2020-04-15 Nr. AB-7369-3-61-3-02442-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-1787-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02442-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. U. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. BR6-2748303 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjos pateiktą 2017 m. birželio 2 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus ir gyvulius paraišką, reg. Nr. 17-1011720047-1 (toliau – ir 2017 m. Paraiška), vertinti pakartotinai ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad pateikė 2017 m. Paraišką, o Sprendimu, įvertinus 2017 m. Paraiškoje deklaruotus duomenis, jai buvo apskaičiuota 121 606,24 Eur paramos suma. Pareiškėja su Sprendimu, kaip neteisėtu ir nepagrįstu, nesutiko. Pareiškėja nurodė, kad atliktos antros ir trečios patikros rezultatai skiriasi, nors antros patikros metu buvo tikrinami tie patys laukai ir tik viename lauke Nr. 006494-0190 rastas lauko ploto trūkumas. Pareiškėja nurodė, jog susipažino su antros patikros rezultatais ir buvo įsitikinusi, kad 2017 m. Paraiška atitinka visus teisės aktų reikalavimus, dėl to pareiškėjai nesuprantama, kokiu pagrindu trečios patikros metu 13-oje laukų nustatyti esminiai pažeidimai (šaltalankių sodinukų išnykimas), kurie nebuvo nustatyti antros patikros metu. Pareiškėja pabrėžė, kad iš prie ataskaitos pridėtų fotonuotraukų matyti, kad šaltalankiai yra gyvi, o kai kurie – netgi su uogomis. Kadangi šaltalankių sodinukai nebuvo išnykę ir tai užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, Sprendimas pripažintinas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir turi būti panaikintas. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad dar iki pirmos patikros jos deklaruotuose žemės sklypuose esančius nudžiūvusius šaltalankių sodinukus ji išrovė ir sudėjo į krūvas šalia laukų, tokiu būdu užtikrino, kad patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų 2017 m. Paraiškoje deklaruotą pasėlį arba pasėlio liekanas.

3. Pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad Agentūra atsiliepime į skundą patvirtina pareiškėjos poziciją, jog patikrų metu tikrai turėjo būti skaičiuojamas ir vertinamas bendras neatitikčių plotas lauke. Pareiškėja nurodo, kad buvo atliktos penkios Agentūros patikros. Trijų patikrų tikrinimo dalykai (programos) sutapo, tačiau jų rezultatai buvo iš esmės skirtingi. Agentūra, priimdama Sprendimą, nepašalino šių ataskaitų rezultatų prieštaringumo. Pareiškėja nurodė, kad visi prieštaravimai turi būti vertinami jos naudai. Pareiškėja pabrėžė, kad viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ konstatavo, kad pareiškėjos laukuose augantys šaltalankiai yra derantys, tik 4 laukuose buvo užfiksuotas „ypatingai mažas derlius“. Pareiškėja akcentavo, kad negali dvi skirtingos atsakingos institucijos konstatuoti iš esmės tarpusavyje viena kitai prieštaraujančių aplinkybių (buvo ar nebuvo šaltalankių sodinukai tuose pačiuose pareiškėjos laukuose), o jos pateikti įrodymai patvirtina, jog išvada, kad pareiškėjos laukuose šaltalankių sodinukai buvo visiškai išnykę, yra nepagrįsta.

4. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo atlikta pirma patikra vietoje (toliau – Pirma patikra), kurios metu atsakovas nustatė, kad nebuvo laikomasi kriterijaus – „soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas“. 2017 m. rugsėjo 20 d. – 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo atlikta antra patikra vietoje (toliau – Antra patikra), kurios metu nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 006494-0190, esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,15 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotas, faktinis plotas yra 0,29 ha. 2017 m. spalio 19 d. atlikta trečia patikra vietoje (toliau – ir Trečia patikra), jos metu buvo nustatyta, kad nesilaikoma kriterijaus – „soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas“, Trečios patikros rezultatai paskelbti portale www.nma.lt (toliau – ir portalas). Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų, todėl pareiškėjai pritaikytos sankcijos. Dėl pareiškėjos argumento, kad Antros patikros ir Trečios patikros rezultatai iš esmės tarpusavyje skiriasi bei prieštarauja vieni kitiems, Agentūra paaiškino, kad Antros patikros metu buvo tikrinamas deklaruoto ir faktinio ploto skirtumas pareiškėjos laukuose, o Trečios patikros metu buvo tikrinamas deklaruoto pasėlio atitiktis nustatytiems kriterijams. Dėl šaltalankių sodinukų gyvybingumo Agentūra paaiškino, kad buvo pasirinkti pavieniai prigiję šaltalankiai. Pareiškėjos laukuose nustatyti pažeidimai įvertinti tinkamai, Sprendimas priimtas remiantis patikrų ataskaitomis ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.

6. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad šiuo atveju galėjo būti supainiota patikros vietoje ataskaitų numeracija. Atsakydama į pareiškėjos teiginius, jog Antra patikra vietoje buvo pozityvi, Agentūra teigė, kad ataskaitoje Nr. 17-1011720047-D4-3 (toliau – ir Ataskaita Nr. 2) nurodyta, kad Antra patikra vietoje nėra pozityvi, pastabose nurodytas nustatytas pažeidimas – ploto trūkumas pareiškėjos deklaruotame plote. Trečia patikra taip pat nėra pozityvi, jos ataskaitoje Nr. 17-1011720047-D4-5 (toliau – ir Ataskaita Nr. 3) nurodoma žiūrėti į pastabas, kur aprašomi visi pareiškėjos deklaruotuose plotuose nustatyti pažeidimai, taip pat pateikiamos fotonuotraukos, kurių apačioje nurodyta, koks pažeidimas nustatytas. Pareiškėja skundė Ataskaitą Nr. 3 ir nesutiko su patikrinimo vietoje metu nustatytais pažeidimais, taip pat prašė panaikinti patikrinimo vietoje rezultatus, tačiau pareiškėjos prašymas nebuvo tenkintas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja iki pateikdama skundą teismui žinojo apie Trečios patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus ir tai, kad Ataskaita Nr. 3 nėra pozityvi. Sprendime nėra minimos penkios patikros vietoje ataskaitos todėl, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. – 22 d. atliktos patikros vietoje ataskaitoje ir 2017 m. rugsėjo 21 d. atliktos patikros vietoje ataskaitoje nurodoma, kad patikrinimas yra pozityvus pareiškėjos atžvilgiu. Atsakovas akcentavo, kad patikrų vietoje tikrinimo kriterijai nebuvo tie patys, todėl pateikiami duomenys neprieštarauja vieni kitiems; buvo tikrinami skirtingi kriterijai.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjos A. U. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė 2017 m. Paraišką. 2017 m. spalio 16 d. Agentūroje buvo gautas pranešimas dėl valdos perdavimo (reg. Nr. BR5.2-14069), kuriame nurodyta, kad pareiškėja perima iš mažosios bendrijos „Mano žemės“ valdą Nr. 1012206661, todėl toliau minėtos bendrovės deklaruoti laukai yra įvardijami kaip deklaruoti pareiškėjos. Po atlikto valdos perdavimo, pareiškėjos 2017 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai, todėl 2018 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. BR6-2551056 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ yra laikomas negaliojančiu. Įvertinus 2017 m. Paraiškoje deklaruotus duomenis, Sprendimu pareiškėjai yra apskaičiuota 121 606,24 Eur paramos suma.

9. Teismas aptarė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir nustatė, kad apie Pirmos patikros (ataskaita Nr. 17-1011720047-D4-1 (toliau – Ataskaita Nr. 1) metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota Agentūros 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 39951. Pirmos patikros metu nustatyta, kad nebuvo laikomasi Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 8.5 punkte nurodyto kriterijaus – „soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas“ – šiuose laukuose: kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 019476-9223 esančiame lauke Nr. A2, kuriame deklaruotas 1,81 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 013474-7601 esančiame lauke Nr. A1, kuriame deklaruotas 1,23 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 004513-0582 esančiame lauke Nr. A1, kuriame deklaruotas 1,62 ha ŠAU plotas, o KŽS Nr. 013519-6535 esančiame lauke Nr. A2, kuriame deklaruotas 1,08 ha ŠAU plotas, nebuvo laikomasi Taisyklių 8.3–8.5. punktuose nustatytų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų.

10. Teismas nustatė, kad apie Antros patikros metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota 2017 m. rugsėjo 25 d. pranešimu Nr. 40705. Prie pranešimo buvo pridėta Ataskaitos Nr. 2 kopija. Atsakovas Antros patikros metu nustatė, kad KŽS Nr. 006494-0190 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,15 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotas, faktinis plotas yra 0,29 ha.

11. Teismas nurodė, kad apie Trečios patikros rezultatus (Ataskaita Nr. 3) buvo paskelbta portale. Trečios patikros metu buvo nustatytas Taisyklių 8.5 punkte nurodyto kriterijaus nesilaikymas – „soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas“ – šiuose laukuose: KŽS Nr. 003481-7035 esančiame lauke Nr. 3, kuriame deklaruotas 0,79 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 004481-7455 esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,69 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 003481-7035 esančiame lauke Nr. 4, kuriame deklaruotas 0,32 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 002479-5971 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 12,13 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 004480-5844 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,52 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 004479-6477 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,79 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 004481-7455 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,54 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 005484-5794 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,70 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 003481-7035 esančiame lauke Nr. 7, kuriame deklaruotas 6,02 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 003481-7035 esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,65 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 004479-6477 esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,25 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 003492-9556 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,08 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 004480-8030 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,26 ha ŠAU plotas.

12. Teismas pažymėjo, kad tiek pareiškėja, tiek atsakovas neginčija aplinkybės, kad buvo atliktos 6 pareiškėjos laukų patikros, tačiau ginčui aktualios tik 3 patikros. Teismas, išanalizavęs Antros ir Trečios patikros rezultatus, sutiko su atsakovo argumentu, kad iš esmės Antros ir Trečios patikrų metu buvo tikrinami skirtingi kriterijai, todėl nusprendė, kad pareiškėjos išvada, jog Antros ir Trečios patikros rezultatai skiriasi yra ne tik nepagrįsta, bet ir nelogiška.

13. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Antra patikra vietoje buvo pozityvi, nes Ataskaitoje Nr. 2 nurodytas nustatytas pažeidimas – ploto trūkumas pareiškėjos deklaruotame plote. Trečios patikros Ataskaitos Nr. 3 pastabose taip pat išdėstyti visi pareiškėjos deklaruotuose plotuose nustatyti pažeidimai, pateikiamos fotonuotraukos, kurių apačioje nurodyta, koks pažeidimas nustatytas. Teismas nurodė, kad pareiškėjai šis faktas buvo žinomas, nes ji 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė skundą „Dėl Kokybės skyriaus patikros rezultatų“ (reg. Nr. BR7-214), kuriuo skundė Ataskaitą Nr. 3.

14. Teismas dėl pareiškėjos teiginio, kad laukuose šaltalankių sodinukai nebuvo išnykę (rasta dalis gyvybingų šaltalankių) nusprendė, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja nesilaikė reikalavimo išlaikyti visame laukų plote deklaruoto pasėlio (šaltalankių) ir užtikrinti, kad patikrinimo vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų 2017 m. Paraiškoje laukuose deklaruotą pasėlį. Tokią faktinę aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, iš kurių aiškiai matyti pareiškėjos laukų faktinė būklė, t. y., kad šaltalankiai yra išnykę visame plote, laukuose matyti sustabarėjusios piktžolės bei tai, kad laukai nebuvo sutvarkyti (tarpueiliai nenušienauti, apleisti). Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad nudžiūvusius šaltalankių sodinukus ji išrovė ir sudėjo į krūvas šalia laukų, nes jie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Teismas vertino antstolio 2017 m. lapkričio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 182-17-102 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, kad pasirinktinai buvo užfiksuoti pavieniai prigiję šaltalankiai. Teismas nusprendė, kad tokia išvada dar kartą įrodo, kad deklaruotas pasėlis negalėjo būti randamas visame deklaruotame plote, o randami tik pavieniai šaltalankių krūmai. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja apie nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių atsiradimą (kad šaltalankių sodinukai neprigijo dėl blogų oro sąlygų (per didelio kritulių kiekio) atsakovui pranešė, nors 2017 m. Paraiškoje įsipareigojo tai padaryti per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos į bylą pateiktas susirašinėjimas su Agentūra nepatvirtina, kad pareiškėja Agentūrai būtų pateikusi įrodymus, kurie patvirtintų minėtas aplinkybes.

15. Teismas vertino pareiškėjos teiginį, jog patikrų metu turėjo būti skaičiuojamas ir vertinamas bendras neatitikčių plotas lauke, analizavo Taisyklių 14 punktą ir nusprendė, kad pareiškėja jį interpretuoja netinkamai. Teismas nurodė, kad iš Taisyklių 14 punkto nuostatos akivaizdu, kad nustačius neatitiktį, yra laikoma (konstatuojama), kad deklaruojamuose laukuose yra deklaruoti didesni naudmenų plotai nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai ir dėl to gali būti pritaikytos sankcijos.

16. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies kontekste, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai akto pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos laukuose nustatyti pažeidimai atsakovo buvo įvertinti tinkamai, Sprendimas priimtas remiantis patikrų ataskaitomis, kurios yra galiojančios ir pagrįstos. Teismas darė išvadą, kad nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų.

III. 17. Pareiškėja A. U. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti arba Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo išreikalauti Fotografavimo instrukciją, kaip Paramos už plotines ir ūkinių gyvūnų priemones kontrolės procedūros aprašo 6 priedą, patvirtintą Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. BR1-1137 (toliau – ir Fotografavimo instrukcija), ar kitu įsakymu ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, išlaidas advokato paslaugoms.

18. Pareiškėja nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl esminių jos skundo motyvų, sutiko su atsakovo paaiškinimais be jokios motyvacijos ir argumentacijos, nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų, paneigiančių Sprendimą (pvz., dėl Agentūros ir VšĮ „Ekoagros“ tuo pačiu metu atliktų patikrų pareiškėjos valdose rezultatų tarpusavio prieštaravimų teisinės reikšmės), neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė iš esmės nepagrįstą, neteisėtą bei apeliacine tvarka naikintiną sprendimą.

19. Pareiškėja teigia, kad Taisyklės išsamiai nereglamentuoja patikrų organizavimo, vykdymo tvarkos, patikros sąvoka nėra apibrėžta, išskyrus Taisyklių 3.20 punktą, kuriame įtvirtinta kad nuotolinė patikra — žemės ūkio naudmenų ar kitų plotų patikra, atliekama pagal palydovinę arba aerofotografinę nuotrauką. Pareiškėja teigia, kad viena iš pagrindinių Agentūros atliekamų procedūrų nėra tinkamai apibrėžta ir sudaro prielaidas Agentūrai piktnaudžiauti savo įgalinimais, pažeidinėti pareiškėjų teisėtus interesus. Pareiškėja pažymi, kad dalis patikrų atlikimą reglamentuojančių norminių teisės aktų nėra viešai skelbiami (pvz., Fotografavimo instrukcija). Pareiškėja pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju buvo atliktos 6 patikros vietoje: 5 patikrų vietoje tikrinimo dalykas (priemonės ir programos) sutapo, t. y. buvo „Tiesioginės išmokos“ priemonė, programa „Pagrindinė tiesioginė išmoka“, tačiau patikrų vietoje rezultatai buvo iš esmės skirtingi. Pareiškėja akcentuoja, kad Taisyklėse nesant nuostatos, kad Agentūra turi teisę vykdyti skirtingų kriterijų patikras vietoje, kuomet 5 patikrų vietoje tikrinimo dalykas (priemonės ir programos) sutapo, nėra jokio pagrindo sutikti su tuo, kad 6 patikros turėjo skirtingus tikrinimo kriterijus. Pareiškėja pabrėžia, kad nesutinka su teismo išvada, kad šiam ginčui aktualios tik 3 patikrų vietoje ataskaitos, nes kitų patikrų rezultatų pareiškėja neva neginčija. Pareiškėja akcentuoja, jog ji ginčija visą Sprendimą, o aplinkybė, kad Agentūra, priimdama Sprendimą rėmėsi tik pareiškėjai nepalankiomis 3 patikrų vietoje ataskaitomis, teismui nesudarė pagrindo skundžiamame sprendime analizuoti ir vertinti tik pareiškėjai nepalankias 3 patikrų vietoje ataskaitas ir atitinkamai nevertinti pareiškėjai palankių 3 patikrų vietoje ataskaitų rezultatų.

20. Pareiškėja nurodo, kad skirtingų kriterijų vertinimo aplinkybė nėra ir nebuvo Agentūros surašytose patikrų vietoje ataskaitose ar kituose pareiškėjai pateiktuose dokumentuose, todėl teismas, sutikdamas su atsakovo pozicija, tokio vertinimo niekuo nepagrindė. Pareiškėja pabrėžia, kad poziciją, jog Sprendime Antros ir Trečios patikrų metu buvo vertinami skirtingi kriterijai, Agentūra suformavo tik į bylą pateiktuose 2019 m. kovo 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kurių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėja teigia, kad šie paaiškinimų argumentai negali būti prilyginami administracinio akto motyvavimui Viešojo administravimo įstatymo taikymo prasme.

21. Pareiškėja aptaria Agentūros atliktas patikras vietoje, akcentuoja, kad nebuvo informuota apie Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 17-1011720047-D4-2 ar jos rezultatų panaikinimą, taigi ši ataskaita yra galiojanti ir pareiškėja gali pagrįstai ja vadovautis ginčydama Sprendimą. Pareiškėja teigia, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, nepašalino visų 6 patikrų vietoje rezultatų prieštaringumo ir nepanaikino ankstesnių ataskaitų, prieštaraujančių vėliau sudarytoms ataskaitoms, nors patikrų tikrinimo dalykai (programos) iš esmės sutapo, patikras atliko tie patys Agentūros darbuotojai. Dėl tokio Agentūros darbuotojų elgesio yra pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, teisinio aiškumo ir gero administravimo principai.

22. Pareiškėja nurodo, kad Ataskaitos Nr. 3 25 punkte esančioje lentelėje yra nurodyti atskiri KŽS, jų numeriai, laukų numeriai, pastabos ir pažeidimo plotai, tačiau sutikrinus šioje lentelėje nurodytus pažeidimų plotus su laukų plotais, nurodytais Sprendime, matyti, kad lentelėje nurodyti pažeidimų plotai yra didesni už laukų plotus, o tai objektyviai neįmanoma. Pareiškėja teigia, jog tai sudaro pagrindą abejoti Ataskaitos Nr. 3 objektyvumu ir pagrįstumu bei teigti, kad sankcija pareiškėjai pritaikyta neegzistuojančių duomenų pagrindu.

23. Pareiškėja nurodo, kad nėra aišku, kokia Ataskaita Nr. 3 (popierine forma ar patalpinta portale) pareiškėjai reikia vadovautis ginant savo teises, nes jos nesutampa. Pareiškėja pabrėžia, kad teismas visus prieštaravimus turėjo vertinti pareiškėjos naudai.

24. Pareiškėja teigia, jog byloje pakako objektyvių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šaltalankių gyvybingumą ir paneigiančių Agentūros išvadą, jog šaltalankiai visame plote yra išnykę, taip pat Agentūros išvadą apie Taisyklių 8.3.–8.5. punktuose nustatytų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų pažeidimą nepagrįstumą. Tačiau teismui formaliai įvertinus įrodymus, bylos esmė liko neatskleista.

25. Pareiškėja teigia, kad prie Ataskaitos Nr. 3 pridėtos fotonuotraukos buvo padarytos pažeidžiant Fotografavimo taisykles. Pareiškėja aptaria Fotografavimo taisyklių nuostatas ir pabrėžia, kad nei vienoje iš prie Ataskaitoje Nr. 3 pridėtų fotonuotraukų į kadrą neįtraukta mastelinė liniuotė arba kitas objektas, kuris leistų aiškiai identifikuoti objekto mastelį, todėl Agentūros darbuotojai kiekvieną lauką ar objektą jame užfiksavo jų pageidaujamu dydžiu, pagal jų pageidaujamas nustatyti ar įrodyti aplinkybes, o ne taip, kaip realybėje atrodė tas laukas ar objektas.

26. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Trečia patikra buvo vykdoma tada, kai jau buvo pasibaigęs augalų vegetacijos periodas, o tai turi įtakos šaltalankių sodinukų vaizdui, tačiau šios aplinkybės nebuvo užfiksuotos prie Ataskaitos Nr. 3 pridėtose fotonuotraukose ir pastabose, pareiškėja šias aplinkybes buvo nurodžiusi, tačiau bylą nagrinėjęs teismas formaliai konstatavo Agentūros išvadų pagrįstumą.

27. Pareiškėja nurodo, kad vykdydama Taisyklių 33 punkto reikalavimus, dar iki Pirmos patikros pareiškėja jos deklaruotuose KŽS esančius nudžiūvusius šaltalankių sodinukus išrovė ir sudėjo į krūvas šalia laukų. Tačiau iš Sprendime nurodytos Ataskaitos Nr. 3 turinio nematyti, kad Agentūros darbuotojas aiškinosi, tyrė, vertino ir fiksavo, ar pareiškėja išrovė ir sudėjo į krūvas nudžiūvusius sodinukus, todėl Trečios patikros ataskaitos išvados laikytinos nepagrįstomis, o jų pagrindu priimtas Sprendimas neteisėtas ir teismo turėjo būti panaikintas.

28. Pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai įvertino Protokolą, kuriuo pareiškėja siekė ne įrodyti, kad visuose ginčo laukuose prigijo šaltalankiai, o įrodinėjo faktą, kad visuose Ataskaitoje Nr. 3 nurodytuose laukuose yra prigijusių šaltalankių, priešingai nei tai vertino Agentūros darbuotojas.

29. Pareiškėja nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjos pateiktą 2018 m. lapkričio 26 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, patvirtinančią, kad Lazdijų ir Varėnos (kur yra pareiškėjos laukai) meteorologinės stoties duomenimis, 2017 m. birželio – spalio mėnesiais iškritusių kritulių kiekis buvo 1,3 ir 1,5 karto didesnis už šio laikotarpio daugiametį kritulių kiekį. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, viešu 2017 m. rugsėjo 28 d. Agentūros pranešimu „Dėl įsipareigojimų vykdymo esant blogoms oro sąlygoms“ (atnaujintą, atsižvelgiant į ekstremalios situacijos paskelbimą šalies mastu) ir nurodo, kad Agentūra, viešai deklaravo, jog patys Agentūros darbuotojai užfiksuos laukų būklę ir gaus pažymą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, o ūkininkai neturi imtis jokių papildomų veiksmų, todėl pareiškėja nieko ir nesiėmė, jokių veiksmų neatliko bei nefiksavo laukų būklės, kuriems įtakos turėjo liūčių, kaip force majeure aplinkybės. Pareiškėja remiasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – ir EKO taisyklės) 54.5. punktu ir teigia, kad ji force majeure pagrindu turėjo būti atleista nuo atsakomybės už Taisyklių pažeidimą.

30. Pareiškėja remiasi EKO taisyklių nuostatomis ir teigia, kad VšĮ „Ekoagros“ konstatavo, jog pareiškėjos laukuose augantys šaltalankiai yra derantys, tarpueiliai nušienauti, deklaruoti duomenys sutapo su realia situacija ūkyje, tik 4 laukuose buvo užfiksuotas „ypatingai mažas derlius“, kas vienareikšmiškai paneigia Sprendimo išvadą, jog šaltalankiai išnykę visuose Ataskaitoje Nr. 1 ir Ataskaitoje Nr. 3 nurodytuose kontroliniuose žemės sklypuose.

31. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos A. U. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsakovas nurodo, kad Fotografavimo taisyklės yra norminis teisės aktas, kuris nustatyta tvarka nėra skelbiamas viešai, tačiau remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas nesivadovaujant galiojančiais teisės aktais (žr., pvz., 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1229-858/2018; 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1337-629/2018). Atsakovas teigia, kad nors pareiškėja prašo atsakovą įpareigoti Fotografavimo taisykles pateikti, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų akivaizdu, kad pareiškėja yra išsamiai su juo susipažinusi. Atsakovas nurodo, kad be pareiškėjos akcentuoto Fotografavimo taisyklių punkto, yra dar 12 punktų, kuriais vadovaujantis yra atliekama patikra vietoje. Atsakovas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju patikrų vietoje tikslas nebuvo išmatuoti pareiškėjos deklaruotų šaltalankių dydį, buvo tikrinama laukų faktinė būklė, todėl akivaizdu, kad Antros patikros metu, tikrinant deklaruoto ir faktinio ploto skirtumą, mastelinės liniuotės pagalba identifikuoti mastelį nėra reikalinga.

33. Atsakovas dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, susijusio su 6 patikromis vietoje, kurių dalykas sutapo, tačiau rezultatai buvo skirtingi, nurodo, kad patikrų vietoje ataskaitose nurodomos priemonė „Tiesioginės išmokos“ ir programa „Pagrindinė tiesioginė išmoka“, neapibrėžia kriterijų, kurie turi būti tikrinami deklaruotuose plotuose, programa ir priemonė negali skirtis, nes pareiškėjos pateikta 2017 m. Paraiška yra pateikta ir vertinama vadovaujantis Taisyklėmis, kurios reglamentuoja tiesioginių išmokų administravimą ir kontrolę. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje ginčas kilo ne dėl visų atsakovo atliktų patikrų pareiškėjos valdoje, bet dėl 3 patikrų vietoje, su kurių rezultatais pareiškėja nesutinka.

34. Atsakovas teigia, kad Antros patikros metu buvo tikrinamas deklaruoto ir faktinio ploto skirtumas pareiškėjos laukuose, nustatytas pažeidimas KŽS Nr. 006494-0190 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,15 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotas, faktinis plotas yra 0,29 ha. Trečios patikros metu buvo tikrinama deklaruoto pasėlio atitiktis nustatytiems kriterijams. Todėl Ataskaitoje Nr. 2 ir Ataskaitoje Nr. 3 pateikiami duomenys negali prieštarauti vieni kitiems dėl to, kad buvo tikrinami skirtingi kriterijai, t. y. deklaruoto ploto atitiktis faktiniam plotui ir deklaruoto pasėlio atitiktis reikalavimams.

35. Atsakydamas į pareiškėjos argumentus dėl darbuotojų veiksmų, atsakovas nurodė, kad Agentūros darbuotojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Patikros vietoje ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas. Jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, taip pat prie ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jei pareiškėja manė, jog Agentūros darbuotojas patikrą vietoje atliko pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, ji turėjo teisę jo priimtus sprendimus, veikimą ar neveikimą, susijusius su patikra vietoje / nuotoline patikra, apskųsti Agentūros direktoriui per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, tačiau to nepadarė, todėl atsakovas laikosi pozicijos, kad patikros ataskaitos duomenys yra teisingi, nepanaikinti, todėl galiojantys.

36. Atsakovas teigia, kad pareiškėja pateikė teismui savo pačios darytas fotonuotraukas ir Protokolą, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad Agentūros darbuotojas patikrą atliko netinkamai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pati nurodo, jog buvo pasirinkti pavieniai šaltalankiai, o tai įrodo, kad deklaruotas pasėlis negalėjo būti randamas visame deklaruotame plote, o tik kaip pavieniai krūmai. Atsakovas nurodo, kad Protokole, priešingai nei Agentūros pateiktose patikrų vietoje ataskaitose, nėra nurodoma nuotraukų darymo data ir kryptis, pažeidimo fiksavimo koordinatės, pagal kurias būtų matoma ar fotonuotraukose užfiksuoti duomenys atitinka pareiškėjos žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų laukų duomenis.

37. Atsakovas nurodo, jog 2017 m. Paraiškoje pareiškėja įsipareigojo apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjos valios, informuoti per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto. Atsakovas remiasi Taisyklių 96 punktu ir teigia, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad laukuose šaltalankių sodinukai galėjo žūti dėl blogų oro sąlygų, negali būti laikomos ne nuo pareiškėjos valios priklausančiomis aplinkybėmis, nes pareiškėja Agentūrai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog laukuose šaltalankių sodinukai galėjo žūti (žuvo) dėl blogų oro sąlygų. Atsakovas nurodo, kad Taisyklių 108 punkte įtvirtinta, jog už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Pareiškėja dokumentus, kuriais grindžiamos ne nuo jos valios priklausančios aplinkybės, pateikė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, nors privalėjo tai padaryti per 15 darbo dienų nuo galimai įvykusio tokio fakto.

38. Atsakovas nurodo, kad VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. rugpjūčio 14 d. Ekologinės gamybos tikrinimo protokole yra nurodoma, kad šaltalankiai yra derantys ir įveisti 2013 m., kas yra iš esmės nelogiška, remiantis kartu su patikrų vietoje ataskaitomis pateikiamomis fotonuotraukomis, kuriose akivaizdžiai nėra matoma 6 metus derančių šaltalankių krūmų. Atsižvelgęs į tai, atsakovas kritiškai vertina pateiktą minėtą VšĮ „Ekoagros“ protokolą.

39. Atsakovas pažymi, kad Ataskaitoje Nr. 3 nurodoma, jog nustatytuose laukuose negyvybingų šaltalankių nudžiūvusios ir likusios krūmų dalys nepašalintos. Tai rodo, kad Agentūros darbuotojas vertino į krūvas sudėtus sodinukus. Atsakovas teigia, jog pagal Taisyklių 33 punktą nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki liepos 31 d. pareiškėjas privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanas, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis, tačiau patikra vietoje buvo atliekama spalio mėnesį, kuomet pagal Taisyklių 8.6 punktą iš deklaruojamų laukų ploto buvo būtina pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo pareiškėjai yra apskaičiuota 121 606,24 Eur paramos suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas jos skundas arba bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės dėl ko neišsamiai ir nevisapusiškai nustatytos ginčo aplinkybės, netinkamai pritaikytos teisės aktų nuostatos bei nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos.

42. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepagrindė, kodėl anksčiau nebuvo teiktas prašymas išreikalauti iš atsakovo Fotografavimo instrukciją pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam šią bylą, arba kodėl būtinybė remtis šiuo prašomu įrodymu iškilo tik dabar, todėl sprendžia, kad neturi pagrindo reiškiamo prašymo tenkinti apeliacinio proceso stadijoje.

44. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

45. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydama jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundų motyvus.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad į teismą besikreipiantis asmuo skunde turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundo dalyką bei pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, nes būtent skundo dalykas bei pagrindas apibrėžia nagrinėjamos bylos ribas (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.). Kaip matyti, savo skundą pareiškėja grindė Ataskaitų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 netikslumais, jų nepagrįstumu bei prieštaravimais viena kitai, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjam ginčui nebuvo aktualu tirti ir vertinti atliktų patikrų vietoje rezultatus, kurių šalys neginčijo, o pareiškėjos argumentai, kad nagrinėjamu atveju ji ginčijo visą Sprendimą, todėl turėjo būti tiriamos visos atliktos patikros bei ataskaitos, vertintini kritiškai ir atmestini.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.).

48. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. ginčija Agentūros atliekamas patikras nepakankamai aiškiu jų teisinio reguliavimo aspektu, sudarant prielaidas atsakovui piktnaudžiauti savo įgalinimais, nurodo, jog ne apie visas patikras vietoje buvo tinkamai informuota, o patikrinimo metu buvo nesivadovauta Fotografavimo instrukcija, kuri nustato konkrečius reikalavimus, kaip patikrų metu turi būti fiksuojami laukai bei su nurodytomis aplinkybėmis susijusius argumentus. Nė vienas iš minėtų apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai ir faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

49. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Taisyklės (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir MVŪP taisyklės) (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-134 redakcija), EKO taisyklės (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 3D-209 redakcija), 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549) ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL 2014 L 181, p. 48).

50. Taisyklės nustato tiesioginės paramos žemės ūkio veiklos subjektams teikimo tvarką ir paraiškų administravimo tvarką. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad pareiškėjai privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, o šio punkto papunkčiuose detalizuojama, jog pievų laukuose, taip pat sodų ir uogynų tarpueiliuose visą vegetacijos laikotarpį neturi būti augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (8.3. p.); sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) reikia periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (kodai OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, SPU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, AKT, RŠT), nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (8.4. p.); soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas (8.5. p.).

Taisyklių 12.1 punkte nurodyta, jog piktžolėmis apaugę pievų plotai, taip pat sodų ir uogynų plotai, kuriuose yra pieva, laikomi neatitinkančiais paramos skyrimo sąlygų, kaip nurodyta 8.3 papunktyje, jeigu pievų plotuose, sodų ir uogynų tarpueiliuose yra sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių. Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu. Pavienės piktžolės yra tokios piktžolės, kurios nevyrauja auginamų augalų atžvilgiu. Taisyklių 13 punkte nustatyta, jog piktžolėmis apaugę sodų ir uogynų tarpueiliai (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) laikomi neatitinkančiais paramos skyrimo sąlygų, kaip nurodyta taisyklių 8.4 papunktyje, jeigu aptinkama augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių.

Jeigu yra nustatoma neatitikčių, išmatuojamas ir įvertinamas (sumuojamas) bendras neatitikčių plotas lauke. Jeigu nustatoma neatitiktis, laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra deklaruoti didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kaip numatyta taisyklių 7.13 papunktyje. Taisyklių 14 punkte yra nurodyta, jog sodų ir uogynų plotai laikomi neatitinkančiais reikalavimų, kaip numatyta taisyklių 8.5 papunktyje, jeigu deklaruojamuose laukuose nepašalinti negyvi vaismedžiai ir (arba) vaiskrūmiai ar jų liekanos.

Laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra nepašalintų negyvų vaismedžių ir (arba) vaiskrūmių, jeigu tokius vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius galima priskirti prie grupių (trijų ir daugiau vienetų, esančių greta vienas kito). Būtina išmatuoti ir įvertinti (susumuoti) bendrą neatitikčių plotą lauke. Jeigu nustatoma neatitiktis, laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra deklaruoti didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kaip numatyta taisyklių 7.13 papunktyje. Vadovaujantis Taisyklių 4.19 punktu, neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas.

Analogiškos nuostatos įtvirtintos MPŪV taisyklių 3.2.9 punkte bei EKO taisyklių 3.4 punkte. Pagal Taisyklių 4.21 punktą pagrindinė tiesioginė išmoka – išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais, o Taisyklių 4.30 punkte nurodyta, jog tiesioginė išmoka – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma, kurią gali sudaryti pagrindinė tiesioginė išmoka, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus, susietoji parama už plotą ir (arba) gyvulius.

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad Agentūros patikrų vietoje tikrinimo kriterijai nebuvo tie patys, nes Pirmos patikros vietoje metu buvo vertinami pareiškėjos deklaruotų laukų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų pažeidimai, Antros patikros vietoje metu buvo tikrinamas deklaruoto ir faktinio ploto skirtumas, o Trečios patikros vietoje metu buvo tikrinama deklaruoto pasėlio atitiktis nustatytiems kriterijams, Ataskaitoje Nr. 2 nustatytas ploto trūkumas pareiškėjos deklaruotame plote, Ataskaitoje Nr. 3 pastabose nurodomi nustatyti trūkumai ir pažeidimai, jog deklaruotas šaltalankių sodinukų pasėlis negalėjo būti randamas visame deklaruotame plote, o randami tik pavieniai šaltalankių krūmai, be to, nustatytuose laukuose negyvybingų šaltalankių nudžiūvusios ir likusios krūmų dalys nepašalintos bei atsižvelgusi į šios nutarties 49–50 punktuose išdėstytą teisinį reguliavimą, prieina prie išvados, kad Agentūra pagrįstai Sprendimu konstatavo, kad anksčiau minėtų Taisyklių reikalavimų ir tinkamumo kriterijų pareiškėja nesilaikė, todėl turėjo teisinį ir faktinį pagrindą taikyti pareiškėjai sankcijas.

52. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ginčydama Sprendime nurodytas kai kurias faktines aplinkybes, pareiškėja nekėlė ginčo dėl Sprendime pritaikytos sankcijos proporcingumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu Sprendimo taip pat nevertina ir dėl to nepasisako.

53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ūkininkams skyrimo tikslas yra remti ne visus žemės ūkio veikla užsiimančius asmenis, bet tik tuos, kurie veiklą vykdo laikydamiesi taisyklėse ir kituose su paramos skyrimo teisiniu reguliavimu susijusiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių. Siekdamos užtikrinti, kad paramos lėšos nebūtų nepagrįstai skiriamos, paramą skiriančios institucijos pirmiausia privalo patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Tinkamam lėšų apsaugos administravimui kelianti grėsmę išmokų gavėjų veikla turi būti veiksmingai kontroliuojama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-492/2016).

54. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017).

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, nustatyti ar turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsakovo Sprendimas turi esminių trūkumų dėl ko galėtų būti pripažintas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

56. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos tokios kategorijos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytas motyvais nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

57. Atsisakius tenkinti pareiškėjos skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neįgijo teisės į proceso išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 punktą. Dėl šios priežasties pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

58. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 2 dalį už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis. Pagal šio straipsnio 3 dalį skundus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Taigi už elektroninių ryšių priemonėmis paduotą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo mokėtinas 11,25 Eur dydžio žyminis mokestis. Iš kartu su pareiškėjos apeliaciniu skundu pateikto žyminio mokesčio kvito matyti, kad už apeliacinį skundą yra sumokėtas 12 Eur žyminis mokestis. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 0,75 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjai žyminį mokestį turi grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjai A. U. 0,75 Eur (septyniasdešimt penkis centus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė