2025-05-07 Nr. AB-8065-3-62-3-00427-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-492-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00427-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ skundą atsakovams Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lifosa“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Lifosa“) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2025 m. sausio 6 d. raštą Nr. (2-23 4.80 Mr)2-304 (toliau – ir Raštas) ir Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2025 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. (30-1)-A4E-940 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas, be kita ko, skunde nurodė, jog nors gali susidaryti nuomonė, jog Raštas yra tik nuomonė, Rašte yra nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas teismui. Taip pat teigė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-400-520/2023 yra pasisakęs, kad sprendžiant, ar tarpinis (procedūrinis) dokumentas gali būti savarankišku skundo dalyku, vertinama, ar toks dokumentas sukelia asmeniui materialiąsias teisines pasekmes, rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl realios galimybės ginčyti aktą, kuriuo yra paveikiamos asmens teisės.

Pareiškėjas pažymėjo, kad panašaus procesinio pobūdžio byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išaiškinęs pareiškėjui, kad jis turi teisę skųsti viename skunde ne tik galutinį administracinį aktą, bet ir tą aktą, kurio pagrindu buvo priimtas administracinis sprendimas, ypač kai vienas viešojo administravimo subjektas iš esmės nesprendžia klausimo, o tik pasikliauja antrojo viešojo administravimo subjekto išvadomis. Pareiškėjas vertino, jog analogiška situacija procesiniu požiūriu yra ir nagrinėjamu atveju, nes Sprendimas iš esmės remiasi Raštu be papildomos situacijos analizės, todėl tokiu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad Raštas yra toks tarpinio pobūdžio dokumentas, kuris akivaizdžiai nesukelia ar nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Atitinkamai, pareiškėjas turi teisę skųsti skundžiamus aktus viename skunde.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo AB „Lifosa“ skundo dalį dėl Rašto panaikinimo, priėmė nagrinėti skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo, NVSC administraciniame procese pripažino trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teismas nustatė, kad Raštu Agentūra tik buvo informuojama, kad NVSC du kartus per metus nustatė, jog pareiškėjas pažeidė leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, todėl NVSC prašė Agentūros inicijuoti AB „Lifosos“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK) Nr. 6/11/T-K.6-12/2016 (toliau – ir Leidimas) pakeitimą nustatant papildomą kvapų valdymo sąlygą: vieną kartą per ketvirtį atlikti taršos šaltinių kvapo emisijos rodiklių laboratorinius tyrimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Raštu nėra priimamas joks administracinis sprendimas, o Aplinkos apsaugos agentūra tik informuojama apie galimybę inicijuoti pareiškėjo Leidimo pakeitimą, todėl teismas darė išvadą, jog Raštas yra informacinio-procesinio pobūdžio tarpinis tarpinstitucinis dokumentas, kuris jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė ir kurio skųsti pareiškėjas neturi teisės, nes jis buvo skirtas ne pareiškėjui. Teismas sprendė, kad Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Rašte nurodytos aplinkybės, kad NVSC du kartus per metus nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, bylos nagrinėjimo metu buvo ginčijamos teisme, t. y. NVSC surašė du patikrinimo aktus, kuriuose konstatavo kvapų emisijos pareiškėjo taršos šaltiniuose neatitikimus Leidimui, tačiau pareiškėjas juos abu ginčija administracinėse bylose Nr. eI3-5983-596/2025 ir Nr. eI3-7938-423/2025.

Teismas taip pat pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-511-662/2023, kuria remiasi pareiškėjas, yra priimta dėl skirtingų faktinių aplinkybių nei nagrinėjamas atvejis, todėl joje suformuluotos teisinės taisyklės negalėjo būti taikomos nagrinėjamoje byloje.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Raštą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.), likusią pareiškėjo skundo dalį priėmė, nustatęs, kad jis iš esmės atitinka ABTĮ 24, 25 straipsnių reikalavimus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad NVSC turi teisinį suinteresuotumą dėl Sprendimo panaikinimo, bet jo Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl NVSC pripažino trečiuoju suinteresuotu asmeniu administraciniame procese.

III. Pareiškėjas AB „Lifosa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakoma priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo.

Pareiškėjas visų pirma pažymi, kad skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog panašaus procesinio pobūdžio byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išaiškinęs pareiškėjui, kad jis turi teisę skųsti viename skunde ne tik galutinį administracinį aktą, bet ir tą aktą, kurio pagrindu buvo priimtas administracinis sprendimas, ypač kai vienas viešojo administravimo subjektas iš esmės nesprendžia klausimo, o tik pasikliauja antrojo viešojo administravimo subjekto išvadomis. Analogiška situacija procesiniu požiūriu yra ir nagrinėjamu atveju, nes Agentūros Sprendimas iš esmės remiasi Raštu aktu be papildomos situacijos analizės, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad Raštas yra toks tarpinio pobūdžio dokumentas, kuris akivaizdžiai nesukelia ar nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas pažymi, jog šių motyvų teismas nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjas šiame kontekste nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-511-662/2023 suformavo precedentą, kad tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto sprendimas priklauso išimtinai nuo kito viešojo administravimo subjekto sprendimo ir papildomas tyrimas dėl to neatliekamas, asmuo, kurio teisės yra pažeistos, turi teisę skųsti abiejų viešojo administravimo subjektų sprendimus.

Pareiškėjas pažymi, kad Sprendime nukopijuotos Rašto išvados, nedarant jokio papildomo tyrimo. Kitaip tariant, NVSC Sprendimo pagrindu priėmė Raštą. Taip pat akcentuoja, jog Sprendimas priimtas, be kita ko, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 12 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 92.13 papunkčio pagrindu, ir teigia, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą: 1) būtent NVSC pateikia sprendimą Agentūrai kaip sugriežtinti arba įrašyti papildomas leidimo sąlygas ir nurodo konkrečias sąlygas ir net pagrindimą ir 2) Agentūra priima sprendimą būtent NVSC sprendimo pagrindu.

Pareiškėjas akcentuoja, jog palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, AB „Lifosa“ jau nebegalės savarankiškai apskųsti Rašto, nes bus praleidęs apskundimo terminą, o tokiu būdu bus akivaizdžiai pažeista pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Jeigu bus nagrinėjamas tik Sprendimo teisėtumo klausimas, Agentūra turi teisę teigti, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą Sprendimą priėmė Rašto pagrindu ir, kadangi Raštas yra neapskųstas, nėra pagrindo naikinti ir Sprendimo. Visas ginčas yra susijęs būtent su NVSC veiksmų ir Rašto neteisėtumu ir teismo nutartimi Rašto teisėtumo klausimas neteisėtai ir nepagrįstai eliminuojamas iš bylos nagrinėjimo dalyko.

Pareiškėjas teigia, kad Raštas yra skundžiamas kaip savarankiškas, o ne tik tarpinis administracinis sprendimas, kuris pareiškėjui sukelia aiškius teisinius padarinius. Šiame kontekste pareiškėjas pažymi, jog:

1) teismo išvada dėl Rašto pobūdžio prieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį sprendimą priima NVSC, o Agentūra tik jį perrašo. Raštu nustatomos konkrečios pareigos pareiškėjo atžvilgiu, kaip antai papildomos kvapų valdymo sąlygos nustatymas – toks veiksmas akivaizdžiai sukelia materialias teisines pasekmes pareiškėjui, nes šios sąlygos vykdymas į metus kainuos mažiausiai 60 tūkst. eurų, ką pareiškėjas įrodinės bylos nagrinėjimo metu. Dėl šių priežasčių, reikalavimas panaikinti Raštą turi būti priimtas ir nagrinėjamas, užtikrinant veiksmingą pareiškėjo teisę į teisminę gynybą;

2) pats NVSC nelaiko, kad Raštas yra tik tarpinis administracinis sprendimas. Rašte teisingai nurodyta, kad jis yra skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka;

3) Raštas sukelia pareiškėjui teisinius padarinius vien dėl to, kad jame priimamas sprendimas taikyti pareiškėjui papildomą kvapų valdymo sąlygą, kas neabejotinai sukelia padarinius pareiškėjui, kadangi, be tokios sąlygos įrašymo į Leidimą, NVSC nepatvirtins Leidimo pakeitimų;

4) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad net ir valstybinės institucijos išvada gali būti laikoma skundžiamu savarankišku, o ne tarpiniu administraciniu sprendimu, nes išvados turinys gali sukelti teisinius padarinius subjektui. Pareiškėjo reikalavimo panaikinti Raštą priėmimas ir išnagrinėjamas atitiktų minėtą praktiką ir užtikrintų veiksmingą pareiškėjo teisę į teisminę gynybą;

5) net jeigu Raštas traktuotinas kaip tarpinis administracinis sprendimas, pareiškėjo reikalavimas dėl jo sprendimo panaikinimo negalėjo būti nepriimtas, nes jis pateiktas kartu su reikalavimais panaikinti Sprendimą, kurie teismo buvo priimti;

6) teismui nusprendus NVSC kvalifikuoti ne kaip atsakovą, bet kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį, susidaro paradoksali situacija, kuomet byloje dėl papildomos kvapų sąlygos nustatymo teisėtumo, vienintelis atsakovas yra Agentūra, kuris neturi jokios kompetencijos kvapų kontrolės srityje. Tuo tarpu, šioje srityje yra kompetentingas NVSC, kurio sprendimu iš esmės ir buvo apribotos pareiškėjo teisės ir pareigos, laikoma tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Tokiu būdu sukuriama situacija, kai Raštu sukuriant akivaizdžias materialines teisines pasekmes pareiškėjo atžvilgiu ribojama jo teisė į veiksmingą teisminę gynybą prieš NVSC kaip ginčo šalį dėl Rašto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo AB „Lifosa“ skundo dalį dėl Rašto panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Raštą, konstatavęs, kad Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, kadangi yra informacinio–procesinio pobūdžio tarpinis tarpinstitucinis dokumentas, kuris teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui, be kita ko, skundė NVSC 2025 m. sausio 6 d. raštą Nr. (2-23 4.80 Mr)2-304 (Raštą), skirtą Agentūrai. Rašte nurodoma, jog NVSC Kauno departamentas nagrinėjo gyventojų skundus dėl į pareiškėjų gyvenamąją aplinką sklindančių kvapų, galimai nuo AB „Lifosa“. Raštu Agentūra informuojama, kad NVSC Kauno departamentas, vadovaujantis Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių reikalavimais, 2024 m. rugpjūčio 26-27 d. ir 2024 m. rugsėjo 2 d. ėmė oro mėginius iš AB „Lifosa“ veikiančių taršos kvapais šaltinių, siekiant nustatyti, kaip laikomasi Leidimu nustatytų kvapų valdymo sąlygų. Raštu nurodoma, kad AB „Lifosa“ 2024 m. rugsėjo 27 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (2-21 4.80 Mr)PA-3354, o 2024 m. gruodžio 20 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (2-23 4.80 Mr)PA-4954 ir duoti nurodymai pašalinti nustatytus pažeidimus, informuoti NVSC, kokių priemonių buvo imtasi patikrinimų metu nustatytiems pažeidimams pašalinti ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Rašte taip pat nurodyta, kad NVSC Kauno departamentas, vadovaudamasis Taisyklėmis (92.13 pp.) ir Aplinkos apsaugos įstatymu (191 str. 12 d. 4 p.), kai NVSC du kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas leidimo sąlygas, nurodo, kokios leidimo sąlygos ir kaip turi būti pakeistos ir pateikia pagrindimą Agentūrai sprendimui priimti. Atsižvelgiant į tai, Raštu prašoma Agentūros inicijuoti Leidimo pakeitimą, nustatant papildomą kvapų valdymo sąlygą: vieną kartą per ketvirtį atlikti taršos šaltinių kvapo emisijos rodiklių laboratorinius tyrimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal minėtą Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalies 4 punktą, NVSC, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 2 kartus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas. Pagal Taisyklių 92.13 papunktį, kai NVSC, vykdydamas Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 12 dalies 4 punkto reikalavimus, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas leidimo sąlygas, nurodo, kokios leidimo sąlygos ir kaip turi būti pakeistos ir pateikia pagrindimą Agentūrai sprendimui priimti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo teiginius, visų pirma pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo skundžiamo Rašto turinį, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamas Raštas šiuo atveju yra informacinio-procesinio pobūdžio tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių.

Akcentuotina, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtas Raštas nagrinėjamu atveju yra NVSC dokumentas, skirtas (adresuotas) Agentūrai (ne pareiškėjui), vykdant Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 12 dalies 4 punkte ir Taisyklių 92.13 papunktyje nustatytą procedūrą, t. y. Raštu Agentūros prašoma inicijuoti Leidimo pakeitimą, nustatant papildomą kvapų valdymo sąlygą: vieną kartą per ketvirtį atlikti taršos šaltinių kvapo emisijos rodiklių laboratorinius tyrimus. Iš pateiktų aplinkybių matyti, jog nagrinėjamu atveju Agentūra, o ne atsakovas turi teisę inicijuoti Leidimo pakeitimą, NVSC tik pateikiant pagrindimą Agentūros sprendimui priimti, t. y. galutinį sprendimą nagrinėjamoje situacijoje teisę priimti turi Agentūra.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, kad Raštu Agentūra tik informuojama apie galimybę inicijuoti pareiškėjo Leidimo pakeitimą, juo pareiškėjui nėra sukeliamos materialinės teisinės pasekmės, nenustatomos tam tikros teisės ar pareigos. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neįrodė, kad Raštas sukūrė, pakeitė ar panaikino jo teisių apimtį, pažeidė jo teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Raštu pareiškėjui nėra suformuluoti patvarkymai, imperatyvūs nurodymai, juo nepritaikytos poveikio priemonės, be to, šio Rašto panaikinimas neišspręs administracinio ginčo, o prašymo reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų apgynimo, todėl pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad Įsakymas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.). Nagrinėjamu atveju nustačius, jog iš Rašto turinio yra ganėtinai aišku, jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, pareiškėjo argumentai, jog Raštas negali būti laikomas tarpiniu dokumentu dėl nurodyto jo apskundimo teisės aktų nustatyta tvarka, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nesutikdamas su Raštu, savo skunde bei atskirajame skunde nurodytus nesutikimo argumentus gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka, ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą Sprendimą, susijusį su Rašte konstatuotomis aplinkybėmis, kaip tai ir daro pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Rašte minimus NVSC AB „Lifosai“ surašytus patikrinimo aktus (2024 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo aktas Nr. (2-21 4.80 Mr)PA-3354 ir 2024 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktas Nr. (2-23 4.80 Mr)PA-4954) dėl kvapų emisijos pareiškėjo taršos šaltiniuose neatitikimų Leidimui, pareiškėjas ginčija administracinėse bylose Nr. eI3-5983-596/2025 ir Nr. eI3-7938-423/2025. Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl pažeistos pareiškėjo teisės į veiksmingą teisminę gynybą atmestini kaip nepagrįsti.

Pasisakydama dėl pareiškėjo cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-511-662/2023, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog minėta nutartis priimta dėl skirtingų faktinių aplinkybių nei nagrinėjamas atvejis, todėl joje suformuluotos teisinės taisyklės negali būti taikomos nagrinėjamoje byloje.

Pažymėtina, jog šioje nutartyje padarytų išvadų nekeičia ir kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamai pritaikyto, pareiškėjo nuomone, teisinio reguliavimo ir galimai padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Raštą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius