Legislator Case Law & Legislation
b0f8bf67-ae25-48c2-bf22-33e6de423481 AI generated

b0f8bf67-ae25-48c2-bf22-33e6de423481 · Kauno apygardos teismas

Case Number b0f8bf67-ae25-48c2-bf22-33e6de423481
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ , suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d. dirbo ypatingomis, kenksmingomis sveikatai sÄ lygomis, turi penkiolikos metų deÅ¡imties mėnesių dvideÅ¡imt trijų dienų valstybinį socialinio draudimo staÅ¾Ä ypatingomis, kenksmingomis sveikatai sÄ lygomis. 1 II.

Legislator headnote

AI generated

b0f8bf67-ae25-48c2-bf22-33e6de423481 · Kauno apygardos teismas: Teismas pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas gali bÅ«ti apskųstas ne bendrosios kompetencijos teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad tokio pobÅ«džio ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir, kad tai pareiÅ¡kėjui jau buvo iÅ¡aiÅ¡kinta Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. priimtoje nutartyje Nr. 2A-712-264/2013 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Be to, kaip nurodyta, pareiÅ¡kėjo darbo staÅ¾Ä jo nurodytais laikotarpiais patvirtina įraÅ¡ai pareiÅ¡kėjo darbo knygelėje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2S-564-638/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00629-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. 0 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. pareiÅ¡kimÄ , suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d. dirbo ypatingomis, kenksmingomis sveikatai sÄ lygomis, turi penkiolikos metų deÅ¡imties mėnesių dvideÅ¡imt trijų dienų valstybinį socialinio draudimo staÅ¾Ä ypatingomis, kenksmingomis sveikatai sÄ lygomis. 1 II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

3. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡o 14 punktÄ , kompensacijai skirti darbo ypatingomis sÄ lygomis trukmė ir pobÅ«dis įrodomi Å¡iais dokumentais: valstybinio socialinio draudimo pažymėjimais, o nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 – socialinio draudimo teritorinio skyriaus pažymėjimais, iÅ¡duotais remiantis Å¡iuose skyriuose esančia apdraustųjų privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu asmens įskaita; darbo knygelėmis, įskaitant ir kompensacijai skirti reikiamÄ staÅ¾Ä tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įraÅ¡ai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais ir kt.

Teismas pažymėjo, kad prie ieškinio pateikiami duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjo nurodyti laikotarpiai nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1962 m. gruodžio 15 d., 1962 m. gruodžio 28 d. iki 1964 m. liepos 23 d., nuo 1964 m. rugsėjo 8 d. iki 1965 m. gruodžio 17 d. iki 1969 m. liepos 25 d., 1970 m. rugpjūčio 3 d. iki 1973 m. kovo 15 d., nuo 1973 m. balandžio 5 d. iki 1980 m. liepos 31 d., nuo 1981 m. liepos 1 d. iki 1981 m. gruodžio 31 d., nuo 1982 m. sausio 2 d. iki 1983 m. vasario 21 d., nuo 1989 m. gegužės 11 d. iki 1989 m. rugpjūčio 11 d., nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d. yra nurodyti A.

B. darbo knygelėje, kurios patvirtinta kopija pateikta prie pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. PareiÅ¡kime taip pat nurodoma, kad į Kauno apskrities archyvÄ ir Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ saugojimui nebuvo perduota atitinkamų įstaigų dokumentacija.

4. Teismas nurodė, kad teisę į pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPÄ®) 67 straipsnis. Pagal VSDPÄ® nuostatas sprendimÄ dėl kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas skyrimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Teismas nurodė, kad prie pareiÅ¡kimo nėra pateikti įrodymai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl kompensacijos skyrimo.

Teismas pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas gali bÅ«ti apskųstas ne bendrosios kompetencijos teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad tokio pobÅ«džio ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir, kad tai pareiÅ¡kėjui jau buvo iÅ¡aiÅ¡kinta Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. priimtoje nutartyje Nr. 2A-712-264/2013 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Be to, kaip nurodyta, pareiÅ¡kėjo darbo staÅ¾Ä jo nurodytais laikotarpiais patvirtina įraÅ¡ai pareiÅ¡kėjo darbo knygelėje.

Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai yra oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, nepanaikinti, galiojantys, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Å¡ių duomenų nepakanka, ar kad jie neiÅ¡likę ir apeliantas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl nėra sÄ lygų, numatytų CPK 445 straipsnyje. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti 2020 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Teismas gali įvykdyti teisingumÄ - nustatyti juridinius faktus į kompensacijÄ 60 mėnesių su 20 procentų priedu, nes yra visos CPK 445 straipsnio sÄ lygos. Juridinių faktų nustatymas yra priskirtas tik bendrosios kompetencijos teismų ir nepriskirtas apygardų administracinių teismų kompetencijai. 5.2. Teismas akcentuoja, kad juridinius faktus nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnis, o ne bendrosios kompetencijos teismas pagal CK 444 straipsnį.

Suinteresuoti asmenys nepaiso bendrosios materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklės, kad teisinių santykių kvalifikavimui turi bÅ«ti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos ir yra pasisavinę nuo suėjimo iÅ¡mokėti momento už darytÄ Å¾alÄ sveikatai ypatingai kenksmingose sveikatai darbo sÄ lygose – kompensacijÄ . 5.3. Valstybinis socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius turėtų nutraukti pareiÅ¡kėjo turtinių teisių į kompensacijÄ pasisavinimÄ ir perduoti pasisavintas valstybines socialinio draudimo iÅ¡mokas - 60 mėnesių dydžio kompensacijÄ su 20 procentų priedu. 5.4.

PareiÅ¡kėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Akivaizdžiai visi piliečiai Lietuvos Respublikoje žino, kad neįmanoma gauti dokumentų - įmonių, įstaigų, organizacijų mokestinių nurodymų kopijų apie sumokėjimÄ pensijinio valstybinio socialinio draudimo su kenksmingumo sveikatai mokesčiu 24 procentų nuo darbo užmokesčio į valstybinį socialinio draudimo fondÄ , kurie buvo atlikti darboviečių per TSRS banko darbo taupomÄ sias kasas respublikinės valdybos bei Lietuvos taupomÄ jį bankÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Apeliacijos objektÄ sudaro Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ sieja su teisės gauti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas įgijimu.

9. Pažymėtina, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , teismas nenustato juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokiÄ tvarkÄ ir sÄ lygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas minėtÄ teisės normÄ , yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimÄ bÅ«tent dėl tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarkÄ bei sÄ lygas, tai tie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai teisme gali bÅ«ti nustatomi ne kaip juridinę reikÅ¡mę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieÅ¡kinio arba kito procesinio dokumento pagrindÄ ) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimÄ .

Dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamÄ sprendimÄ , teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo praÅ¡yti nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ neatitiktų įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme, o pareiÅ¡kimÄ priėmus – bylÄ nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

10. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius jo darbÄ tam tikrose pareigose, tam tikru laikotarpiu ir tam tikrose įmonėse, kurių duomenys ir sudaro nagrinėjamos bylos ginčo dalykÄ , tai yra, ar darbas tam tikrose pareigose gali bÅ«ti prilyginamas darbui ypatingomis (kenksmingomis) darbo sÄ lygomis. Klausimus, ar duomenys iÅ¡likusiuose dokumentuose apie darbÄ tam tikrose pareigose suteikia asmeniui teisę į kompensacijÄ pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio nuostatas, sprendžia to asmens nuolatinės gyvenamosios vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinis skyrius, kurio sprendimai gali bÅ«ti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

11. Nagrinėjamu atveju prie pareiÅ¡kimo nėra pateikti įrodymai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl kompensacijos skyrimo. Be to, juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nustatyti nėra bÅ«tinų tam sÄ lygų (aplinkybių). PareiÅ¡kėjas turi dokumentus, patvirtinančius jo darbÄ tam tikru laikotarpiu ir tam tikrose pareigose, tačiau ginčai dėl to, ar Å¡ie duomenys sudaro pagrindÄ gauti kompensacijÄ už kenksmingas darbo sÄ lygas, CPK XXVI skyriaus tvarka nenagrinėtini. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas sprendimÄ dėl pensijos skyrimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas gali bÅ«ti apskųstas ne bendrosios kompetencijos teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 pažymėta, kad kai iÅ¡ paduoto pareiÅ¡kimo matyti, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė Å¡ių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylÄ nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

13. Remdamasis iÅ¡dėstytu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, naikinti teismo nutartį atskirtajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Diana Labokaitė