2019-08-21 Nr. AB-15832-3-62-3-01156-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-545-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01156-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) Regionų apygardos administraciniam teismui 2019 m. gegužės 24 d. pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 49-4781 skirti pareiškėjui nuobaudą – papeikimą; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 2S-1146.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą teismui atnaujinti terminą paduoti skundą. Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjimų departamento 2019 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. 2S-1146 jam buvo įteiktas 2019 m. kovo 20 d., todėl paskutinė diena skundui pateikti buvo 2019 m. balandžio 9 d. Pareiškėjas teigė, kad jis neturėjo galimybės sumokėti žyminį mokestį, todėl neturėjo galimybės laiku pateikti skundą, nes žinojo, kad teismas dėl šios priežasties nepriims jo nagrinėti. Pažymėjo, jog 2019 m. kovo 27 d. jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje, tačiau nesulaukęs atsakymo, nors jau buvo praleistas apskundimo terminas, pateikė Regionų apygardos administraciniam teismui skundą dėl pirmiau įvardintų aktų panaikinimo, ir skunde nurodė, kad yra kreipęsis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti jo skundą, kadangi pareiškėjas pateikė skundą praleidęs terminą ir neprašė jo atnaujinti. Pareiškėjo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės yra pakankamai svarbios skundo padavimo praleidimo priežastys.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsakė priimti.

Teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento, išnagrinėjusio ginčą dėl Alytaus PN 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 49-4781, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, sprendimas Nr. 2S-1146 priimtas 2019 m. kovo 15 d. Pareiškėjas nurodė, kad minėtas sprendimas jam buvo įteiktas 2019 m. kovo 20 d., todėl teismas konstatavo, jog paskutinė diena skundui dėl minėto sprendimo apskundimo pateikti buvo 2019 m. balandžio 9 d.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirmą kartą dėl ginčijamų aktų panaikinimo į Regionų apygardos administracinį teismą kreipėsi (išsiuntė paštu) 2019 m. balandžio 12 d. (administracinė byla Nr. I-5053-554/2019), t. y. jau praleidęs apskundimo terminą. Iš administracinėje byloje Nr. I-5053-554/2019 pateikto pareiškėjo skundo teismas nustatė, kad pareiškėjas pirmą kartą kreipdamasis į teismą buvo įsitikinęs, jog ginčijamą Kalėjimų departamento 2019 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 2S-1146 gali apskųsti per 30 dienų. Tačiau teismas nurodė, jog iš ginčijamo Kalėjimų departamento 2019 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 2S-1146 matyti, kad jame aiškiai buvo pareiškėjui nurodytas apskundimo terminas – dvidešimt dienų nuo jo įteikimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nesigilinimas į ginčijamame akte nurodytą apskundimo terminą nepateisina jo elgesio laiku nepateikti teismui skundo.

Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas aiškina teismui prieštaringas savo veiksmams aplinkybes, kadangi nurodo, jog kreipiantis pirmą kartą į teismą jis praleido apskundimo terminą, nes norint pateikti laiku skundą reikia sumokėti žyminį mokestį, tačiau jis tokios galimybė neturėjo, todėl neturėjo galimybės laiku pateikti ir skundą. Tačiau, iš pareiškėjo teismui pateikto 2019 m. balandžio 12 d. skundo administracinėje byloje Nr. I-5053-554/2019 akivaizdu, kad pareiškėjas skundo pateikimo teismui terminą praleido ne dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo, o dėl to, kad jo įsitikinimu ginčijamo Kalėjimų departamento akto apskundimo terminas yra 30 dienų nuo jo įteikimo. Nors, anot pareiškėjo, jis pirmą kartą laiku nesikreipė į teismą dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 50 procentų žyminio mokesčio nesumokėjo ir teikdamas šį skundą, nors žyminio mokesčio mokėjimo klausimas jau yra išspręstas prie skundo pateiktu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-1549-6802.

Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, nusprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad skundo padavimo teismui terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, objektyviai trukdžiusių pareiškėjui realizuoti teisę paduoti skundą teismui, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 str. 3 d.).

Kadangi prašymas dėl termino atnaujinimo skundui paduoti netenkintas, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 30 str. 3 d., 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas R. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. balandžio 12 d. kreipdamasis į teismą su skundu buvo įsitikinęs, kad teismas nepriims skundo, kol nebus sumokėtas mokestis. Pareiškėjas manė, kad jei jis paduos skundą, nors ir nesumokėjęs žyminio mokesčio, skundas bus nepriimtas, tačiau teismo nutartyje bus nurodyta, kas skunde neteisingai surašyta, ir bus nurodyta trūkumus pašalinti. Tačiau teismas nenurodė, kokie trūkumai yra skunde, o atsisakė priimti skundą dėl tos priežasties, kad pareiškėjas praleido apskundimo terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. balandžio 29 d. gavęs iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus sprendimą Nr. 2.1. (NTP-2)-19-T-1549-6802 atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo 50 proc., iš karto negalėjo kreiptis į teismą, nes visi procesiniai dokumentai šioje byloje buvo pateikti kaip priedai prie pirmą kartą rašyto skundo.

Pareiškėjo teigimu, ginčo situacija susidarė dėl to, kad jis neturi reikiamo išsilavinimo ir negali tinkamai apginti savo teises, pateikė skundą su trūkumais, nurodydamas neteisingai aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Kaip pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, pareiškėjas, skundą dėl Alytaus PN 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 49-4781 ir Kalėjimų departamento 2019 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 2S-1146 teismui pateikęs 2019 m. gegužės 24 d., praleido 20 dienų terminą, nustatytą Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-920-492/2016). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis).

Šiuo aspektu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl Alytaus PN 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 49-4781 ir Kalėjimų departamento 2019 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 2S-1146 teikia jau antrą kartą. Abu kartus skundas buvo pateiktas praleidus skundo padavimo terminą. Tačiau pareiškėjo nurodytos skundo praleidimo priežastys buvo skirtingos.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo šį kartą nurodomų termino praleidimo aplinkybių (negalėjo sumokėti žyminio mokesčio, neturi reikiamo išsilavinimo), pažymi, kad jos yra pernelyg bendro pobūdžio ir niekaip neindividualizuoja pačios pareiškėjo situacijos. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos aplinkybės, kurios objektyviai nulemia termino praleidimą, yra reikšmingos individualiai pareiškėjui konkrečiu atveju.

Nors pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti teigė, jog skundo anksčiau nepateikė, nes žinojo, kad kol nesumokės žyminio mokesčio, jo skundo nepriims, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas skundą pateikė vis tiek nesumokėjęs žyminio mokesčio, nors Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-1549-6802 buvo atleistas tik nuo 50 proc. žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė negali būti laikoma objektyviai trukdžiusia pareiškėjui skundą pateikti anksčiau.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos priežastys laikytinos subjektyviomis, o jo veiksmai delsiant kreiptis teisminės gynybos negali būti laikomi rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu elgesiu. Kitaip tariant, skundo padavimo pirmosios instancijos teismui terminas buvo praleistas ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl savo valia pasirinkto elgesio modelio. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo elgesys nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius