b0f1127b-22dc-4c2e-8b20-56a48ef5b520 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-772-348/2014;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02728-2014-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir n u s t a t ė :

              Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimu V. S. pripažintas kaltu padarius pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., už tai, kad 2014-04-05 apie 02.25 val., kelio (duomenys neskelbtini) 104-ajame kilometre, vairavo transporto priemonę „VW BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,23 promilių girtumas), tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Jam paskirta administracinė nuobauda – 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, iÅ¡dėstant paskirtos baudos mokėjimÄ 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. S. kas mėnesį mokėti po 125 Lt.              V. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimÄ , taikyti jo atžvilgiu ATPK 301str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje, t.y. neatimti iÅ¡ jo teisės vairuoti transporto priemones arba atimti minimaliai trumpesniam terminui nei numatyta aptariamo straipsnio sankcijoje bei skirti mažesnę piniginę baudÄ .

Skunde nurodo, kad dėl pažeidimo padarymo jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Apelianto teigimu pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ryžosi sėsti už vairo išgėręs, nes sulaukė neįgalaus sūnaus pagalbos skambučio, kad jam prasidėjo priepuolis. Jo sūnus serga psichikos liga, jam pripažintas šizoafektinis sutrikimas, kankina mintys apie savižudybę, jam ypatingai reikalinga ramybė ir psichologinis artumas, o po motinos mirties jo liga dar labiau paūmėjo.

Skunde nurodoma, kad jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, alkoholį jis vartojo iÅ¡ vakaro ir maÅ¾Ä kiekį, buvo pavargęs nuo streso dėl žmonos ligos ir jos slaugymo, po to žmonos mirtis, sÅ«naus slaugymas, jo bÅ«klės pablogėjimas, kas turėjo įtakos jo bÅ«senai ir nesugebėjimui objektyviai įvertinti savo galėjimÄ vairuoti transporto priemonę.              Apelianto teigimu, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga jo darbinei veiklai. Jis yra statybų įmonės direktorius, kuri vykdo veiklÄ visoje Lietuvoje, todėl jam reikia daug važinėti, o atėmus teisę vairuoti, jis negalės vykdyti tinkamai prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko jo įkurta įmonė gali subankrutuoti, kas turės neigiamÄ Ä¯takÄ ne tik jam pačiam, bet ir kitiems Å¡eimos nariams, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba ir rÅ«pinimasis.

             Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prieÅ¡ 20 dienų buvo palaidojęs žmonÄ , be to, neatsižvelgė į tai, kad jo sÅ«nus dirba kartu su pažeidėju, Å¡is darbas jam padeda integruotis į visuomenę, tai padeda jam kovoti su psichikos liga ir pasijausti reikalingu, o ne užsisklęsti savyje. Su nustatytu girtumo laipsniu jis sutiko iÅ¡ karto, nesiginčijo ir pasirašė protokolÄ . Apeliantas taip pat nurodo, kad po žmonos mirties turi rÅ«pintis neįgaliu garbaus mažiaus uoÅ¡viu, kurį dėl sveikatos bÅ«klės dažnai tenka vežti pas gydytojus.

Pažeidimas buvo padarytas automagistralėje, jis važiavo pasirinkęs saugų greitį, prisisegęs saugos diržus, įsijungęs Å¡viesas, važiavo ankstų Å¡eÅ¡tadienio rytÄ , kai eismas nėra intensyvus, joks eismo įvykis nebuvo sukeltas. Be to, jis turi didelių įsipareigojimų kredito įstaigoms, o netekus teisės vairuoti negalės plėtoti savo verslo ir grÄ Å¾inti prisiimtus įsipareigojimus.              Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas atsiliepime nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.             V.

S. apeliacinis skundas netenkinamas.               Skundžiamu nutarimu V. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d., kurioje įtvirtinta, kad jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,50 promilės) girtumo laipsnis užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio iki tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.             Ginčo dėl Å¡io pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtÄ pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjo apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, praÅ¡ant pritaikyti ATPK 301 str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba skirti minimaliai trumpesniam terminui nei numatyta aptariamo straipsnio sankcijoje bei skirti mažesnę baudÄ .             ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Å¡io kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ , nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).             Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad dėl padaryto pažeidimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ ir paskyrė teisingÄ nuobaudÄ .

Apeliaciniame skunde nenurodama jokių naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Už minėtÄ nusižengimÄ pareiÅ¡kėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 302 straipsnių reikalavimų.             AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skunde V. S. nurodo, kad vairavimo teisė yra reikalinga dėl jo darbo pobÅ«džio, kadangi turi statybų įmonę, kuri veiklÄ vykdo visoje Lietuvoje, jam tenka kiekvienÄ dienÄ važiuoti į objektus, jo darbas yra betarpiÅ¡kai susijęs su automobilio vairavimu, o netekus teisės vairuoti, jis negalės tinkamai plėtoti savo verslo ir gali bankrutuoti bei netekti pagrindinio pajamų Å¡altinio, turi didelių įsipareigojimų kredito įstaigoms, kurių negalės tinkamai vykdyti, be to, turi neįgalų sÅ«nų, kuris serga psichikos liga ir dirba kartu su juo įmonėje, jis veža sÅ«nų į darbÄ , kuriam darbas ir užsiėmimas padeda kovoti su liga, taip pat privalo rÅ«pintis prastos sveikatos garbaus amžiaus uoÅ¡viu, kurį dažnai tenka vežti pas medikus.

Nors pareiÅ¡kėjas ir nurodė aplinkybes, kurioms esant jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, tačiau tai nesudaro pagrindo iÅ¡skirtiniam administracinės nuobaudos Å¡velninimui. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. V. S. padarė Å¡iurkÅ¡tų administracinės teisės pažeidimÄ â€“ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,23 promilių girtumas, artimas vidutiniam), tokiu elgesiu sukeldamas realiÄ grėsmę transporto eismo saugumui, savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

Pažymėtina, kad pažeidėjo nurodoma aplinkybė, kad jo sÅ«nus serga psichikos liga, nelaikytina iÅ¡imtine aplinkybe, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡ia liga sÅ«nus serga jau 10 metų, todėl pažeidėjas, suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra bÅ«tinas, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rÅ«pestingai, įvertinti galimas neigiamas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau jis sÄ moningai pasirinko prieÅ¡ingÄ teisei elgesį, padarė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių KET pažeidimų.

Administracinės nuobaudos tikslas yra ir tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymÄ , ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko bÅ«tent visuomenės vieÅ¡Ä jį interesÄ , siekiant užtikrinti saugų eismÄ , visuomenės saugumÄ , o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį suinteresuotumÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali bÅ«ti teikiamas prioritetas prieÅ¡ kitų visuomenės narių interesÄ , susijusį su transporto eismo saugumu.

             AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog apylinkės teismas individualizuodamas ir skirdamas nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui, atsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes dėl ATPK 301 str. taikymo, į tai, kad pažeidėjas kritiÅ¡kai vertino savo veiksmus, kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat įvertino ir tai, kad pažeidėjas praeityje eilę kartų buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o tai charakterizuoja pareiÅ¡kėjÄ kaip asmenį ignoruojantį priimtas visuomenėje nustatytas elgesio normas, ir pagrįstai skyrė straipsnio sankcijoje (ATPK 126 str. 1 d.) numatytos nuobaudos vidurkį.

Dar kartÄ atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo pagrindu paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, aukÅ¡tesniajam teismui nėra jokio teisinio pagrindo.               Įvertinus pažeidimo pobÅ«dį ir kitas nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog V. S. paskyrus mažesnę nuobaudÄ , nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad pareiÅ¡kėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

              Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas netenkinamas.              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,               n u t a r i a :

              palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.             Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja                                                                                                             Svetlana Jurgaitienė