Legislator Case Law & Legislation
b0f18324-be17-4bbb-afeb-5a9fe15770be AI generated

b0f18324-be17-4bbb-afeb-5a9fe15770be · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Case Number b0f18324-be17-4bbb-afeb-5a9fe15770be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Legislator headnote

AI generated

b0f18324-be17-4bbb-afeb-5a9fe15770be · Panevėžio apygardos administracinis teismas: Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais, o pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Ginčo laikotarpiu policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1444-320/2016                          Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00324-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15; 1.15.2.3.2; 1.37.2.3; 3.21(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 5 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. Å . skundu (b. l.

9) kreipėsi į administracinį teismÄ , prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK, ir atsakovės atstovas) priteisti jam 1 500 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje (toliau – ir AreÅ¡tinė), atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad įAreÅ¡tinę atvyko 2016 m. birželio 28 d. ir kameroje Nr. 4 buvo laikomasneužtikrinant jam teisės aktais nustatyto vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto, nes Å¡ioje kameroje buvo laikomi keturi asmenys,nors buvo galima laikyti tik tris asmenis.Kaip faktinį neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas nurodė ir tai, kad kameroje nebuvo normalaus vėdinimo, ventiliacija beveik nieko netraukė, tualete nebuvo įrengtų kabliukų, ant kurių bÅ«tų galima užkabinti užtiesalÄ , naudojantis tualetu, tualete blogai nusileisdavo vanduo arba jis nenustodavo bėgęs.Kai kuriose kamerose neužsidarėlangai arba jiebuvo sudužę, todėl Å¡iose kamerosebuvo Å¡alta.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje prašė skundÄ tenkintijame iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad AreÅ¡tinės kameroje Nr. 4 iki birželio 30 d.buvo laikomas su dviem, paskui – su trimis asmenimis. Kameroje prastai darinėjosi langai (jeigu jie atsidarė, tai sunkiai užsidarė), todėl jų nedarinėjo, iÅ¡ praustuvės lašėdavo vanduo. BÅ«damas AreÅ¡tinėje,atsisakė eiti pasivaikščioti, kadangi pasivaikščiojimo kiemelių plotas per mažas ir keturiems asmenims juose mažai vietos. Teigė, jog nei į AreÅ¡tinės administracijÄ , nei į Visuomenės sveikatos centrÄ su skundais dėl laikymo sÄ lygų nesikreipė.Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio apskrities VPK atstovas į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka.

Panevėžio apskrities VPKpraÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.Panevėžio apskrities VPK atsiliepimu (b. l. 13-14) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant AreÅ¡tinės kameroje Nr. 4 ploto teko tiek, kiek numatyta teisės aktuose. AreÅ¡tinės kamerų langai atsidaro tiek, kiek juos atverti leidžia įrengtos grotos, be to AreÅ¡tinės patalpos vėdinamos mechaninės ventiliacijos bÅ«du.Dar 2005 m. ir 2013 m. atlikus AreÅ¡tinės remonto darbus buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema.

PareiÅ¡kėjo teiginius, dėl netinkamos ventiliacijos, neužsidarančių ar sudužusių langų, netinkamai veikiančių sanitarinio mazgo įrenginių paneigiaPanevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Panevėžio VSC) patikrinimo aktuose užfiksuoti duomenys. IÅ¡ jų matyti, kad higienos normų pažeidimų nustatyta nebuvo, sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktais. AreÅ¡tinės darbuotojai, siekdami pagerinti sulaikytųjų sÄ lygas ir privatumÄ , suteikia galimybę sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu, todėl sanitariniame mazge yra įrengti kabliukai.

Atsakovės atstovas akcentavo, kad Panevėžio VSC patikrinimų AreÅ¡tinėje 2016 m. neatliko.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildino iÅ¡ tinkamų suėmimo vykdymo sÄ lygų Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinėje neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d., kuomet pareiÅ¡kėjas buvo etapuotas į Å¡iÄ teritorinę policijos įstaigÄ iÅ¡ Å iaulių tardymoizoliatoriaus.Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos.

Jame įtvirtintos vieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1500/2013).Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (2015 m. birželio 23 d.

įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d., toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos.

Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais, o pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Ginčo laikotarpiu policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusi nuo 2015 m lapkričio 1 d., toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ nustatė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės, su vėlesniu pakeitimu (toliau – ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklės).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildino iÅ¡ jo laikymo AreÅ¡tinės kameroje Nr. 4, neužtikrinant teisės aktuose nustatyto gyvenamojo ploto reikalavimo.Teismų praktikoje pripažįstama, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o minimalaus gyvenamosios patalpos (palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 460-564).

Ginčo laikotarpiu teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims tenkančio kameros ploto dydžio klausimus reglamentavo AreÅ¡tinių veiklos taisyklės, kurių 80 punkte įtvirtinta nuostata, kad vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Atsakovės atstovo į bylÄ pateikti įrodymai (b. l. 13, 25-27) patvirtinapareiÅ¡kėjo skunde (b. l.

9) ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybės, kad pareiškėjas įAreštinę atvyko 2016 m. birželio 28 d. ir buvo apgyvendintas kameroje Nr.

4. Remiantis juose esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjasminėtoje kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, buvo laikomas iki 2016 m. liepos 1 d. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. birželio 30 d.pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomassu dviem, likusį laikÄ â€“ su trimis asmenimis.Nors atsakovės atstovas į bylÄ nepateikė duomenų apie tai, kokį plotÄ Å¡ioje kameroje užėmė sanitarinis mazgas, tačiau įvertinus kameros Nr. 4 plotÄ bei aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas joje 2 paras buvo laikomas su dar trimis asmenimis (iÅ¡ 20,29 kv. m kameros ploto iÅ¡skaičius po 5 kv. m, turėjusius tekti kiekvienam iÅ¡ keturių asmenų, laikomų Å¡ioje kameroje, sanitariniam mazgui likęs plotas tesudarė vos 0,29 kv. m, kas, teismo vertinimu, neatitinka realiai sanitarinio mazgo užimamo ploto toje kameroje),galima teigti, kad AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punkte nustatytas vienam asmeniui turintis tekti minimalaus ploto reikalavimas tuo metu buvo pažeistas.Todėl nurodytų argumentų pagrindu, konstatuotina, jog Panevėžio apskrities VPK 2 paras pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus siejo ir su netinkamu sanitarinio mazgoįrengimu, netvarkingais sanitariniais įrenginiais, nepakankamu vėdinimu kamerose.Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 ir 17 punktuose nustatyta, kad teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėse turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; gyvenamųjų patalpų oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu turi bÅ«ti 0,15–0,25 m/s. Pagal Å¡ios higienos normos12 punkte įtvirtintÄ reguliavimÄ , policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 14), AreÅ¡tinės vyriausiasis specialistasL.

M. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 23-24) nurodė, kad 2005 m. AreÅ¡tinės antrame korpuse, 2013 m. – ir pirmame korpuse buvo atliktas remontas, kurio metu buvo pakeisti visi langai, sumontuota moderni vėdinimo sistema, pakeisti visi vamzdynai, sumontuoti nauji unitazai, kriauklės, visų kamerų sanitariniuose mazguose įrengti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus. AreÅ¡tinės kamerų langaiatsidarotiek, kiek juos atverti leidžia įrengtos grotos,langai nesudužę.Taip pat pažymėjo, kad asmenys, laikomi AreÅ¡tinės kamerose, gadina inventorių, iÅ¡lupinėja sanitariniuose mazguose įrengtus kabliukus, tačiau kiekvienÄ dienÄ tikrinant kameras, yra apžiÅ«rimas inventorius, nesant kabliukų, yra įsukami nauji.Tarnybinį praneÅ¡imÄ byloje teikusio AreÅ¡tinės pareigÅ«no teigimu, kameroje Nr. 4 sanitariniai įrenginiai, įskaitant ir vandens nuleidimo sistemÄ tualete, pareiÅ¡kėjo buvimo AreÅ¡tinėje metu buvo tvarkingi.IÅ¡analizavus atsakovės atstovoteismui pateiktų Panevėžio VSC patikrinimo aktų rezultatus (b. l. 37-48), darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra duomenų, kad Å¡ios įstaigos specialistaipareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje laikotarpiu bÅ«tų tikrinę kamerosNr. 4, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atitiktį Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, o Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių tyrimų skyriaus specialistai bÅ«tų atlikę oro judėjimo greičiomatavimus Å¡ioje kameroje.

Taigi, ginčo laikotarpiu nustatyta tvarka nėra užfiksuota higienos normos pažeidimų dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo ar santechninių įrenginių gedimų, ventiliacijos netinkamo veikimo, langų nesidarinėjimonurodytoje kameroje. Minėtos aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamųlaikymo sÄ lygų į AreÅ¡tinės administracijÄ ir Panevėžio VSC pareiÅ¡kėjas nesikreipė, kÄ teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiÅ¡kėjas, nesikreipė ir kiti kameroje Nr. 4 laikomi asmenys.Kartu įvertinusteismui pateiktų Panevėžio VSC patikrinimo aktų rezultatus (b. l. 37-48), galima teigti, kadir ne ginčo laikotarpiu tiek kameroje Nr. 4, tiek kitose AreÅ¡tinės kamerose pareiÅ¡kėjo skunde nurodomų pažeidimų Å¡ios įstaigos specialistai nenustatė.

Kameroje Nr. 17, kurioje operatyvioji kontrolė atlikta 2015 m. rugsėjo 11 d., buvo nustatyta, kad yra vienas plastikinis langas su grotomis, varstomas (užsidaro ir atsidaro), neiÅ¡lūžęs. Kamera vėdinama per varstomÄ langÄ , papildomai veikia kameroje įrengta mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, ventiliacijos pajėgumas yra reguliuojamas, ventiliacijos anga nėra užkimÅ¡ta. Taip pat buvo nustatyta, kad oro judrumas Å¡ioje kameroje atitiko higienos normoje Å¡iltajam metų periodui nustatytus dydžius: matuojant patalpos viduryje 0,1 m aukÅ¡tyje nuo grindų, oro judėjimo greitis buvo 0,16 m/s, matuojant patalpos viduryje 1,1 m aukÅ¡tyje nuo grindų, oro judrumas – 0,17 m/s (b. l. 37-40).

Kameroje Nr. 18, kurioje operatyvioji kontrolė atlikta 2015 m. gruodžio 4 d., buvo nustatyta, kad kameroje yra du dvigubo stiklo paketo langai su grotomis, kurie atsidaro, sanitariniai įrenginiai – praustuvė, tualetas techniÅ¡kai tvarkingi, atsukus kranus bėga vanduo praustuvėje ir tualete. Atlikus laboratorinius Å¡iluminės aplinkos matavimus taip pat buvo nustatyta, kad oro judėjimo greitis Å¡ios kameros viduryje 0,1 m aukÅ¡tyje nuo grindų buvo 0,08±0,015 m/s, o kameros viduryje 1,1 m aukÅ¡tyje nuo grindų – 0,07±0,015 m/s, kas atitikoLietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte Å¡altuoju metų laikotarpiu nustatytus dydžius (b. l. 44-48).Atsakovės atstovo į bylÄ pateiktose kameros Nr. 4 fotonuotraukose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Å¡ios kameros langai yra darinėjami, tualete yra įrengti kabliukai, ant kurių bÅ«tų galima užsidėti užtiesalÄ , naudojantis tualetu (b. l. 49).

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais atsakovės atstovo teiktais duomenimis. PareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ , dėl jame nurodytų duomenų ginčo nekėlė. Pažymėtina, jog nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimÄ reglamentuojančių nuostatų neliko, todėl pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės kameros tualete turėjo bÅ«ti įrengti kabliukai, ant kurių bÅ«tų galima užkabinti užtiesalÄ , naudojantis tualetu.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui naudojantis kameros Nr. 4 sanitariniame mazge esančiaissantechniniais įrenginiais, bÅ«tų įvykę nelaimingų atsitikimų.Tokių duomenų skunde nenurodė ir pareiÅ¡kėjas. Vertintinas kaip nepagrįstas ir pareiÅ¡kėjo teiginys, kad kai kuriose kamerose neužsidarė langai arba jie buvo sudužę, todėl Å¡iose kamerose buvo Å¡alta, kadangi pareiÅ¡kėjoskundu apibrėžtos nagrinėjamo administracinio ginčo ribos apėmė pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygas tik laikotarpiu nuo2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 1 d., t. y.

Å¡iltuoju metų laikotarpiu.Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo ar santechninių įrenginių gedimų, ventiliacijos netinkamo veikimo, langų nesidarinėjimo kameroje Nr. 4, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, konstatuoti Panevėžio apskrities VPK neteisėtus veiksmusCK 6.271 straipsnio prasme nėra pagrindo.Kaip faktinį neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir tai, kad AreÅ¡tinėje įrengti per maži pasivaikščiojimo kiemeliai.Suimtųjų teisė į pasivaikščiojimÄ reglamentuojama Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pagal AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.10 punktÄ , policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys turi teisę kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti policijos areÅ¡tinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 54 punkte. AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 58 punkte nustatyta, kad saugomoje policijos areÅ¡tinės teritorijoje įrengiama tiek specialių pasivaikščiojimo kiemų, kad ketvirtadaliui policijos areÅ¡tinėje esančių kamerų tektų vienas pasivaikščiojimo kiemas.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015pasivaikščiojimo kiemų įrengimÄ teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje reglamentuojančių nuostatų neliko.PareiÅ¡kėjas, teismo posėdžio metu teigdamas, kad atsisakė eiti pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį, iÅ¡ esmės ir neneigė, kad sÄ lygos pasinaudoti Å¡ia teise nagrinėjamu laikotarpiuPanevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinėje jam buvo sudarytos.IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo spręstina, kad pasivaikščiojimo kiemelio dydžio, taip pat vienam asmeniui jame turinčio tekti plototeisės aktai nereglamentuoja, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelių Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinėje ploto, atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė suėmimo vykdymo metu bÅ«ti laikomam tinkamo ploto kameroje buvo pažeista.

Tačiau vien Å¡i aplinkybė, atsižvelgiant į sÄ lyginai neilgÄ Å¡io pažeidimo trukmę (pažeidimas truko 2 paras), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinėje buvo laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencija 3 straipsnį sÄ lygomis. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kurioje nurodyta, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1864/2013, 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-913/2013, 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-68/2014).Vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013).

IÅ¡ administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Kaip pažymėta administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.).Teisminėje praktikoje ir teisės teorijoje neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012 ir kt.).

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas dėl minimalaus ploto neužtikrinimo Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinės kameroje Nr. 4 galėjo jausti tam tikrus nepatogumus, tačiau įvertinus tokių nepatogumų trukmę ir mastÄ (pažeidimas truko 2 paras), akivaizdu, kad jie buvę vienkartiniai bei trumpalaikiai. PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kaip nustatyti trumpalaikiai, vienkartiniai pažeidimai sÄ lygojo atitinkamos apimties neigiamų pasekmių atsiradimÄ . Teismas nenustatė, jog nustatytas suėmimo vykdymo sÄ lygų pažeidimas bÅ«tų padaręs ilgalaikį ir gilų žalingÄ poveikį pareiÅ¡kėjo psichinės ar fizinės sveikatos bÅ«klei.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl suėmimo vykdymo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinės pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi, atsižvelgęs į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo sÄ lygų, pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , trukmę, intensyvumÄ , taip pat įvertinęs kumuliatyvų pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinės kamerose poveikį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrÄ neturtinę žalÄ , tačiau Å¡iuo atveju nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjo pažeistai teisei apginti, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas suėmimo vykdymo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                 Irena Varžinskienė