Legislator Case Law & Legislation
b0ef2cef-1fb6-43b8-a5d5-2c0b9f4682bf AI generated

b0ef2cef-1fb6-43b8-a5d5-2c0b9f4682bf · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b0ef2cef-1fb6-43b8-a5d5-2c0b9f4682bf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1S-259-387/2016         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37201-2015-9         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;         2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2.         (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius                                                         Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo Ž.

Legislator headnote

AI generated

b0ef2cef-1fb6-43b8-a5d5-2c0b9f4682bf · Lietuvos apeliacinis teismas: Skunde taip pat nesutinkama su teismo teiginiais, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas. Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, todėl lieka tik spėlioti kÄ teismas turėjo omenyje, motyvuodamas aptariamo pagrindo buvimÄ Å½. Å . vaidmeniu nusikaltimo padaryme. Pasak gynėjos, Ž. Å . nėra įvardijamas kaip nusikaltimo organizatorius, be to, visi jo ankstesni teistumai jau yra iÅ¡nykę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1S-259-387/2016         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37201-2015-9         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;         2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2.         (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius                                                         Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo Ž.

Å . gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės (toliau - gynėja) skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam Ž. Å . pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, n u s t a t ė : Ž. Å . kaltinamas tuo, kad atvirai prievartavo turtÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ ir grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , panaudodamas psichinę prievartÄ bei atimdamas asmeniui laisvę, o bÅ«tent:jis, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A.

T., D. K., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo ir kitų asmenų naudai, vertė nukentėjusįjį R. R. perduoti turtÄ ir suteikti turtinę teisę, tai yra 2015-07-02, apie 16.00 val. D. K. priėjęs kartu su A. T. prie R. R. automobilio „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio ties JakÅ¡to g. 11-uoju namu, Vilniuje, D. K. bendrais veiksmais su A. T., panaudojo psichinę prievartÄ ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ R. R.: D. K. jėga iÅ¡sitempė R. R. iÅ¡ jam priklausančio automobilio, o A.

T., siekdamas įbauginti nukentėjusįjį ir maksimaliai apriboti galimybę kviestis pagalbÄ , įlindęs pro keleivio pusės priekines dureles į automobilio salonÄ , iÅ¡traukė iÅ¡ užvedimo spynelės užvedimo raktelį, kurį pasiėmė su savimi, ir liepė R. R. sėsti į J. T. vardu registruotÄ automobilį „AUDI A6“, v/n (duomenys neskelbtini) Tokiu bÅ«du R. R. buvo pasodintas prieÅ¡ savo valiÄ Ä¯ minėtÄ automobilį, ir, apribojus jo laisvę, R. R. priverstinai nuvežė į Pūčkorių miÅ¡kÄ , esantį Pavilnių regioniniame parke, Vilniaus mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , kur R.

R. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, tai yra A. T. sudavė R. R. vienÄ kartÄ kumščiu į pilvÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu į krÅ«tinę, vėliau sulenkiamu peiliu brÅ«kÅ¡telėjo per kairės rankos plaÅ¡takÄ , taip baugindamas nukentėjusįjį ir sakydamas, jog nemeluotų, kad neturi pinigų, D. K. delnu sudavė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam R. R. per veidÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu į krÅ«tinę, jis (Ž. Å .) vienÄ kartÄ kumščiu sudavė R. R. į krÅ«tinę, bei grasindami nužudyti ar kitaip sutrikdyti jo sveikatÄ , be teisėto pagrindo reikalavo iÅ¡ R.

R. pinigų ir jis (Ž. Å .) ir D. K. privertė R. R. pasiraÅ¡yti 2 vekselius po 2 900 eurų sumai, o A. T. atėmė iÅ¡ R. R. su savimi turėtus 30 eurų. Po to, grįžus prie R. R. automobilio, stovėjusio ties JakÅ¡to g. 11-uoju namu, Vilniuje, R. R., bÅ«damas įbaugintas panaudoto smurto, prieÅ¡ savo valiÄ atidavė A. T. su savimi turėtus reikalaujamus 550 eurus. Taip, Ž. Å ., veikdamas bendrininkų grupe, savo bei kartu veikusių asmenų naudai prievartavo iÅ¡ nukentėjusiojo R. R. turtÄ bendrai 6 380 eurų sumai, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 straipsnio 2 dalyje.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, Ž.

Å . sulaikytas 2016 m. vasario 3 d. 11.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi Ž. Å . paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo tęsiamas iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas Ž.

Å . pratęstas iki 2016 m. lapkričio 3 d.Skundu gynėja praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį ir pakeisti Ž. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę į užstatÄ . Nurodo, kad nepaisant to, jog sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimÄ , asmens kaltė ir veikos kvalifikavimas nevertinamas, nagrinėjamu atveju tai turėtų reikÅ¡mės parenkant Ž. Å . Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę. Pasak gynėjos, tinkamai kvalifikavus veikÄ ne kaip turto prievartavimÄ , o kaip galimÄ savavaldžiavimÄ , nebÅ«tų pagrindo teiginiams, jog Ž.

Å . kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir jam gresia reali griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kas turėtų įtakos teismo sprendimui. Taip pat, pasak gynėjos, teismas visiÅ¡kai nevertino byloje esančių duomenų apie realiÄ galimybę Ž. Å . įsidarbinti, apie jo lėšas pragyvenimui. Tuo pačiu, vadovaudamasi Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) formuojama praktika gynėja pažymi, jog vien kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir gresianti terminuota laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutus pagrindas neribotÄ laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Skunde taip pat nesutinkama su teismo teiginiais, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas. Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, todėl lieka tik spėlioti kÄ teismas turėjo omenyje, motyvuodamas aptariamo pagrindo buvimÄ Å½. Å . vaidmeniu nusikaltimo padaryme. Pasak gynėjos, Ž. Å . nėra įvardijamas kaip nusikaltimo organizatorius, be to, visi jo ankstesni teistumai jau yra iÅ¡nykę.

Skunde pažymima, kad Å¡iuo metu visi kaltinimo įrodymai jau yra surinkti ir perduoti nagrinėti teismui, todėl Å¡ioje stadijoje nėra bÅ«tinybės riboti Ž. Å . laisvę, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Gynėja akcentuoja, jog į teismo depozitinę sÄ skaitÄ yra įmokėti 5 000 Eur. Nagrinėjant suėmimo pratęsimÄ , gynyba buvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ dėl Ž. Å . paskirtos kardomosios priemonės pakeitimÄ Ä¯ užstatÄ , tačiau apygardos teismas Å¡iuo klausimu apskritai nepasisakė.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundÄ atmesti, gynėja advokatė – tenkinti.Kaltinamojo Ž. Å . gynėjos advokatės skundas atmetamas. Teismas, skirdamas suėmimÄ , privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas ir atsižvelgti į BPK 127 straipsnio 7 dalį, nustatančiÄ , jog suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tada, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.     Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam Ž.

Å . kardomosios priemonės – suėmimo – terminÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų nepažeidė. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Gynėja skunde pagrįstai nurodo, kad svarstant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Å ie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡ esmės iÅ¡tiriami, įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Esant Å¡ioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad dalis skundo argumentų yra neiÅ¡vengiamai susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu bei Ž.

Å . galimai nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimu, teisėjų kolegija plačiau dėl tokio pobÅ«džio skundo argumentų nepasisako. Tuo pačiu aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad procesinės prievartos priemonės turi bÅ«ti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga (BPK 11 straipsnis). Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu, vertinant byloje surinktus įrodymus, bylÄ nagrinėjančiam teismui priėjus iÅ¡vados dėl Ž.

Å . taikomos kardomosios priemonės nereikalingumo ar neproporcingumo, ji galės bÅ«ti nedelsiant panaikinta ar pakeista kita Å¡velnesne kardomÄ ja priemone.  Skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog Ž. Å . galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Tokiais duomenimis laikytini nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, mobiliojo ryÅ¡io telefonų numerių iÅ¡klotinės, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminÄ pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra iÅ¡nykę.Skiriant suėmimÄ ar pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Ž.

Å . kaltinamas galimai įvykdęs tyčinį sunkų nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ baudžiamajame įstatyme yra numatyta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Nors kaltinamojo gynėja skunde pagrįstai nurodo, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ .

Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis Ž. Š. yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau buvo keturis kartus teistas (teistumas išnykęs), kas leidžia teigti, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Šios teismo išvados pagrįstumo nepaneigia gynėjos nurodomos aplinkybės dėl hipotetinės Ž. Š. įsidarbinimo galimybės bei turimų lėšų pragyvenimui. Kitų duomenų, kurie patvirtintų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius, byloje nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog yra pagrindas manyti, kad Ž. Å . bÅ«damas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali bÅ«ti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad Ž. Å . kaltinamas galimai padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai ir kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalies numatytÄ nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡Ä .

PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Skunde pagrįstai nurodoma, jog iÅ¡nykus teistumui, asmuo laikomas neteistu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog į Å¡iÄ aplinkybę apygardos teismo buvo atsižvelgta tik kaip į Ž. Å . asmenybę charakterizuojančius duomenis, kas nepažeidžia galiojančių teisės normų reikalavimų.

Apygardos teismas priėjo teisingos iÅ¡vados, jog ankstesni Ž. Å . teistumai (tame tarpe ir dėl nusikaltimų nuosavybei padarymo) leidžia teigti, kad naujÄ nusikalstamÄ veikÄ jis galimai padarė ne atsitiktinai, bet sÄ moningai pažeisdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Nurodyti duomenys charakterizuoja suimtÄ jį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi ir tai, kad gynėja, skunde kalbėdama apie Ž. Å . vaidmenį nusikaltimo padaryme, nepagrįstai prilygina jį bendrininkų rūšims (BK 24 straipsnis).

Akcentuotina, kad kaltininko vaidmuo nusikaltimo padaryme (pagrindinis ar antraeilis) tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje iÅ¡skiriamas nepriklausomai nuo konkrečių bendrininkų rūšių kaltinime nurodymo. Net kalbant apie bendravykdytojus, kiekvieno jų vaidmuo nusikaltimo padaryme gali bÅ«ti skirtingas (aktyvesnis, pasyvesnis ir pan.), tad spręsdamas Ž. Å . suėmimo pratęsimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kaltinamojo vaidmenį jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

Ä®vertinus aukščiau aptartų nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas teisingai konstatavo, jog Ž. Å . bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vilniaus apygardos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali bÅ«ti pasiekti, yra teisiÅ¡kai motyvuota ir pagrįsta. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, kiti teismo aukščiau aptarti duomenys rodo padidintÄ Å½.

Å . asmenybės pavojingumÄ , todėl Å¡ioje proceso stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas, Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones nei suėmimas. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, tai kad Å¡iuo metu byla yra perduota nagrinėti teisme, tokios iÅ¡vados pagrįstumo nepaneigia. SkundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Å¡iuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikÅ¡mingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti jÄ skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Pažymėtina, jog suėmimas neiÅ¡vengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, Å¡iuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Kaltinamajam Ž. Å . griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieÅ¡tarauja proporcingumo principui.Teisėjų kolegijai aukščiau iÅ¡samiai pasisakius dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo kaltinamajam pagrįstumo, skundo argumentai dėl Ž. Å . paskirto suėmimo pakeitimo Å¡velnesne kardomÄ ja priemone – užstatu, plačiau neanalizuojami. Teismas, vadovaudamasis BPK 130 str., n u t a r i a : kaltinamojo Ž. Å . gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi Ž.

Å . pratęstÄ suėmimo terminÄ palikti galioti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                                                              Algimantas Valantinas Teisėjai                                                                                                                             Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                         Vigintas ViÅ¡inskis                                                                                       Â