2020-07-15 Nr. AB-13661-3-62-3-00237-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2200-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00237-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. L. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 70 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2012 m. iki 2018 m. birželio 5 d. bausmę Alytaus PN atliko netinkamomis sąlygomis. Nuo 2012 m. iki 2013 m. jis buvo paskirtas į Alytaus PN 6 lokalinį sektorių, kuriame nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, nebuvo užtikrinta dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta, šaltuoju metų laiku nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, patalpose buvo daug buitinių parazitų (tarakonų), dušuose nebuvo įrengtos persiregimo kabinos, pareiškėjas negalėjo reikiamą laiko tarpą pasinaudoti sanitariniu mazgu.

3. Nuo 2013 m. iki 2016 m. kovo mėnesio K. L. bausmę atliko 4 lokaliniame sektoriuje, kuris buvo pusrūsyje, todėl nuolat buvo drėgna, buvo pelėsio, taip pat nebuvo užtikrintas 3,1 kv. m gyvenamasis plotas, tinkama temperatūra, dirbtinė apšvieta neatitiko normų, vėdinimo sistema neveikė, pareiškėjas negalėjo reikiamą laiko tarpą pasinaudoti sanitariniu mazgu ir tai jam sukėlė stiprius išgyvenimus.

4. Nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. birželio 5 d. K. L. atliko bausmę Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2, kuris buvo pripažintas blogos būklės. Šio bendrabučio 2 lokaliniame sektoriuje dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta neatitiko teisės aktų reikalavimų, šaltuoju metų laiku nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, langų rėmai buvo išpuvę, langai blogai užsidarė, pro juos pūtė vėjas, medinės grindys buvo išlūžinėjusios, sienos nuo drėgmės buvo apipelijusios ir ištrupėjusios, patalpoje buvo buitinių parazitų (tarakonų), sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Taip pat nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

5. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita.

6. K. L. pažymėjo, kad senaties terminas negali būti taikomas, kadangi atsakovo atstovo neteisėti veiksmai buvo tęstiniai.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsižvelgęs į tai, kad K. L. skundą teismui pateikė 2019 m. sausio 29 d., o Alytaus PN jis periodiškai buvo laikomas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 5 d., atsakovas prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir jo skundą dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 29 d. priteisimo atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Alytaus PN gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu vienam asmeniui teko nuo 3,7 kv. m iki 3,78 kv. m gyvenamojo ploto. Nurodė, kad galiojantys teisės aktai nereguliuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Atsakovas pažymėjo, kad jeigu K. L. netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje patalpoje, jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, per vieną mėnesį galėjo skųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus arba dėl netinkamų laikymo sąlygų kreiptis į pataisos namų administraciją, tačiau šia teise K. L. nė karto nepasinaudojo.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 14 d. bei 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) Alytaus departamento direktorius surašė tikrinimo aktus, kurie apėmė visas Alytaus PN patalpas. Minėtų aktų išvadose pažymėta, kad higienos normos pažeidimų nebuvo nustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Alytaus PN vadovaujasi teisės aktų reikalavimais ir asmenims užtikrina teisės aktuose nustatytą temperatūrą, oro drėgmę, oro judėjimo greitį, dirbtinę apšvietą. Nurodė, kad Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, visuose pataisos namuose atitinkančią higienos normos reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad Alytaus PN 16 ir 20 būrių sanitariniai mazgai buvo tvarkingi ir teisės aktų reikalavimus atitiko, tualetai nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirti 1,5 m sienelėmis. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros buvo vėdinami atidarius langus. Atsakovas nurodė, kad patalpas pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių sanitariniuose mazguose, miegamuosiuose ir kitose bendro naudojimo patalpose turėtų būti atmesti.

12. Atsakovas akcentavo, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 nėra avarinės būklės, nes tokiu atveju nuteistieji jame negalėtų gyventi ir būtų perkelti į kitas patalpas. Atkreipė dėmesį, kad Alytaus apskrities viršininko paskirtos komisijos 2008 m. vasario 15 d. pripažinimo avariniu aktu statinys buvo pripažintas ne avarinės, o blogos būklės. Pažymėjo, kad langų rėmai nėra supuvę, patalpose buvo tvarkinga, tinkamai ir saugiai instaliuota elektros instaliacija. 2018 m. liepos mėnesį buvo pradėti Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbai.

13. Atsakovas paaiškino, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos 8, 17 ir 19 miegamieji buvo aprūpinti geros būklės baldais bei inventoriumi. Dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbai buvo atliekami pagal su juridiniais asmenimis sudarytas sutartis.

14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. K. L. taip pat nenurodė, kuo grindžiamas nurodytos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis buvo apskaičiuotas. Atsakovas akcentavo, kad nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti žalą.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo K. L. skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad Alytaus PN buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas pažymėjo, kad K. L. apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai tiesiogiai pasireiškė. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo uždarymo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, netinkamu apšvietimu ir kita momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad K. L. būtų buvusios suvaržytos teisės ir dėl to jis negalėjo raštu ar žodžiu kreiptis į pataisos namų administraciją. Skundą teismui pareiškėjas paštu išsiuntė tik 2019 m. sausio 30 d., todėl, atsakovui prašant, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 30 d., teismas taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjui nenurodžius jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismas K. L. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 30 d. atmetė kaip nepagrįstą ir vertino tik ginčui aktualų laikotarpį nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2018 m. birželio 5 d.

17. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas akcentavo, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius valstybės valdžios institucijų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė nėra galima.

18. Teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o pagal 111.2 punktą, kamerų tipo patalpose ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. kovo 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrio 6 miegamąjį, kuris yra 30,31 kv. m ploto, jame yra įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl K. L. teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Alytaus PN 16 būrio 3 miegamąjį, kuris yra 44,41 kv. m gyvenamojo ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl K. L. teko 3,7 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Alytaus PN 16 būrio 2 miegamąjį, kuris yra 45,15 kv. m ploto, jame yra įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl K. L. teko 3,76 kv. m gyvenamojo ploto.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog Alytaus PN 20 būrio 6 miegamajame jam teko 3,03 kv. m gyvenamojo ploto, tačiau jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, skunde K. L. nurodė, kad miegamajame kalėjo 11 asmenų, o atsikirtime į atsakovo atsiliepimą teigė, jog 20 būrio 6 miegamajame gyveno 10 žmonių. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo argumentai yra prieštaringi ir nepagrįsti įrodymais, teismas rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis ir konstatavo, jog visą vertinamąjį laikotarpį K. L. minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pareiškėjas neturtinę žalą siejo su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai, tačiau teismas pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, iš jo patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas neišskaičiuojamas. Teismas pastebėjo, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, K. L. argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų buvo atmesti kaip nepagrįsti.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas naudojosi ne kameroje buvusiu, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, buvusiu tualetu. Teismas akcentavo, kad nepaisant to, jog K. L. galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Teismas atkreipė dėmesį, kad šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant, Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo tualetu naudojasi kitiems matant. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad K. L. naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo požiūriu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti.

21. Teismas pažymėjo, kad K. L. tik deklaratyviai nurodė, jog reikiamą laiką negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu, tačiau nedetalizavo, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, nenurodė konkrečių pažeidimo atvejų, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto neįrodė.

22. Teismas nustatė, kad K. L. ginčo laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pateiktas 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) patvirtina, kad patikrinimo laikotarpis yra artimas ginčo laikotarpiui. Atlikęs nurodytą patikrinimą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentas nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, ir jokių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) reikalavimų pažeidimų nenustatė. Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus PN užtikrina minėtoje higienos normoje nustatytus santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, dirbtinę apšvietą, temperatūrą bendrabučio tipo kambariuose; nurodė, kad bendrabučio tipo miegamieji yra vėdinami atidarius langus. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu bei minėto patikrinimo akto pagrįstumu, todėl sprendė, kad Alytaus PN patalpose užtikrino tinkamą oro drėgmę, vėdinimą, temperatūrą bei apšvietą. Teismas pažymėjo, kad K. L. turėjo galimybę gyvenamąsias patalpas išvėdinti atidaręs langus ir taip reguliuoti oro drėgmę bei išvengti pelėsio. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl drėgmės, netinkamo vėdinimo ir pelėsio buvimo patalpose bei netinkamų oro temperatūros ir apšvietos yra nepagrįsti.

23. Teismas akcentavo, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos pripažinimo avariniu aktas patvirtina, jog komisija pripažino, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo blogos būklės, o ne avarinis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad 2008 m. vasario 27 d. aktu Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo pripažintas ne avariniu, bet blogos būklės. Pateiktas minėtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas buvo parengtas patikrinus visus Alytaus PN. Nors šiame patikrinimo akte yra nurodyta, kad Alytaus PN bendrabučiui Nr. 2 būtinas kapitalinis remontas, tačiau patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų Alytaus PN nebuvo konstatuota. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog Alytaus PN gyvenamosios patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų, o priešingi K. L. skundo argumentai yra nepagrįsti.

24. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas ginčui aktualiu laikotarpiu su V. M. individualia įmone buvo sudaręs 2013 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 39 (2014 m. sausio 8 d. pratęsta) bei 2016 m. gruodžio 27 d. su uždarąja akcine bendrove „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ buvo sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 157. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad nurodytų įmonių paslaugomis pagal poreikį nuolat naudojosi. Teismas akcentavo, kad nėra pateikta įrodymų apie ginčui aktualiu laikotarpiu vykdytus dezinsekcijos darbus, taip pat nėra pateikta duomenų, kad buvo pildomas Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas, kitų įrodymų, galinčių paneigti parazitų (tarakonų) buvimą gyvenamosiose patalpose. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus, teismas vertino, kad vien sutartys ir jų priedai nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose buvo kenkėjų (tarakonų), ir padarė išvadą, kad atsakovo atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų monitoringą bei naikinimą, buvo nepakankami, todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

25. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau jam nekilo abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo K. L. patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

26. Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką K. L. sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų bei kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir panašiai), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais bei apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikė pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

27. Likusius pareiškėjo ir atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais ir neturinčiais teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jų neanalizavo.

III. 28. Pareiškėjas K. L. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisti 70 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

29. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu kategoriškai nesutinka. Atkreipia dėmesį, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos pripažinimo avariniu akte yra konkrečiai konstatuotos ir jo skunde nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas patvirtinančios aplinkybės. Atkreipia dėmesį, kad minėta komisija pripažino, jog pastatas, kuriame K. L. buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, yra avarinės, blogos būklės.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad tiek atsakovo argumentai, jog pelėsio ir grybelio jis galėjo išvengti vėdindamas gyvenamąsias patalpas, tiek teismo dėl to paties padarytos išvados yra nelogiškos, niekinės ir prieštarauja minėtame pripažinimo avariniu akte padarytoms išvadoms.

31. K. L. pažymi, kad atsakovas nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. birželio 5 d., t. y. apytiksliai 780 dienų, jį laikė nežmoniškomis sąlygomis, nurodytomis Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos pripažinimo avariniu akte, todėl mano, kad visos jo skunde nurodytos reikšmingos aplinkybės yra įrodytos ir turi būti vertinamos pareiškėjo naudai.

32. K. L. pažymi, kad aplinkybė, jog valstybė pataisos namams neskyrė finansų, atsakovo atstovo nuo atsakomybės dėl netinkamų veiksmų neatleidžia. Tuo labiau, kad valstybė įsipareigojo nepažeisti Konvencijos 3 straipsnio nuostatų, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė ir K. L. ilgą laiką kalino nežmoniškomis bei orumą žeminančiomis sąlygomis.

33. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kuriuose nurodyta, kad jam buvo užtikrintas privalomas 3,1 kv. m plotas. Pažymi, kad turėdamas ribotą galimybę rinkti bei pateikti įrodymus, teismui nurodė, jog Alytaus PN 20 būrio 6 miegamajame jam teko tik 3,03 kv. m ploto. Be to, gyvenamuosiuose kambariuose buvo baldų, todėl buvo neteisėtai apribota K. L. judėjimo laisvė. Akcentuoja, kad šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas visą skunde nurodytą laikotarpį pažeidė pareiškėjo privatumą naudojantis tiek tualetu, tiek netinkamai įrengtu dušu. Pažymi, kad Alytaus PN sudarė ne tik papildomų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų ir pažeminimą naudojantis tualetu, bet ir visą ginčo laikotarpį vertė naudotis sanitariniu mazgu su daug kitų nuteistųjų, o tai yra neatsiejamai susiję su minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir privalėjo būti vertinama kaip šio pažeidimo dalis.

34. K. L. nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovo atstovą raštu nesikreipė, tačiau kreipėsi žodžiu, o iš patikrinimo akto matyti, kad atsakovo atstovui netinkamos kalinimo sąlygos buvo žinomos, tačiau jis neveikė taip, kaip turėjo veikti, ir šie pažeidimai buvo intensyvūs bei nevienadieniai.

35. Pareiškėjas nesupranta, kaip dar galėjo apibrėžti dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų patirtą žalą, kuri pasireikš praėjus tam tikram laikui. Pažymi, kad padaryti pažeidimai turi įtakos K. L. sveikatai, psichinei ir emocinei būklei. Pareiškėjas nuolat jautėsi pažemintas buvo pažeistas jo privatumas, sumažėjo K. L. bendravimo galimybės.

36. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, prašo K. L. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

37. Atsakovas pažymi, kad visa teismui pateikta su nagrinėjamu ginču susijusi medžiaga buvo tinkamai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis, ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. K. L. teiginiai apie neva padarytą žalą nėra paremti jokiais faktiniais įrodymais. Kadangi pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, jis privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, jis taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti K. L. padarytą tariamą neturtinę žalą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo jam priteisti žalos atlyginimą. K. L. nurodyti neturtinės žalos atsiradimą galintys lemti veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo K. L. prašymo priteisti jam 70 000 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų kalinimo Alytaus PN sąlygų, atlyginti.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pritaikęs ieškinio senatį, teismas K. L. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 30 d. atmetė kaip nepagrįstą.

40. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti visiškai. Atkreipia dėmesį, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos pripažinimo avariniu akte yra konkrečiai konstatuotos ir jo skunde nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas patvirtinančios aplinkybės. Teigia, kad teismo nustatytos aplinkybės, jog pelėsio ir grybelio jis galėjo išvengti vėdindamas gyvenamąsias patalpas, yra nelogiškos. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kuriuose nurodyta, kad jam buvo užtikrintas privalomas 3,1 kv. m plotas, be to, vienam asmeniui tenkantį plotą mažino patalpoje buvę baldai. Akcentuoja, kad atsakovo atstovas visą skunde nurodytą laikotarpį pažeidė pareiškėjo privatumą naudojantis tiek tualetu, tiek netinkamai įrengtu dušu.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos K. L. apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

42. K. L. apeliacinio skundų turinys patvirtina, kad jis iš esmės kvestionuoja teismo atlikto vienam asmeniui privalomo minimalaus ploto ir privatumo naudojantis tualetu užtikrinimo vertinimą. Jis taip pat akcentuoja, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos pripažinimo avariniu akte yra konkrečiai konstatuotos ir jo skunde nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas patvirtinančios aplinkybės. Pareiškėjas nesutinka su teiginiu, kad pelėsio ir grybelio jis galėjo išvengti vėdindamas gyvenamąsias patalpas. Teigia, kad dušas nebuvo įrengtas tinkamai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik nurodyta apimtimi.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

44. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje K. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Alytaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde K. L. nurodė keletą, jo nuomone, netinkamų ir teises pažeidžiančių kalinimo sąlygų: Alytaus PN vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumą, blogą pastato, kuriame gyveno, būklę, tinkamų temperatūros, vėdinimo, drėgmės ir apšvietimo neužtikrinimą, prastą grindų, sienų ir langų būklę, pelėsio bei tarakonų patalpose buvimą, netinkamą dušų įrengimą, sanitarinio mazgo netinkamumą ir negalėjimą juo naudotis reikiamą laiko tarpą. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs kiekvieną K. L. nurodytą galimą pažeidimą, pripažino, kad atsakovo veiksmai, vykdant kenkėjų monotoringą bei naikinimą nebuvo pakankami. Jis taip pat nustatė, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, K. L. naudojantis tualetu, buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Teismas pažymėjo, kad dėl negalėjimo sanitariniu mazgu pasinaudoti reikiamą laiką pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir žalos egzistavimo fakto. Teismas taip pat sprendė, kad Alytaus PN patalpose užtikrino tinkamą oro drėgmę, vėdinimą, temperatūrą ir apšvietą ir kad K. L. turėjo galimybę išvėdinti patalpas bei reguliuodamas drėgmę, išvengti pelėsio. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog Alytaus PN gyvenamosios patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

46. Prieš vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, atsižvelgęs į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį bei nenustatęs priežasčių jai atnaujinti, pagrįstai taikė trejų metų ieškinio senatį ir analizavo K. L. kalinimo Alytaus PN sąlygas nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2018 m. birželio 5 d.

47. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vienam asmeniui privalomo ploto normą, pagrįstai vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktu, kuris nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis bei atsižvelgęs į tai, kad nebuvo nurodyta, kiek asmenų konkrečiu laikotarpiu buvo konkrečioje patalpoje, pagrįstai visą patalpos plotą dalino iš joje buvusių lovų skaičiaus ir padarė pagrįstą išvadą, kad visą ginčo laikotarpį K. L. buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui Alytaus PN patalpose teko mažiausiai 3,7 kv. m jų ploto. Be to, neatmetama galimybė, kad tam tikrais laikotarpiais ne visos lovos buvo užimtos, todėl K. L. galėjo tekti ir daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenustato, kad vertinant vienam asmeniui tenkantį patalpos plotą, iš bendro ploto turi būti atimamas baldų užimamas plotas. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą, jog jam nebuvo užtikrintas tinkamas kameros plotas, atmeta kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti valstybės institucijos oficialiai pateikta informacija. Nors pareiškėjas su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie ginčo patalpose ginčo laikotarpiu buvusių asmenų skaičių nesutiko, tačiau jis jokių tai paneigiančių įrodymų nepateikė, o pateikti paaiškinimai yra abstraktūs ir net prieštaringi, todėl nėra pagrindo jais vadovautis.

48. Nors K. L. apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo atstovas visą skunde nurodytą laikotarpį pažeidė jo privatumą naudojantis tualetu, tačiau šių aplinkybių plačiau nepaaiškino ir nenurodė, kodėl, jo nuomone, teismo nurodyto pažeidimo vertinimas buvo atliktas netinkamai. Teismas, nustatė, kad pareiškėjas tualetu naudojosi ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri yra visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Įvertinusi byloje esančius duomenis ir aplinkybę, kad K. L. nedetalizavo, kaip jo teisė į privatumą naudojantis tualetu buvo pažeista, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos privatumą naudojantis tualetu suteikiančios sąlygos. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, ką reiškia jo teiginys, kad K. L. negalėjo tualetu pasinaudoti reikiamą laiką ir kokia žala jam dėl to kilo, todėl nurodyti pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Netinkamą dušo įrengimą pareiškėjas akcentavo jo buvimo Alytaus PN laikotarpiu, kuris dėl pritaikytos ieškinio senaties į ginčo laikotarpį nepatenka, todėl šie jo argumentai nevertinami. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl netinkamo dušo įrengimo jam galbūt padarytos žalos buvo atsisakyta priimti (b. l. 42–43).

49. Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos pripažinimo avariniu akte yra konkrečiai konstatuotos ir jo skunde nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas patvirtinančios aplinkybės. Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo išvada sutinka. Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos pripažinimo avariniu aktas patvirtina, jog atlikus Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 apžiūrą, jo būklė buvo pripažinta bloga. Šiame akte nurodyta, kad yra žymi vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija. Praustuvai, klozetai ir visi esantys tualeto vamzdynai yra stipriai pažeisti korozijos, estetinė išvaizda labai bloga. Bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daug kur nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės pajuodusios ir apipelijusios sienos. Laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritę darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėję (fizinio susidėvėjimo procentas – 58). Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės. Minėtame akte pažymėta, kad yra reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus bei duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas (b. l. 3–4). Kaip nurodė atsakovo atstovas, reikalingi remonto darbai nebuvo atlikti iki pat 2018 m. liepos mėnesio.

50. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 blogos būklės, taip pat pagrindžia K. L. nurodytus blogos patalpų būklės jam sukeltus nepatogumus. Tai, kad Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 patalpoms yra reikalingas kapitalinis remontas, 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentas (b. l. 29–31). Taigi, pirmosios instancijos teismas nurodyto pažeidimo nepagrįstai nenustatė.

51. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pareiškėjo argumentu, kad vien patalpų vėdinimo, siekiant išvengti pelėsio veisimosi, nepakanka.

52. Atsižvelgusi į konstatuotą Alytaus PN veiksmų neteisėtumą dėl pareiškėjo K. L. laikymo blogos būklės patalpose bei pirmosios instancijos padarytą išvadą, kad atsakovo veiksmai, vykdant kenkėjų monotoringą bei naikinimą nebuvo pakankami, teisėjų kolegija daro išvadą, kad valstybės institucijos veiksmai Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme buvo neteisėti, o K. L. teisės buvo pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala. Kita vertus, nagrinėjamu atveju Alytaus PN veiksmai negali būti prilyginami kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovas pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

53. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad K. L. sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuoti teisės pažeidimai, tačiau jam neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti atsakovo atstovo padaryti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir K. L. kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti nepakanka teisės pažeidimo fakto pripažinimo.

55. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020).

56. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog K. L. pagrįstai nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

58. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visus Alytaus PN padarytus pažeidimus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje buvo nuspręsta pripažinti, kad Alytaus PN buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą, yra teisinga. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas keičia skundžiamo teismo sprendimo motyvaciją, tačiau skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjo K. L. apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas Milda Vainienė