b0f18324-be17-4bbb-afeb-5a9fe15770be · PanevÄžio apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvaldžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisÄtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); neteisÄtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejanÄio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). NenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsÄjo 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime yra konstatavÄs, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Legislator headnote
AI generatedb0f18324-be17-4bbb-afeb-5a9fe15770be · PanevÄžio apygardos administracinis teismas: Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suÄmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisÄs aktais, o pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos higienos normas.GinÄo laikotarpiu policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-1444-320/2016                          Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00324-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15; 1.15.2.3.2; 1.37.2.3; 3.21(S) PANEVÄŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 5 d.PanevÄžys PanevÄžio apygardos administracinio teismo teisÄja Irena VaržinskienÄ,sekretoriaujant teismo posÄdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui M. Å .,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M. Å . skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas M. Å . skundu (b. l.
9) kreipÄsi į administracinį teismÄ , praÅ¡Ä iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â ir PanevÄžio apskrities VPK, ir atsakovÄs atstovas) priteisti jam 1 500 Eur neturtinÄs žalos, atsiradusios dÄl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PanevÄžio apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinÄs ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinÄje (toliau â ir AreÅ¡tinÄ), atlyginimÄ . PareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, kad įAreÅ¡tinÄ atvyko 2016 m. birželio 28 d. ir kameroje Nr. 4 buvo laikomasneužtikrinant jam teisÄs aktais nustatyto vienam asmeniui turinÄio tekti kameros ploto, nes Å¡ioje kameroje buvo laikomi keturi asmenys,nors buvo galima laikyti tik tris asmenis.Kaip faktinį neturtinÄs žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kÄjas nurodÄ ir tai, kad kameroje nebuvo normalaus vÄdinimo, ventiliacija beveik nieko netraukÄ, tualete nebuvo įrengtų kabliukų, ant kurių bÅ«tų galima užkabinti užtiesalÄ , naudojantis tualetu, tualete blogai nusileisdavo vanduo arba jis nenustodavo bÄgÄs.Kai kuriose kamerose neužsidarÄlangai arba jiebuvo sudužÄ, todÄl Å¡iose kamerosebuvo Å¡alta.PareiÅ¡kÄjas teismo posÄdyje praÅ¡Ä skundÄ tenkintijame iÅ¡dÄstytų argumentų pagrindu.
Papildomai paaiÅ¡kino, kad AreÅ¡tinÄs kameroje Nr. 4 iki birželio 30 d.buvo laikomas su dviem, paskui â su trimis asmenimis. Kameroje prastai darinÄjosi langai (jeigu jie atsidarÄ, tai sunkiai užsidarÄ), todÄl jų nedarinÄjo, iÅ¡ praustuvÄs laÅ¡Ädavo vanduo. BÅ«damas AreÅ¡tinÄje,atsisakÄ eiti pasivaikÅ¡Äioti, kadangi pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių plotas per mažas ir keturiems asmenims juose mažai vietos. TeigÄ, jog nei į AreÅ¡tinÄs administracijÄ , nei į VisuomenÄs sveikatos centrÄ su skundais dÄl laikymo sÄ lygų nesikreipÄ.Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanÄio PanevÄžio apskrities VPK atstovas į bylos nagrinÄjimÄ neatvyko, apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta teisÄs aktų nustatyta tvarka.
PanevÄžio apskrities VPKpraÅ¡ymo dÄl bylos nagrinÄjimo nepateikÄ.PanevÄžio apskrities VPK atsiliepimu (b. l. 13-14) praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«nant AreÅ¡tinÄs kameroje Nr. 4 ploto teko tiek, kiek numatyta teisÄs aktuose. AreÅ¡tinÄs kamerų langai atsidaro tiek, kiek juos atverti leidžia įrengtos grotos, be to AreÅ¡tinÄs patalpos vÄdinamos mechaninÄs ventiliacijos bÅ«du.Dar 2005 m. ir 2013 m. atlikus AreÅ¡tinÄs remonto darbus buvo sumontuota moderni vÄdinimo sistema.
PareiÅ¡kÄjo teiginius, dÄl netinkamos ventiliacijos, neužsidaranÄių ar sudužusių langų, netinkamai veikianÄių sanitarinio mazgo įrenginių paneigiaPanevÄžio visuomenÄs sveikatos centro (toliau â ir PanevÄžio VSC) patikrinimo aktuose užfiksuoti duomenys. IÅ¡ jų matyti, kad higienos normų pažeidimų nustatyta nebuvo, sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisÄs aktais. AreÅ¡tinÄs darbuotojai, siekdami pagerinti sulaikytųjų sÄ lygas ir privatumÄ , suteikia galimybÄ sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu, todÄl sanitariniame mazge yra įrengti kabliukai.
AtsakovÄs atstovas akcentavo, kad PanevÄžio VSC patikrinimų AreÅ¡tinÄje 2016 m. neatliko.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.NagrinÄjamoje administracinÄje byloje ginÄas kilÄs dÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omos priteisti 1 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildino iÅ¡ tinkamų suÄmimo vykdymo sÄ lygų PanevÄžio apskrities VPK AreÅ¡tinÄje neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d., kuomet pareiÅ¡kÄjas buvo etapuotas į Å¡iÄ teritorinÄ policijos įstaigÄ iÅ¡ Å iaulių tardymoizoliatoriaus.GinÄo dÄl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos.
Jame įtvirtintos vieÅ¡osios civilinÄs atsakomybÄs specifika, kad civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo â valstybÄ, lemia tam tikrus Å¡ios civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinÄ atsakomybÄ atsirasti pažeidÄjo kaltÄs sÄ lyga nÄra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų buvimo:
1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisÄtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);
2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);
3) neteisÄtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejanÄio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). NenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsÄjo 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime yra konstatavÄs, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisÄtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkriÄio 7 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-822-1500/2013).NeteisÄta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisÄs aktų, bet ir tarptautinių teisÄs aktų nesilaikymu, todÄl nagrinÄjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo (2015 m. birželio 23 d.
įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d., toliau â ir SuÄmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suÄmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suÄmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dÄl bylų nagrinÄjimo teisme į teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄ ir tiems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40â43 straipsnius, nuostatos.
Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suÄmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisÄs aktais, o pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos higienos normas.GinÄo laikotarpiu policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d.
įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (įsigaliojusi nuo 2015 m lapkriÄio 1 d., toliau â ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinÄse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ nustatÄ Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d.
įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklÄs, su vÄlesniu pakeitimu (toliau â ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklÄs).NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimÄ kildino iÅ¡ jo laikymo AreÅ¡tinÄs kameroje Nr. 4, neužtikrinant teisÄs aktuose nustatyto gyvenamojo ploto reikalavimo.Teismų praktikoje pripažįstama, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas â pagrindinis reikalavimas, kurį valstybÄ privalo užtikrinti laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims, o minimalaus gyvenamosios patalpos (palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas â esminÄ sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinÄjant bylas dÄl bausmių vykdymo ir kardomojo suÄmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimas, AdministracinÄ jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 460-564).
GinÄo laikotarpiu teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄse laikomiems asmenims tenkanÄio kameros ploto dydžio klausimus reglamentavo AreÅ¡tinių veiklos taisyklÄs, kurių 80 punkte įtvirtinta nuostata, kad vienam policijos areÅ¡tinÄje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaiÄiuojamas).AtsakovÄs atstovo į bylÄ pateikti įrodymai (b. l. 13, 25-27) patvirtinapareiÅ¡kÄjo skunde (b. l.
9) ir teismo posÄdžio metu nurodytas aplinkybÄs, kad pareiÅ¡kÄjas įAreÅ¡tinÄ atvyko 2016 m. birželio 28 d. ir buvo apgyvendintas kameroje Nr.
4. Remiantis juose esanÄiais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjasminÄtoje kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, buvo laikomas iki 2016 m. liepos 1 d. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. birželio 30 d.pareiÅ¡kÄjas Å¡ioje kameroje buvo laikomassu dviem, likusį laikÄ â su trimis asmenimis.Nors atsakovÄs atstovas į bylÄ nepateikÄ duomenų apie tai, kokį plotÄ Å¡ioje kameroje užÄmÄ sanitarinis mazgas, taÄiau įvertinus kameros Nr. 4 plotÄ bei aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas joje 2 paras buvo laikomas su dar trimis asmenimis (iÅ¡ 20,29 kv. m kameros ploto iÅ¡skaiÄius po 5 kv. m, turÄjusius tekti kiekvienam iÅ¡ keturių asmenų, laikomų Å¡ioje kameroje, sanitariniam mazgui likÄs plotas tesudarÄ vos 0,29 kv. m, kas, teismo vertinimu, neatitinka realiai sanitarinio mazgo užimamo ploto toje kameroje),galima teigti, kad AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punkte nustatytas vienam asmeniui turintis tekti minimalaus ploto reikalavimas tuo metu buvo pažeistas.TodÄl nurodytų argumentų pagrindu, konstatuotina, jog PanevÄžio apskrities VPK 2 paras pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto ir neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti.PareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimus siejo ir su netinkamu sanitarinio mazgoįrengimu, netvarkingais sanitariniais įrenginiais, nepakankamu vÄdinimu kamerose.Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 ir 17 punktuose nustatyta, kad teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄse turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema; gyvenamųjų patalpų oro judÄjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu turi bÅ«ti 0,15â0,25 m/s. Pagal Å¡ios higienos normos12 punkte įtvirtintÄ reguliavimÄ , policijos areÅ¡tinÄs patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.AtsakovÄs atstovas atsiliepime (b. l. 14), AreÅ¡tinÄs vyriausiasis specialistasL.
M. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 23-24) nurodÄ, kad 2005 m. AreÅ¡tinÄs antrame korpuse, 2013 m. â ir pirmame korpuse buvo atliktas remontas, kurio metu buvo pakeisti visi langai, sumontuota moderni vÄdinimo sistema, pakeisti visi vamzdynai, sumontuoti nauji unitazai, kriauklÄs, visų kamerų sanitariniuose mazguose įrengti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus. AreÅ¡tinÄs kamerų langaiatsidarotiek, kiek juos atverti leidžia įrengtos grotos,langai nesudužÄ.Taip pat pažymÄjo, kad asmenys, laikomi AreÅ¡tinÄs kamerose, gadina inventorių, iÅ¡lupinÄja sanitariniuose mazguose įrengtus kabliukus, taÄiau kiekvienÄ dienÄ tikrinant kameras, yra apžiÅ«rimas inventorius, nesant kabliukų, yra įsukami nauji.Tarnybinį praneÅ¡imÄ byloje teikusio AreÅ¡tinÄs pareigÅ«no teigimu, kameroje Nr. 4 sanitariniai įrenginiai, įskaitant ir vandens nuleidimo sistemÄ tualete, pareiÅ¡kÄjo buvimo AreÅ¡tinÄje metu buvo tvarkingi.IÅ¡analizavus atsakovÄs atstovoteismui pateiktų PanevÄžio VSC patikrinimo aktų rezultatus (b. l. 37-48), darytina iÅ¡vada, jog byloje nÄra duomenų, kad Å¡ios įstaigos specialistaipareiÅ¡kÄjo laikymo AreÅ¡tinÄje laikotarpiu bÅ«tų tikrinÄ kamerosNr. 4, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, atitiktį Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, o NacionalinÄs visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių tyrimų skyriaus specialistai bÅ«tų atlikÄ oro judÄjimo greiÄiomatavimus Å¡ioje kameroje.
Taigi, ginÄo laikotarpiu nustatyta tvarka nÄra užfiksuota higienos normos pažeidimų dÄl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo ar santechninių įrenginių gedimų, ventiliacijos netinkamo veikimo, langų nesidarinÄjimonurodytoje kameroje. MinÄtos aplinkybÄs taip pat leidžia teigti, kad ginÄo laikotarpiu dÄl netinkamųlaikymo sÄ lygų į AreÅ¡tinÄs administracijÄ ir PanevÄžio VSC pareiÅ¡kÄjas nesikreipÄ, kÄ teismo posÄdžio metu patvirtino ir pats pareiÅ¡kÄjas, nesikreipÄ ir kiti kameroje Nr. 4 laikomi asmenys.Kartu įvertinusteismui pateiktų PanevÄžio VSC patikrinimo aktų rezultatus (b. l. 37-48), galima teigti, kadir ne ginÄo laikotarpiu tiek kameroje Nr. 4, tiek kitose AreÅ¡tinÄs kamerose pareiÅ¡kÄjo skunde nurodomų pažeidimų Å¡ios įstaigos specialistai nenustatÄ.
Kameroje Nr. 17, kurioje operatyvioji kontrolÄ atlikta 2015 m. rugsÄjo 11 d., buvo nustatyta, kad yra vienas plastikinis langas su grotomis, varstomas (užsidaro ir atsidaro), neiÅ¡lūžÄs. Kamera vÄdinama per varstomÄ langÄ , papildomai veikia kameroje įrengta mechaninÄ iÅ¡traukiamoji ventiliacija, ventiliacijos pajÄgumas yra reguliuojamas, ventiliacijos anga nÄra užkimÅ¡ta. Taip pat buvo nustatyta, kad oro judrumas Å¡ioje kameroje atitiko higienos normoje Å¡iltajam metų periodui nustatytus dydžius: matuojant patalpos viduryje 0,1 m aukÅ¡tyje nuo grindų, oro judÄjimo greitis buvo 0,16 m/s, matuojant patalpos viduryje 1,1 m aukÅ¡tyje nuo grindų, oro judrumas â 0,17 m/s (b. l. 37-40).
Kameroje Nr. 18, kurioje operatyvioji kontrolÄ atlikta 2015 m. gruodžio 4 d., buvo nustatyta, kad kameroje yra du dvigubo stiklo paketo langai su grotomis, kurie atsidaro, sanitariniai įrenginiai â praustuvÄ, tualetas techniÅ¡kai tvarkingi, atsukus kranus bÄga vanduo praustuvÄje ir tualete. Atlikus laboratorinius Å¡iluminÄs aplinkos matavimus taip pat buvo nustatyta, kad oro judÄjimo greitis Å¡ios kameros viduryje 0,1 m aukÅ¡tyje nuo grindų buvo 0,08±0,015 m/s, o kameros viduryje 1,1 m aukÅ¡tyje nuo grindų â 0,07±0,015 m/s, kas atitikoLietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte Å¡altuoju metų laikotarpiu nustatytus dydžius (b. l. 44-48).AtsakovÄs atstovo į bylÄ pateiktose kameros Nr. 4 fotonuotraukose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Å¡ios kameros langai yra darinÄjami, tualete yra įrengti kabliukai, ant kurių bÅ«tų galima užsidÄti užtiesalÄ , naudojantis tualetu (b. l. 49).
Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais atsakovÄs atstovo teiktais duomenimis. PareiÅ¡kÄjas, gavÄs atsakovÄs atstovo atsiliepimÄ , dÄl jame nurodytų duomenų ginÄo nekÄlÄ. PažymÄtina, jog nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimÄ reglamentuojanÄių nuostatų neliko, todÄl pareiÅ¡kÄjas nepagrįstai teigia, kad teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄs kameros tualete turÄjo bÅ«ti įrengti kabliukai, ant kurių bÅ«tų galima užkabinti užtiesalÄ , naudojantis tualetu.
Byloje taip pat nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjui naudojantis kameros Nr. 4 sanitariniame mazge esanÄiaissantechniniais įrenginiais, bÅ«tų įvykÄ nelaimingų atsitikimų.Tokių duomenų skunde nenurodÄ ir pareiÅ¡kÄjas. Vertintinas kaip nepagrįstas ir pareiÅ¡kÄjo teiginys, kad kai kuriose kamerose neužsidarÄ langai arba jie buvo sudužÄ, todÄl Å¡iose kamerose buvo Å¡alta, kadangi pareiÅ¡kÄjoskundu apibrÄžtos nagrinÄjamo administracinio ginÄo ribos apÄmÄ pareiÅ¡kÄjo laikymo AreÅ¡tinÄje sÄ lygas tik laikotarpiu nuo2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 1 d., t. y.
Å¡iltuoju metų laikotarpiu.AtsižvelgÄs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dÄl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo ar santechninių įrenginių gedimų, ventiliacijos netinkamo veikimo, langų nesidarinÄjimo kameroje Nr. 4, kurioje ginÄo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, konstatuoti PanevÄžio apskrities VPK neteisÄtus veiksmusCK 6.271 straipsnio prasme nÄra pagrindo.Kaip faktinį neturtinÄs žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ ir tai, kad AreÅ¡tinÄje įrengti per maži pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai.Suimtųjų teisÄ Ä¯ pasivaikÅ¡ÄiojimÄ reglamentuojama SuÄmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje.
Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisÄ kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. Pagal AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.10 punktÄ , policijos areÅ¡tinÄse laikomi asmenys turi teisÄ kasdien vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti policijos areÅ¡tinÄse, kuriose įrengti pasivaikÅ¡Äiojimo kiemai. IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 54 punkte. AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 58 punkte nustatyta, kad saugomoje policijos areÅ¡tinÄs teritorijoje įrengiama tiek specialių pasivaikÅ¡Äiojimo kiemų, kad ketvirtadaliui policijos areÅ¡tinÄje esanÄių kamerų tektų vienas pasivaikÅ¡Äiojimo kiemas.
Nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015pasivaikÅ¡Äiojimo kiemų įrengimÄ teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄje reglamentuojanÄių nuostatų neliko.PareiÅ¡kÄjas, teismo posÄdžio metu teigdamas, kad atsisakÄ eiti pasivaikÅ¡Äioti į pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelį, iÅ¡ esmÄs ir neneigÄ, kad sÄ lygos pasinaudoti Å¡ia teise nagrinÄjamu laikotarpiuPanevÄžio apskrities VPK AreÅ¡tinÄje jam buvo sudarytos.IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo sprÄstina, kad pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelio dydžio, taip pat vienam asmeniui jame turinÄio tekti plototeisÄs aktai nereglamentuoja, todÄl pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl per mažo pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių PanevÄžio apskrities VPK AreÅ¡tinÄje ploto, atmestini kaip nepagrįsti.AtsižvelgÄs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ suÄmimo vykdymo metu bÅ«ti laikomam tinkamo ploto kameroje buvo pažeista.
TaÄiau vien Å¡i aplinkybÄ, atsižvelgiant į sÄ lyginai neilgÄ Å¡io pažeidimo trukmÄ (pažeidimas truko 2 paras), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas PanevÄžio apskrities VPK AreÅ¡tinÄje buvo laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis, t. y. pažeidžianÄiomis Konvencija 3 straipsnį sÄ lygomis. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kurioje nurodyta, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-442-1864/2013, 2013 m. gegužÄs 9 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-756-913/2013, 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-822-68/2014).Vertindamas pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklÄ, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-525-1946/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nusprÄsti dÄl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-444-1211/2013).
IÅ¡ administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrÄ neturtinÄs žalos dÄl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisÄs gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais â teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Kaip pažymÄta administracinÄje byloje Nr. A-444-1211/2013, atsižvelgiant į tai, kad neturtinÄs žalos dydį pagrindžianÄių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinÄ vertybÄ ir neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turÄtų sprÄsti, ar pakanka pažeistos teisÄs pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-444-1211/2013).
NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.).TeisminÄje praktikoje ir teisÄs teorijoje neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-146-1527/2012 ir kt.).
Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl minimalaus ploto neužtikrinimo PanevÄžio apskrities VPK AreÅ¡tinÄs kameroje Nr. 4 galÄjo jausti tam tikrus nepatogumus, taÄiau įvertinus tokių nepatogumų trukmÄ ir mastÄ (pažeidimas truko 2 paras), akivaizdu, kad jie buvÄ vienkartiniai bei trumpalaikiai. PareiÅ¡kÄjas nekonkretizavo, kaip nustatyti trumpalaikiai, vienkartiniai pažeidimai sÄ lygojo atitinkamos apimties neigiamų pasekmių atsiradimÄ . Teismas nenustatÄ, jog nustatytas suÄmimo vykdymo sÄ lygų pažeidimas bÅ«tų padarÄs ilgalaikį ir gilų žalingÄ poveikį pareiÅ¡kÄjo psichinÄs ar fizinÄs sveikatos bÅ«klei.
Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl suÄmimo vykdymo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ. Byloje taip pat nenustatyta, kad PanevÄžio apskrities VPK AreÅ¡tinÄs pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekÄ pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suÄmimo vykdymo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi, atsižvelgÄs į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes dÄl netinkamų pareiÅ¡kÄjo suÄmimo vykdymo sÄ lygų, pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , trukmÄ, intensyvumÄ , taip pat įvertinÄs kumuliatyvų pareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygų PanevÄžio apskrities VPK AreÅ¡tinÄs kamerose poveikį, teismas sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas patyrÄ tam tikrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , taÄiau Å¡iuo atveju nÄra pagrindo pareiÅ¡kÄjui priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kÄjo pažeistai teisei apginti, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.
TodÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo M. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas suÄmimo vykdymo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dÄl 1 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per PanevÄžio apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                 Irena VaržinskienÄ