2016-09-28 Nr. AB-18651-3-61-3-01807-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4578-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01807-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. R. (D. R.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-31 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir įpareigoti atsakovą suteikti D. R. prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas Migracijos departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo D. R. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardai suteikti prieglobstį. Nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) srityje, kur vyko kariniai veiksmai. Dėl susidariusios situacijos jį vertė eiti savanoriškai kariauti, o kadangi turi (duomenys neskelbtini), kariškiai jį norėjo per prievartą paimti savanoriškiems darbams, kasti apkasus, statyti palapines. Kadangi jų kaime išsidėstęs karinis dalinys, ne kartą kaimas buvo apšaudomas. Migracijos departamentas 2016 m. balandžio 12 d. išvadoje Nr. (15/6-5)13PR-31RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ siūlė nesutiekti (duomenys neskelbtini) piliečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Migracijos departamentas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-31 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso pagrindais bei 1951 metų Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) numatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis, taip pat nesuteikė papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra priežasčių prieglobsčio prašytojo atžvilgiu taikyti Įstatymo 87 straipsnį.

Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 papunkčio antroje sakinio dalyje išdėstyta taisykle. Abiejų teisės normų interpretavimas leidžia teigti, jog pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prašytojas grįžęs į kilmės šalį gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai biologinei teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Visais atvejais persekiojimo baimė turi būti pagrįsta viena Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodyta priežastimi. Galimas persekiojimas dėl nurodytų priežasčių turi būti pakankamai pagrįstas faktinių duomenų visuma, o ne hipotetinė prielaida. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Vertinant šias teisės normas, konstatuota, jog Įstatyme vartojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė“ reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti pabėgėlio statusą ne tik dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių, tačiau su prašytoju tiesiogiai susijusių, aplinkybių. Pabėgėlio statuso suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta. Teismas taip pat rėmėsi Vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr.1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 116.1.6 punktu, Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB (toliau – Direktyva) 2 straipsnio e punktu, 15 straipsniu.

Pareiškėjas skunde teismui savo priskyrimą socialinei grupei motyvavo iš esmės tuo, kad pareiškėjas yra persekiojamas dėl jam priskiriamų savybių (lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos), t. y. gali būti įtrauktas dalyvauti kariniame konflikte. Jam dėl priklausymo „šauktinių amžiaus vyrų grupei“ gresia persekiojimas kilmės valstybėje. Apklausos Migracijos departamente metu, pareiškėjas paaiškino, kad dabar kyla pavojus jo gyvybei, du kartus jis gavo perspėjimą savanoriškai eiti kasti gynybines tranšėjas arba imti automatą į rankas.

Jį vertė savanoriškai eiti į kariuomenę sustabdę kontrolės postuose. Prieglobsčio prašytojas pripažintas netinkamu kariuomenei dėl invalidumo, niekada nekariavo, bet į tai dabar niekas nežiūri. Oficialių šaukimų į kariuomenę negavo. Daugelis jo pažįstamų kariauja per prievartą. Spaudimas eiti į kariuomenę buvo daromas ir kavinėje, karininkai prisigėrę sakydavo, kad išsiųs į kariuomenę. Įvertinus pareiškėjo apklausos metu duotus paaiškinimus matyti, kad kareivių ir karininkų raginimai savanoriškai atlikti karinę tarnybą ar grasinimai išsiųsti į kariuomenę nebuvo nuolatinio pobūdžio, pareiškėjas atlikti karinę tarnybą nebuvo verčiamas jėga, todėl Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu atliekamų veiksmų nevertino kaip persekiojimo.

Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ateityje gali būti priverstas atlikti karinę tarnybą, kadangi yra pripažintas netinkamu tarnybai dėl neįgalumo. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą vertino tai, kad (duomenys neskelbtini) karinės prievolės bei tarnybos įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta, kad asmenys pripažinti netinkami karinei tarnybai atleidžiami nuo prievolės, be to, Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos surinkta informacija, kad (duomenys neskelbtini) mobilizacijos laikotarpiu atlikti karinę prievolę nėra šaukiami asmenys, pripažinti netinkamais tarnybai dėl sveikatos, (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Tesimo sprendimą, kuris patvirtino tikinčiųjų teisę į alternatyvią karo tarnybą.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo/bus persekiojamas. Migracijos departamentas, išsamiai įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai netaikė abejonių privilegijos. Pareiškėjo nuomone, jo pateikti duomenys iš esmės atitinka padėtį jo kilmės valstybėje. Be to, abejonės privilegija buvo taikyta nagrinėjant jo motinos ir patėvio prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Tuomet išvadoje buvo pripažinta, kad yra pagrindo manyti, kad pareiškėjo motinos ir patėvio gyvenamojoje vietovėje vyksta neramumai, dislokuotų kariškių netinkami veiksmai peržengia tinkamos tarnybos ribas. Teismas pažymėjo, kad jo motinos ir patėvio byla buvo nagrinėta atskirai nuo pareiškėjo bylos, o jo apklausos metu nurodytos aplinkybės buvo vertinamos remiantis turimais ir visuotinai žinomais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje susiklosčiusią situaciją. Nustačius, kad pareiškėjo pateiktos aplinkybės apie karinius veiksmus jo gyvenamojoje vietovėje neatitinka kilmės valstybės informacijos, jo pasakojimas nėra išsamus ir tikėtinas, Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti abejonių privilegiją vertinant pareiškėjo prašymo materialių elementų patikimumą.

Apklausos Migracijos departamente metu, pareiškėjai nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Migracijos departamentas, remdamasis Jungtinių Tautų vyriausiojo komisaro pranešimu, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kontroliuoja tam tikras teritorijas (duomenys neskelbtini) srityse. Šiuo metu frontas išsidėstęs bei susirėmimai fiksuojami netoli (duomenys neskelbtini) miesto, kuris yra maždaug už 50 km nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. (duomenys neskelbtini) kaimas nuo fronto linijos nutolęs apie 30 km. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje nevyksta kariniai veiksmai, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nenagrinėjo asmens vidinio persikėlimo alternatyvos. Taip pat, nėra duomenų, kad pareiškėjui kiltų grėsmė nustatyta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje Direktyvos 15 straipsnyje, dėl kurių jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino sprendimo dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, pilnai ir visapusiškai ištyrė aplinkybes dėl pareiškėjo atitikties Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą.

Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamento 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. (15/6-5)12PR-30 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis jo priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis). Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovą suteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui D. R. prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. Pareiškėjas D. R. 2016 m. liepos 8 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą suteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui D. R. prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. rugpjūčio 16 d. gautas pareiškėjo D. R. atsisakymas nuo skundo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis atsisako nuo savo skundo, kuriuo skundė prieglobsčio nesuteikimą Lietuvos Respublikoje. Atsisakymo nuo skundo pasekmės jam žinomos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija (toliau – ir ABTĮ), galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. rugpjūčio 16 d. yra gautas pareiškėjo D. R. atsisakymas nuo skundo, kuriuo jis skundė prieglobsčio nesuteikimą Lietuvos Respublikoje.

Nors pareiškėjas nedetalizuoja, ar atsisako savo skundo teismui dėl Migracijos departamento 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (15/6-5)12PR-31 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą suteikti D. R. prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ar nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimo panaikinimo, atsižvelgiant į tai, kad jis neprašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir administracinę bylą nutraukti, galiam manyti, jog jis atsisako Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikto apeliacinio skundo.

Vertindama pareiškėjo pateiktą prašymą, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 132 str. 2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 132 str. 3 d.).

Atsižvelgus į pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 16 d. prašymo turinį, į tai, kad pareiškėjo atsisakymas nuo apeliacinio skundo įstatymo nuostatoms neprieštarauja ir yra pateiktas laikantis ABTĮ 132 straipsnyje nustatytų reikalavimų, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešojo intereso nepažeidžia, atsisakymas priimamas ir apeliacinis procesas nutraukiamas (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. R. apeliacinio skundo atsisakymą priimti.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė