b0ef2cef-1fb6-43b8-a5d5-2c0b9f4682bf · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1S-259-387/2016         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37201-2015-9         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;         2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2.         (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjÅ«Äio 1 d.Vilnius                                                         Lietuvos apeliacinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Virginijos ÄekanauskaitÄs, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir Viginto ViÅ¡inskio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynÄjai advokatei Loretai Guižauskienei,teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi kaltinamojo Ž.
Legislator headnote
AI generatedb0ef2cef-1fb6-43b8-a5d5-2c0b9f4682bf · Lietuvos apeliacinis teismas: Skunde taip pat nesutinkama su teismo teiginiais, jog nagrinÄjamu atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suÄmimo taikymo pagrindas. GynÄja atkreipia dÄmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje nÄra nurodytas kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, todÄl lieka tik spÄlioti kÄ teismas turÄjo omenyje, motyvuodamas aptariamo pagrindo buvimÄ Å½. Å . vaidmeniu nusikaltimo padaryme. Pasak gynÄjos, Ž. Å . nÄra įvardijamas kaip nusikaltimo organizatorius, be to, visi jo ankstesni teistumai jau yra iÅ¡nykÄ.
Full text
Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1S-259-387/2016         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37201-2015-9         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;         2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2.         (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjÅ«Äio 1 d.Vilnius                                                         Lietuvos apeliacinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Virginijos ÄekanauskaitÄs, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir Viginto ViÅ¡inskio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynÄjai advokatei Loretai Guižauskienei,teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi kaltinamojo Ž.
Å . gynÄjos advokatÄs Loretos GuižauskienÄs (toliau - gynÄja) skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam Ž. Å . pratÄstas kardomosios priemonÄs â suÄmimo â terminas trims mÄnesiams, n u s t a t Ä : Ž. Å . kaltinamas tuo, kad atvirai prievartavo turtÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ ir grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , panaudodamas psichinÄ prievartÄ bei atimdamas asmeniui laisvÄ, o bÅ«tent:jis, iÅ¡ anksto susitarÄs ir veikdamas bendrininkų grupe su A.
T., D. K., neturÄdamas teisÄto pagrindo, atvirai, savo ir kitų asmenų naudai, vertÄ nukentÄjusįjį R. R. perduoti turtÄ ir suteikti turtinÄ teisÄ, tai yra 2015-07-02, apie 16.00 val. D. K. priÄjÄs kartu su A. T. prie R. R. automobilio âBMW 530â, v/n (duomenys neskelbtini) stovÄjusio ties JakÅ¡to g. 11-uoju namu, Vilniuje, D. K. bendrais veiksmais su A. T., panaudojo psichinÄ prievartÄ ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ R. R.: D. K. jÄga iÅ¡sitempÄ R. R. iÅ¡ jam priklausanÄio automobilio, o A.
T., siekdamas įbauginti nukentÄjusįjį ir maksimaliai apriboti galimybÄ kviestis pagalbÄ , įlindÄs pro keleivio pusÄs priekines dureles į automobilio salonÄ , iÅ¡traukÄ iÅ¡ užvedimo spynelÄs užvedimo raktelį, kurį pasiÄmÄ su savimi, ir liepÄ R. R. sÄsti į J. T. vardu registruotÄ automobilį âAUDI A6â, v/n (duomenys neskelbtini) Tokiu bÅ«du R. R. buvo pasodintas prieÅ¡ savo valiÄ Ä¯ minÄtÄ automobilį, ir, apribojus jo laisvÄ, R. R. priverstinai nuveÅ¾Ä Ä¯ PÅ«Äkorių miÅ¡kÄ , esantį Pavilnių regioniniame parke, Vilniaus mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , kur R.
R. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, tai yra A. T. sudavÄ R. R. vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu į pilvÄ ir vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu į krÅ«tinÄ, vÄliau sulenkiamu peiliu brÅ«kÅ¡telÄjo per kairÄs rankos plaÅ¡takÄ , taip baugindamas nukentÄjusįjį ir sakydamas, jog nemeluotų, kad neturi pinigų, D. K. delnu sudavÄ vienÄ kartÄ nukentÄjusiajam R. R. per veidÄ ir vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu į krÅ«tinÄ, jis (Ž. Å .) vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu sudavÄ R. R. į krÅ«tinÄ, bei grasindami nužudyti ar kitaip sutrikdyti jo sveikatÄ , be teisÄto pagrindo reikalavo iÅ¡ R.
R. pinigų ir jis (Ž. Å .) ir D. K. privertÄ R. R. pasiraÅ¡yti 2 vekselius po 2 900 eurų sumai, o A. T. atÄmÄ iÅ¡ R. R. su savimi turÄtus 30 eurų. Po to, grįžus prie R. R. automobilio, stovÄjusio ties JakÅ¡to g. 11-uoju namu, Vilniuje, R. R., bÅ«damas įbaugintas panaudoto smurto, prieÅ¡ savo valiÄ atidavÄ A. T. su savimi turÄtus reikalaujamus 550 eurus. Taip, Ž. Å ., veikdamas bendrininkų grupe, savo bei kartu veikusių asmenų naudai prievartavo iÅ¡ nukentÄjusiojo R. R. turtÄ bendrai 6 380 eurų sumai, t. y. kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 straipsnio 2 dalyje.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, Ž.
Å . sulaikytas 2016 m. vasario 3 d. 11.30 val. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi Ž. Å . paskirta kardomoji priemonÄ â suÄmimas 1 mÄnesiui, šį terminÄ skaiÄiuojant nuo 2016 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonÄs â suÄmimo, terminas buvo tÄsiamas iki 2016 m. rugpjÅ«Äio 3 d. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi kardomosios priemonÄs â suÄmimo, terminas Ž.
Å . pratÄstas iki 2016 m. lapkriÄio 3 d.Skundu gynÄja praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį ir pakeisti Ž. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ Ä¯ užstatÄ . Nurodo, kad nepaisant to, jog sprendžiant suÄmimo pratÄsimo klausimÄ , asmens kaltÄ ir veikos kvalifikavimas nevertinamas, nagrinÄjamu atveju tai turÄtų reikÅ¡mÄs parenkant Ž. Å . Å¡velnesnÄ kardomÄ jÄ priemonÄ. Pasak gynÄjos, tinkamai kvalifikavus veikÄ ne kaip turto prievartavimÄ , o kaip galimÄ savavaldžiavimÄ , nebÅ«tų pagrindo teiginiams, jog Ž.
Å . kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir jam gresia reali griežta ilgalaikÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, kas turÄtų įtakos teismo sprendimui. Taip pat, pasak gynÄjos, teismas visiÅ¡kai nevertino byloje esanÄių duomenų apie realiÄ galimybÄ Å½. Å . įsidarbinti, apie jo lÄÅ¡as pragyvenimui. Tuo paÄiu, vadovaudamasi Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) formuojama praktika gynÄja pažymi, jog vien kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir gresianti terminuota laisvÄs atÄmimo bausmÄ nÄra absoliutus pagrindas neribotÄ laikÄ taikyti griežÄiausiÄ kardomÄ jÄ priemonÄ, kai kitos aplinkybÄs neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bÄgs (slÄpsis) nuo teismo.
Skunde taip pat nesutinkama su teismo teiginiais, jog nagrinÄjamu atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suÄmimo taikymo pagrindas. GynÄja atkreipia dÄmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje nÄra nurodytas kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, todÄl lieka tik spÄlioti kÄ teismas turÄjo omenyje, motyvuodamas aptariamo pagrindo buvimÄ Å½. Å . vaidmeniu nusikaltimo padaryme. Pasak gynÄjos, Ž. Å . nÄra įvardijamas kaip nusikaltimo organizatorius, be to, visi jo ankstesni teistumai jau yra iÅ¡nykÄ.
Skunde pažymima, kad Å¡iuo metu visi kaltinimo įrodymai jau yra surinkti ir perduoti nagrinÄti teismui, todÄl Å¡ioje stadijoje nÄra bÅ«tinybÄs riboti Ž. Å . laisvÄ, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnÄmis kardomosiomis priemonÄmis. GynÄja akcentuoja, jog į teismo depozitinÄ sÄ skaitÄ yra įmokÄti 5 000 Eur. NagrinÄjant suÄmimo pratÄsimÄ , gynyba buvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ dÄl Ž. Å . paskirtos kardomosios priemonÄs pakeitimÄ Ä¯ užstatÄ , taÄiau apygardos teismas Å¡iuo klausimu apskritai nepasisakÄ.
Teismo posÄdžio metu prokurorÄ praÅ¡Ä skundÄ atmesti, gynÄja advokatÄ â tenkinti.Kaltinamojo Ž. Å . gynÄjos advokatÄs skundas atmetamas. Teismas, skirdamas suÄmimÄ , privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodanÄias, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvÄ kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatÄs įstatymas ir atsižvelgti į BPK 127 straipsnio 7 dalį, nustatanÄiÄ , jog suÄmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tada, kai Å¡velnesnÄmis kardomosiomis priemonÄmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.     Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi pratÄsÄs kaltinamajam Ž.
Å . kardomosios priemonÄs â suÄmimo â terminÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų nepažeidÄ. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonÄs gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžianÄių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galÄjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todÄl, skiriant kardomÄ jÄ priemonÄ ar pratÄsiant jos terminÄ , nebÅ«tina turÄti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.
GynÄja skunde pagrįstai nurodo, kad svarstant klausimÄ dÄl kardomosios priemonÄs â suÄmimo skyrimo ar jo termino pratÄsimo, teisÄtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltÄs klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Å ie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posÄdyje, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡ esmÄs iÅ¡tiriami, įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Esant Å¡ioms aplinkybÄms bei atsižvelgiant į tai, kad dalis skundo argumentų yra neiÅ¡vengiamai susijÄ su byloje surinktų įrodymų vertinimu bei Ž.
Å . galimai nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimu, teisÄjų kolegija plaÄiau dÄl tokio pobÅ«džio skundo argumentų nepasisako. Tuo paÄiu aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad procesinÄs prievartos priemonÄs turi bÅ«ti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinÄs prievartos priemonÄs taikymas turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga (BPK 11 straipsnis). Taigi teisminio bylos nagrinÄjimo metu, vertinant byloje surinktus įrodymus, bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui priÄjus iÅ¡vados dÄl Ž.
Å . taikomos kardomosios priemonÄs nereikalingumo ar neproporcingumo, ji galÄs bÅ«ti nedelsiant panaikinta ar pakeista kita Å¡velnesne kardomÄ ja priemone.  Skundo nagrinÄjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžianÄių pagrįstai manyti, jog Ž. Å . galÄjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Tokiais duomenimis laikytini nukentÄjusiojo, liudytojų parodymai, mobiliojo ryÅ¡io telefonų numerių iÅ¡klotinÄs, kita raÅ¡ytinÄ bylos medžiaga.Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam suÄmimo terminÄ pratÄsÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bÄgs (slÄpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
TeisÄjų kolegijos nuomone, Å¡iuos suÄmimo skyrimo bei jo termino pratÄsimo pagrindus apygardos teismas nustatÄ teisingai, jie nÄra iÅ¡nykÄ.Skiriant suÄmimÄ ar pratÄsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminÄ padÄtį, nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klÄ, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Ž.
Å . kaltinamas galimai įvykdÄs tyÄinį sunkų nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ baudžiamajame įstatyme yra numatyta tik griežta, ilgalaikÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Nors kaltinamojo gynÄja skunde pagrįstai nurodo, kad gresianti griežta laisvÄs atÄmimo bausmÄ nÄra absoliuti sÄ lyga taikyti griežÄiausiÄ kardomÄ jÄ priemonÄ, taÄiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bÄgs (slÄpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžianÄių šį manymÄ .
Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis Ž. Å . yra nevedÄs, iki sulaikymo nedirbo, neturÄjo jokio legalaus pragyvenimo Å¡altinio, anksÄiau buvo keturis kartus teistas (teistumas iÅ¡nykÄs), kas leidžia teigti, kad kaltinamasis nÄra saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais. Å ios teismo iÅ¡vados pagrįstumo nepaneigia gynÄjos nurodomos aplinkybÄs dÄl hipotetinÄs Ž. Å . įsidarbinimo galimybÄs bei turimų lÄšų pragyvenimui. Kitų duomenų, kurie patvirtintų tvirtus kaltinamojo socialinius ryÅ¡ius, byloje nÄra.
Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog yra pagrindas manyti, kad Ž. Å . bÅ«damas laisvÄje, gali bÄgti (slÄptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kardomoji priemonÄ â suÄmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali bÅ«ti skiriama arba pratÄsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padarÄs bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. TeisÄjų kolegijos jau buvo minÄta, kad Ž. Å . kaltinamas galimai padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai ir kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalies numatytÄ nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡Ä .
PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lÄšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Skunde pagrįstai nurodoma, jog iÅ¡nykus teistumui, asmuo laikomas neteistu, taÄiau teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, jog į Å¡iÄ aplinkybÄ apygardos teismo buvo atsižvelgta tik kaip į Ž. Å . asmenybÄ charakterizuojanÄius duomenis, kas nepažeidžia galiojanÄių teisÄs normų reikalavimų.
Apygardos teismas priÄjo teisingos iÅ¡vados, jog ankstesni Ž. Å . teistumai (tame tarpe ir dÄl nusikaltimų nuosavybei padarymo) leidžia teigti, kad naujÄ nusikalstamÄ veikÄ jis galimai padarÄ ne atsitiktinai, bet sÄ moningai pažeisdamas visuomenÄje nusistovÄjusias elgesio taisykles. Nurodyti duomenys charakterizuoja suimtÄ jį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi ir tai, kad gynÄja, skunde kalbÄdama apie Ž. Å . vaidmenį nusikaltimo padaryme, nepagrįstai prilygina jį bendrininkų rūšims (BK 24 straipsnis).
Akcentuotina, kad kaltininko vaidmuo nusikaltimo padaryme (pagrindinis ar antraeilis) tiek baudžiamosios teisÄs teorijoje, tiek teismų praktikoje iÅ¡skiriamas nepriklausomai nuo konkreÄių bendrininkų rūšių kaltinime nurodymo. Net kalbant apie bendravykdytojus, kiekvieno jų vaidmuo nusikaltimo padaryme gali bÅ«ti skirtingas (aktyvesnis, pasyvesnis ir pan.), tad sprÄsdamas Ž. Å . suÄmimo pratÄsimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ kaltinamojo vaidmenį jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme.
Ä®vertinus aukÅ¡Äiau aptartų nagrinÄjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teisÄjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas teisingai konstatavo, jog Ž. Å . bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenÄs, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vilniaus apygardos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai Å¡velnesnÄmis kardomosiomis priemonÄmis negali bÅ«ti pasiekti, yra teisiÅ¡kai motyvuota ir pagrįsta. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, kiti teismo aukÅ¡Äiau aptarti duomenys rodo padidintÄ Å½.
Å . asmenybÄs pavojingumÄ , todÄl Å¡ioje proceso stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas, Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones nei suÄmimas. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, tai kad Å¡iuo metu byla yra perduota nagrinÄti teisme, tokios iÅ¡vados pagrįstumo nepaneigia. SkundÄ nagrinÄjantis teismas konstatuoja, kad Å¡iuo metu kaltinamojo teisÄs suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikÅ¡mingiems ir pakankamiems suÄmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todÄl naikinti jÄ skunde nurodytais argumentais nÄra pagrindo.PažymÄtina, jog suÄmimas neiÅ¡vengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, taÄiau, netaikant griežÄiausios kardomosios priemonÄs, Å¡iuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.
Kaltinamajam Ž. Å . griežÄiausios kardomosios priemonÄs taikymas neprieÅ¡tarauja proporcingumo principui.TeisÄjų kolegijai aukÅ¡Äiau iÅ¡samiai pasisakius dÄl griežÄiausios kardomosios priemonÄs taikymo kaltinamajam pagrįstumo, skundo argumentai dÄl Ž. Å . paskirto suÄmimo pakeitimo Å¡velnesne kardomÄ ja priemone â užstatu, plaÄiau neanalizuojami. Teismas, vadovaudamasis BPK 130 str., n u t a r i a : kaltinamojo Ž. Å . gynÄjos advokatÄs Loretos GuižauskienÄs skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi Ž.
Å . pratÄstÄ suÄmimo terminÄ palikti galioti.Nutartis yra galutinÄ ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                                                              Algimantas Valantinas TeisÄjai                                                                                                                             Virginija ÄekanauskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Vigintas ViÅ¡inskis                                                                                       Â