b0ff13e1-9ae3-494f-b65f-5d7f9bdbd552 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-723-390/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14944-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 14.3.17; 14.7; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. P. ir atsakovės UAB „Envija“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19221-638/2014 pagal ieškovo T.

P. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Envija“ dėl neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės kompensacijos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ ir kitų su Å¡iais reikalavimais susijusių mokėjimų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas T. P. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Envija“ 31 100 Lt iÅ¡eitinę kompensacijÄ , 4 277 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo nesumokėtos 35 377 Lt sumos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos (b. l. 3–12, t. 1).

Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, 2009 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovas ėjo UAB „Envija“ direktoriaus pareigas. Darbo sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikui, darbdavys įsipareigojo darbuotojui mokėti 4 605,26 Lt (su mokesčiais) darbo užmokestį. 2011 m. sausio mėnesį darbo sutarties sÄ lyga dėl darbo užmokesčio dydžio buvo pakeista ir nuo 2011 m. vasario mėnesio alga buvo sumažinta iki 4 277 Lt, kuri tokia ir liko iki darbo sutarties nutraukimo.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 3 d. tarpusavio su UAB „Envija“ susitarimu parašė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ pareigų ir inicijavo visuotinį akcininkų susirinkimÄ , kuriame bÅ«tų svarstomas bendrovės direktoriaus atleidimo ir kito direktoriaus paskyrimo klausimas. UAB „Envija” visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko 2013 m. gruodžio 11 d., kuriame buvo nuspręsta atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų nuo 2013-12-31. 2013 m. gruodžio 30 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarė susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, kurio pagrindu susitarė darbo sutartį, sudarytÄ 2009 m. lapkričio 9 d., nutraukti nuo 2013-12-31.

Sudarytu susitarimu UAB „Envija“ įsipareigojo ne vėliau kaip darbo sutarties nutraukimo dienÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, taip pat kitas priklausančias iÅ¡mokėti sumas. Tame pačiame susitarime buvo numatyta, jog UAB „Envija“ įsipareigoja iki 2014 m. kovo 4 d., bet kokiu atveju ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 15 d., iÅ¡mokėti 31 100 Lt iÅ¡eitinę kompensacijÄ . Atsakovė kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir kitas sumas iÅ¡mokėjo 2014 m. sausio 7 d., tačiau susitarime numatytos 31 100 Lt iÅ¡eitinės kompensacijos neiÅ¡mokėjo nei iki 2014 m. kovo 4 d., nei iki 2014 m. birželio 15 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui T. P. iÅ¡ atsakovės UAB „Envija“ 31 000 Lt (8 978,22 Eur) iÅ¡eitinės kompensacijos, 250,50 Lt (72,54 Eur) palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (31 250,50 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-08-14) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 664 Lt (481,93 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Envija“ 935 Lt (270,79 Eur) žyminio mokesčio ir 15 Lt (4 Eur) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (b. l. 116–120, t. 1).Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2009 m. lapkričio 9 d. sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pradėjo eiti atsakovės UAB „Envija“ direktoriaus pareigas (b. l. 14–16, t. 1). 2013-12-03 ieÅ¡kovas įmonės akcininkams pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ einamų pareigų nuo 2013-12-31 (b. l. 21, t. 1).

UAB „Envija“ visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2013-12-11, buvo priimtas sprendimas atleisti ieÅ¡kovÄ T. P. iÅ¡ UAB „Envija“ direktoriaus pareigų nuo 2013-12-31 ir direktoriumi paskirti kitÄ asmenį (b. l. 23–24, t. 1). 2013 m. gruodžio 30 d. Å¡alys pasirašė susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų (b. l. 25–26, t. 1), kuriame aptarė tarpusavio pareigų ir teisių turinį pasibaigus darbo teisiniams santykiams. Å iuo susitarimu Å¡alys ne tik sutarė nutraukti 2009-11-09 sudarytÄ darbo sutartį, kuria ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti atsakovės direktoriumi ir darbdavys įsipareigojo atsiskaityti su darbuotoju paskutinę jo darbo dienÄ , bet ir susitarė dėl 31 000 Lt iÅ¡eitinės kompensacijos, kuri turėjo bÅ«ti sumokėta ieÅ¡kovui iki 2014-03-04, bet ne vėliau nei iki 2014-06-15 už tai, kad ieÅ¡kovas atsakovei teiks visapusiÅ¡kÄ pagalbÄ , informacijÄ , dokumentus ir duomenis, reikalingus nagrinėjant civilinę bylÄ Jelgavos teisme Latvijos Respublikoje, bei duomenis ir dokumentus, reikalingus UAB „Envija“ patikrinimuose valstybinėse ir savivaldos institucijose ar organizacijose.

Teismas laikė, kad esant darbuotojo ir darbdavio bendrai suderintai valiai nutraukti darbo sutartį, susitarimo dalis - 1.1 ir 2.1 punktai kvalifikuojami pagal DK 125 straipsnį ir nustatė, kad Å¡ia susitarimo dalimi Å¡alys susitarė dėl darbo sutarties nutraukimo datos ir atsiskaitymo su darbuotoju tvarkos. Teismas, sutikdamas su atsakove, vertindamas susitarimo 2.2 punktÄ ir visÄ 3 punktÄ laikė, kad Å¡ioje susitarimo dalyje numatytoms Å¡alių teisėms ir pareigoms turi bÅ«ti taikomos civilinės teisės, o ne darbo normos.

Teismas pažymėjo, kad minėta susitarimo dalis apima bent du skirtingus ir savarankiÅ¡kus santykius. Vienu iÅ¡ jų sutarta, kad ieÅ¡kovas teiks pagalbÄ , informacijÄ , duomenis ir dokumentus, o antruoju - ieÅ¡kovas nevykdys konkurencinės veiklos ar nesteigs konkurencinio verslo. Teismas atmetė atsakovės samprotavimus, kad sutartis yra vykdoma kaip vientisas dokumentas ir sutartas atlygis gali bÅ«ti sumokėtas tik įvykdžius visÄ susitarimÄ . Teismas pažymėjo, kad nekonkuravimo susitarimu yra ribojama darbuotojo konstitucinė teisė laisvai rinktis veiklÄ ir kurti verslÄ , todėl toks ribojimas turi bÅ«ti protingai ir proporcingai atlyginamas, o jo atlyginimas negali bÅ«ti siejamas su jokiomis papildomomis sÄ lygomis, tokiomis kaip kitų paslaugų teikimas ir pan.

Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nekonkuravimo susitarimo laikosi, jo dabartinė veikla (dirbamas darbas) nėra susijęs ar konkuruojantis su atsakovės veikla. Teismas susitarimo 3.1.1 ir 3.1.2 punktams taikė atlygintino paslaugų teikimo santykius reglamentuojančias normas (CK 6.716 straipsnis). Teismo nuomone, Å¡ių sutartyje nustatytų pareigų vykdymui yra reikalinga abiejų Å¡alių valia ir bendras veikimas. IeÅ¡kovas nuo 2013-12-31 įmonėje nebedirbo, joje nesilankė, įmonės reikalai jam iÅ¡samiai nebuvo žinomi, todėl, siekdama gauti sutartÄ pagalbÄ , atsakovė pati turėjo kreiptis su konkrečios pagalbos praÅ¡ymu į ieÅ¡kovÄ .

Pasibaigus darbo santykiams ieÅ¡kovas nebebuvo nei UAB „Envija“ vadovas, nei bendrovės darbuotojas, todėl neturėjo jokių priimtina forma iÅ¡reikÅ¡tų įgaliojimų dalyvauti bylos nagrinėjime Jelgavos teisme Latvijos Respublikoje. Atsakovė nepateikė įrodymų bei negalėjo nurodyti tokių aplinkybių, kad atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl visapusiÅ¡kos pagalbos, informacijos, duomenų ar dokumentų pateikimo, o pastarasis juos atsisakė pateikti. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas laikėsi sudaryto susitarimo - nepradėjo dirbti konkurencinio darbo ar neįsteigė konkuruojančio verslo, o faktinis paslaugų suteikimas neįvyko dėl objektyvių nuo ieÅ¡kovo valios nepriklausančių aplinkybių – atsakovė tokių paslaugų neprašė suteikti bei nedavė jokio rimto pagrindo ieÅ¡kovui tikėtis, kad sutinka kažkokias paslaugas priimti, nes pagal susitarimo specifikÄ ieÅ¡kovas pats tokių paslaugų, t. y. teikti pagalbÄ dėl bylos nagrinėjimo Jelgavos teisme ir bendrovės patikrinimuose valstybės ir savivaldybių institucijose ar organizacijose, nesant atsakovės sutikimui jas priimti, teikti negalėjo.

Teismas laikė, kad 31 000 Lt suma iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovo gautÄ metinį darbo užmokestį, todėl tokia suma galėtų bÅ«ti protingu kompensacijos dydžiu už nekonkuravimÄ . Konstatavęs, kad susitarime numatytos 31 000 Lt sumos teismas nevertina kaip iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, tuo pačiu teismas atmetė ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ darbdaviui taikyti DK 141 straipsnyje numatytÄ sankcijÄ , t. y. priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelsimo laikotarpį. Teismas laikė, kad pagal Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ 31 000 Lt kompensacija (atlyginimas) turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2014-06-15, todėl nuo 2014-06-16 iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisė 5 procentų dydžio palÅ«kanas už prievolės neįvykdymÄ (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas T. P. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti: priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 22 854,72 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d., priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos, skaičiuojamÄ pagal 200,48 Lt vidutinį darbo dienos užmokestį, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 2 870 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, kitoje dalyje sprendimo nekeisti (b. l. 124–131, t. 1).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:Teismas iÅ¡ dalies netinkamai teisiÅ¡kai kvalifikavo ir netinkamai taikė teisės normas 2013 m. gruodžio 30 d. Susitarimui dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ priteisimo. Teismas vertino 2013 m. gruodžio 30 d. Susitarimo 2.2. punktÄ ir visÄ 3 punktÄ bei laikė, kad Å¡iose susitarimo dalyse numatytoms Å¡alių teisėms ir pareigoms turi bÅ«ti taikomos civilinės teisės normos, o 2013 m. gruodžio 30 d.

Susitarimo 1.1. ir 2.1. punktams - darbo teisės normos. Tokia teismo iÅ¡vada yra paremta teismo prielaidomis, o ne konkrečia teismų praktika. Teismas nepagrįstai teigė, jog nekonkuravimo susitarimui nesvarbu kokia forma jis bÅ«tų sudarytas - kaip darbo sutarties dalis, jos priedas, susitarimo nutraukti darbo sutartį dalis ar kaip atskiras ir savarankiÅ¡kas susitarimas - tokiam nekonkuravimo susitarimui turi bÅ«ti taikomos civilinės teisės normos. Tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, kadangi praktiÅ¡kai nekonkuravimo susitarimus galima sudaryti tiek kaip atskirÄ (civilinę) nekonkuravimo sutartį, tiek kaip darbo sutarties sÄ lygÄ ar jos priedÄ , vienodos praktikos nagrinėjamu klausimu nėra.

Teismas netinkamai interpretavo 2013 m. gruodžio 30 d. Susitarimo 2.2. punktÄ , jo vykdymÄ susiedamas su tam tikrų 2013 m. gruodžio 30 d. Susitarimo 3 punkte numatytų pareigų įvykdymu. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ tarp darbuotojo ir darbdavio sudarytame raÅ¡ytiniame susitarime nutraukti darbo sutartį turi bÅ«ti nurodomos Å¡ios esminės darbo sutarties nutraukimo sÄ lygos - data, nuo kurios bus nutraukiama darbo sutartis bei kitos tokios sutarties baigties sÄ lygos - piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimas, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas, atsiskaitymo tvarka ir pan.

Darbo sutarties nutraukimo esminė sÄ lyga gali bÅ«ti bet kokia sÄ lyga, kuriÄ privalu įtraukti į sutartį pareikalavus vienai iÅ¡ Å¡alių. Jeigu darbuotojas pareikalautų iÅ¡mokėti kompensacijÄ ir atsisakytų nutraukti darbo santykius Å¡alių susitarimu tuo atveju, jeigu ji nebÅ«tų iÅ¡mokėta, tai reikÅ¡tų, kad kompensacijos sÄ lyga taptų esmine sutarties sÄ lyga ir dėl jos nepasiekus bendro susitarimo darbo sutarties nutraukimas Å¡alių susitarimu taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2003).

Apeliantas teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra pasisakęs, kad tiek DK 125 straipsnio 1 dalies, tiek DK 141 straipsnio 1 dalies nuostatose yra nustatyta galimybė darbdaviui ir darbuotojui susitarti kokia tvarka darbdavys atsiskaitys su atleidžiamu darbuotoju. Å alys atitinkamÄ susitarimÄ sudaro, kai suderina savo valiÄ joms tuo metu rÅ«pimomis, naudingomis ar priimtinomis (kiekvienos iÅ¡ jų požiÅ«riu) sÄ lygomis.  Toks darbo sutarties nutraukimo reglamentavimas yra dispozityvumo ir sutarčių laisvės principų iÅ¡raiÅ¡ka darbo teisėje.

Nagrinėjamu atveju 2013 m. gruodžio 30 d. Susitarimo 2.2. punkte numatytas iÅ¡eitinės kompensacijos mokėjimas buvo esminė paties susitarimo sÄ lyga, Å¡alys laisva valia susitarė dėl tokios sÄ lygos įtraukimo į susitarimÄ , tuo atveju, jeigu tokia sÄ lyga nebÅ«tų buvusi įtraukta į minėtÄ susitarimÄ , ieÅ¡kovas, kaip tuometinis atsakovės darbuotojas, turėjo teisę apskritai nepasiraÅ¡yti tokio susitarimo, kadangi tuo metu kaip darbuotojas galėjo reikalauti darbo sutartį nutraukti ir kitais DK numatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.

Teismas klaidingai interpretavo 2013 m. gruodžio 30 d. Susitarimo 2.2. punktÄ , jį nepagrįstai susiedamas su 2013 m. gruodžio 30 d. Susitarimo 3 punkto įvykdymu ir nepagrįstai nurodydamas, jog tai civilinės, o ne darbo teisės normų reguliuojamas susitarimas. DK 141 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymai ar darbdavio ir darbuotojo susitarimai nenustato kitokios atsiskaitymo tvarkos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.

Darbuotojui turi bÅ«ti iÅ¡mokamas ne tik darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, bet ir kitos iÅ¡mokos - iÅ¡eitinė kompensacija, komandiruotpinigiai, delspinigiai ir kt. Atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo ir uždelsus su juo atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ . Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas apskritai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelsimo laikotarpį, motyvuodamas tuo, kad 2013 m. gruodžio 30 d.

Susitarimo 2.2. punkte numatytÄ iÅ¡eitinės kompensacijos mokėjimÄ teismas laiko atlygiu už nekonkuravimo veiklÄ , o ne iÅ¡eitine kompensacija, bei atsižvelgiant į tai, kad teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiÅ¡kinimo. Teismas netiksliai apskaičiavo vidutinį darbo užmokestį už visÄ vėlavimo atsiskaityti laikotarpį, ir dėl to netinkamai nustatė bendrÄ ieÅ¡kinio kainÄ . IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo nėra galimybės nustatyti, kokiu bÅ«du teismas apskaičiavo sprendime minimÄ 22 745 Lt vidutinį darbo užmokestį už visÄ vėlavimo laikotarpį, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar toks apskaičiavimo bÅ«das yra tinkamas ir pagrįstas DK 141 straipsnio 3 dalies prasme.

Teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 98 straipsnyje nurodytomis atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo nuostatomis ir nepagrįstai ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės priteisė tik dalį bylinėjimosi iÅ¡laidų.            Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Envija“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ pakeisti ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 10 333,33 Lt, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 139–146, t. 1). Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė tarp Å¡alių susiklosčiusiems santykiams taikyti atlygintino paslaugų teikimo santykius reglamentuojančias normas, tačiau teismas priimdamas sprendimÄ netinkamai taikė minėtus santykius reglamentuojančias materialines teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ teismo sprendimÄ .

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas-ieÅ¡kovas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento-atsakovo) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pareiga atsakovei UAB „Envija“ sumokėti sutartÄ atlygį atsiranda tada, kai paslaugų teikėjas, t. y. ieÅ¡kovas, įvykdys sutartyje numatytus veiksmus.

IeÅ¡kovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis įvykdė 2013-12-30 dienos susitarimo 3.1.1. ir 3.1.2. punktuose numatytus įsipareigojimus ir/ar veiksmus atsakovės UAB „Envija“ naudai. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlygis paslaugų teikėjui mokamas už realiai suteiktas paslaugas, tačiau ne už susitarimÄ teikti atitinkamo pobÅ«džio paslaugas. CK 6.720 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visÄ kainÄ , kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos.

Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Taigi atlygis mokamas ir prievolė mokėti atsiranda už suteiktas paslaugas, kurių ieškovas atsakovės naudai nėra atlikęs ir šių aplinkybių neginčijo bei nepateikė priešingų įrodymų, kad susitartas paslaugas atsakovės naudai atliko, todėl visiškai nepagrįsta sprendimo dalis dėl 31 000 Lt priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai.

Å alys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal sutartį prisiimtos prievolės pasibaigia, kai tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). 2013-12-30 dienos susitarimu Å¡alys susitarė dėl paslaugų dėl pagalbos ir informacijos teikimu susijusiu su civilinės bylos nagrinėjimu Jelgavos teisme Latvijos Respublikoje ir atitinkamose institucijose, nustatydamos 31 100 Lt atlygį (2.2 punktas). PareikÅ¡damas reikalavimÄ priteisti pagal sutartį nesumokėtus 31 100 Lt ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti, kad jis sutartį įvykdė tinkamai (CPK 178 straipsnis).

Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų ieÅ¡kovas neįvykdė, todėl konstatavus, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog paslaugas atliko, yra pagrindas ir ieÅ¡kinį atmesti.Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ visiÅ¡kai nevertino atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų apie nesÄ Å¾iningus ieÅ¡kovo veiksmus jo darbo metu įmonėje ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad neva tai pati atsakovė yra kalta dėl to, kad ieÅ¡kovas nevykdė susitarime numatytų įsipareigojimų, kadangi atsakovė dėl to į ieÅ¡kovÄ nesikreipė.Pirmosios instancijos teismas priėmė prieÅ¡taringÄ sprendimÄ .

Sprendime teismas nurodo, kad sprendžia, jog Å¡alių teisiniams, o bÅ«tent sprendžiant dėl susitarimo 2.2., 3.1.1. ir 3.1.2. punktų, taiko atlygintino paslaugų teikimo santykius reglamentuojančias normas, todėl visiÅ¡kai nesuprantama, kodėl kitoje sprendimo dalyje jau teismas teigia, kad 2.2. punkte numatytÄ atlygį (kompensacijÄ ) jau vertina kaip kompensacijÄ tik už nekonkuravimÄ . Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ sudaryto susitarimo nėra įmanoma nustatyti, kaip turi bÅ«ti paskirstoma 31 000 Lt suma už konkrečių sutarties punktų įvykdymÄ , visa suma gali bÅ«ti vertinama kaip kompensacija už nekonkuravimÄ .

Atsakovės nuomone, atlygio suma turėtų bÅ«ti lygomis dalimis paskirstoma už kiekvienÄ sutarties punktÄ , t. y. po 10 333,33 Lt ir tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Todėl byloje nustačius aplinkybę, kad ieÅ¡kovas susitarimo 3.1.1. ir 3.1.2. punktuose numatytų paslaugų neatliko, 2.2. punkte numatytas atlygis turėjo bÅ«ti atitinkamai sumažintas 20 666,67 Lt sumai. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Envija“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 3–8, t. 2).

Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl 2013-12-30 Susitarimui, jo 2.2., 3 punktams taikytinų materialinės teisės normų bei neteisingai sprendė, kad minėtoms susitarimo nuostatoms taikytinos ne darbo teisės normos, o civilinės teisės normos, ir dėl to teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstÄ su juo atsiskaityti laikÄ . Atsakovės nuomone, teismas teisingai Susitarimo 2.2., 3 punktams taikė civilinės teisės normas, tačiau teisingai nustatęs taikytinas civilinės teisės normas, neteisingai jas pritaikė ir dėl to dalyje priėmė neteisingÄ sprendimÄ , dėl ko atsakovė taip pat teikė apeliacinį skundÄ .

IÅ¡eitinės kompensacijos iÅ¡mokėjimas yra siejamas ne su darbo sutarties pasibaigimu (1.1. punkte Å¡alys susitarė, kad darbo sutartis nutraukiama nuo 2013-12-31 dienos), o su Susitarimo 3.1. punkte numatytais įsipareigojimais, todėl minėtiems Susitarimo punktams negali bÅ«ti taikytinos darbinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kadangi ieÅ¡kovas jau po darbo sutarties nutraukimo įsipareigojo atlikti UAB „Envija“ naudai susitarime nurodytus veiksmus, už kÄ jam ir turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas atlygis, kas ir buvo susitarta 2.2. punkte.

BÅ«tent Susitarimo 1.1. ir 2.1. punktuose Å¡alys susitarė nutraukti darbo sutartį, susitarė ir dėl darbo sutarties nutraukimo datos, atsiskaitymo su darbuotoju tvarkos. Atsakovė Å¡iuose punktuose numatytus įsipareigojimus įvykdė ir su ieÅ¡kovu atsiskaitė pilnai, jam iÅ¡mokėdama paskutinį darbo užmokestį ir nepanaudotų atostogų kompensacijÄ . Susitarimo 2.2. punkte numatyta 31 100 Lt sumokėjimo data, jos susiejimas su 3.1.1. punkte numatyta sÄ lyga, ir pagrindžia, kad kompensacijos iÅ¡mokėjimas ieÅ¡kovui bÅ«tent ir siejamas su 3.1. punkte numatytomis sÄ lygomis bei jų įvykdymu, todėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė atitinkamoms susitarimo dalims civilinės teisės normas, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Envija“ akcininkus, praÅ¡ydamas jį atleisti iÅ¡ einamų pareigų nuo 2013-12-31., todėl apelianto nurodyti samprotavimai, kad esÄ atsakovei nesutikus su kompensacijos mokėjimu jis galėjo reikalauti sutartį nutraukti kitais DK pagrindais, o bÅ«tent DK 129 straipsnio pagrindu ir jam bÅ«tų atsiradusi reikalavimo teisė į DK 140 straipsnio numatytÄ iÅ¡eitinę kompensacijÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Darbdavys neturi pareigos mokėti darbuotojui jokios iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas yra atleidžiamas iÅ¡ darbo DK 125 straipsnio pagrindu, t. y. kai darbo sutartis nutraukiama Å¡alių susitarimu, kas ir buvo Å¡iuo atveju. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad susitarime numatytos 31 100 Lt sumos teismas nevertina kaip iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, todėl atmetė ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ darbdaviui taikyti DK 141 straipsnyje numatytÄ sankcijÄ , t. y. priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ laikotarpį.Atsiliepime į atsakovės UAB „Envija“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas T.

P. praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti (b. l. 10–15, t. 2). IeÅ¡kovo nuomone, tiek Susitarimo 3.1.1. punktas, tiek Susitarimo 3.1.2. punktas turėtų bÅ«ti vertinami atsietai nuo Susitarimo 2.2. punkte numatytų iÅ¡eitinės kompensacijos mokėjimo sÄ lygų, kadangi, kitaip nei teigia atsakovė, Å¡alys pačios savo susitarimu nusistatė, kad už Susitarimo 3.1.1. ir 3.1.2. punktuose numatytų pareigų realų įvykdymÄ darbdavys atskirai atsiskaitys su darbuotoju, t. y. kad darbdavys skirs tam tikrÄ atlygį už darbuotojo realų pareigų įvykdymÄ .

Tuo tarpu iÅ¡eitinė kompensacija, nurodyta Susitarimo 2.2. punkte, turėtų bÅ«ti suprantama ne kaip atlygis už paslaugų teikimÄ , tačiau kaip susitarimo užbaigti darbo teisinius santykius dalis, t. y. kaip darbdavio įsipareigojimas iÅ¡mokėti darbuotojui iÅ¡eitinę kompensacijÄ , esant darbo sutarties nutraukimui Å¡alių susitarimu. Susitarimo 2.2. punkte yra numatytas iÅ¡eitinės kompensacijos mokėjimo terminas, nurodant dvi tikslias mokėjimo datas, tačiau Å¡ioje susitarimo dalyje nėra kalbama apie tai, kad tik darbuotojui įvykdžius visas Susitarimo 3 punkte numatytas sÄ lygas, atitinkamai už pareigų įvykdymÄ jam bus iÅ¡mokėta iÅ¡eitinė kompensacija.

Tiek teismas, tiek atsakovė klaidingai vertino 2013 m. gruodžio 30 d. Susitarimo 2.2. punktÄ , jį nepagrįstai susiedami su Susitarimo 3 punkto įvykdymu ir nepagrįstai nurodydami, jog tai civilinės, o ne darbo teisės normų reguliuojamas susitarimas.             Teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis apie tai, kad ieÅ¡kovas, kaip buvęs darbuotojas, susitarimo galiojimo laikotarpiu įmonėje nebedirbo, joje nesilankė, įmonės reikalai ieÅ¡kovui iÅ¡samiai nebuvo žinomi, pasibaigus darbo santykiams nebebuvo nei atsakovės vadovas, nei atsakovės darbuotojas, todėl susitarimo galiojimo laiku neturėjo jokių procesiÅ¡kai priimtina forma iÅ¡reikÅ¡tų įgaliojimų dalyvauti bylos nagrinėjime Jelgavos teisme Latvijos Respublikoje.

Teismas taip pat teisingai įvertino tÄ aplinkybę, kad atsakovė įrodinėjimo procese ne tik nepateikė įrodymų, tačiau netgi negalėjo tiksliai nurodyti tokių aplinkybių, kad atsakovė apskritai yra kreipusis ar bent jau ketino kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl visapusiÅ¡kos pagalbos, informacijos, dokumentų ir duomenų pateikimo. Å ios bylos nagrinėjimo dalykas iÅ¡ darbo teisinių santykių kilęs ginčas (neiÅ¡mokėta iÅ¡eitinė kompensacija), tuo tarpu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurios dalykas yra iÅ¡ civilinių teisinių santykių kilęs ginčas (nuostolių atlyginimas), tai reiÅ¡kia, kad bylos neturi reikÅ¡mingo tarpusavio sÄ sajumo.

Atsakovės argumentas, kad ji visÄ susitarimo galiojimo laikÄ nesikreipė į ieÅ¡kovÄ dėl to, kad nepasitikėjo, yra nelogiÅ¡kas, kadangi civilinės bylos Jelgavos teisme, Latvijos Respublikoje nagrinėjimas buvo numatytas 2014 m. kovo 4 d., tuo tarpu ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovė Kauno apygardos teismui pateikė tik 2014 m. rugpjūčio 18 d., t. y. iÅ¡ karto po to, kai ieÅ¡kovas 2014 m. rugpjūčio 13 d. pateikė Kauno apylinkės teismui savo ieÅ¡kinį dėl neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės kompensacijos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ ir kitų su Å¡iais reikalavimais susijusių mokėjimų priteisimo.

Tuo tarpu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovė į Kauno apskrities VPK NVTV ENTS kreipėsi tik 2014 m. spalio mėnesį, t. y. taip pat po Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės argumentu, kad kompensacija už nekonkuravimÄ galėtų bÅ«ti priteista 2 992,74 Eur/10 333,33 Lt. Pagal Susitarimo 3.1.3. punkte numatytas sÄ lygas nekonkuravimo laikotarpis buvo 1 metai, o vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 1 238,70 Eur/4 277 Lt, tai kompensacijos dydis už nekonkuravimo laikotarpį susidaro ne 2 992,74 Eur/10 333,33 Lt, bet 14 864,46 Eur/51 324 Lt.

Atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti iÅ¡eitinę kompensacijÄ ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 15 d., tuo tarpu nekonkuravimo laikotarpis nurodytas nuo darbo sutarties nutraukimo, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m gruodžio 31 d., iÅ¡eitinės kompensacijos mokėjimo terminas buvo nurodytas tikslia data, kuri visiÅ¡kai nepriklausė nuo susitarto nekonkuravimo laikotarpio. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliaciniai skundai netenkintini. Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo 2013 m. gruodžio 30 d.

Susitarimo Dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų (toliau – 2013-12-30 Susitarimas) 2.2. punktÄ , jį nepagrįstai susiedamas su 2013-12-30 Susitarimo 3.1 punkto įvykdymu ir nepagrįstai nurodydamas, jog tai civilinės teisės, o ne darbo teisės normų reguliuojamas susitarimas.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 2013-12-30 Susitarimo 2.2. ir 3.1. punktus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje susitarimo dalyje numatytoms Å¡alių teisėms ir pareigoms turi bÅ«ti taikomos civilinės teisės, o ne darbo teisės normos.

Kasacinės instancijos teismas formuodamas teismo praktikÄ yra nurodęs, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas bendrovės vadovo teisinis statusas yra dualistinis: tarp įmonės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, pagrįsti pasitikėjimu, tačiau kartu – ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami sudarant darbo sutartį. Ä®monės vadovas veikia kaip jos patikėtinis ir įgaliotas atstovas, savo veiksmais sukuriantis įmonei teises ir pareigas, nuo vadovo kompetencijos, veiklos didele dalimi priklauso viso juridinio asmens sėkmė.

Dėl to bendrovės valdymo organai turi įstatymu užtikrintÄ teisę atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų vadovÄ ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. spalio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011 ir kt.).Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, 2009 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovas ėjo UAB „Envija“ direktoriaus pareigas. Darbo sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikui. IeÅ¡kovas 2013 m. gruodžio 3 d. tarpusavio su UAB „Envija“ susitarimu parašė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ pareigų ir inicijavo visuotinį akcininkų susirinkimÄ , kuriame bÅ«tų svarstomas bendrovės direktoriaus atleidimo ir kito direktoriaus paskyrimo klausimas.

UAB „Envija” visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko 2013 m. gruodžio 11 d., kuriame buvo nuspręsta atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų nuo 2013-12-31. 2013 m. gruodžio 30 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė, sudarė susitarimÄ Dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, kurio pagrindu susitarė darbo sutartį, sudarytÄ 2009 m. lapkričio 9 d., nutraukti nuo 2013-12-31 (2013-12-30 Susitarimo 1.1. punktas). 2013-12-30 Susitarimu UAB „Envija“ įsipareigojo ne vėliau kaip darbo sutarties nutraukimo dienÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, taip pat kitas priklausančias iÅ¡mokėti sumas (2013-12-30 Susitarimo 2.1. punktas).

Tame pačiame susitarime buvo numatyta, jog UAB „Envija“ įsipareigoja iki 2014 m. kovo 4 d., bet kokiu atveju ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 15 d., iÅ¡mokėti 31 100 Lt iÅ¡eitinę kompensacijÄ . 2013-12-30 Susitarime taip pat numatyti ieÅ¡kovo įsipareigojimai: 3.1.1. punkte numatyta teikti visapusiÅ¡kÄ pagalbÄ , informacijÄ , dokumentus ir duomenis, reikalingus nagrinėjant civilinę (-es) bylÄ (-as) ir atstovaujant atsakovę Jelgavos teisme iki teismo posėdžio 2014 m. kovo 4 d. ir jo metu.

Taip pat Å¡iame susitarimo punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu teismo posėdis neįvyktų ir (ar) bÅ«tų atidėtas vėlesniam laikui, minėtos ieÅ¡kovo pareigos galios iki pilno civilinės bylos ar kitų civilinių bylų, susijusių su skolos UAB „Envija“ priteisimu, iÅ¡nagrinėjimo; 3.1.2. punkte numatyta teikti visapusiÅ¡kÄ pagalbÄ , informacijÄ , dokumentus ir duomenis, reikalingus vykstančiuose ir (ar) įvyksiančiuose valstybinių ir (ar) savivaldybių institucijų ir (ar) organizacijų UAB „Envija“ planiniuose ir (ar) operatyviniuose patikrinimuose, teikiant atsakymus, paaiÅ¡kinimus į paklausimus ir kituose panaÅ¡iuose patikrinimuose, iki 2014 m. gruodžio 31 d., kaip buvusio UAB „Envija“ atstovo – direktoriaus, patikrinimuose vykdomuose už tÄ laikotarpį, kai darbuotojas ėjo direktoriaus pareigas; 3.1.3. punkte ieÅ¡kovas įsipareigojo iki 2014 m. gruodžio 31 d. be iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko darbdavio sutikimo ar virÅ¡ijant tokiame sutikime numatytus apribojimus, savarankiÅ¡kai, kaip partneris, įmonių valdymo organo narys bei jų įgaliotinis, neužsiimti jokia konkuruojančia veikla.

Taigi iÅ¡ 2013-12-30 Susitarimo turinio akivaizdu, jog Å¡alys sutarė pavedimo santykius nutraukti ir juos įformint pagal darbo sutarties normas, darbdavys įsipareigojo atsiskaityti ne vėliau kaip darbo sutarties nutraukimo dienÄ iÅ¡mokant darbuotojui kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, taip pat kitas darbuotojui priklausančias iÅ¡mokėti sumas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (2013-12-30 Susitarimo 1.1. ir 2.1 punktai), bet ir prisiėmė įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu pasibaigus tokiems teisiniams santykiams, t. y. susitarė dėl kitų, iÅ¡ esmės naujų Å¡alis siejančių civilinių santykių (2013-12-30 Susitarimo 2.2. ir 3.1. punktai).

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamikÄ bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, Å¡alims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieÅ¡tarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovo teigimu, 2013-12-30 Susitarimo 2.2. punkte numatytas iÅ¡eitinės kompensacijos mokėjimas buvo esminė paties susitarimo sÄ lyga, Å¡alys laisva valia susitarė dėl tokios sÄ lygos įtraukimo į susitarimÄ , tuo atveju, jeigu tokia sÄ lyga nebÅ«tų buvusi įtraukta į minėtÄ susitarimÄ , ieÅ¡kovas, kaip tuometinis atsakovės darbuotojas, turėjo teisę apskritai nepasiraÅ¡yti tokio susitarimo, reikalauti darbo sutartį nutraukti kitais DK numatytais pagrindais. Å iuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus.

DK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viena darbo sutarties Å¡alis gali raÅ¡tu pasiÅ«lyti kitai Å¡aliai nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu. Jei Å¡i sutinka su pasiÅ«lymu, per septynias dienas turi apie tai praneÅ¡ti Å¡aliai, pateikusiai pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, Å¡alys sudaro raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sÄ lygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

Nagrinėjamuoju atveju, darbo sutarties nutraukimo data ir kitos sutarties nutraukimo sÄ lygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.) buvo numatytos 2013-12-30 Susitarimo 1.1. ir 2.1. punktuose. 2013-12-30 Susitarimo 2.2. punkte numatytas 31 100 Lt iÅ¡eitinės kompensacijos iÅ¡mokėjimas buvo susietas su ieÅ¡kovo įsipareigojimais, numatytais 3.1.1. punkte, iÅ¡mokėjimÄ nurodant konkrečiomis datomis, t.y. iki 2014-03-04, bet kokiu atveju ne vėliau kaip iki 2014-06-15. Antra, su tokiu sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimu sutiko atsakovė, nurodydama, jog iÅ¡eitinės kompensacijos iÅ¡mokėjimas yra siejamas ne su darbo sutarties pasibaigimu (1.1. punkte Å¡alys susitarė, kad darbo sutartis nutraukiama nuo 2013-12-31 dienos), o su 2013-12-30 Susitarimo 3.1. punkte numatytais įsipareigojimais, todėl minėtiems 2013-12-30 Susitarimo punktams negali bÅ«ti taikytinos darbinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kadangi ieÅ¡kovas jau po darbo sutarties nutraukimo įsipareigojo atlikti UAB „Envija“ naudai 2013-12-30 Susitarime nurodytus veiksmus, už kÄ jam ir turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas atlygis, kas ir buvo susitarta 2.2. punkte.

BÅ«tent 2013-12-30 Susitarimo 1.1. ir 2.1. punktuose Å¡alys susitarė nutraukti darbo sutartį, susitarė ir dėl darbo sutarties nutraukimo datos, atsiskaitymo su darbuotoju tvarkos. Atsakovė Å¡iuose punktuose numatytus įsipareigojimus įvykdė ir su ieÅ¡kovu atsiskaitė pilnai, jam iÅ¡mokėdama paskutinį darbo užmokestį ir nepanaudotų atostogų kompensacijÄ . 2013-12-30 Susitarimo 2.2. punkte numatyta 31 100 Lt sumokėjimo data, jos susiejimas su 3.1.1. punkte numatyta sÄ lyga, ir pagrindžia, kad kompensacijos iÅ¡mokėjimas ieÅ¡kovui bÅ«tent ir siejamas su 3.1. punkte numatytomis sÄ lygomis bei jų įvykdymu.

Apeliantas laiko nepagrįsta teismo iÅ¡vadÄ , jog visa 31 000 Lt suma gali bÅ«ti vertinama kaip kompensacija už nekonkuravimÄ ir kad tokia suma galėtų bÅ«ti protingu kompensacijos dydžiu, kadangi už vienerių metų nekonkuravimo laikotarpį kompensacijos dydis turėtų sudaryti daugiau nei 51 000 Lt, jei vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra 4 277 Lt, be to, tarp 2013-12-30 Susitarimo 2.2. punkte numatyto atsiskaitymo termino ir 2013-12-30 Susitarimo 3.1.3. punkte numatyto nekonkuravimo susitarimo nėra jokio tiesioginio ryÅ¡io, kadangi atsiskaitymo terminas nurodytas tikslia data, kuri visiÅ¡kai nepriklauso nuo nekonkuravimo sÄ lygų vykdymo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nekonkuravimo susitarimu darbuotojas įsipareigoja, pasibaigus darbo sutarčiai, sutartÄ laikotarpį nustatytomis sÄ lygomis nekonkuruoti su darbdaviu – nedirbti darbdavio konkurento įmonėje, nesteigti įmonės ar nedalyvauti versle, konkuruojančiame su buvusio darbdavio verslu. Kadangi darbdavio ir darbuotojo sudaromu nekonkuravimo susitarimu apribojama Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbÄ ar verslÄ bÅ«tent toje srityje, kurioje darbuotojas turi aukÅ¡tesnę kvalifikacijÄ , kartu ribojama jo galimybė gauti didesnes nei kitose srityse pajamas, tai už įsipareigojimÄ nekonkuruoti turi bÅ«ti teisingai atlyginama.

Dėl to tik nustačius teisingÄ kompensacijÄ už nurodytus darbuotojo teisių suvaržymus, Å¡ie suvaržymai nevertintini kaip neproporcingi ir pažeidžiantys darbuotojų konstitucines teises. 2013-12-30 Susitarimo 3.1.3. punktu ieÅ¡kovas įsipareigojo iki 2014 m. gruodžio 31 d. be iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko darbdavio sutikimo ar virÅ¡ijant tokiame sutikime numatytus apribojimus, savarankiÅ¡kai, kaip partneris, įmonių valdymo organo narys bei jų įgaliotinis, neužsiimti jokia konkuruojančia veikla.

Taigi, minėtu 2013-12-30 Susitarimo punktu ieÅ¡kovas įsipareigojo 1 metus laiko nuo jo atleidimo iÅ¡ UAB „Envija“ direktoriaus pareigų nedirbti darbdavio konkurento įmonėje, nesteigti įmonės ar nedalyvauti versle, konkuruojančiame su buvusio darbdavio verslu. Tokiu bÅ«du už įsipareigojimÄ nekonkuruoti 2013-12-30 Susitarime turėjo bÅ«ti numatyta kompensacija. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 2013-12-30 Susitarimo 2.2. punkte numatyta 31 100 Lt suma galėtų bÅ«ti protingu kompensacijos dydžiu už nekonkuravimÄ .

Pažymėtina, jog kompensacijos dydis už nekonkuravimÄ nustatomas Å¡alių susitarimu. Todėl apelianto teiginys, jog už vienerių metų nekonkuravimo laikotarpį kompensacijos dydis turėtų sudaryti daugiau nei 51 000 Lt, nepagrįstas jokia kita argumentacija, kaip tik ieÅ¡kovo paskaičiavimais, jog jo gauto darbo užmokestis už metus sudarytų daugiau nei 51 000 Lt.  Konstatavus, kad 2013-12-30 Susitarimo 2.2. ir 3.1. punktuose numatytoms Å¡alių teisėms ir pareigoms turi bÅ«ti taikomos civilinės teisės, o ne darbo teisės normos, netenkintinas apelianto reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 22 854,72 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d., bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos, skaičiuojamÄ pagal 200,48 Lt vidutinį darbo dienos užmokestį.

Dėl to, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su vidutinio darbo užmokesčio priteisimu už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisė tik dalį bylinėjimosi išlaidų. Byloje ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 2 650 Lt atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 34, 36, 92, 94) ir 220 Lt išlaidų, sumokėtų antstoliui už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo (t. 1, b. l. 48), t. y. viso ieškovas patyrė 2 870 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio sumÄ paskaičiavo sekančiai: 31 000 Lt kompensacija + 22 745 Lt vidutinis darbo užmokestis už visÄ vėlavimo atsiskaityti laikotarpį (nuo 2014-06-16 iki 2014-11-25), viso ieÅ¡kinio suma 53 745 Lt. Pirmosios instancijos teismas patenkino 58 proc. ((31 000x100 proc.)/53 745) nuo ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų sumos, nes priteisė 31 000 Lt. Apeliantas neteisingai apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo patenkinta 55 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų. Be to, jei vadovautis apelianto nurodytu vidutiniu darbo užmokesčiu už vėlavimo laikotarpį - 22 854,72 Lt, tai bendra ieÅ¡kinio suma sudarytų 53 854,72 Lt, o patenkintų reikalavimų procentinė iÅ¡raiÅ¡ka taip pat bÅ«tų 58 proc. ((31 000x100 proc.)/53 854,72).

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas patenkino 58 proc. ieškinio reikalavimų, kas nuo 2 870 Lt sumos sudaro 1 664 Lt. Nors CPK 93 straipsnio 4 dalis numato galimybę teismui nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tenkinti ieškovo prašymo ir priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo, nes byla nesudėtinga, nenustatyta, jog atsakovės elgesys proceso metu buvo netinkamas.

Vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nurodytų dydžių už ieÅ¡kinio, už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymÄ , už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme, nesudaro pagrindo priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kuomet ieÅ¡kinys tenkintas tik iÅ¡ dalies.

Be to, ginčas kilo ne iÅ¡ darbo teisinių santykių, kaip nurodė ieÅ¡kovas, o iÅ¡ civilinių teisinių santykių. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų         Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai priteisė 31 000 Lt iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai, nes ieÅ¡kovas atsakovės naudai nėra atlikęs sutartyje numatytų veiksmų. Pareiga atsakovei UAB „Envija“ sumokėti sutartÄ atlygį atsiranda tada, kai paslaugų teikėjas, t. y. ieÅ¡kovas, įvykdys sutartyje numatytus veiksmus.

IeÅ¡kovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis įvykdė 2013-12-30 Susitarimo 3.1.1. ir 3.1.2. punktuose numatytus įsipareigojimus ir/ar veiksmus atsakovės UAB „Envija“ naudai. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Nors ieÅ¡kovas neginčijo ir sutiko, kad 2013-12-30 Susitarimo 3.1.1 ir 3.1.2. punktuose numatytų paslaugų atsakovei nesuteikė, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl 2013-12-30 Susitarimo 3.1.1.ir 3.1.2. punktuose susitartų paslaugų atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , o ieÅ¡kovas jų neįvykdė ar atsisakė vykdyti.

Kaip nustatyta bylos duomenimis, kad ieÅ¡kovas nuo 2013-12-31 dienos įmonėje nebedirbo, joje nesilankė, įmonės reikalai jam nebuvo iÅ¡samiai žinomi. Atsakovė, siekdama gauti ieÅ¡kovo pagalbÄ , turėjo į jį kreiptis su konkrečios pagalbos praÅ¡ymu. Tokių įrodymų atsakovė teismui nepateikė. Laikytina, jog atsakovei 2013-12-30 Susitarimo 3.1.1. ir 3.1.2. punktuose numatytų paslaugų gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ viso nebereikėjo. Negalima sutikti su atsakovės argumentu, jog pareiga atsakovei UAB „Envija“ sumokėti sutartÄ atlygį atsirastų tuomet, kai paslaugų teikėjas (ieÅ¡kovas) įvykdytų sutartyje numatytus veiksmus.

Susitarimo punktuose nenumatyta, jog tik ieškovui įvykdžius numatytus veiksmus, ieškovui būtų išmokėta 2013-12-30 Susitarimo 2.2. punkte numatyta kompensacija, priešingai, kompensacijos išmokėjimas nurodytas konkrečiomis datomis, t. y. iki 2014-03-04, bet kokiu atveju ne vėliau kaip iki 2014-06-15. Be to, pati atsakovė pripažįsta, kad ieškovo paslaugų neprašė ir negalėjo prašyti, kadangi nepasitikėjo ieškovu, nes po ieškovo atleidimo iš UAB „Envija“ direktoriaus pareigų, paaiškėjo ieškovo atliktų veiksmų neteisėtumas, pasireiškiantis žalos įmonei padarymu.

Atsakovės nurodyti argumentai dėl nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovo veiksmų jo darbo metu įmonėje nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi Å¡ioje byloje ginčas kilo dėl 2013-12-30 Susitarimo Dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų aiÅ¡kinimo. Be to, kaip nurodė pati atsakovė, UAB „Envija“ ieÅ¡kiniu yra kreipusis į Kauno apygardos teismÄ dėl 185 000 Lt žalos priteisimo iÅ¡ T. P., civilinės bylos Nr. 2-2442-324/2014, todėl Å¡ioje byloje atsakovės įrodymai dėl nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovo veiksmų jo darbo įmonėje metu ir nebuvo vertinti.Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad 2013-12-30 Susitarimo 3.1. punkto „Darbuotojo pareigos“ dalis apima du skirtingus ir savarankiÅ¡kus santykius: ieÅ¡kovas įsipareigoja teikti pagalbÄ , informacijÄ , duomenis ir dokumentus (paslaugų teikimo santykiai;

Susitarimo 3.1.1. ir 3.1.2. punktai) ir ieÅ¡kovas įsipareigoja nevykdyti konkurencinės veiklos, nesteigti konkurencijos verslo (nekonkuravimo susitarimas; Susitarimo 3.1.3. punktas). Tačiau iÅ¡ 2013-12-30 Susitarimo nėra aiÅ¡ku, kaip turėtų bÅ«ti paskirstoma 31 000 Lt suma už konkrečių sutarties punktų įvykdymÄ . Pirmosios instancijos teismas 31 000 Lt sumÄ vertino kaip kompensacijÄ už nekonkuravimÄ , kadangi tokia suma galėtų bÅ«ti protingu kompensacijos dydžiu. Atsakovės nuomone, atlygio suma turėtų bÅ«ti lygiomis dalimis paskirstoma už kiekvienÄ sutarties punktÄ , t. y. po 10 333,33 Lt ir tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, ir ieÅ¡kovui praÅ¡o priteisti 10 333,33 Lt, kadangi ieÅ¡kovas susitarimo 3.1.1. ir 3.1.2. punktuose numatytų paslaugų neatliko.

Teisėjų kolegijos vertinimu, lygiomis dalimis paskirstyti 31 000 Lt sumÄ ir ieÅ¡kovui priteisti tik 10 333,33 Lt kaip kompensacijÄ už nekonkuravimÄ nėra pagrindo atsakovei neįrodžius, jog 2013-12-30 Susitarimo 3.1.1. ir 3.1.2. punktuose numatytus įsipareigojimus ieÅ¡kovas atsakovei pareikalavus neįvykdė ar atsisakė vykdyti. Be to, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 31 000 Lt suma laikytina protingu kompensacijos dydžiu už ieÅ¡kovo įsipareigojimÄ metus laiko nekonkuruoti.Esant nurodytai motyvacijai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ tinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, tinkamai aiÅ¡kino ginčo susitarimo sÄ lygas, numatytas 2013-12-30 Susitarimo Dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų 2.2. ir 3.1.1., 3.1.2., 3.1.3. punktuose, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinius skundus, Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, n u t a r i a: Apeliacinius skundus atmesti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisėjai                                                     Virginija Gudynienė                                                                                                                                                            Algimantas Kukalis                                                                                                 RÅ«ta Palubinskaitė