b0fed74b-0d2b-4495-a3a6-d5dee52c2f18 · Kauno apygardos teismas

             Nr. 1S-491-245/2018             Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01302-2014-6             Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Algerdo Urbšio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R.

S. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 9 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. S. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (8 epizodai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu skirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2016 m. birželio 2 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 28 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 mėnesiai 23 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dienÄ , t. y. 2018 m. balandžio 5 d.).Komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam R.

S. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 5 mėnesių 23 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal OASys metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 93 balai ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistasis atlikęs bÅ«tinÄ bausmės dalį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl nuteistojo R.

S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nors nuteistasis R. S. ir daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis R. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos nutarimÄ , kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skunde nurodo, kad jis atitinka ir įvykdė visus įsipareigojimus, tačiau teismas į tai pažiÅ«rėjo atmestinai ir neatkreipė dėmesio į tai, kad per visÄ bausmės laikÄ pataisos įstaigoje dirbo, pagal galimybės stengėsi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , dalyvavo įvairiuose renginiuose, palaiko socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima. Teigia, kad jo padaryta klaida yra seniai suvokta, iÅ¡spręsta ir tikrai žino, kad ateityje nebenusikals, kadangi tapo geresniu žmogumi.Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuomet klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant OASys metodikÄ , nustatyta, kad R. S. priklauso vidutinės rizikos grupei – 93 balai. Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ , Å¡iuo atveju turi bÅ«ti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ leidžia manyti, kad nuteistasis R.

S. laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė (93 balai) ir netgi yra artima aukÅ¡tai (100-168 balai). Byloje nėra duomenų apie akivaizdų Å¡ių balų sumažėjimÄ â€“ lyginant su anksčiau atliktu vertinimu, per lygtinio paleidimo komisijos paskirtų rekomendacijų įgyvendinimo terminÄ nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik vienu balu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad R.

S. nededa pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas net penkis kartus, jam buvo paskirta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Nors Å¡ios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu R. S. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumÄ , jos taip pat neturėtų bÅ«ti sumenkinamos.

Nuteistojo daromi nusikaltimai nesunkėja ir yra jo nusikaltimų modelio dalis. Nuteistasis vienÄ kartÄ baustas drausmine tvarka baustas ir tris kartus skatintas, ir nors paskirta nuobauda jau nebegalioja, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklÅ«s, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiÅ«rį į taikomÄ priežiÅ«rÄ bei nustatytus draudimus.

Taip pat nustatyta ir daug reikÅ¡mingų kriminogeninių veiksnių – ankstesni nusikalstami veiksmai, iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas ir elgesys (nusikaltimų metu bÅ«dingas impulsyvumas, agresyvumas, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas, tikslų nekonkretumas, probleminių sričių nepripažinimas). Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad nors nuteistasis apskritai palaiko visuomenės vertybes, tačiau iki suėmimo negerbė kitų žmonių teisių į jų nuosavybę.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės terminÄ ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti.

Tai iÅ¡imtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimÄ . Ä®vertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis R. S. yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę negali bÅ«ti virÅ¡esnis už visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo.

Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog R. S. neabejotinai daro pakankamÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Å iuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iÅ¡ tiesų pasitaisė.

Nuteistojo R. S. skunde nurodomos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu netikslinga.AukÅ¡tesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besÄ lyginio pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis R. S. padarė pakankamÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo R. S. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis paliekama galioti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. S. skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį palikti galioti.Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai             Kęstutis Dargužis              Evaldas Gražys              Algerdas Urbšys