2022-07-13 Nr. AB-18627-3-61-3-03409-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-101-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03409-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK) prašė įpareigoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) pirmininką Audrį Antanaitį pateikti pareiškėjo prašymą svarstyti Komisijai arba įpareigoti Komisiją, kaip kolegialų organą, svarstyti pareiškėjo prašymą – klausimą dėl administracinės procedūros atnaujinimo ir iš naujo persvarstyti Komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimą (toliau – ir Nutarimas) dėl Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno.

2. LAGK 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 21R-754(AG-652/04-2020) pareiškėjo skundą dėl Komisijos neveikimo atmetė (toliau – ir Sprendimas).

3. Pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti LAGK Sprendimą ir įpareigoti Komisijos pirmininką Audrį Antanaitį pateikti pareiškėjo prašymą svarstyti Komisijai arba įpareigoti Komisiją, kaip kolegialų organą, svarstyti jo prašymą – klausimą dėl administracinės procedūros atnaujinimo ir iš naujo persvarstyti Komisijos Nutarimą dėl Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno per teismo nustatytą terminą.

4. Pareiškėjas skunde teismui taip pat prašė apžiūrėti LAGK bylą, kurioje LAGK 2020 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-364(AG-317/05-2020): joje yra duomenų, kad pareiškėjui Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas buvo pritaikytas bei sukėlė teisines pasekmes, dėl to jis kelia jo civilinės apyvartos legitimumo klausimą Komisijai, kuri jį iš esmės aprobavo, būdama suklaidinta (Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI2-4033-1047/2020 ir Nr. eI3-1848-426/2020). Pareiškėjas prašė iš Komisijos išreikalauti Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno rankraščius, kurie buvo pateikti ir svarstomi Komisijoje – LAGK su atsakovo atsiliepimu pateikto Mykolo Romerio universiteto 2019 m. sausio 8 d. rašto Nr. 3A(11.21-32003)-8 priedus; informaciją, kas yra Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno autorius ar autoriai.

5. Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad 2020 m. liepos 1 d. raštu (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Komisiją, prašydamas informuoti, kas yra Komisijos 2020 m. vasario 10 d. rašte Nr. S1-59(1.7) minimo leidinio (veikalo) „Glossary for Academic Integrity“: oficialus leidėjas; kokia leidykla veikalą išleido; kokioje valstybėje veikalas yra išleistas; kokie yra tikslūs veikalo bibliografiniai duomenys, pagal kuriuos būtų galima patikrinti ir nustatyti minimo „leidinio“ originalumą (kur saugomas / deponuotas originalas). Taip pat Komisijos, kaip kolegialaus organo, priėmusio 2019 m. birželio 27 d. nutarimą dėl Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno, prašė (jeigu paaiškėtų, kad leidinys „Glossary for Academic Integrity“ neegzistuoja) atnaujinti administracinę procedūrą ir atlikti klaidos taisymo procedūrą bei iš naujo persvarstyti 2019 m. birželio 27 d. nutarimą dėl Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno. Komisijos pirmininkas A. Antanaitis 2020 m. liepos 23 d. raštu Nr. S1-281(1.7) (toliau – ir Raštas) nesuteikė informacijos, patvirtinančios, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo publikuotas „motininis“ žodynas, kurio vertimas Komisijoje 2019 m. birželio 27 d. aprobuotas kaip verstinis ir išleistas kaip Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas; Rašte nurodė, kad pirminis „verstinio“ žodyno pavadinimas buvo „Akademinis sąžiningumas“ ir dėl to neįmanoma atsekti, kur yra leidinio originalas; Rašte atsakė vienasmeniškai ir tuo faktiškai atsisakė klausimo svarstymą pateikti Komisijai, kaip kolegialiam organui.

6. Pareiškėjas skundą teismui grindė dviem aspektais: materialinės teisės netinkamu taikymu (netaikymu) ir procesinės teisės (procedūriniais) pažeidimais LAGK. Pareiškėjo teigimu, Komisijos pirmininkas A. Antanaitis Raštu faktiškai pripažino, kad Komisija neturi informacijos, patvirtinančios, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo publikuotas originalus leidinys – „motininis“ žodynas, kurio vertimą Lietuvoje Komisija Nutarimu aprobavo kaip verstinį, o publikuotas (išleistas) Lietuvoje jau kaip Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas. Be to, Rašte pažymėjo, kad pirminis žodyno lietuviškas pavadinimas buvo „Akademinis sąžiningumas“. Tai sudaro kliūtis rasti informaciją (siekiant patikrinti pagal originalą): kas yra leidinio „Glossary for Academic Integrity“ oficialus leidėjas ir kur yra originalas, kokia leidykla jį išleido, kokioje valstybėje, kokie tikslūs bibliografiniai duomenys, pagal kuriuos būtų galima patikrinti ir nustatyti minimo „leidinio“ originalumą (kur saugomas / deponuotas originalas), Komisijos Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdžio metu dalyvavęs Komisijos darbuotojas A. U. lietuvišką vertimą palygino su angliškąja originalo versija, todėl kreipėsi į tinkamą adresatą. Faktinė aplinkybė, kokioje valstybėje buvo publikuotas (paskelbtas) veikalas „Glossary for Academic Integrity“, yra teisiškai reikšminga, nes nuo jos priklausys, kokios valstybės teisė taikytina veikalui, taip pat „išversto“ veikalo originalumo (galimai bet kada keičiama versija) šaltinio suradimas. Dėl to yra teisiškai reikšminga informacijos apie leidinio atsiradimą (civilinių santykių atsiradimą) ir tai pareiškėjas sieja su publikavimu (paskelbimu) ir jo originaliojo šaltinio įtvirtinimu. Priešingu atveju, originaliojo leidinio versijos nebūtų įmanoma nustatyti ir patikrinti su vertimu. LAGK pripažino, kad Komisija neturi duomenų apie veikalą „Glossary for Academic Integrity“.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos pirmininkas jam pasiūlė kreiptis į Mykolo Romerio universitetą. Dėl šioje administracinio ginčo byloje esančios informacijos ir aplinkybių minėto žodyno vertimo ekspertizę organizavusio pareigūno pasiūlymu pareiškėjas nesinaudojo, nes suabejojo, kaip recenzentė J. G.-B. galėjo atlikti Komisijos užsakytą vertimo recenziją, kai pati Komisija (vertimo recenzijos užsakovė) dėl šaltinio, iš kurio buvo verstas žodynas, duomenų siūlo kreiptis į Mykolo Romerio universitetą – reiškia, apie „motininį“ žodyną jokios informacijos neturi, o pati recenzentė savo recenzijoje komentuoja angliškus tekstus.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareikšto nušalinimo LAGK narei I. L. klausimo sprendimo motyvų ir argumentų nėra. Be to, internete pareiškėjas pastebėjo viešai skelbiamą informaciją, kad jo skundo, susijusio su Mykolo Romerio universiteto leidiniu, nagrinėjimo metu LAGK pirmininkas Ž. P. 2020 m. rugpjūčio 27 d. gynė disertaciją Mykolo Romerio universitete ir tuo pačiu dalyvavo skundo, susijusio su Mykolo Romerio universiteto leidiniu, nagrinėjime bei taip tapo šališkas dėl veikalų, kurių autentiškumas ir autorystės klausimai sudaro šio skundo dalyką. Dėl to Ž. P. ne tik negalėjo spręsti komisijos narei I. L. pareikšto nušalinimo klausimo, bet ir pats privalėjo nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo. Sprendimą priėmė neteisėtos ir ne pilnos sudėties LAGK, be to, ji netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su administracine procedūra bei neatskleidė bylos esmės.

9. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su Prašymu suteikti informaciją. Komisija jam atsakė Raštu, kuriame pasiūlė kreiptis į Mykolo Romerio universitetą, kaip į aiškinamojo žodyno „Akademinis sąžiningumas“ (tai pirminis „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ pavadinimas) projekto teikėją. Mykolo Romerio universiteto 2019 m. sausio 8 d. rašte Nr. 3A(11.21-32003)-8 Komisijai teigiama, kad minėtas projektas parengtas kaip žodyno „Glossary for Academic Integrity“ vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Taigi tikslia „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ šaltinio anglų kalba informacija gali disponuoti Mykolo Romerio universitetas, o Komisija negali teikti informacijos, kurios neturi ir kuri jai nėra reikalinga pagal kompetenciją. Pareiškėjas Prašyme Komisijai kelia hipotetinę prielaidą: jeigu paaiškėtų, kad leidinys „Glossary for Academic Integrity“ neegzistuoja, Komisijos, kaip kolegialaus organo, priėmusio nutarimą dėl „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“, prašo atnaujinti administracinę procedūrą ir atlikti klaidos taisymo procedūrą bei iš naujo persvarstyti Nutarimą.

11. Pasak atsakovo, pareiškėjas iškraipo faktus, nes Prašyme Komisijai pateikė tik hipotetinį teiginį, kad, įvykus tam tikroms aplinkybėms (paaiškėjus, kad leidinys neegzistuoja), jis prašytų atlikti tam tikrus veiksmus, o skunde LAGK jau teigia, kad kreipėsi su prašymu atnaujinti administracinę procedūrą. Taigi pareiškėjas tik skunde LAGK suformulavo reikalavimą įpareigoti Komisiją atnaujinti administracinę procedūrą ir atlikti klaidos taisymo procedūrą, tačiau Komisijai jis tokio reikalavimo nebuvo pateikęs.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Komisija neturėjo ir neturi informacijos dėl žodyno „Glossary for Academic Integrity“ „neegzistavimo“ ir atliko „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ vertinimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 5 punkte įgyvendindama jai nustatytą uždavinį – vertinti ir tvirtinti svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius) ir vadovaudamasi Komisijos 2004 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. N-8 (97) „Dėl terminų žodynų vertinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Terminų žodynų vertinimo taisyklėmis. Vadovaudamasi šiais teisės aktais, Komisija pagal savo kompetenciją vertina spausdintinio ar elektroninio terminų žodyno, kaip lietuviu kalbos terminų ir jų apibrėžčių (jei žodynas aiškinamasis) visumos, atitiktį kalbos taisyklingumo reikalavimams ir pagrindiniams terminologijos principams. Nustatyti lietuviško teksto atitiktį kitakalbiams leksikografiniams šaltiniams nėra Komisijos kompetencija. 2019 m. birželio 27 d. posėdyje Komisija teigiamai įvertino „Aiškinamąjį akademinio sąžiningumo terminų žodyną“, taigi pripažino, kad jis atitinka lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimus, o jo terminų straipsnių visuma – pagrindinius terminologijos principus.

13. Atsakovas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į Įstatyme ir Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. IX-2232 „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) jai priskirtus uždavinius, ne Komisijos kompetencija yra atlikti pareiškėjo minimų hipotetinių teiginių ir faktinių aplinkybių tyrimą ir vertinimą bei tokio tyrimo ir vertinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių teisinę kvalifikaciją. Komisijos pirmininkas, kaip įstaigos vadovas, atstovaudamas jai pagal Nuostatų 13 punkto 5 papunktį ir būdamas atsakingas už tai, kad Komisija atliktų jai pavestas funkcijas, turi diskrecijos teisę vienasmeniškai pasirašyti atsakymą, todėl pasirašė atsakymą pareiškėjui ir neturėjo pagrindo pareiškėjo Prašymo teikti svarstyti Komisijos posėdyje. Taigi, pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra nepagrįstas.

14. Dėl reikalavimo išreikalauti „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ rankraščius, kurie buvo pateikti ir svarstomi Komisijoje, buvo atsakyta Komisijos 2020 m. vasario 10 d. rašte. Buvo paaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punktu „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ rankraščio Komisija pateikti negali, nes į šį dokumentą trečiosios šalys turi autorių teises. Jos priklauso Mykolo Romerio universitetui. Dėl reikalavimo išreikalauti informaciją, kas yra „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ autorius ar autoriai, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją 2020 m. spalio 14 d. raštu. Komisija šį pareiškėjo prašymą 2020 m. spalio 20 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ persiuntė Mykolo Romerio universitetui ir apie tai pareiškėją informavo 2020 m. spalio 20 d. raštu „Dėl prašymo persiuntimo“. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Komisija šio žodyno nerengė, o tik vertino teisės aktų nustatyta tvarka. Minėto žodyno projektą 2019 m. Komisijai vertinti pateikė Mykolo Romerio universitetas, be to, internetu publikuojamo žodyno poantraštiniame lape yra įrašyta, kad Lietuvoje leidinį parengė Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos centras, todėl jis gali pateikti tikslią prašomą informaciją.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Kultūros ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad, nors Kultūros ministerijos funkcijos ir yra iš dalies susijusios su valstybinės kalbos sritimi, tačiau ji tik veikia valstybinės kalbos politikos formavime, o ne individualaus pobūdžio ginčų sprendime ar Komisijos darbo organizavime. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad Komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga (Įstatymo 1 straipsnis). Komisijos įgaliojimų ribas ir darbų tvarką (darbo organizavimą) nustato Komisijos nuostatai (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), kuriuos taip pat tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Šiuo atveju pareiškėjo skundas yra pareikštas Komisijai, kuri nėra pavaldi Kultūros ministerijai, todėl Kultūros ministerija negali daryti įtakos jai nepavaldžiai institucijai ir (ar) vertinti jos veiksmų teisėtumą. Tokią poziciją Kultūros ministerija išreiškė ir 2020 m. kovo 25 d. atsakyme Nr. S2-769 į pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. prašymą ir 2020 m. kovo 17 d. skundą. Šiuo atveju nei skundžiamame LAGK Sprendime, nei pateiktame skunde nenurodoma, kokias teisines pasekmes šios bylos išsprendimas sukels Kultūros ministerijai. Vien ta aplinkybė, kad Kultūros ministerija yra viena iš institucijų, formuojančių valstybinės kalbos politiką ir ją įgyvendinanti, nereiškia, kad ji vykdo funkcijas, susijusias su žodynų tvirtinimu, atitinkamai ir Komisijos veiklos bei jos priimamų sprendimų tikrinimu ir (ar) vertinimu. Atsižvelgdama į tai, į bylą Kultūros ministerija trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta nepagrįstai, nes bylos išsprendimas neturės įtakos Kultūros ministerijos teisėms ir pareigoms.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad:

18.1. Pareiškėjas Komisijai pateikė Prašymą informuoti, kas yra jos 2020 m. vasario 10 d. rašte minimo leidinio „Glossary for Academic Integrity“ oficialus leidėjas, kokia leidykla veikalą išleido, kokioje valstybėje veikalas yra išleistas, kokie yra tikslūs veikalo bibliografiniai duomenys, pagal kuriuos būtų galima patikrinti ir nustatyti minėto leidinio originalumą (kur saugomas / deponuotas originalas). Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti administracinę procedūrą ir atlikti klaidos taisymo procedūrą bei iš naujo persvarstyti Nutarimą.

18.2. Komisija Raštu atsakė į pareiškėjo Prašymą bei nurodė, kad ji nėra „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ rengėja ar užsakovė. Minėto žodyno projektą pateikė Komisijai vertinti Mykolo Romerio universitetas, pridėto egzemplioriaus poantraštiniame lape nurodyta, kad „Lietuvoje leidinį parengė: Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos centras“. Dėl šaltinio, iš kurio buvo verstas kalbamasis žodynas, duomenų, pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Mykolo Romerio universitetą.

19. Įvertinęs Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio 1, 2 dalių, Nuostatų 6, 7 dalių nuostatas, teismas konstatavo, kad Komisija jai priskirtose veiklos srityse, be kita ko, turi teisę vertinti bei tvirtinti žodynus. Teismas pažymėjo, kad Komisija nurodė ir paaiškino, jog 2019 m. birželio 27 d. svarstė „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ rankraštį ir nutarė, kad minėtas žodynas atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus, jo terminų straipsnių visuma – pagrindinius terminologijos principus. Taigi, šis klausimas Komisijoje buvo išspręstas Nutarimu (kaip kolegialios institucijos sprendimu) Komisijai suteiktų įgaliojimų apimtimi. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad jo Prašymas yra tiesiogiai susijęs su Nutarimu, todėl turi būti atnaujinta procedūra, yra nepagrįsti, nes minimas nutarimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, kad Komisija neturėjo teisinio pagrindo svarstyti Nutarimu išspręstą klausimą.

20. Teismas akcentavo, kad iš bylos matyti, jog į pareiškėjo Prašymą atsakovas jam atsakė, suteikdamas turimą informaciją, o dėl prašomos informacijos, kurios jis objektyviai negali turėti, suteikimo, nurodė, kad jis turi teisę kreiptis į Mykolo Romerio universitetą. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pats pareiškėjas nesikreipė į nurodytą įstaigą, bet pasirinko skųsti Komisijos veiksmus, siekdamas gauti reikiamą informaciją, yra jo pasirinkimas. Teismas sutiko su LAGK išvada, kad šiuo atveju nėra neveikimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Nuostatų 13 dalies 5 punktą, Komisijos pirmininkas atstovauja Komisijai. Atsakymą pasirašė Komisijos pirmininkas, kuris vadovauja šiai komisijai, todėl teismas sprendė, kad jis turėjo diskrecijos teisę vienasmeniškai pasirašyti atsakymą.

21. Teismas konstatavo, kad, nenustačius atsakovo veiksmuose neveikimo, negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas įpareigoti Komisijos pirmininką jo Prašymą pateikti svarstyti Komisijai arba įpareigoti ją pačią svarstyti prašymą kaip kolegialią įstaigą.

22. Dėl pareiškėjo prašymo apžiūrėti bylą, kurioje LAGK 2020 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-364 (Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI2-4033-1047/2020 ir Nr. eI3-1848-426/2020) teismas nurodė, kad minėtose administracinėse bylose nagrinėjami ginčai nėra tiesiogiai susiję su šia byla ir neturi teisinės reikšmės šios bylos baigčiai. Šioje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl informacijos apie Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyną teikimo, tačiau ne dėl šio žodyno pagrindu jam taikytų poveikio priemonių teisėtumo. Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno įtaka pareiškėjo teisėms nebuvo priežastis, dėl kurios atsisakyta pateikti prašomą informaciją.

23. Dėl pareiškėjo prašymo iš Komisijos išreikalauti Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno rankraščius, kurie buvo pateikti ir svarstomi Komisijoje – LAGK su atsakovo atsiliepimu pateikto Mykolo Romerio universiteto 2019 m. sausio 8 d. rašto Nr. 3A(11.21-32003)-8 priedus; informaciją, kas yra Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno autorius ar autoriai teismas nurodė, kad pagal bylos medžiagą pareiškėjui dėl šio reikalavimo atsakyta Komisijos 2020 m. vasario 10 d. raštu, kuriame išaiškinta, kur galima kreiptis dėl norimos informacijos gavimo.

24. Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus dėl galimo ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos pažeidimo, teismas nenustatė, kad LAGK, nagrinėdama pareiškėjo skundą, būtų pažeidusi ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebūtų pranešta apie ginčą nagrinėsiančius LAGK narius, nesuteikta teisė pareikšti nušalinimą ar, kad nušalinimas būtų sprendžiamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme įtvirtintą tvarką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pasinaudojo nušalinimo teise, nagrinėjant bylą LAGK, ir nušalinimas buvo išspręstas minėto įstatymo nustatyta tvarka.

25. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad atsakovas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normų, atsakė į kiekvieną pareiškėjo klausimą, motyvavo atsakymus, nurodė išsamius faktinius bei teisinius informacijos teikimo pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas taip pat darė išvadą, kad LAGK išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą dėl ginčo šioje byloje. Todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė.

III. 26. Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde prašo: 1) atnaujinti įrodymų tyrimą ir ištirti prieduose pateikiamą medžiagą, kurios nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme, nes apie aplinkybes tapo žinoma apeliacinio skundo rengimo metu; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą patenkinti – panaikinti LAGK Sprendimą ir įpareigoti Komisijos pirmininką Audrį Antanaitį pateikti pareiškėjo prašymą svarstyti Komisijai arba įpareigoti Komisiją, kaip kolegialų organą, svarstyti pareiškėjo prašymą – klausimą dėl administracinės procedūros atnaujinimo ir iš naujo persvarstyti Komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimą dėl Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno per teismo nustatytą terminą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra informacijos, patvirtinančios, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo publikuotas originalus leidinys – „motininis“ žodynas, kurio vertimą Komisija 2019 m. birželio 27 d. nutarimu aprobavo kaip verstinį, o publikuotas (išleistas) Lietuvoje jau kaip Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas. Nors Komisija apsvarstė Aiškinamąjį akademinio sąžiningumo terminų žodyną, tačiau nei ji, nei skaitytojai nežino, kas yra tokio lietuvių kalbos šaltinio autorius ar autoriai, nors tai yra susiję su konstitucine vertybe – nacionaline kalba, kuri yra ir lietuvių tautos identiteto dalis. LAGK Sprendime pripažino, kad Komisija neturi duomenų apie veikalą „Glossary for Academic Integrity“; Komisija įvertino Aiškinamąjį akademinio sąžiningumo terminų žodyną, tačiau negali suteikti informacijos ir paaiškinti, kokie konkretūs autoriai šį žodyną parengė. Komisijos pirmininkas A. Antanaitis Raštu pripažino, kad į pareiškėjo 2020 m. liepos 1 d. prašymą visa apimtimi nėra atsakyta – Komisijai pareiškėjo prašymas nebuvo pateiktas ir Komisija dėl to jokio (net ir protokolinio) sprendimo nepriėmė bei prašymo nesvarstė, o teisę kreiptis su prašymu į valstybės instituciją įstatymai Lietuvos Respublikos piliečiams ne tik suteikia, bet jas garantuoja. Pareiškėjas kelia klausimą, kaip Komisijos pirmininko nusamdyta recenzentė Jolanta G.-B. galėjo atlikti Komisijos užsakytą vertimo recenziją, kai pati Komisija (vertimo recenzijos užsakovė) dėl šaltinio, iš kurio buvo verstas žodynas, duomenų siūlo kreiptis į Mykolo Romerio universitetą, nors pati recenzentė savo recenzijoje komentuoja angliškus tekstus. Žodyno „Glossary for Academic Integrity“ buvimas (egzistavimas) yra fakto klausimas ir jis negali būti preziumuojamas. Tuo faktiškai perkeliama leidinio „Glossary for Academic Integrity“ „neegzistavimo“ įrodinėjimo pareigą pareiškėjui, nors aplinkybių nebuvimas pagal įrodinėjimo taisykles nėra įrodinėjamas.

28. Pareiškėjo teigimu, nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos skundžiamu teismo sprendimu, taip pat teismas nenurodė teisinių kliūčių, kurios pareiškėjui draudžia Komisijos, kaip kolegialus organo, prašyti svarstyti pateiktą prašymą. Nors pagal Komisijos Nuostatų 13 dalies 5 punktą, Komisijos pirmininkas atstovauja Komisijai, tačiau teisės aktai kreiptis į Komisiją, kaip kolegialų organą, nedraudžia, o bendrieji teisės principai net įtvirtina. Teismas nenurodė, ar pareiškėjas turi teisę, o jei turi, tai kokią teisę kelti su Komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu dėl Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno susijusių naujų faktinių aplinkybių pateikimo klausimą Komisijai, kaip kolegialiam organui (bylos ginčo dalyką sudaro vienasmeniškas Komisijos pirmininko sprendimas blokuoti duomenų pateikimą Kalbos komisijai – kreiptis į ją tiesiogiai), kokia tvarka tokia teisė turėtų būti įgyvendinama.

29. Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimą priėmė neteisėtos ir ne pilnos sudėties LAGK, be to, ji netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su administracine procedūra bei neatskleidė bylos esmės. LAGK narė I. L. pateikė savo išankstinę nuomonę dėl ginčo esmės (skundo nagrinėjimo) ir dėl to jai pareiškėjas pareiškė nušalinimą, kuris buvo nemotyvuotai nepatenkintas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 278 nuo 2020 m. kovo 30 d. sudaryta LAGK iš septynių narių, tačiau pareiškėjui yra neaišku, dėl kokių priežasčių LAGK nariai E. B., V. D., R. K. ir M. S. nedalyvavo posėdyje nagrinėjant bylą, kurioje buvo priimtas Sprendimas. Pareiškėjui nėra žinoma ir jam nebuvo pateiktas joks dokumentas, kuris patvirtintų, kas ir kada sudarė kokią nors LAGK kolegiją jo skundui nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, pripažino trijų komisijos narių dalyvavimą pakankamu, tačiau jų skyrimo ir šališkumo aplinkybių netyrė ir nenagrinėjo.

30. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai jam garantuoja teisę (bendraisiais teisės pagrindais) kreiptis į Komisiją, kaip kolegialų organą, tačiau pirmosios instancijos teismas ne visus jo argumentus išanalizavo ir įvertino bei dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas sprendimas. Pareiškėjo teigimu, tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teisme prašyti atnaujinti įrodymų tyrimą ir ištirti apeliacinio skundo prieduose pateikiamą medžiagą (2020 m. gruodžio 30 d. skundą su priedais Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo 2020 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. 14B-915(2.4)), kurios nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme, bei prašyti visus byloje esančius įrodymus ištirti iš naujo.

31. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visi Komisijos turimi įrodymai ir faktinės aplinkybės, taip pat paaiškinimai bei atsakymai pateikti 2020 m. lapkričio 3 d. atsiliepime teismui. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai išnagrinėjo ir įvertino bylos faktines aplinkybes, pateiktus byloje įrodymus ir įvertinęs įrodymų visumą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad „atsakovas, nepažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo –normų, atsakė į kiekvieną pareiškėjo klausimą, motyvavo atsakymus, nurodė išsamius faktinius bei teisinius informacijos teikimo pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą“. Šiuo atveju pareiškėjas siekia pakartotinio skundo nagrinėjimo, o ne peržiūrėti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kadangi pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės siekia pakartotinio jo skundo nagrinėjimo. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su jam nepalankiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad nei LAGK Sprendime, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias teisines pasekmes šios bylos išsprendimas sukels Kultūros ministerijai. Kultūros ministerija nėra kompetentinga vertinti Komisijos priimtų nutarimų, veiksmų ir (ar) neveikimo teisėtumo ir dėl to kilusių teisinių pasekmių, todėl Kultūros ministerija dėl apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patikslintame skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai iškelto reikalavimo – įpareigoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį pateikti pareiškėjo prašymą svarstyti Komisijai arba įpareigoti Komisiją, kaip kolegialų organą, svarstyti pareiškėjo prašymą – klausimą dėl administracinės procedūros atnaujinimo ir iš naujo persvarstyti Komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimą dėl Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

37. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė pareiškėjas.

38. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.): priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, sprendime išdėstė pakankamai nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie, pareiškėjo teigimu, paneigia skundžiamo teismo sprendimo išvadų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas padarė, remdamasis byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visuma, duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nėra: pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 1 d. raštu atsakovui pateikė prašymą informuoti, kas yra jos 2020 m. vasario 10 d. rašte minimo leidinio „Glossary for Academic Integrity“ oficialus leidėjas, kokia leidykla veikalą išleido, kokioje valstybėje veikalas yra išleistas, kokie yra tikslūs veikalo bibliografiniai duomenys, pagal kuriuos būtų galima patikrinti ir nustatyti minėto leidinio originalumą (kur saugomas / deponuotas originalas). Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti administracinę procedūrą ir atlikti klaidos taisymo procedūrą bei iš naujo persvarstyti atsakovo 2019 m. birželio 27 d. nutarimą dėl Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno.

40. Atsakovas Komisija 2020 m. liepos 23 d. raštu Nr. S1-281(1.7) atsakė į pareiškėjo prašymą bei nurodė, kad ji nėra „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ rengėja ar užsakovė. Minėto žodyno projektą pateikė Komisijai vertinti Mykolo Romerio universitetas, pridėto egzemplioriaus poantraštiniame lape nurodyta, kad „Lietuvoje leidinį parengė: Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos centras“. Dėl šaltinio, iš kurio buvo verstas kalbamasis žodynas, duomenų, pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Mykolo Romerio universitetą.

41. Pateiktas atsakovo 2020 m. liepos 23 d. atsakymas pareiškėjui dėl prašomos informacijos suteikimo patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteikta atsakovo disponuojama informacija apie „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyną“ bei nurodyta įstaiga, kuri galbūt gali suteikti pareiškėjui tą informacijos dalį, kuria atsakovas nedisponuoja. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovo 2020 m. liepos 23 d. atsakymas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (redakcija nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) nuostatas.

42. Atsakovo 2020 m. liepos 23 d. rašte tiesiogiai nėra pasisakoma dėl pareiškėjo 2020 m. liepos 1 d. rašte suformuluoto prašymo atnaujinti administracinę procedūrą ir atlikti klaidos taisymo procedūrą bei iš naujo persvarstyti atsakovo 2019 m. birželio 27 d. nutarimą dėl Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno.

43. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo 2020 m. liepos 23 d. rašto turinį, taip pat atsakovo atsiliepimus į skundą bei į apeliacinį skundą, daro išvadą, jog atsakovas 2020 m. liepos 23 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinę procedūrą ir iš naujo persvarstyti atsakovo 2019 m. birželio 27 d. nutarimą.

44. Sprendžiant, ar toks atsakovo atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą yra teisėtas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, įvertinus pareiškėjo reikalavimo turinį, taip pat įvertinus pareiškėjo skunde bei apeliaciniame skunde pateikiamus argumentus, darytina išvada, jog pateiktu reikalavimu pareiškėjas siekia revizuoti atsakovo 2019 m. birželio 27 d. nutarimą.

45. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, atsakovas vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius). Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, atsakovas priima nutarimus savo įgaliojimų srities klausimais. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. IX-2232 patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų 7 punkto 4 dalį, atsakovas vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius). Pagal šių nuostatų 13 punkto 4 dalį, 15, 16, 17, 20 punktus, atsakovas savo sprendimus įformina nutarimais arba protokoliniais nutarimais. Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. N-8(97) patvirtintų Terminų žodynų vertinimo taisyklių 4.6 punktą, atsakovas žodyno terminologinę kokybę įvertina protokoliniu nutarimu.

46. Apeliacinės instancijos teismo kolegija taip pat pažymi, jog nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatai, nei Terminų žodynų vertinimo taisyklės nenumato specialios atsakovo priimamų nutarimų bei protokolinių nutarimų apskundimo tvarkos, todėl konstatuotina, jog atsakovo priimti nutarimai bei protokoliniai nutarimai gali būti ginčijami ABTĮ nustatyta tvarka. Pastarasis įstatymas, taip pat paminėti atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato tokios administracinio akto pakeitimo ar panaikinimo procedūros, kokia yra suformuluota pareiškėjo 2020 m. liepos 1 d. prašyme. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti administracinę procedūrą ir atlikti klaidos taisymo procedūrą bei iš naujo persvarstyti atsakovo 2019 m. birželio 27 d. nutarimą dėl Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno.

47. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-53-968/2022; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-780-415/2021 ir kt.). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir kt.).

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012; kt.). Nesant minimų aplinkybių, tokio pobūdžio skundas pagal formuojamą administracinių teismų praktiką yra atmestinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-635-556/2015; 2022 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-6-492/2022 ir kt.).

49. Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-364/2014; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2102-502/2021).

50. Analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aiškinant civilinio proceso teisės normas teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014 konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-469/2020).

51. Nagrinėjamu atveju byloje pareiškėjas niekaip nepagrindė, kokias jo teises ar įstatymo saugomus interesus paliečia atsakovo 2019 m. birželio 27 d. nutarimas dėl Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno. Pareiškėjas nebuvo Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno vertinimo proceso dalyvis, nėra šio žodyno autorius, nebuvo žodyno vertinimo proceso iniciatorius. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad byloje nenustatytas pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas pareikštu reikalavimu dėl atsakovo 2019 m. birželio 27 d. nutarimo peržiūrėjimo, o ginti viešąjį interesą pareiškėjas neturi įgalinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-347-502/2021; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2021 ir kt.). Tai lemia, kad byloje susiklosčiusi situacija sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir šiuo pagrindu.

52. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė eilę argumentų, susijusių su Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno vertinimu bei atsakovo 2019 m. birželio 27 d. nutarimo priėmimo aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip neaktualius nagrinėjamoje byloje, nes šioje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovo 2019 m. birželio 27 d. nutarimo bei Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno vertinimo procedūrų.

53. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikė argumentus dėl ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos pažeidimų nagrinėjant jo skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje. Pareiškėjas teigia, kad jam yra nežinoma darbo LAGK organizavimo tvarka, nesutinka dėl posėdžio fiksavimo būdo.

54. Teismas atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus, nes LAGK ginčų nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas. Šiame įstatyme LAGK nėra nustatyta pareigos bylos šalims atskirai išdėstyti skundų skirstymo tvarkos, pagrįsti skundą nagrinėsiančių komisijos narių skaičių ir pan. Šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad LAGK posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas arba rašomas posėdžio protokolas. Sprendimą dėl posėdžių eigos fiksavimo būdo priima administracinių ginčų komisija. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad LAGK posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams. Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant.

55. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, būtų pažeidusi nurodytas ar kitas Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebūtų pranešta apie ginčą nagrinėsiančius LAGK narius, nesuteikta teisė pareikšti nušalinimą ar, kad nušalinimas būtų sprendžiamas pažeidžiant nurodytame įstatyme įtvirtintą tvarką.

56. Pareiškėjas pasinaudojo nušalinimo teise, nagrinėjant bylą LAGK, ir nušalinimas buvo išspręstas Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su komisijos bei pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis buvo atmestas pareiškimas dėl nušalinimo.

57. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius