-4fe0-9cdf-e0b4bb8b64a5 · Vilniaus apygardos teismas

          Civilinė byla Nr. 2S-463-619/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02347-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija: 74.1.;121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. sausio 31 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) L. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

M. ieÅ¡kinį atsakovui L. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui ir iÅ¡laikymo skolos priteisimo, turto padalinimo ir atsakovo L. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. M. dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė:

Ginčo esmė                            pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, 2012 m. birželio 8 praÅ¡ymu ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovÄ gyventi skyrium. Teismo 2012 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. birželio 11 d. nutartimis ieÅ¡kovės praÅ¡ymai buvo atmestini.             2012 m. spalio 25 d. įvykusio teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė su Å¡alių nepilnamečiu vaiku, gimusiu 2007 m., jau tris mėnesius gyvena sodo name atskirai nuo atsakovo dėl jo agresyvumo, ieÅ¡kovė taip pat nurodė, kad artimiausiu metu (atÅ¡alus orams) ketina persikelti gyventi į butÄ pas savo tėvus.

Atsakovas neneigė, kad tris mėnesius jis vienas gyvena bute (duomenys neskelbtini)– 16, kuriame iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo gyveno visa Å¡eima – atsakovas, ieÅ¡kovė ir jų nepilnametis sÅ«nus. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis nemoka už butui teikiamas komunalines paslaugas, nes nėra savininkas ir visos sutartys dėl komunalinių paslaugų sudarytos su ieÅ¡kove. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė               Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovÄ L.

M., gyvenantį (duomenys neskelbtini), gyventi skyrium, t.y. iÅ¡sikėlus iÅ¡ pastato (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad byloje paaiÅ¡kėjusios naujos aplinkybės – ieÅ¡kovė kartu su nepilnamečiu vaiku negyvena Å¡eimos gyvenamojoje patalpoje, kad iki tol buvusioje Å¡eimos patalpoje ((duomenys neskelbtini)) atsakovas gyvena vienas, kuris sÄ moningai nemoka (komunalinių) mokesčių už naudojimÄ si butu, sudaro pagrindÄ konstatuoti ginčo Å¡alių nepilnamečio vaiko teisių į bÅ«stÄ ir įprastÄ â€“ saugiÄ gyvenimo aplinkÄ , pažeidimÄ .

Teismas sprendė, kad tokio pažeidimo konstatavimui neturi įtakos ta aplinkybė, kad šalių nepilnametis vaikas iš šeimos gyvenamosios vietos išsikėlė kartu su motina jos iniciatyva, nes ieškovės išsikėlimas yra nulemtas konfliktinių santykių su atsakovu. Esant tokiai situacijai, kad ginčo šalys dėl tarpusavio konfliktiškų santykių nemato galimybių gyventi ir kai šalių nepilnametis (penkerių metų amžiaus) išsikelia kartu su motina iš sau įprastos gyvenamosios aplinkos, teismas sprendė, kad turi būti prioritetiškai ginamos būtent šio vaiko teisės ir teisėti interesai.

Pažymėjo, kad teismas neturi duomenų, kad Å¡alių nepilnametis vaikas galėtų ilgesnį laikÄ gyventi Å¡eimos gyvenamojoje patalpoje vien tik su atsakovu (be motinos pagalbos), todėl teismas nesprendžia dėl vaiko interesų gynimo įpareigojant ieÅ¡kovę gražinti vaikÄ gyventi Å¡eimos bute kartu su atsakovu. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu abi Å¡alys paaiÅ¡kino, kad atsakovas praeityje jau buvo ne sykį iÅ¡sikėlęs laikinai gyventi iÅ¡ Å¡eimos gyvenamųjų patalpų.

Dėl to teismas sprendė, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko interesais pritaikius laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – atsakovo įpareigojimÄ gyventi skyrium, - atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus neadekvačiai pažeisti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai            Atskiruoju skundu L. M. teismo praÅ¡o panaikini Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-21 nutartį. Nurodo, kad jokios grėsmės nei vaikui, nei ieÅ¡kovei, atsakovo gyvenimas pastate adresu (duomenys neskelbtini)Vilnius nesukelia.

Atsakovo teigimu, jis negirtauja, vaiko neskriaudžia. Vaikas ir ieÅ¡kovė gali laisvai ir nevaržomai įsikelti pas jį ir gyventi kartu. Be to, pateikus ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo teismui ieÅ¡kovė pastate (duomenys neskelbtini)Vilnius gyveno dar tris mėnesius, kol pati nieko neverčiama pasiėmusi vaikÄ iÅ¡važiavo iÅ¡ namų palikdama atsakovÄ ir Å¡eimÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir neleido nuolatos matytis su vaiku. IeÅ¡kovo teigimu, nors jis su ieÅ¡kove konfliktuoja, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti pažeidžiama jo konstitucinė teisė į nuosavybę.

BÅ«stas priklauso jiems su ieÅ¡kove bendrai, vietos ten yra pakankamai (97 kv. m.), bÅ«tų užtekę tik jį įpareigoti nesiartinti prie ieÅ¡kovės. Apelianto teigimu, jis neturi jokio kito bÅ«sto nuosavybės teise ir jokios kitos gyvenamosios patalpos. IeÅ¡kovė gyveno savo tėvų sodo name, kuris pritaikytas ir žiemÄ gyventi, o apeliantas, jo teigimu, lieka be gyvenamosios patalpos.            Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o atmesti atsakovo L. M. 2012-11-12 atskirÄ jį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-31 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-3502-905/2012.

Pažymi, kad atsakovas neneigia, kad ieÅ¡kovei buvo prakirsta galva ir sumuÅ¡ta nugara, tačiau tai vadina atsitiktinumu, nes neva prieÅ¡ pastumdamas ieÅ¡kovę jÄ Ä¯spėjo. Atsakovas 2012-04-21 kilusio konflikto metu prieÅ¡ ieÅ¡kovę panaudojo fizinį smurtÄ . Pažymi, kad fizinis bei emocinis smurtas buvo panaudotas ir prieÅ¡ mažametį vaikÄ . Po Å¡ių įvykių ieÅ¡kovė 2012-04-23 kreipėsi į Vilniaus miesto 3 PK, kuriame 2012-06-10 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo smurtinių veiksmų, padarytų kÅ«no sužalojimų bei turto naikinimo.

Taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas 2012-08-16 nutarimu iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės 2012-08-06 pareiÅ¡kimÄ reg. Nr. ROIK 0112000430676. Nutarime nustatyta, kad atsakovo veiksmuose buvo įžvelgta nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d. požymių, kadangi ieÅ¡kovei nuvykus į savo butÄ (duomenys neskelbtini)– 16, Vilniuje, ji pamatė apgadintÄ kompiuterio stalÄ , stacionarų kompiuterį, monitorių, kolonėles ir muzikinį centrÄ .

Nagrinėjamos bylos aspektu svarbu paminėti vaiko teisę bÅ«ti apsaugotam nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Nagrinėjamu atveju smurtas Å¡eimoje gali padaryti žalos tiek ieÅ¡kovei, tiek jos mažamečiam sÅ«nui, kuriam yra apsunkinama psichologinė atmosfera Å¡eimoje, turinti neigiamos įtakos nepilnamečio raidai. Nurodo, kad Å¡iuo metu atsakovas laiko vaikui daugiau nebeskiria, labai retai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ pasimatyti su juo, vaiko bÅ«tinumas pas tėvÄ ilgiausiai užtrunka dvi valandas.

Be to, atsakovas niekuomet nepasirÅ«pina, kad atvažiavęs sÅ«nus bÅ«tų pavalgydintas arba vaikui bÅ«na pateikiamas maistas, kurio jis pagal savo amžių ir pomėgį visiÅ¡kai nevalgo, t.y. atsakovas nesugeba ir nesupranta kaip reikia rÅ«pintis mažamečiu vaiku, kÄ patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžiant klausimÄ pirmosios instancijos teisme dėl ieÅ¡kovo priverstinio iÅ¡keldinimo. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso sutuoktiniams bendrai.

Å is butas yra įsigytas už ieÅ¡kovės asmenines lėšas, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, santuokos metu buvo iÅ¡pirktas tik Å«kinis pastatas ir pradėta buto rekonstrukcija apjungiant butÄ su Å«kiniu pastatu. Atsižvelgiant į atsakovo smurto protrÅ«kius bei neigiamÄ požiÅ«rį į Å¡eimÄ , ieÅ¡kovė pagrįstai mano, kad dėl objektyvių priežasčių vaiko tėvas, motina ir jų nepilnametis sÅ«nus negali gyventi kartu įprastoje Å¡eimos gyvenamojoje patalpoje. IeÅ¡kovo teisės ir interesai nebus pažeisti, kadangi atsakovas visada gali gyventi pas tėvus, kurie kviečia jį kartu gyventi, trijų Å¡imtų kvadratinių metrų ploto name, esantį adresu Paukščių tako g. 39 Vilniuje, kuriame ieÅ¡kovas gyveno iki santuokos sudarymo.

Pažymi, kad ir teismo posėdžio metu pats pripažino, kad prieÅ¡ santuokÄ gyvenamoji vieta jam nebuvo problema. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).                 Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ieÅ¡kovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ä®statyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ .

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). CK 3.65 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Å ių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – bÅ«tinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus.

CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – pagrįstų aplinkybių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nukentės vaikų ar vieno iÅ¡ sutuoktinio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, buvimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė su nepilnamečiu vaiku negyvena Å¡eimos gyvenamojoje patalpoje, kad iki tol buvusioje Å¡eimos patalpoje (duomenys neskelbtini) atsakovas gyvena vienas, kuris sÄ moningai nemoka komunalinių mokesčių už naudojimÄ si butu.

Darė iÅ¡vadÄ , kad kai ginčo Å¡alys dėl tarpusavio konfliktiÅ¡kų santykių nemato galimybių gyventi kartu ir kai Å¡alių nepilnametis vaikas iÅ¡sikelia kartu gyventi su mama iÅ¡ sau įprastos gyvenamosios aplinkos, teismas sprendė, kad turi bÅ«ti prioritetiÅ¡kai ginamos bÅ«tent Å¡io vaiko teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Kaip minėta, sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo Å¡eimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieÅ¡ vaikus ar kitÄ sutuoktinį fizinę ar kitokiÄ prievartÄ , todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui.

Taigi Å¡i laikinoji apsaugos priemonė apima ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir vieno sutuoktinio interesų apsaugÄ , jei Å¡is Å¡eimoje patiria psichologinį ar fizinį smurtÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė I. M. nurodė, kad atsakovas kelia grėsmę ne tik jos, bet ir vaiko sveikatai, nes jos atžvilgiu naudojo fizinį bei psichologinį smurtÄ , yra smurtavęs ir prieÅ¡ vaikus, taigi smurtas Å¡eimoje gali padaryti žalos tiek ieÅ¡kovei, tiek jos mažamečiam sÅ«nui, kuriam yra pasunkinama psichologinė atmosfera Å¡eimoje.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovė keletÄ kartų kreipėsi į policijos institucijas dėl to, kad atsakovas namuose konfliktuoja bei kelia grėsmę jai ir nepilnamečiui sÅ«nui (b.l. 32 – 35, 41 – 42, 89 – 90). IÅ¡ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2012-08-16 nutarime pažymėta, kad L. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. (turto sunaikinimas ar sugadinimas) požymių.

Taip pat pažymėtina, kad iÅ¡ 2012 m. spalio 25 d. protokolo matyti, kad atsakovas neneigia aplinkybės, kad ieÅ¡kovei buvo sužeista nugara bei pakauÅ¡is, ko pasekmėje ji buvo iÅ¡vežta į gydymo įstaigÄ (b.l. 86). Taigi Å¡ie įrodymai paneigia atsakovo atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, kad jokios realios grėsmės nei vaikui, nei ieÅ¡kovei jo gyvenimas pastate (duomenys neskelbtini), nesukelia. Atsižvelgdamas į byloje surinktÄ medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra realus pagrindas teigti, kad Å¡alių santykiams esant konfliktiÅ¡kiems, taip pat kol sprendžiamas ginčas, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti teiktinas prioritetas vaiko saugios socialinės aplinkos užtikrinimui.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra realus pagrindas taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovÄ gyventi skyrium nuo Å¡eimos.            Atsakovas atskirajame skunde taip pat įrodinėja, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones bus pažeidžiama jo konstitucinė teisė į nuosavybę – atsakovo teigimu, bÅ«stas priklauso jam su ieÅ¡kove bendrai, jis neturi jokio kito nuosavybės teise priklausančio bÅ«sto, gyvenamosios patalpos.

Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais nesutinka ir pažymi, kad pritaikyta laikinÄ ja apsaugos priemone nepaneigiama atsakovo teisė į buto nuosavybę, o tik atsakovas įpareigotinas gyventi skyrium iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad LR CK 3.65 str. 2 d. 1 p., įtvirtinantis praÅ¡omÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – sutuoktinio įpareigojimÄ gyventi skyrium, imperatyviai neapibrėžia sÄ lygų, kada ji galėtų bÅ«ti taikoma, tačiau paprastai Å¡i laikinoji apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi atskirai nuo Å¡eimos.

IeÅ¡kovė kartu su atsiliepimu teismui pateikė įrodymus (ieÅ¡kovės I. M. ir jos sutuoktinio motinos A. M. susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu medžiagÄ ), kurie liudija, kad susiklosčius konfliktinėms aplinkybėms Å¡eimoje atsakovas turėtų galimybę gyventi skyrium nuo Å¡eimos, kadangi atsakovo motina A. M. sutiko, kad sÅ«nus gyventų pas jÄ (b.l. 113 – 114). Å i aplinkybė leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turi galimybę gyventi skyrium nuo Å¡eimos ir kad laikinosios apsaugos priemonės (atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium) taikymas yra Å¡ioje byloje bÅ«tinas, nes tai yra vienintelė galimybė apsaugoti ieÅ¡kovės ir Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus interesus.

           Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, teisingai aiÅ¡kino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ reglamentuojančias proceso teisės nuostatas Å¡eimos bylose, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                             Andrutė Kalinauskienė