2021-02-03 Nr. AB-2409-3-61-3-02975-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-188-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02975-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Trakų rajono savivaldybei, trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 1) Trakų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. S1-154 „Dėl Trakų švietimo pagalbos tarnybos vykdomų funkcijų pertvarkymo, nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 7 punktą; 2) Trakų rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2017 m. rugpjūčio 10 d. potvarkį Nr. P1-82 „Dėl Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo patvirtinimo“ (toliau – ir Potvarkis).

2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra biudžetinės įstaigos Trakų rajono švietimo pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini), nuolat einanti šias pareigas nuo 2013 m. gruodžio 2 d. Taryba priėmė Sprendimą, kurio pagrindu Meras priėmė Potvarkį, kuriuo patvirtino Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – ir Trakų PPT) (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą. Mero 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. MP3-235 pareiškėja buvo įspėta apie numatomą darbo sutarties nutraukimą motyvuojant tuo, kad pareiškėjos kvalifikaciniai reikalavimai neatitinka Trakų PPT kvalifikacinių reikalavimų, patvirtintų Mero Potvarkiu.

3. Pareiškėjos nuomone, byloje skundžiamais administraciniais aktais yra siekiama ne Trakų rajono savivaldybės funkcijoms priskirtų tikslų įgyvendinimo, kaip nurodo atsakovas, o dirbtinai sukuriamos sąlygos darbo sutarčiai su pareiškėja nutraukti.

4. Pareiškėja paaiškino, kad Mero 2017 m. kovo 31 d. potvarkiu Nr. P1-23 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė (toliau – ir Darbo grupė), kuri turėjo atlikti analizę ir pateikti išvadas realizuojant Mero suformuluotą siekį „užtikrinti savalaikį ir kokybišką paslaugų teikimą Trakų rajono savivaldybės teritorijoje ir optimizuoti Trakų rajono švietimo pagalbos tarnybos teikiamas paslaugas, vykdomas funkcijas bei racionaliau panaudoti žmogiškuosius ir materialinius išteklius“. Šio potvarkio pagrindu sudaryta Darbo grupė 2017 m. kovo–balandžio mėn. atliko patikrą Tarnyboje. Patikros metu buvo analizuojami ir vertinami Tarnybos (duomenys neskelbtini) 2016 m. veiklos ataskaitoje pateikti faktai ir juos pagrindžiantys dokumentai. Darbo grupė patikros rezultatus įformino 2017 m. balandžio 13 d. pažymoje (toliau – ir Pažyma), kurioje pateikė pasiūlymus: Tarybai nepritarti Tarnybos (duomenys neskelbtini) 2016 m. veiklos ataskaitai; Tarnybos veiklą išsamiai tirti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, Savivaldybės centralizuotai vidaus audito tarnybai; siūlyti spręsti klausimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo Tarnybos (duomenys neskelbtini); kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl galimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje; Tarnybą reorganizuoti į Trakų pedagoginę psichologinę tarnybą. Taryba 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu „Dėl nepritarimo Trakų švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus 2016 m. veiklos ataskaitai“ Nr. S1-111 nusprendė nepritarti Tarnybos (duomenys neskelbtini) 2016 m. veiklos ataskaitai ir nusprendė pavesti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti Tarnybos finansinį ir veiklos auditą už 2016–2017 metus.

5. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Pažymoje nėra argumentuojama, kodėl yra siūloma reorganizuoti Tarnybą ir kokie tikslai bus pasiekti. Pareiškėjos nuomone, Tarnybos reorganizavimo tikslas yra nutraukti darbo santykius su pareiškėja. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atlikto tyrimo siūlymų ir išvadų buvo nepasirašę trys darbo grupės nariai ir ši aplinkybė buvo fiksuota Pažymoje. Tačiau jau vėliau darbo grupės išvadose ir siūlymuose yra aštuoni darbo grupės narių parašai. Parašai atsirado po 2017 m. gegužės 4 d. priimto sprendimo Nr. S1-111 „Dėl nepritarimo Trakų švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus 2016 m. veiklos ataskaitai“.

6. Pareiškėja nurodė, kad Taryba priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nuo 2017 m. spalio 1 d. atskirti Tarnyboje vykdomų funkcijų mokytojų metodinės veiklos organizavimo, moksleivių olimpiadų organizavimo, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo, profesinio orientavimo organizavimo funkcijas ir nutraukti jų vykdymą Tarnyboje. Šio Sprendimo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į Mero Potvarkiu sudarytos Darbo grupės 2017 m. balandžio 13 d. Pažymoje fiksuotas išvadas ir siūlymus. Sprendimu nuspręsta pakeisti Tarnybos paskirtį iš švietimo pagalbos tarnybos į pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybą. Pareiškėjos teigimu, priimant Sprendimą Taryba negalėjo vadovautis 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. S1-111 pavedimu dėl audito atlikimo, nes toks auditas dar nebuvo atliktas ir jo atlikimas buvo perkeltas iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėja siekė išsiaiškinti visas su Sprendimu susijusias aplinkybes, tačiau į prašymus nebuvo atsižvelgta.

7. Pareiškėja skunde kritiškai vertino Mero teisę Potvarkiu sudaryti Darbo grupę. Pagal teisės aktus, Merui nepriskirta nagrinėti Trakų rajono švietimo pagalbos teikimo veiklos ir spręsti dėl šios srities vykdomų funkcijų optimizavimo. Tai yra Savivaldybės administracijos kompetencija, todėl Meras, priimdamas Potvarkį, viršijo savo kompetenciją.

8. Pareiškėja teigė, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principus bei galimai klaidina subjektus, kuriems jis yra skirtas. Be to, Potvarkio 3.1 punkte nurodyti reikalavimai yra pertekliniai ir galbūt nustatyti siekiant užkirsti kelią dabartinei direktorei pretenduoti į šias pareigas. Pareiškėjos nuomone, ji atitinka visus privalomus Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams aprašo, patvirtinto Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1194 (toliau – ir Aprašas), 4 punkte išdėstytus reikalavimus kvalifikacijai ir išsilavinimui.

9. Atsakovai atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovai atsiliepime nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Meras, sudarydamas Darbo grupę, veikė viršijant jam suteiktus įgaliojimus. Nurodė, kad Darbo grupė buvo sudaryta vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 20 straipsnio 2 dalies 11 punktu, taip pat Tarybos 2016 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. S1-136 patvirtintu Tarybos reglamento 104.6 punktu, todėl Meras, priimdamas Potvarkį, neviršijo jam numatytų įgaliojimų.

11. Atsakovai dėl Darbo grupės narių parašų trūkumo Pažymoje nurodė, kad Pažyma buvo pasirašyta didžiosios narių grupės daugumos, todėl abejonių dėl jos neteisėtumo nebuvo.

12. Atsakovai teigė, kad pareiškėja nepateikė argumentų, sudarančių realų pagrindą svarstyti Sprendimo neteisėtumą ir jį panaikinti. Pažymėjo, kad pareiškėja teisiškai nepagrindė savo teiginių, jog Sprendimo pavadinimas neatitiko turinio, dėl to buvo pažeisti teisėkūros principai.

13. Dėl Aprašo nuostatų nurodė, kad nei Švietimo įstatymas, nei Aprašo nuostatos nenumato draudimo (duomenys neskelbtini) nustatyti didesnius keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Taryba pasirinko kitą švietimo pagalbos teikimo būdą (pedagoginės, psichologinės pagalbos teikimas), todėl (duomenys neskelbtini) buvo numatyti papildomi specialūs reikalavimai. Tai, kad pareiškėja neatitinka specialiųjų reikalavimų, nesudaro pagrindo teigti, kad reikalavimai yra fiktyvūs.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepime į skundą nurodė, kad keliamas ginčas jiems nėra aktualus, todėl prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

15. Teismo posėdyje liudytojais apklausti R. M., D. D., A. K., D. B., J. K., A. Č., D. M., D. K., N. R. paaiškino Darbo grupės sudarymo, išvadų pateikimo bei jų svarstymo Taryboje aplinkybes.

16. Teismo posėdyje liudytoja apklausta E. R. parodė, kad yra Trakų rajono savivaldybės merė. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Tarnybos veikla buvo vykdoma ne taip gerai, kaip norėtųsi. Todėl buvo nuspręsta, kad būtina stiprinti psichologinę – pedagoginę sritį. Šiuo metu pedagogų kvalifikacijos kėlimas nevykdomas, o steigiami spec. pedagogų etatai ir taip stiprinama darbo su vaikais veikla. Darbuotojai, kurie vykdė psichologų – pedagogų funkcijas, liko dirbti. Neliko tų darbuotojų, kurių funkcijos buvo panaikintos. Buvo nusiskundimų, todėl į (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą buvo nuspręsta įrašyti spec. pedagogo reikalavimą. Ataskaitą svarstė keturi komitetai ir tik vienas komitetas ataskaitai nepritarė.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad Mero 2017 m. kovo 21 d. potvarkiu Nr. P1-23 „Dėl darbo grupės sudarymo“, siekiant užtikrinti savalaikį ir kokybišką paslaugų teikimą Trakų rajono savivaldybės teritorijoje ir optimizuoti Trakų švietimo pagalbos tarnybos teikiamas paslaugas, vykdomas funkcijas bei racionaliau panaudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius, buvo sudaryta Darbo grupė, kuri buvo įpareigota atlikti patikrinimą Tarnyboje iki 2017 m. balandžio 14 d. Atlikusi patikrinimą Darbo grupė patikrinimo rezultatus įformino 2017 m. balandžio 13 d. Pažymoje, kurioje Tarybai siūlė: nepritarti Tarnybos (duomenys neskelbtini) 2016 m. veiklos ataskaitai; Tarnybos veiklą išsamiai tirti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, Savivaldybės centralizuotai vidaus audito tarnybai; siūlyti spręsti klausimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo Tarnybos (duomenys neskelbtini); kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl galimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje; Tarnybą reorganizuoti į Trakų pedagoginę psichologinę tarnybą.

19. Taryba 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu „Dėl nepritarimo Trakų švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus 2016 m. veiklos ataskaitai“ Nr. S1-111 nusprendė nepritarti Tarnybos (duomenys neskelbtini) 2016 m. veiklos ataskaitai ir pavesti Savivaldybės kontrolės ir audimo tarnybai atlikti Tarnybos finansinį ir veiklos auditą už 2016–2017 metus.

20. Taryba 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. S1-154 „Dėl Trakų švietimo pagalbos tarnybos vykdomų funkcijų pertvarkymo, nuostatų patvirtinimo“ nusprendė nuo 2017 m. spalio 1 d. atskirti Tarnybos vykdomų funkcijų mokytojų metodines veiklos organizavimo, moksleivių olimpiadų organizavimo, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo, profesinio orientavimo organizavimo funkcijas ir nutraukti jų vykdymą Tarnyboje; Tarnybos paskirtį iš švietimo pagalbos tarnybos pakeisti į pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybą; Tarnybos pavadinimą pakeisti į Trakų PPT; patvirtinti Trakų PPT nuostatus ir kt.

21. Meras, vadovaudamasis 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. S1-154, 2017 m. rugpjūčio 10 d. potvarkiu Nr. P1-82 „Dėl Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo patvirtinimo“ patvirtino Trakų PPT direktoriaus pareigybės aprašymą. Mero 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. MP3-235 pareiškėja buvo įspėta apie numatomą darbo sutarties nutraukimą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjos kvalifikaciniai reikalavimai neatitinka Trakų PPT direktoriaus kvalifikacinių reikalavimų, patvirtintų Mero Potvarkiu.

22. Teismas teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. spalio 26 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-3924-208/2017 pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Trakų rajono savivaldybei dėl Mero 2017 m. gegužės 3 d. potvarkio Nr. P1-40 „Dėl siūlymo Trakų rajono savivaldybės tarybai“ ir Tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. S1-111 „Dėl nepritarimo Trakų švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus 2016 metų veiklos ataskaitai“. Pareiškėja taip pat prašė teismo įpareigoti Tarybą iš naujo svarstyti Tarnybos direktoriaus 2016 metų veiklos ataskaitą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Tarybą iš naujo svarstyti Tarnybos direktoriaus 2016 metų veiklos ataskaitą. Bylos dalį dėl Mero 2017 m. gegužės 3 d. potvarkio Nr. P1-40 „Dėl siūlymo Trakų rajono savivaldybės tarybai“ panaikinimo nutraukė, kitą skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą pakeitė. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria Taryba įpareigota iš naujo svarstyti Tarnybos direktoriaus 2016 metų veiklos ataskaitą ir šioje dalyje pareiškėjos skundo dalį atmetė. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

23. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi panaikindamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria Taryba įpareigota iš naujo svarstyti Tarnybos direktoriaus 2016 metų veiklos ataskaitą, iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus dėl Tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. S1-111 „Dėl nepritarimo Trakų švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus 2016 metų veiklos ataskaitai“ teisėtumo. Iš šio Tarybos sprendimo turinio matyti, kad pirmu punktu Taryba nepritarė Tarnybos (duomenys neskelbtini) 2016 m. veiklos ataskaitai, antru punktu nusprendė pavesti Savivaldybės kontrolės ir audimo tarnybai atlikti Tarnybos finansinį ir veiklos auditą už 2016–2017 metus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo Tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. S1-111 „Dėl nepritarimo Trakų švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus 2016 metų veiklos ataskaitai“ teisėtumą bei nurodė, kad tenkinti išvestinį reikalavimą ir įpareigoti Tarybą iš naujo svarstyti Tarnybos 2016 m. ataskaitą nėra teisinio pagrindo.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėja skundžiamų Sprendimo ir Potvarkio neteisėtumą grindžia tuo, kad priimant Sprendimą buvo pažeisti teisėkūros tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens laisvėms ir kiti principai; Sprendime nurodytas teisinis pagrindas – Pažyma, nors ir laikytinas tarpiniu dokumentu, tačiau šis dokumentas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, todėl jis turėtų būti įvertintas Sprendimo teisėtumo apimtyje; pareiškėja pabrėžė Mero kompetencijos viršijimą priimant 2017 m. kovo 21 d. potvarkį Nr. P1-23; Sprendimo pavadinimas neatitinka jo turinio; Mero patvirtintame Trakų PPT (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme numatyta speciali sąlyga yra perteklinė, užkertanti pareiškėjai pretenduoti į šias pareigas; Meras jokiais įrodymais nepagrindė, kodėl buvo būtina nutraukti darbo sutartį su Tarnybos įstaigos (duomenys neskelbtini).

25. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu nusprendė, kad Mero kompetencijai priskirtina kontroliuoti ir prižiūrėti savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, todėl priimdamas 2017 m. kovo 21 d. potvarkį Nr. P1-23, kuriuo siekiama užtikrinti savalaikį ir kokybišką paslaugų teikimą Savivaldybės teritorijoje ir optimizuoti Tarnybos teikiamas paslaugas, vykdomas funkcijas bei racionaliau panaudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius, teisėtai sudarė Darbo grupę ir neviršijo jam VSĮ suteiktų įgaliojimų. Teismas tokią prie tokios išvados priėjo atsižvelgdamas į sistemišką VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 11 punkto, 20 straipsnio 5 dalies, Švietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų vertinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių pirmosios instancijos teismo argumentų neatmetė.

26. Atsižvelgdamas į tai, kad Mero veiksmai (kompetencija) priimant 2017 m. kovo 21 d. potvarkį Nr. P1-23, kaip neprieštaraujantys įstatymų nuostatoms, įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių (dėl Mero kompetencijos sudaryti Darbo grupę) nagrinėti (vertinti) iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis).

27. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra pareiškėjos atleidimo iš darbo teisėtumas, todėl skundo argumentų, jog teismas turėtų vertinti darbo sutarties su Tarnybos (duomenys neskelbtini) (pareiškėja) nutraukimo būtinumą atskirai nenagrinėjo. Dėl šių pareiškėjos skundo argumentų teismas nurodė, kad pasisakys kitų argumentų, susijusių su keliamo ginčo esme (pareigybės aprašymo pakeitimas, specialiosios sąlygos į pareigybės aprašymą įtraukimas ir kt.), kontekste.

28. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartyje nurodė, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnis, reglamentuojantis savivaldybės institucijų įgaliojimus švietimo valdymo srityje, nustatė, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija: 1) įgyvendina valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, nustato ilgalaikius švietimo plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti; 2) steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius; 3) formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nei šiame įstatyme, nei Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų ar Vietos savivaldos įstatymuose nėra nustatyta, kokius sprendimus gali / turi priimti savivaldybės atstovaujamoji institucija, apsvarsčiusi švietimo įstaigos, kuri yra ir švietimo pagalbos įstaiga (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis), vadovo metinę ataskaitą. Taigi šiuo atveju apeliacinis teismas pabrėžė savivaldybės atstovaujamosios institucijos diskrecijos teisę priimti vienokį ar kitokį sprendimą įvertinus Tarnybos (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaitą už 2016 metus.

29. Darbo grupė 2017 m. kovo–balandžio mėn. atliko patikrą Tarnyboje, kurios rezultatus, išvadas ir siūlymus įformino Pažymoje. Iš Pažymos turinio matyti, kad patikrinimo metu Tarnybos veikloje buvo nustatyti pažeidimai, todėl Darbo grupė siūlė nepritarti Tarnybos (duomenys neskelbtini) 2016 metų ataskaitai. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytojai (Darbo grupės nariai) taip pat patvirtino, jog pažeidimai (vieni mažiau žymesni, kiti daugiau) buvo konstatuoti, apklausti Darbo grupės nariai su Pažymos išvadomis iš esmės sutiko. Taryba, atsižvelgdama į Pažymą, taip pat į Mero 2017 m. gegužės 3 d. potvarkį Nr. P1-40 „Dėl siūlymo Trakų rajono savivaldybės tarybai“, 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. S1-111 „Dėl nepritarimo Trakų švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus 2016 metų veiklos ataskaitai“ nepritarė Tarnybos (duomenys neskelbtini) 2016 metų ataskaitai.

30. Teismas pareiškėjos argumentus, kiek tai susiję su Pažymos teisėtumo atmetė, kadangi Tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. S1-111 „Dėl nepritarimo Trakų švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus 2016 metų veiklos ataskaitai“ teisėtumas patikrintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. eI-3924-208/2019 (Teismo sprendimo 6 punktas), o teismų sprendimais Tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. S1-111 „Dėl nepritarimo Trakų švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus 2016 metų veiklos ataskaitai“ nepripažintas neteisėtu.

31. Teismas nurodė, kad pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalį, savivaldybės atstovaujamoji institucija, kuriai pirmiausia suteikta pareiga įgyvendinti valstybinę švietimo politiką savivaldybėje taip, jog būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, taip pat formuojamas neformaliojo švietimo teikėjų tinklas, turi diskreciją nuspręsti ir rasti priimtiniausius ir savivaldybės gyventojų poreikius atitinkančius sprendimus, steigiant, reorganizuojant ir (ar) likviduojant atitinkamus savivaldybės administracijos švietimo padalinius. Bylos medžiaga, liudytojų parodymais nustatyta, kad Tarybos sprendimą keisti Tarnybos vykdomas funkcijas, t. y. pakeičiant Tarnybos paskirtį į pedagoginės psichologinės pagalbos veiklą, iš esmės lėmė Darbo grupės parengta medžiaga, kurios pagrindu patikrinimą atlikę Darbo grupės nariai pateikė siūlymą nepritarti Tarnybos (duomenys neskelbtini) 2016 metų ataskaitai, taip pat Savivaldybėje gauti skundai. Teismas vertino, kad Taryba turi atitinkamai reaguoti į poreikį tobulinti savivaldybių švietimo įstaigų funkcijas, veiklą ir įstatymo suteiktos diskrecijos ribose nuspręsti, kaip tai padaryti. Šiuo atveju Taryba Sprendimu nusprendė pakeisti Savivaldybėje teikiamos švietimo pagalbos organizavimą, t. y. paliko jau veikiančią pedagoginę psichologinę tarnybą, o kitas Tarnyboje teiktas paslaugas (mokytojų kvalifikacijos kėlimas, olimpiadų organizavimas ir kt.) perdavė vykdyti Trakų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriui. Tuo pagrindu Sprendimu buvo nuspręsta pakeisti Tarnybos pavadinimą į Trakų rajono savivaldybės pedagoginę psichologinę pagalbą. Taigi susiaurinus Tarnybos veiklą (paskirtį) Taryba turėjo teisinį pagrindą pakeisti Savivaldybės įstaigos pavadinimą.

32. Teismas taip pat nurodė, kad neturi teisinio pagrindo, kaip neteisėtus, vertinti Tarybos veiksmus – į Savivaldybei priklausančios Trakų PPT direktoriaus pareigybės aprašymą įtraukti specialiąją sąlygą direktoriui – turėti aukštąjį universitetinį edukologijos (specialiosios pedagogikos) arba psichologijos magistro, ar jam prilygstančio specialiojo pedagogo ar psichologo profesinę kvalifikaciją. Iš Trakų PPT nuostatų, patvirtintų Tarybos 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. S1-154, III dalies Tarnybos funkcijos matyti, kad Trakų PPT paskirtis ir pagrindinės funkcijos išimtinai susijusios su specialiosios psichologinės pagalbos teikimu, asmens raidos ypatumų vertinimu, ugdymo formų, metodų siūlymu ir pan. (Nuostatų 17 punktas), todėl specialiosios sąlygos į direktoriaus pareigybės aprašymą įtraukimas laikytinas pagrįstu ir logišku.

33. Teismas pažymėjo, kad, kaip teismo posėdžio metu nurodė pati pareiškėja, ji neatitinka Trakų PPT direktoriaus pareigybės aprašyme nurodytų specialiųjų sąlygų. Aukščiau aptartų argumentų kontekste, teismas neturi teisinio pagrindo šios objektyviosios aplinkybės (specialiųjų sąlygų neatitikimo) vertinti kaip pažeidžiančios pareiškėjos teises ir pareigas, nes pasikeitus Trakų PPT veiklai, specialiųjų sąlygų vadovui nustatymas, Trakų PPT įsteigimo tikslo ir atliekamų funkcijų kontekste, nelaikytinos perteklinėmis. Teismas pareiškėjos argumentai, kad Trakų PPT įsteigimo tikslas – pašalinti pareiškėją iš užimamų pareigų, vertino kaip subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėja jokiais įrodymais nepagrindė, kad savivaldybei nebuvo pagrindo pakeisti Tarnybos paskirtį iš švietimo pagalbos tarnybos į pedagoginę psichologinę tarnybą.

34. Teismas taip pat nenustatė Teisėkūros tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens laisvėms ir kitų principų pažeidimų.

35. Teismas sprendė, kad naikinti skundžiamų Sprendimo ir Potvarkio nėra jokio pagrindo.

III. 36. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

37. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai nurodo, kad skundžiamas Potvarkis priimtas ir kvalifikaciniai reikalavimai Pareigybės aprašyme nustatyti viršijant teisės aktais suteiktą kompetenciją. Trakų rajono merė Potvarkiu patvirtintame Pareigybės aprašyme susiaurino Apraše ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir nustatė kokybiškai naujus specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus. Tokiu būdu neteisėtai buvo eliminuota galimybė Trakų PPT vadovo pareigas užimti Aprašo 4.2. punkte numatytus alternatyvius reikalavimus atitinkantiems asmenims. Savivaldybės institucijos, priimdamos sprendimus dėl kvalifikacinių reikalavimų Švietimo įstaigų vadovams turi vadovautis Aprašu. Nustatyti kitus, nei Apraše, kvalifikacinius reikalavimus (Apraše nustatytus reikalavimus plėsti ar siaurinti), savivaldybės institucijoms teisė nesuteikta.

38. Pažymi, kad priimant Potvarkį Meras viršijo jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, nes Potvarkiu patvirtintame Pareigybės aprašymo 3.1. ir 3.2. punktuose nustatyti nauji kvalifikaciniai reikalavimai, kurie nėra numatyti Apraše, nors Švietimo įstatyme teisė nustatyti kvalifikacinius reikalavimus Švietimo įstaigų vadovams priskirta išimtinei ministro kompetencijai.

39. Pareiškėja nurodo, kad atsakovui yra suteikta teisė patvirtinti Trakų PPT direktoriaus pareigybės aprašymą, tačiau atsakovo veiklą bei įgaliojimus (kompetenciją) apibrėžiantys įstatymai, visą pirma, Švietimo įstatymas, nesuteikia Trakų rajono savivaldybei teisės siaurinti ar plėsti Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą kvalifikacinį reikalavimą švietimo įstaigų vadovams: šių reikalavimų nustatymas įstatymu priskirtas ministro kompetencijai. Konkrečiu atveju Meras numatė tai, ko nėra tiesiogiai įtvirtinta aukštesnės galios teisės akte (Apraše), tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį teisinės hierarchijos reikalavimą bei viršijęs savo įgaliojimus. Sulyginus tiriamo Aprašo 4.1. ir 4.2. punktus ir Pareigybės aprašymo 3 punkto nuostatas akivaizdu, kad yra neleistinai susiaurinti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti Trakų PPT direktoriaus pareigas, tokiu būdu pažeidžiant asmenų, atitinkančių Apraše patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, įstatymu pagrįstus lūkesčius bei galimybes užimti šias pareigas. Aukštesnės galios teisės akte numatytų kvalifikacinių alternatyvų eliminavimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi minėtomis nuostatomis sukuriamos prielaidos pakeisti Apraše ministro nustatytus kriterijus.

40. Pareiškėja teigia, kad nei Trakų PPT, nei šios įstaigos vadovo pareigybei nepriskyrus jokių naujų funkcijų, nebuvo pagrindo nustatyti specialiųjų kvalifikacinių reikalavimų Trakų PPT. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad specialiosios sąlygos į direktoriaus pareigybės aprašymą įtraukimas laikytinas pagrįstu ir logišku, o objektyvi aplinkybė, kad pareiškėja neatitinka Trakų PPT direktoriaus pareigybės aprašyme naujai nustatytų specialiųjų sąlygų, nepažeidžia pareiškėjos teisių. Tokia išvada padaryta neatskleidus bylos esmės, neįvertinus pareiškėjos argumentų, kad po reorganizacijos įstaigos ir jos vadovo pareigybės aprašymo pakeitimo jokia kokybiškai nauja funkcija nei pačiai įstaigai, nei jos vadovo pareigybei (ypač susijusi su specialiosios psichologinės pagalbos teikimu, asmens raidos ypatumų vertinimu, ugdymo formų, metodų siūlymu ir pan.) nebuvo priskirta (atvirkščiai – dalies funkcijų buvo atsisakyta), t. y. buvo atlikti tik nežymūs, kosmetiniai pareigybės aprašymo pakeitimai, neturintys poveikio esminėms Tarnybos (po reorganizacijos – Trakų PPT) funkcijoms ir jų vykdymui.

41. Šiuo atveju vertinant Potvarkio teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo būti vertinamas ir šio teisės akto priėmimo kontekstas: nustatyta, ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus ir ar jos pareigybei buvo priskirta naujų funkcijų, dėl kurių buvo pagrįsta būtinybė pareiškėjos pareigybei nustatyti specialius kvalifikacinius reikalavimus. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti yra aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo įstaigos (institucijos) paskirtis ir funkcijos ir kaip jos pakito ir ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tik tokie, kuriais siekiama pagrįsti darbuotojo atleidimą. Palyginus Tarnybos direktoriaus ir ginčijamu Potvarkiu patvirtintą Pareigybės aprašymą pagal LVAT praktikoje išskirtus kriterijus akivaizdu, kad nauji kvalifikaciniai reikalavimai įtraukti tikslu atleisti pareiškėją iš pareigų. Reorganizavus ir pervadinus Tarnybą į Trakų PPT, iš esmės nepakeistos išliko visos pareiškėjos, kaip įstaigos (duomenys neskelbtini), vykdytos funkcijos, jokių funkcijų, galinčių pateisinti papildomų specialiųjų kvalifikacinių reikalavimų įstaigos (duomenys neskelbtini) nustatymą, nebuvo nustatyta. Palyginus Tarnybos direktoriaus pareiginius nuostatus ir Trakų PPT direktoriaus Pareigybės aprašymą matyti, jog iš esmės šioms pareigybėms priskirtos funkcijos, taip pat ir susijusios su psichologinės pagalbos teikimo organizavimu, yra identiškos.

42. Pareiškėja teigia, kad Trakų PPT direktoriaus pareigybės paskirtis, veiklos sritis ir funkcijos yra iš esmės identiškos nustatytosioms 2013 m. spalio 16 d. Tarnybos direktoriaus Pareiginiuose nuostatuose. Pareiškėja ir iki reorganizacijos praktiškai vykdė Traką PPT direktoriui priskirtas funkcijas, tarp jų - ir susijusias su specialiosios psichologinės pagalbos teikimu, asmens raidos ypatumų vertinimu, ugdymo formų, metodų siūlymu ir pan., o šias funkcijas aprašančių formuluočių pakeitimas negali būti laikomas kokybiškai naujų funkcijų, kurioms reikalingi papildomi kvalifikaciniai gebėjimai, priskyrimu pareigybei. Realių pareigybės pokyčių nebuvimas leidžia daryti išvadą, kad nebuvo teisėto pagrindo keičiant pareigybės aprašymą nustatyti specialiuosius reikalavimus. Šiuo atveju nauji specialieji reikalavimai į pareigybės aprašymą buvo įtraukti tik siekiant užkirsti kelią pareiškėjai toliau eiti šias pareigas.

43. Nurodo, kad nelogiška pirmosios instancijos teismo išvada, jog objektyvi aplinkybė, kad pareiškėja neatitinka Trakų PPT direktoriaus pareigybės aprašyme naujai nustatytų specialiųjų sąlygų, nepažeidžia pareiškėjos teisių: šiuo atveju teises pažeidė ne jos (ne)turimas išsilavinimas, o tai, kad kvalifikaciniai reikalavimai, kurių ji neatitiko, buvo nustatyti neteisėtai.

44. Pareiškėja taip pat teigia, kad teismas jos argumentus ir pateiktus įrodymus vertino formaliai, nebuvo aktyvus, o ginčijamų aktų teisėtumą vertino atsietai nuo konteksto. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja jokiais įrodymais neįrodė, jog Savivaldybei nebuvo pagrindo pakeisti Tarnybos paskirtį iš švietimo pagalbos tarnybos į pedagoginę psichologinę tarnybą - šių ir kitų, su reorganizacija ir pareiškėjos atleidimu susijusių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą turėjo įrodyti atsakovai, o teismas turėjo būti aktyvus nagrinėdamas šį ginčą.

45. Apibendrindama teisės aktų normas ir teismų praktikoje pateiktus jų taikymo išaiškinimus, pareiškėja teigia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, turėjo vertinti, ar viešojo administravimo subjektas nepažeisdamas imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, ar šiuos struktūrinius pertvarkymus atliko realiai, kokias funkcijas iki pertvarkos atliko reorganizuota įstaiga ir jos vadovas ar šios funkcijos buvo išplėstos. Pirmosios instancijos teismas šių reikšmingų aplinkybių netyrė, dėl jų iš esmės nepasisakė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

46. Atsakovai atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

47. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų pagrįstų išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde dėstoma niekuo nepagrįsta pareiškėjos subjektyvi pozicija, neteisingas norminių teisės aktų aiškinimas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus bylos įrodymus, paskirstė įrodinėjimo pareigą ir padarė teisingas išvadas, kad pareiškėja savo reikalavimų bei dėstomų interpretacijų dėl teisės aktų taikymo ir Mero įgaliojimų (kompetencijos) nepagrindė ir neįrodė, todėl jos skundas pagrįstai ir teisėtai buvo atmestas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

48. Atsakovai pažymi, kad pareiškėja Vilniaus rajono apylinkės teismo Trakų rūmuose yra iniciavusi teisminį procesą (civilinės bylos Nr. e2-56-231/2019) dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Taigi būtent kitoje nagrinėjamoje byloje bus tiriami ir vertinami teisiniai bei faktiniai argumentai dėl jos atleidimo iš darbo teisėtumo, todėl apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai pakartotinai dėstoma pozicija, kad šioje administracinėje byloje ginčijami Savivaldybės institucijų priimti sprendimai turi būti vertinami per darbo santykių nutraukimo prizmę bei tokio pobūdžio bylose teismų formuojamą praktiką. Be to, kaip pažymėjo ir pats pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos dalykas nėra pareiškėjos atleidimo iš darbo teisėtumas, todėl pareiškėjos argumentai, kad teismas turėtų vertinti darbo sutarties su Tarnybos (duomenys neskelbtini) nutraukimo būtinumą ir pagrįstumą, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi ir neturėtų būti atskirai nagrinėjami ar tenkinami pareiškėjos reikalavimai.

49. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog nei veiklos sritis, nei funkcijos Trakų PPT bei jos vadovui nepakito. Tai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų. Tarybos 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimas patvirtina, kad buvo nuspręsta dalį Tarnybos vykdytų funkcijų atskirti, pavedant šių funkcijų įgyvendinimą (vykdymą) organizuoti Trakų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriui; buvo pakeista Trakų švietimo pagalbos tarnybos paskirtis iš švietimo pagalbos tarnybos į pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybą, tuo pagrindu pakeičiant Tarnybos pavadinimą į Trakų PPT bei patvirtinant šios tarnybos naujus nuostatus. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja atsisakė reikalavimo pripažinti 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimą negaliojančiu (išskyrus Sprendimo 7 p.). Taigi pati pareiškėja byloje atsisakė reikalavimo pripažinti negaliojančiu Tarnybos sprendimą reorganizuoti įstaigą, pripažindama, kad įstaigos reorganizacija įvykdyta teisėtai ir realiai (ką patvirtina ir bylos faktiniai duomenys). Įsteigtos Trakų PPT funkcijos ir paskirtis pagrinde yra susijusios su specialiąja pedagogika, psichologinės pagalbos paslaugų mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokykloms ir mokytojams teikimu. Pagrindinis tarnybos tikslas – didinti specialiųjų poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčių asmenų ugdymosi veiksmingumą, psichologinį atsparumą teikiant reikalingą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokykloms ir mokytojams (Nuostatų 13 p.). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įsteigtos Trakų PPT veiklos apimtis, funkcijos, esminis tikslas iš esmės pasikeitė, o kartu pasikeitė ir šios įstaigos vadovo funkcijos ir tikslai, nei prieš reorganizaciją buvusios Tarnybos, dėl to kilo poreikis ir teisinis bei faktinis pagrindas kelti didesnius (specialius) kvalifikacinius reikalavimus šios įstaigos vadovui.

50. Atsakovai nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Meras, priimdamas 2017 m. rugpjūčio 10 d. Potvarkį dėl Trakų PPT vadovo pareigybės aprašymo patvirtinimo, neva viršijo įgaliojimus, veikė ultra vires, nesivadovavo Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo (toliau – ir Kvalifikacinių reikalavimų aprašas) nuostatomis bei neva jas pažeidė, susiaurino jų taikymą ir pan. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Meras priskirtos kompetencijos ribose Potvarkiu patvirtino Pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymą, be kita ko, nustatant specialiuosius reikalavimus šias pareigas vykdančiam darbuotojui (asmeniui). Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad priimtu Potvarkiu yra pažiedžiamos Kvalifikacinių reikalavimų aprašo nuostatos (jų taikymą neva neteisėtai susiaurinant ar griežtai nesilaikant jų nuostatų), kadangi pagal patvirtintą Tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymą darbuotojui (asmeniui) keliami kvalifikaciniai reikalavimai yra ne žemesni nei Kvalifikacinių reikalavimų apraše numatyti minimalūs reikalavimai (Pareigybės aprašyme įstaigos vadovui keliami reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą, tačiau kiek detalizuotą – edukologijos (specialiosios) pedagogikos arba psichologijos magistro išsilavinimą ar jam prilygstančią specialiojo pedagogo ar psichologo profesinę kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 3 metų jo profesinę kvalifikaciją atitinkančio darbo patirtį (kas realiai neprieštarauja ir atitinka Kvalifikacinių reikalavimų aprašo 4.1. p., 4.2. p. nuostatas)).

51. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar specialiųjų reikalavimų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir užduotis. Pirmosios instancijos teismas pritardamas tokiai būtinybei pagrįstai įvertino pasikeitusias Trakų PPT funkcijas ir paskirtį, tai, kad Trakų PPT paskirtis ir pagrindinės funkcijos išimtinai susijusios su specialiosios psichologinės pagalbos teikimu, asmens raidos ypatumų vertinimu, ugdymo formų, metodų siūlymu ir pan.

Nors įstatymas numato savivaldybei pareigą užtikrinti švietimo pagalbos teikimą, tačiau šią prievolę savivaldybės institucijos gali įgyvendinti vienu iš šių būdų ar jų deriniu: steigiant savivaldybės švietimo pagalbos įstaigas; sudarant su kitų savivaldybių, valstybinėmis ar nevalstybinėmis švietimo pagalbos įstaigomis sutartis dėl švietimo pagalbos teikimo; kitai savivaldybei perduodant įgyvendinti švietimo pagalbos teikimo funkcijas. Kokia forma (būdu) organizuoti švietimo pagalbos teikimą sprendžia Savivaldybės taryba ir tai yra Tarybos išimtinė kompetencija.

Priimant 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimą, Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Darbo grupės surašytą Pažymą, Tarnybos veiklos rezultatus ir veiklos organizavimą, priėmė sprendimą pakeisti savivaldybėje teikiamos švietimo pagalbos organizavimą: paliekant nuolat veikiančią pedagoginę psichologinę tarnybą; kitas švietimo pagalbos paslaugas įgyjant kitu leistinu būdu – įgyjant iš šias paslaugas teikiančių kitų valstybinių ir nevalstybinių švietimo pagalbos įstaigų ar perduodant jas vykdyti kitoms savivaldybėms.

Taigi 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimu Savivaldybės taryba pasirinko kitą švietimo pagalbos teikimo būdą, Tarnybos paskirtį pakeitė iš švietimo pagalbos tarnybos į specialią - pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybą, kurios, kaip minėta, funkcijos ir paskirtis (veiklos tikslai) pagal patvirtintas pedagoginės psichologinės tarnybos nuostatas pagrinde yra susijusios su specialiąja pedagogika, psichologinės pagalbos paslaugų mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokykloms ir mokytojams teikimu. Pakitus įstaigos funkcijoms, veiklos sričiai ir tikslams, patvirtintose Pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pareigybės aprašyme buvo numatyti pretendentui / darbuotojui ir specialūs reikalavimai.

Tokių specialių reikalavimų asmeniui, siekiančiam eiti šias pareigas, nustatymas niekaip nepažeidžia Kvalifikacinių reikalavimų apraše numatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, numatytų aprašo 4 punkte, ir yra nustatyti, siekiant, kad būtų tinkamai įgyvendinti pakitę įsteigtos Trakų PPT uždaviniai ir tikslai, jos funkcijos, o šias tarnybos vadovo pareigas einantis darbuotojas (asmuo) gebėtų tinkamai įgyvendinti tarnybos nuostatose ir vadovo pareigybės aprašyme numatytas veiklos ir vadovavimo kompetencijas. Tai, kad pareiškėja neatitinka šių pagrįstai nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, kad tokie reikalavimai neva yra fiktyvūs ar jais siekiama neteisėtų darbo santykių su pareiškėja nutraukimo.

52. Atsakovų teigimu, apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai įrodinėjama, kad Tarnybos (duomenys neskelbtini) (kurias vykdė pareiškėja) ir Trakų PPT vadovo funkcijos ir veiklos apimtys neva nepakito, jos neva yra identiškos. Pažymi, kad tai yra nauji pareiškėjos reiškiami nesutikimo su ginčijamu Potvarkiu argumentai, kuriais ji nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tokių argumentų nenurodė pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Be to, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad įsteigtos Trakų PPT veiklos apimtis, funkcijos, jos paskirtis ir tikslas pasikeitė, lyginant su iki tol veikusia Tarnyba. Kartu atitinkamai pasikeitė ir šios įsteigtos įstaigos (duomenys neskelbtini) funkcijos, tikslai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atlikus patikrinimą Trakų švietimo pagalbos tarnyboje (kuriai tuo metu (duomenys neskelbtini) būtent pareiškėja), buvo nustatyti pedagoginės psichologinės pagalbos paslaugų teikimo pažeidimai. Nustatytus pažeidimus (vienus didesnius, kitus mažesnius) patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Dėl šių aplinkybių bei siekiant užtikrinti pedagoginių psichologinių paslaugų efektyvų teikimą, tikslų įgyvendinimą, Trakų PPT tinkamą veiklą, būtent ir buvo Trakų PPT vadovaujančiam asmeniui nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, tuo nepažeidžiant nei norminio reglamentavimo, nei asmenų teisių.

53. Pareiškėjai nepateikus jokių objektyvių, patikimų įrodymų savo teiginiams pagrįsti bei nepaneigus pirmosios instancijos teismo teisingų ir pagrįstų išvadų, apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodė, kad administracinės bylos išsprendimas negali turėti įtakos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse teisėms ir pareigoms, todėl prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 55. Byloje kilęs ginčas dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos ir Trakų rajono savivaldybės mero individualių aktų, susijusių su Trakų švietimo pagalbos tarnybos reorganizavimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

56. Pareiškėja manė, jog Trakų rajono savivaldybės taryba ir meras,priimdami ginčijamus aktus, siekė tik dirbtinai sukurti sąlygas nutraukti darbo santykius su pareiškėja, viršijo savo kompetenciją, pažeidė teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principus, todėl kreipėsi į teismą.

57. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, pripažinęs, kad Meras, išleisdamas Potvarkį, savo kompetencijos neviršijo, Taryba, kaip savivaldybės atstovaujamoji institucija, turėjo teisę spręsti savivaldybėje veikiančios švietimo pagalbos įstaigos funkcijų ir pavadinimo pakeitimo klausimus, ją reorganizuoti. Teismas taip pat nenustatė pareiškėjos nurodytų teisėkūros principų pažeidimų.

58. Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartoja pradiniame skunde nurodytus argumentus, papildomai akcentuodama Trakų rajono savivaldybės mero kompetencijos viršijimą, nustatant kvalifikacinius reikalavimus įstaigos vadovo pareigybei, išsako pirmosios instancijos teismo sprendimo kritiką teismo aktyvumo ir formalaus įrodymų vertinimo aspektais.

59. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

60. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

61. Prieš aptariant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad pareiškėja R. D. buvo pradėjusi kelis teisminius ginčus su Trakų rajono savivaldybės institucijomis, kilusius iš Trakų švietimo pagalbos tarnybos veiklos vertinimo, reorganizavimo ir darbo sutarties su pareiškėja nutraukimo. Taip Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-3924-208/2019 priėmė 2017 m. spalio 26 d. sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartimi padarytus pakeitimus, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. S1-111 „Dėl nepritarimo Trakų švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus 2016 metų veiklos ataskaitai“ ir įpareigojimo Tarybai iš naujo svarstyti direktoriaus veiklos ataskaitą buvo atmestas, o dėl reikalavimo panaikinti Mero 2017 m. gegužės 3 d. potvarkį Nr. P1-40 „Dėl siūlymo Trakų rajono savivaldybės tarybai“ – byla nutraukta. Be to, pareiškėja Vilniaus regiono apylinkės teisme yra pradėjusi civilinę bylą Nr. e2-1132-231/2018 prieš Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą. Ši civilinė byla yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla.

62. Konstatuotina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik pareiškėjos ginčijamų savivaldybės institucijų priimtų teisės aktų teisėtumas ir pagrįstumas, galimai neteisėto darbo sutarties nutraukimo klausimas sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, o klausimai dėl Tarybos nepritarimo įstaigos direktoriaus 2016 metų veiklos ataskaitai bei Mero teisės siūlyti Tarybai atlikti auditą įstaigoje jau išspręsti įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais.

63. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Vietos savivaldos įstatyme nustatytą Mero kompetenciją kontroliuoti ir prižiūrėti savivaldybės viešojo administravimo įnstitucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą. Kartu atsižvelgtina į Švietimo įstatymo 58 straipsnį, kuris savivaldybės atstovaujamajai institucijai paveda steigti, reorganizuoti ir likviduoti savivaldybės švietimo padalinius, įgyvendinti valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, nustatyti ilgalaikius švietimo plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti, sudaryti sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti ir kt. Pripažintina, jog tiek Taryba, tiek Meras, spręsdami Trakų švietimo pagalbos tarnybos veiklos klausimus, neviršijo savo kompetencijos ir turėjo teisę nustatyti, kokias funkcijas atliks ir kokias paslaugas toliau teiks minėta tarnyba, kokios anksčiau teiktos paslaugos bus perduotos kitiems savivaldybės administracijos padaliniams, kokia bus Tarnybos struktūra ir pavadinimas.

64. Atsakydama į apeliantės argumentus, susijusius su Tarnybos reorganizacijos realumu ir pagrįstumu, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė situaciją, susiklosčiusią Trakų rajono savivaldybės institucijose dėl Trakų švietimo pagalbos tarnybos veiklos vertinimo, 2016 m. veiklos ataskaitos tvirtinimo, sudarytos Darbo grupės pasiūlymų įgyvendinimo. Visi šie byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog Trakų švietimo pagalbos tarnybos veikloje buvo rasta pažeidimų, buvo būtina stiprinti psichologinės-pedagoginės pagalbos teikimą, atsisakyti pedagogų kvalifikacijos kėlimo, metodinės veiklos organizavimo ir panašių paslaugų, kurias galėjo teikti savivaldybės administracijos švietimo skyrius. Palyginus Trakų švietimo pagalbos tarybos funkcijas ir Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos funkcijas matyti, kad jos susiaurėjo, naujai įsteigtos Trakų PPT pagrindinė veiklos sritis tapo pedagoginės-psichologinės pagalbos teikimas, pasikeitė įstaigos veiklos tikslas.

65. Pripažintina, jog tų pačių tikslų Trakų rajono savivaldybė galėjo pasiekti ir kitais būdais, nereorganizuodama anksčiau veikusios švietimo pagalbos įstaigos, o tik keisdama jos atliekamų funkcijų pobūdį. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 6 punktas numato, jog švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Jau minėta, kad Švietimo įstatymo 58 straipsnis nustato, jog savivaldybei pavedama steigti, reorganizuoti ir likviduoti savivaldybės švietimo padalinius, įgyvendinti valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, nustatyti ilgalaikius švietimo plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti, sudaryti sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti. Vykdydamos minėtą savarankiškąją funkciją, savivaldybės institucijos turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokių priemonių imtis, kad būtų užtikrintas kokybiškas valstybinės švietimo politikos įgyvendinimas. Jokių imperatyvių teisės normų, kurios draustų savivaldybei steigti, reorganizuoti ir likviduoti savivaldybės švietimo padalinius, apeliantė nenurodo. Objektyvių duomenų, kad tokia diskrecija savivaldybės institucijos naudojosi nepagrįstai, nenustatyta.

66. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovai turėjo diskrecijos teisę reorganizuoti Trakų švietimo pagalbos tarnybą, reorganizacija buvo teisėta, pagrįsta ir reali, todėl apeliantės argumentai, jog reorganizacija buvo skirta tik darbo santykiams su įstaigos (duomenys neskelbtini) nutraukti, nepripažįstami pagrįstais.

67. Kitu pagrindiniu apeliacinio skundo argumentu pareiškėja nurodo tai, kad Meras viršijo savo kompetenciją, neteisėtai ir nepagrįstai susiaurindamas kvalifikacinius reikalavimus Trakų PPT (duomenys neskelbtini).

68. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarime konstatavo, kad pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnio 8 dalyje (2018 m. birželio 29 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu švietimo įstaigos vadovui suteikiami įgaliojimai yra susiję visų pirma su vadovavimu švietimo įstaigai, o pagal šio įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą švietimo sistemos veiksmingumo principą švietimo sistema turi siekti geros kokybės rezultatų sumaniai ir taupiai naudodama turimus išteklius, nuolat vertindama, analizuodama ir planuodama savo veiklą, remdamasi veiksminga vadyba. Todėl, aiškindamas Švietimo įstatymo 59 straipsnio 8 dalyje (2018 m. birželio 29 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą šio įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinto švietimo sistemos veiksmingumo principo kontekste, Konstitucinis teismas pažymėjo, kad pagal jį švietimo įstaigos vadovas atsako už veiksmingą vadovavimą šiai įstaigai ir už jos teikiamo švietimo kokybę. Nors Konstitucinis teismas aiškino vėlesnę Švietimo įstatymo 59 straipsnio redakciją, nei taikytina šioje byloje, tačiau pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu galiojusi Švietimo įstatymo 59 straipsnio 5 dalis taip pat apibrėžė švietimo įstaigos vadovo įgaliojimus bei atsakomybę už veiksmingą vadovavimą tokiai įstaigai.

69. Kvalifikaciniai reikalavimai valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams yra nustatyti 2011 m. liepos 1 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1194 patvirtintame Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams apraše. Šie kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi ir savivaldybių švietimo pagalbos įstaigų vadovams (Aprašo 1 punktas). Kvalifikacinių reikalavimų tikslas yra užtikrinti tinkamas minėtu Švietimo įstatymo 59 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatytų švietimo įstaigos vadovo funkcijų vykdymą ir atsakomybę už veiksmingą vadovavimą šiai įstaigai ir jos teikiamo švietimo kokybę. Apraše išdėstyti kvalifikaciniai reikalavimai laikytini minimaliais, nes asmuo, turintis didesnę kvalifikaciją ( išsilavinimo, jo krypties, pedagoginės bei vadovavimo patirties ar kalbų mokėjimo aspektais) taip pat gali užimti švietimo įstaigos vadovų pareigas. Darytina išvada, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų steigėjams nėra leidžiama nustatyti tik mažesnius kvalifikacinius reikalavimus švietimo įstaigų vadovams, nei nurodyti Apraše. Įstaigų steigėjai turi teisę pasirinkti kvalifikacinius reikalavimus, labiausiai atitinkančius švietimo įstaigos veiklos pobūdį, tikslus, teikiamas paslaugas ir juos nurodyti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme.

70. Nagrinėjamu atveju Trakų savivaldybės mero Potvarkiu dėl Trakų PPT vadovo pareigybės aprašymo patvirtinimo šios pagalbos švietimo įstaigos vadovui buvo nustatyti ne žemesni kvalifikaciniai reikalavimai, papildomai detalizuojant turimo aukštojo universitetinio išsilavinimo kryptį ir šaką. Turint omenyje Trakų PPT veiklos pobūdį, tikslus, pasikeitusias funkcijas bei įstaigos vadovo atsakomybę už veiksmingą vadovavimą švietimo pagalbos įstaigai, tokie kvalifikaciniai reikalavimai vadovui nelaikytini nepagrįstais ar diskriminuojančiais pareiškėją.

71. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

72. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai pareiškėjai jos patirtos išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius