b0f7722e-81ea-4fea-a84c-acfe55aef536 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-7679-930/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01948-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 19 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant Kristinai Jurginytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei Ž. Č., ieÅ¡kovės atstovui advokatui A. C., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jurkaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Ž.

Č. ieÅ¡kinį atsakovams P. Č. ir A. N. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bei iÅ¡laikymo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatė: ieÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o pripažinti, kad atsakovas P. Č. nėra jos dukters M. Č. tėvas ir pripažinti įraÅ¡Ä M. Č. gimimo liudijime apie tai negaliojančiu, pripažinti, kad vaiko tėvas yra atsakovas A. N. bei priteisti iÅ¡ jo vaiko iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 190 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės, priteisti iÅ¡ atsakovo A.

N. 5 496,72 Eur vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad 1992 m. spalio 24 d. su P. Č. sudarė santuokÄ , kuri 2007 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto 4 – ojo apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta, tačiau realiai Å¡alys negyveno kartu ir nevedė bendro Å«kio nuo 1997 m. 2004 m. ieÅ¡kovė susipažino su atsakovu A. N., po pusmečio apsigyveno kartu ir 2007 m. sausio 15 d. susilaukė dukters M. Č.. Mergaitės tėvu buvo įregistruotas P. Č., kadangi santuoka su juo dar nebuvo nutraukta.

Vaikas gimė su negalia, reikėjo daug laiko ir jėgų jo gydymui, todėl mergaitės gimimo dokumentų tinkamas įforminimas nebuvo atliktas. A. N. savo tėvystę pripažino, tačiau nesiėmė jokių veiksmų jai įteisinti. A. N. pradėjus girtauti, 2009 m. ieÅ¡kovė ir atsakovas A. N. iÅ¡siskyrė. Dukters ieÅ¡kovei iÅ¡laikyti A. N. beveik nepadėjo, tik kartÄ ar du kartus per metus atsiųsdavo Å¡iek tiek pinigų. IeÅ¡kovė nurodo, kad jos turtinė padėtis yra sunki ir yra bÅ«tina mergaitės tėvo pagalba jÄ iÅ¡laikant.

Dukros išlaikymui kas mėnesį ieškovė išleidžia po 340 Eur: 150 Eur maistui, 120 Eur drabužiams ir avalynei, 30 Eur vaistams ir maisto papildams, 25 Eur buto išlaikymui (vaiko dalis), 5 Eur transporto išlaidoms bei 10 Eur laisvalaikiui ir pramogoms. Ieškovės pajamos šiuo metu sudaro 474 Eur (250 Eur per mėnesį darbo užmokestis ir 224 Eur socialinės išmokos neįgaliam vaikui). Dukra gyvena su ieškove, atsakovas tam niekada neprieštaravo. Ieškovė nuo pat gimimo auklėjo, prižiūrėjo ir rūpinosi dukra, jos yra labai artimos.

IeÅ¡kovė su dukra gyvena ieÅ¡kovės patėviui priklausančiame bute. Atsakovas P. Č. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad pripažįsta ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo ir sutinka, kad M. Č. tėvu bÅ«tų pripažintas atsakovas A. N. (b. l. 51).Atsakovas A. N. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, pripažįsta, kad yra M. Č. tėvas ir sutinka teikti iÅ¡laikymÄ dukrai po 190 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis.

Kadangi į teismo posėdį neturi galimybės atvykti, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 135).IÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad ieÅ¡kovė su dukra, savo motina ir patėviu gyvena pastarajam nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių bute. IeÅ¡kovė su dukra užima atskirÄ kambarį, kuriame yra reikalingi baldai, sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos.

Nepilnametė mergaitė mokosi Vilniaus Verkių specialiosios mokyklos – daugiafunkcinio centro 2-oje klasėje, lanko gimnastikos, aerobikos, keramikos, dainavimo ir anglų kalbos bÅ«relius, gyvena ugdymo įstaigos bendrabutyje, namo grįžta tik savaitgaliais ir per atostogas. Mergaitė turi sveikatos problemų, jai nustatytas vidutinis neįgalumas. Mergaitė sakė, kad jos tėtis yra A., jis jai padovanojo maÅ¡inėlę ir Å¡lepetes, tėčio pasiilgsta, seniai jo nematė, retai jÄ aplanko. Atsižvelgdamas į ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principus, vadovaudamasis vaiko teise žinoti savo tėvus, turėti kitas su savo kilme susijusias teises ir pareigas Skyrius nurodo, kad neturi pagrindo prieÅ¡tarauti ieÅ¡kiniui.Teismo posėdyje ieÅ¡kovė atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo iÅ¡ atsakovo A.

N.. Likusioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė. Papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo susituokusi su atsakovu P. Č., tačiau su juo jau negyveno kai susipažino su atsakovu R. N.. Su juo susilaukė dukters, ji gimė neįgali, reikalinga gydymo. Su atsakovu R. N. nesugyveno, iÅ¡siskyrė. IÅ¡laikymo dukrai jis neteikė. Dukters iÅ¡laikymui ieÅ¡kovė iÅ¡leidžia po 340 Eur per mėnesį. Dukra lanko specialiÄ mokyklÄ , kurioje yra nemokami papildomi užsiėmimai, lankosi pas logopedÄ . Dukrai skirtos neįgalumo ir priežiÅ«ros paÅ¡alpos, kurios sudaro 200 Eur per mėnesį.

IeÅ¡kovė registruota Darbo biržoje, pirmus 3 mėnesius gaudavo po 200 Eur paÅ¡alpos, iÅ¡ paÅ¡alpa mokama 9 mėnesius. Mergaitė tėvÄ Å¾ino, tačiau su juo bendrauja mažai, tik telefonu. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti, iÅ¡skyrus reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, kurio ieÅ¡kovė atsisakė. Atstovas papildomai nurodė, kad abu atsakovai sutinka su ieÅ¡kiniu, prašė priimti sprendimÄ sutrumpintais motyvais. Kadangi ieÅ¡kinio turinyje nurodyta, kad vaiko gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su ieÅ¡kove, atstovas prašė peržengti ieÅ¡kinio reikalavimų ribas ir nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove.Atsakovas P. Č. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).Teismo posėdyje atsakovas A.

N. nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant (b. l. 135, 156, 162-167).Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog ieÅ¡kinys atitinka vaiko interesus. Nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas iÅ¡laikymas minimalus ir minimaliai tenkins vaiko poreikius. IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2007 m. sausio 15 d. gimusios M.

Č. gimimo liudijime tėvu nurodytas atsakovas P. Č. (b. l. 9, 34). 2007 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto 4 – asis apylinkės teismas priėmė sprendimÄ nutraukti ieÅ¡kovės ir atsakovo P. Č. santuokÄ bendru sutarimu (b. l. 11-12). Sprendimas įsiteisėjo 2007 m. balandžio 1 d. (b. l. 13). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jei vaikÄ pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraÅ¡e įraÅ¡omas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įraÅ¡u ar jo pagrindu iÅ¡duotu santuokos liudijimu.

Iš pateiktų įrodymų (b.l. 44-46) nustatyta, vaikas gimė ieškovei esant santuokoje su atsakovu P. Č., todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, jog vaiko motinos sutuoktinis yra vaiko tėvas, vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas atsakovas P. Č.. Civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bylose esminis įrodymas vaiko kilmei nustatyti yra moksliniai tyrimai – DNR ekspertizė, tačiau nei viena iÅ¡ Å¡alių teismo ekspertizės skirti neprašė, abu atsakovai sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais. Ginčo dėl tėvystės nėra, ieÅ¡kovė nurodė, kad vaiko tėvas yra atsakovas A. N., atsakovas A. N. pripažįsta, jog jis yra biologinis vaiko tėvas, atsakovas P. Č. atsiliepime patvirtino, jog jis nėra vaiko tėvas. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės pakankamos daryti iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus užregistruotame vaiko gimimo įraÅ¡e duomenys apie vaiko tėvÄ yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės ir teismine tvarka gali bÅ«ti nuginčyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningÄ teisinę praktikÄ yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų bÅ«ti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę.

Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). IeÅ¡kovė nurodo, kad vaiko tėvas yra atsakovas A. N. ir reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl jo tėvystės nustatymo. A. P. Č. nurodo, jog nėra vaiko tėvas ir sutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu vaiko tėvu pripažinti atsakovÄ A. N.. Atsakovas A. N. pripažįsta, kad yra vaiko tėvas, sutinka teikti vaikui iÅ¡laikymÄ .

Å alių dukra Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei savo tėvu nurodė atsakovÄ A. N., paaiÅ¡kino, kad jis yra jai nupirkęs dovanų, retai su juo matosi, jo pasiilgsta. Teismo vertinimu byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovas A. N. yra vaiko tėvas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkinamas. Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ , įraÅ¡ytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo A.

N. tėvystę M. Č. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galima.Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje nustatytas aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikÅ¡ta, priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.IÅ¡ į bylÄ pateikto Vaiko teisių apsaugos skyriaus parengti buities tyrimo akto nustatyta, kad Å¡alių dukra gyvena su ieÅ¡kove, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos atsakovas.

Atsakovas A. N. kartu negyvena. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad dukra rÅ«pinosi nuo gimimo, atsakovas A. N. neprieÅ¡taravo, kad dukra liktų gyventi su ieÅ¡kove. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prieÅ¡ingų aplinkybių nenurodė, sutinka, kad iÅ¡ jo bÅ«tų priteistas iÅ¡laikymas dukrai, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jis sutinka kad dukra gyventų su motina. Duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė netinkamai atlieka motinos pareigas, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia nustatyti Å¡alių nepilnametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove.

Dėl iÅ¡laikymo priteisimo.Tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nustačius, jog atsakovas yra ieÅ¡kovės vaiko tėvas, sprendžiamas klausimas dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo iÅ¡ atsakovo. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydžio nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, jog turi bÅ«ti atsižvelgiama, kad nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingumu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Ä®statymai nenustato iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, jog vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį iÅ¡leidžia 340 Eur sumÄ . IÅ¡laidos maistui sudaro 150 Eur, drabužiams ir avalynei – 120 Eur, vaistams ir maisto papildams – 30 Eur, vaiko dalis buto iÅ¡laikymui – 25 Eur, transportui – 5 Eur, laisvalaikiui ir pramogoms – 10 Eur. Atsižvelgtina į tai, kad mergaitė yra neįgali (b. l. 10), mokosi specializuotoje mokykloje (b. l. 16), t.y. turi specialių poreikių.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).

IÅ¡ VÄ® Registrų centras duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (b. l. 138), jos vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 195), juridinių asmenų akcijų neturi (b. l. 137). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieÅ¡kovė nedirba, gauna 193,12 Eur iÅ¡mokÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (b. l. 185-194) bei Å¡alpos pensijÄ neįgaliam vaikui ir priežiÅ«ros iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ , kurios sudaro 224 Eur (b. l. 19).

Viešųjų registrų duomenimis atsakovo A. N. vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir juridinių asmenų akcijų nėra (b. l. 136, 139, 196). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba (b. l. 47), bylos duomenimis jis Å¡iuo metu yra J. K.. Duomenų apie gaunamas pajamas atsakovas į bylÄ nepateikė. Duomenų apie tai, kad jis turėtų kitų iÅ¡laikytinių, byloje nėra. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ .

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Svarbu įvertinti tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Spręsdamas dėl Å¡alių galimybių iÅ¡laikyti vaikÄ teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovė viena augina neįgaliÄ mergaitę, jos turtinė padėtis nėra gera, ji gauna mažas pajamas, neturi nuosavo bÅ«sto. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad sutinka vaiko iÅ¡laikymui mokėti po 190 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priteisia iÅ¡ atsakovo Å¡alių nepilnametei dukrai iÅ¡laikymÄ po 190 Eur, mokamų periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos.

Sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).IeÅ¡kovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymÄ , todėl skiriama vaiko iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo.IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ atsakovo priteisimo, tačiau teismo posėdžio metu Å¡io reikalavimo atsisakė. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio reikalavimo atsisakymo pasekmes.CK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio.

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus, kad ji atsisako reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo iÅ¡ atsakovo, teismas ieÅ¡kinio reikalavimo atsisakymÄ priima. Byla Å¡ioje dalyje nutraukiama (CPK 293 str. 4 p.).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ä® bylÄ pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gruodžio 7 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (2.16) NTP-7-11285, kurioje nurodoma, jog už ieÅ¡kovei teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybės naudai priteistina suma yra 246,15 Eur (b. l. 172-173).

Byloje susidarė 23,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Atsakovams pripažinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovės atstovas pateikė į bylÄ praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka, kuriuo, atsižvelgdamas į atsakovų tinkamÄ procesinį elgesį ir priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, prašė atleisti atsakovus nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.CPK 96 straipsnio 5 dalis leidžia nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių atsižvelgiant į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Teismo vertinimu atsakovų elgesys procese buvo tinkamas. Atsakovai pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kinį, sutiko su ieÅ¡kiniu, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 96 str. 5 d., bendraisiais protingumo ir teisingumo principais, iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai nepriteisia.Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas nusprendžia:             priimti ieÅ¡kovės Ž. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinio atsisakymÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnametei M.

Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo iÅ¡ atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Nustatyti, kad atsakovas P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. Č. nėra P. Č. dukra. Nustatyti, kad atsakovas A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. Č. yra A. N. dukra.Pakeisti 2007 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimas AA Nr. 502066), nurodant kad vaiko – M.

Č., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. N., a. k. (duomenys neskelbtini)Nustatyti nepilnametės M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove Ž. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 190 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt eurų) per mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2017 m. sausio 16 d.) iki vaiko pilnametystės. IÅ¡laikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .Nustatyti, kad vaiko iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieÅ¡kovė Ž.

Č., a. k. (duomenys neskelbtini)IÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                            Ramunė Makelienė