Legislator Case Law & Legislation
b0f6b274-57f1-44b5-8f4e-6f40fa8a67e5 AI generated

b0f6b274-57f1-44b5-8f4e-6f40fa8a67e5 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b0f6b274-57f1-44b5-8f4e-6f40fa8a67e5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4157-653/2010 pagal ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Legislator headnote

AI generated

b0f6b274-57f1-44b5-8f4e-6f40fa8a67e5 · Vilniaus apygardos teismas: Tokio pobÅ«džio ginčai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. turi bÅ«ti nagrinėjami administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-02-10 nutartis, priimta byloje A. B. v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas; 2003-12-12 nutartis, priimta byloje G. K. v. Kauno teritorinė muitinė ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija; 2003-05-16 nutartis, priimta byloje VšĮ Vilniaus centro universitetinė ligoninė v. Valstybė, atstovaujama Vyriausybės). Tai, jog ginčas yra susijęs su Seimo veikla, bylos rūšiniam teismingumui reikÅ¡mės neturi (CPK 29 str., 137 str. 2 d. 2 p.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas P.Jaržemskis

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 (S)

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Marijono Greičiaus ir Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4157-653/2010 pagal ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

               IeÅ¡kovas G. B. pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, nustatant, kad, kol Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nėra numatyta lėšų žalai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginti, Å¡iuo sprendimu priteistos sumos atlyginamos iÅ¡ Teisingumo ministerijai skirtų asignavimų ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo (teisėjo) neteisėtais veiksmais padarytai žalai atlyginti ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų, iš viso 1513,82 Lt. Nurodė, kad ieškovas G. B. eina Vilniaus

vyriausiojo policijos komisariato Å venčionių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio patrulio pareigas. IeÅ¡kovas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jo darbo užmokestis yra nustatytas ne darbo sutartimi, bet įstatymais ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos Seimas 2002-04-23 priėmė naujÄ Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. redakcijÄ ir Å¡io str. 2 d. nustatė, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 proc., t.y. įvedė bendrÄ priedų bei priemokų sumos ribojimÄ . AnalogiÅ¡kas teisinis reglamentavimas iÅ¡liko ir 2007-06-07 įstatymo 23 str. 2 d. redakcijoje. Pagal LR CK 6.271 str. 1 d. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisant konkrečios valdžios įstaigos tarnautojo kaltės. IeÅ¡kovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-01-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1505/2010 konstatavo kad vienas iÅ¡ atsakomybės atveju yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 str. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Lietuvos Respublikos Seimo priimtas aktas, o bÅ«tent įstatymo VI skyrius, buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimas įrodo, kad valstybės valdžios įstaigos - Lietuvos Respublikos Seimo - aktas yra priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovo patirta 1513,82 Lt dydžio turtine žala ir kad šį aktÄ Seimas priėmė neteisėtai. IeÅ¡kovas pažymi, kad turtinę žalÄ ieÅ¡kovui padarė Seimas, priimdamas neteisėtÄ Ä¯statymÄ , vadinasi, įgyvendindamas ne vieÅ¡Ä jį administravimÄ , o įstatymų leidžiamÄ jÄ valdžiÄ .

 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-04-19 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teismas nurodė, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti žalÄ , atsiradusiÄ dėl Seimo neteisėtų veiksmų. Speciali teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-12-13 nutartyje yra konstatavusi: „[..] ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su valdžios institucijų vieÅ¡osios teisės reglamentuojama veikla ir patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį.

Tokio pobūdžio ginčai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. turi būti nagrinėjami administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-02-10 nutartis, priimta byloje A. B. v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas; 2003-12-12 nutartis, priimta byloje G. K. v. Kauno teritorinė muitinė ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija; 2003-05-16 nutartis, priimta byloje VšĮ Vilniaus centro universitetinė ligoninė v. Valstybė, atstovaujama Vyriausybės). Tai, jog ginčas yra susijęs su Seimo veikla, bylos rūšiniam teismingumui reikšmės neturi (CPK 29 str., 137 str. 2 d. 2 p.).

 IeÅ¡kovas G. B. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-19 nutartį ir perduoti Å¡iam teismui nagrinėti bylÄ iÅ¡ naujo. Nurodė, kad žalÄ ieÅ¡kovui sukėlė Seimas, priimdamas neteisėtÄ Ä¯statymÄ , įgyvendindamas ne vieÅ¡Ä administravimÄ , o įstatymų leidžiamÄ jÄ valdžiÄ , kuri pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas nelaikytina vieÅ¡uoju administravimu, o Seimas nelaikytinas vieÅ¡ojo administravimo subjektu. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo cituojama Specialiosios teisėjų kolegijos 2007-12-13 nutartis nurodyta klaidingai, kadangi tokios nutarties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skelbiamose nutartyse iÅ¡ viso nėra. Apeliantas teigia, kad Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų spręsti praktikÄ Administracinių bylų teisenos įstatymo

15 str. 1 d. 3 p. taikomas tuo atveju, kai veiksmai ar neveikimas, dėl kurių kilo žala, yra padaryti vieÅ¡ojo administravimo srityje. Kitais atvejais pagal bendrÄ jÄ taisyklę ginčai dėl žalos nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, kadangi teisiniai santykiai dėl žalos savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005-12-30 nutartis, priimta byloje R. Č. v. Lietuvos Respublikos valstybė, 2004-02-10 nutartis, priimta byloje A. B. v. Anykščių rajono policijos komisariatas; 2004-12-15 nutartis, priimta byloje H. D. v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos; 2008-11-20 nutartis byloje

G. A. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010-11-10 nutartimi nurodė, kad šis ginčas teismingas administraciniam teismui.

               Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad Specialiosios teisėjų

kolegijos nutartis dėl teismingumo yra privaloma apeliacinės instancijos teismui. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo veiklos, tačiau tai neriboja administracinių teismų kompetencijos nagrinėti bylas dėl Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos veiklos, kuria buvo pažeistos asmens teisės ir laisvės, rezultato

- žalos atlyginimo. Nagrinėjama byla yra dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos - įstatymų leidėjo - neteisėtų aktų, vykdant vieÅ¡osios teisės reglamentuojamÄ veiklÄ , patenka į Civilinio kodekso 6.271 str., reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtina administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 13 p., 16 str. 2 d.).

 Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, sprendžiant klausimÄ dėl bylos teismingumo. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta, pagrįsta ir tinkamai motyvuota. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas iÅ¡spręstas teisingai (LR CPK 5 str., 7 str., 8 str., 27 str. 1 p., 137 str. 2 d. 2 p., 3 d., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., LR Administracinių bylų teisenos įstatymas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija n u t a r ė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistÄ .Â

Kolegijos

pirmininkė                                                                                          Neringa

Švedienė

Teisėjai                                                                                                              Marijonas Greičius

                                                                                                                     Â

Henrichas Jaglinskis