2022-11-09 Nr. AB-27042-3-62-3-00449-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-396-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00449-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. S. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir VšĮ Šiaulių RATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. (toliau – ir atsakovas) 58,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio l dalies 8 punktas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punktas numato, kad vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina Savivaldybės taryba savo sprendimu. Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 pavirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.radviliskis.lt ir pareiškėjo tinklapyje www.sratc.lt. Pareiškėjas yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas ir kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) teritorijoje, todėl jam kyla pareiga mokėti pastoviąją vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dalį. Atsakovui priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose nėra gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, todėl atsakovui kintamoji vietinės rinkliavos dalis neskaičiuojama. Atsakovui kartą per metus siunčiami vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjęs pareiškėjui 58,80 Eur dydžio vietinės rinkliavos. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.

3. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Šiaulių RATC prašymą patenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo A. S. 50,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas atmetė.

5. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nėra įtvirtinta nuostatų dėl senaties terminų, todėl šį klausimą sprendžiant turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis. Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (įstatymo 2019 m. liepos 16 d. Nr. XIII-2353 redakcija). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

6. Teismas, atsižvelgęs į minėtas nuostatas ir įvertinęs nagrinėjamo ginčo pobūdį, sprendė, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2021 m. vasario 24 d., todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2021 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal, t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. Teismas darė išvadą, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl pareiškėjo prašymą priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. teismas atmetė.

7. Teismas vertino pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo susidariusį rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Nustatęs, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teismas priteisė pareiškėjui 50,40 Eur įsiskolinimą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalys, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Teismo nuomone, šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, sprendė, jog prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 10. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių RATC apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinant visiškai.

11. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismo sprendimo dalis, kurioje nuspręsta netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą tokio pobūdžio bylose. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Nors teikiamuose prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tačiau tai nepaneigia įstaigos teisės, siekiant tinkamai užtikrinti jai pavestos funkcijos vykdymą, pasitelkti teisininkus profesionalus, kokių pati įstaiga savo struktūroje neturi.

11.2. Analogiško pobūdžio bylose jau yra suformuota praktika dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir LVAT tokiose bylose neformuoja praktikos visiškai atmesti prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas kreipiantis į teismą. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos.

11.3. Teismo nurodytoje pareiškėjo struktūroje esantys darbuotojai turi savo priskirtas funkcijas ir jos apima atitinkamas su skolų administravimu susijusias funkcijas, taip pat ir informacijos apie įsiskolinimus ir skolininkus rinkimą bei perdavimą procesinius dokumentus ruošiančiai advokatų kontorai. Teismams perduodamų skolininkų kiekiai yra nemaži, pareiškėjo struktūroje dirbantys asmenys yra užimti jiems pavestų funkcijų vykdymu, o teisminė veikla nėra jų specializacija, todėl paneigus pareiškėjo teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė, kuri būtų prieštaringa iki šiol formuotai praktikai su atliekų rinkliavos įsiskolinimo priteisimu susijusiose bylose. Pareiškėjo nuomone, minimalių bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas, suponuoja šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą, teisės pažeidėjui suteikiant didesnį pranašumą ir skatinant nepagarbą teisei bei teisingumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Šiaulių RATC prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis dėl vietinės rinkliavos skolos išieškojimo už laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 31 d., atmetė pareiškėjo prašymo dalį priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir nustatęs, jog atsakovas, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 50,40 Eur įsiskolinimą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo prašymas dėl 15 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, pasisako tik jo prašymo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas aspektu.

16. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021).

17. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

19. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 1311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 1312 straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 1314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 1316 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

20. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas su prašymu priteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus kreipėsi 2021 m. vasario 24 d., teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, sprendžia, kad pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu, o pagal šią tvarką pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Nepaisant paminėtos galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.

21. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra neaktuali pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta LVAT praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos, o pareiškėjo skundo argumentai, susiję su struktūrinio padalinio veikla, jame dirbančių darbuotojų išsilavinimu ir vykdomomis funkcijomis yra atmestini kaip nepagrįsti.

22. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad LVAT analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo bylinėjimosi išlaidas priteisia arba jos gali būti mažinamos, tačiau šiuos argumentus paneigia aktualiausia ir naujausia LVAT praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021).

23. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju buvo perteklinės. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius