2016-12-22 Nr. AB-24465-3-62-3-01302-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2417-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01302-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. A. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir Kauno AVPK) 2015 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-01908-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir 2015 m. birželio 11 d. sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti dujinį pistoletą „Walther“ Nr. M053313, senovinį ginklą „Uberti 1858 New Army Target Carabine“ Nr. A86751, senovinį ginklą „Pedersoli Sharp 1863“ Nr. SH30717, senovinį ginklą „MVTCo“ Nr. A89191, mažos galios revolverį „Kora Brno“ Nr. 1653025, senovinį ginklą „Uberti 1848 1ST Model Dragoon OTT“ Nr. A89172, šaudmenis, ginklų priedelius, leidimą ir ginklų pažymėjimus; 3) įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui išankstinį sutikimą dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo pagal 2015 m. birželio 4 d. pareiškėjo pateiktą prašymą (registracijos Nr. 15-G-20-03483-e).

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas ginčijamu 2015 m. birželio 25 d. sprendimu nusprendė

panaikinti jam 2012 m. spalio 22 d. išduotą neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001252. Pareiškėjas prašė įpareigoti Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Šilainių policijos nuovadą paimti jam priklausančius ginklus, šaudmenis, ginklų priedėlius, neterminuotą leidimą, ginklų pažymėjimus ir pristatyti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas 2015 m. birželio 25 d. sprendimas panaikinti 2012 m. spalio 22 d. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001252 neatitinka viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų, todėl neabejotinai turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jis 2000 m. sausio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) (toliau – ir BK) 16 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 2 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas ir realizavimas). Pritaikius BK 45 straipsnį, jam paskirta bausmė – bauda. 2007 m. sausio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota į naujojo BK (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis). Ta pačia nutartimi sušvelninus bausmę pareiškėjas laikytas nuteistu 5 000 Lt pinigine bauda. Baudą jis sumokėjo. Pareiškėjas pažymėjo, kad šios aplinkybės egzistavo ir neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo metu, t. y. 2012 m. spalio 22 d., todėl akivaizdu jog jos nesudarė pagrindo nelaikyti pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir atsisakyti išduoti jo prašomą neterminuotą leidimą, kadangi priešingu atveju leidimas neterminuotai laikyti ir nešiotis ginklus pareiškėjui būtų neišduotas.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno AVPK nurodė, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo pagal teisės aktuose keliamus reikalavimus (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes pareiškėjas 2000 m. sausio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 2 dalį. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartimi veika perkvalifikuota į naujojo BK 22 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.) Todėl, atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjas yra pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė apie tai, kad jam 2012 m. buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, negali būti pripažinta skundžiamo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo panaikinimo pagrindu. Tokiu būdu visuma faktinių aplinkybių (kurios nustatytos skundžiamame 2015 m. birželio 11 d. sprendime ir kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai) įrodo, kad pareiškėjas negali turėti ginklų. Todėl teigti, kad skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, pagrindo nėra.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsakovo 2015 m. birželio 11 d. sprendime nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad atsakovas, priimdamas minėtą skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino situaciją ir taikė įstatymo normas.

Teismas pabrėžė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte, reglamentuojančiame leidimų nešioti ir laikyti ginklus ir šaudmenis panaikinimą, įtvirtinta imperatyvi nuostata, kuri įpareigoja pareigūną, nustačiusį šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nustatytas sąlygas, priimti vienintelį sprendimą – panaikinti asmeniui leidimą. Todėl nagrinėjamu atveju yra visai nesvarbu, kokio pobūdžio nusikalstamą veiką asmuo padarė, o svarbu tik tai, ar priimant sprendimą buvo nustatyta, kad asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos. Nagrinėjamam ginčui yra aktuali norma, numatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reputacijos negalima traktuoti, kaip nepriekaištingos. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo metu nebuvo nepriekaištingos reputacijos, dėl ko Kauno AVPK 2015 m. birželio 25 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra įstatyminio pagrindo.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas pažymi, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais negalima sutikti, kadangi jie neatitinka teismų formuojamos praktikos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1146) 2 straipsnio, reglamentuojančio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2011 m. kovo 1 d., įsigaliojimą ir įgyvendinimą, 4 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Pareiškėjas, dar iki įsigaliojant minėtam įstatymo pakeitimui, kuriuo buvo sugriežtinti reikalavimai, turėjo įsigijęs dujinį pistoletą „Walther“ Nr. M053313, kuris jo įsigijimo laikotarpiu buvo priskiriamas D kategorijos ginklams ir jam leidimo nereikėjo, po minėtos įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. 2011 m. kovo 1 d., pareiškėjo turėtas ginklas priskirtas C ginklų kategorijai ir nustatytas reikalavimas turėti leidimą. Todėl, atsižvelgiant į kreipimosi laiką, pareiškėjas atsidūrė nelygiavertėje padėtyje su kitais asmenimis, nes, kaip jau minėta, jo turimam ginklui iki 2011 m. kovo 1 d. leidimo nereikėjo. Įsigaliojus naujai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai, kuria pareiškėjo turėtas ginklas priskirtas C ginklų kategorijai, pareiškėjas minėtą ginklą įregistravo ir jam 2012 m. spalio 22 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Išdavus minėtą leidimą, pareiškėjas, įgyvendindamas savo teises, įgijo kitus nurodytus registruotus ginklus ir 2015 m. birželio 4 d. pateikė prašymą išduoti išankstinį sutikimą dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo. Tačiau atsakovas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu panaikino jo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, taip grubiai pažeisdamas pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo atsižvelgti ne į nusikalstamos veikos pobūdį, bet į tai koks teisinis reglamentavimas šiuo konkrečiu atveju taikytinas pareiškėjo atžvilgiu atsakovui priimant skundžiamą 2015 m. birželio 11 d. sprendimą.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno AVPK nurodo, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Minėta norma netaikoma, jei naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo dieną (2011 m. kovo 1 d.) asmuo turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagal šios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją, galiojusią iki 2011 m, kovo 1 d., ir turėjo įsigytą ginklą. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2011 m. kovo 1 d. neturėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, todėl ginčo situacijoje turi būti taikomos GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, kurios imperatyviai draudžia pareiškėjui turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Pareiškėjas prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-01908-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“; įpareigoti atsakovą grąžinti iš jo po 2012 m. spalio 22 d. išduoto neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001252 panaikinimo paimtus ginklus, šaudmenis, ginklų priedelius, minėtą leidimą ir ginklų pažymėjimus; įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui išankstinį sutikimą dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo pagal 2015 m. birželio 4 d. pareiškėjo pateiktą prašymą (registracijos Nr. 15-G-20-03483-e).

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

Nors pareiškėjas pareiškė tris reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo tik reikalavimą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 15-IL-20-01908-e panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tik dėl šio pareiškėjo reikalavimo nurodė teisiškai reikšmingas aplinkybes bei argumentus. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai nėra nurodyta motyvų, dėl ko nebuvo patenkinti pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą grąžinti iš jo po 2012 m. spalio 22 d. išduoto neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001252 panaikinimo paimtus ginklus, šaudmenis, ginklų priedelius, minėtą leidimą ir ginklų pažymėjimus; įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui išankstinį sutikimą dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo pagal 2015 m. birželio 4 d. pareiškėjo pateiktą prašymą (registracijos Nr. 15-G-20-03483-e).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta. Sprendimu, kuriame teismas nepasisako dėl esminių visų skundo reikalavimų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai. Toks bylos išsprendimas, kai teismas nepasisako dėl visų pagrindinių pareiškėjo skundo reikalavimų, nėra teisingumo vykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-374/2014).

Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu.

ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai sprendimas yra be motyvų. Šis teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra besąlyginė vada naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. V. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė