b0e7ff42-59d5-4cf2-bae3-0fbdb15eba22 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-839-910/2021 Teisminio proceso Nr.2-68-3-36317-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.1; (S) 2.4.2.12.2; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. K. (A. K.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. U. ieÅ¡kinį atsakovams A. K. (A. K.) ir A. K. dėl buto savininko nuosavybės teisės gynimo ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė:

1) iÅ¡keldinti atsakovus su visa jiems priklausančia manta iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), įpareigojant atsakovus ButÄ ieÅ¡kovui perduoti per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

2) priteisti ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų 480 Eur nuostolių už 2019 m. spalio-lapkričio mėnesius ir po 240 Eur nuostolių už kiekvienÄ mėnesį nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki Buto perdavimo ieÅ¡kovui.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 175949 nupirko atsakovams priklausiusį ButÄ . IeÅ¡kovas ne kartÄ ragino atsakovus iÅ¡sikelti iÅ¡ Buto, tačiau atsakovai atsisako geruoju atlaisvinti patalpas. Atsakovai atsisako bendrauti su ieÅ¡kovu ir be jokio teisinio pagrindo (be nuomos ar kitos sutarties) toliau neatlygintinai naudojasi Butu, nemokėdami už komunalines paslaugas. Atsakovai nuo 2019 m. spalio 4 d. neatlygintinai naudodamiesi Butu gauna naudÄ , kuri pripažintina ieÅ¡kovo nuostoliais, patiriamais dėl to, kad atsakovai geruoju neatlaisvina savavaliÅ¡kai užimamo Buto. Apie 30 kv. m ploto butų (duomenys neskelbtini) gatvėje nuomos kaina yra 240-300 Eur per mėnesį. Todėl mažiausia nauda, kuriÄ gauna atsakovai per mėnesį yra 240 Eur. Nuomos sutarties sudaryti atsakovams nesiÅ«lė, nes ieÅ¡kovas nori laisvai disponuoti savo nuosavybe.

3. Atsakovai nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolis iki varžytynių pradžios įspėjo ieÅ¡kovÄ , jog Bute gyvena Å¡io savininkai – atsakovai, o teisme yra nagrinėjama byla dėl iÅ¡ieÅ¡kotojos veiksmų teisėtumo. Dėl to ieÅ¡kovas, dalyvaudamas varžytynėse, turėjo įvertinti ir galimÄ rizikÄ , jeigu teismas priimtų atsakovams palankų sprendimÄ ir iÅ¡ieÅ¡kotojo veiksmai bei hipotekos lakÅ¡tas bÅ«tų pripažinti negaliojančiais. IeÅ¡kovas tiesiogiai nebendravo su atsakovais, nesiÅ«lė iÅ¡nuomoti Buto. Atsakovai sulaukė tik grasinimų. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad yra skola už ButÄ . Atsakovai vykdo visus mokėjimus už komunalines paslaugas. Atsakovams iki Å¡iol nepervestos lėšos už Buto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių. Butas nėra vienintelis ieÅ¡kovo nekilnojamasis turtas.

4. Atsakovų teigimu, parduodant butÄ varžytynėse, jo kaina nustatoma įvertinus tik neįrengtÄ butÄ . IeÅ¡kovas neatlygino atsakovui už Buto įrengimÄ , kuris nebuvo parduodamas iÅ¡ varžytynių, ir iki Å¡iol lieka atsakovų nuosavybe. Dėl to ieÅ¡kovo bandymas užvaldyti neįsigytÄ Buto dalį, yra nesÄ Å¾iningas siekis praturtėti kito asmens sÄ skaita. IeÅ¡kovas klaidina teismÄ dėl Buto nuomos kainos, jÄ Ä¯rodinėdamas rastais komerciniais pasiÅ«lymais, kurie neatspindi realių butų nuomos kainų.

Tikroji Buto nuomos kaina galėtų bÅ«ti 150-180 Eur. IeÅ¡kovas turėtų visų pirma pasiÅ«lyti atsakovui sudaryti nuomos sutartį, taip pat turėtų su atsakovais visiÅ¡kai atsiskaityti už parduotÄ iÅ¡ varžytynių turtÄ , sumokėti kompensacijÄ už Buto įrengimÄ . IeÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja nuostolių nuo 2019 m. spalio mėnesio, nes turto perdavimo aktas sudarytas tik 2019 m. spalio 4 d., o į atsakovus ieÅ¡kovas pirmÄ kartÄ kreipėsi tik 2019 m. lapkričio mėnesio antroje pusėje.

Pinigus už ButÄ antstolis sumokėjo tik 2020 m. vasario mėnesį. Dėl to 480 Eur ieÅ¡kovas reikalauja nepagrįstai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės tenkino: iÅ¡keldino atsakovus su visa jiems priklausančia manta iÅ¡ Buto, įpareigodamas ButÄ perduoti ieÅ¡kovui per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui 480 Eur ir po 240 Eur nuo 2019 m. gruodžio 7 d. už kiekvienÄ mėnesį iki Buto perdavimo ieÅ¡kovui.

Priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 1 509 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 754,50 Eur. Priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei 33,88 Eur, t. y. po 16,94 Eur, pašto išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas įrodė jam tenkančias įrodyti aplinkybes: jis yra Buto savininkas, o atsakovai kliudo jam naudotis Butu, Å¡io neatlaisvindami. Atsakovų argumentÄ , kad Butas iki Å¡iol priklauso atsakovams nuosavybės teise, nes teismuose yra iÅ¡keltos civilinės bylos, susijusios su atsakovų sudarytomis kredito ir hipotekos sutartimis dėl Buto, teismas pripažino nepagrįstu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 715 straipsnis numato, kad nuo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pasiraÅ¡ymo momento laikoma, jog yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtÄ pirkėjui, ir jam pereina nuosavybės teisė į parduotÄ iÅ¡ varžytynių turtÄ .

Ä® bylÄ pateiktas 2019 m. spalio 4 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas patvirtina, kad šį aktÄ ieÅ¡kovas pasirašė 2019 m. spalio 7 d. Aplinkybę, kad Butas pagal turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui, patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie yra teisėti ir galiojantys, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra įrodymų, kad dėl 2019 m. spalio 4 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisme bÅ«tų iÅ¡kelta civilinė byla.

7. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad jie nėra gavę iÅ¡ antstolio lėšų už Buto pardavimÄ , Butas yra įrengtas, o ieÅ¡kovas, nusipirkęs neįrengtÄ ButÄ , atsakovams jokios kompensacijos iki Å¡iol nepasiÅ«lė, taip pat nepasiÅ«lė sudaryti Buto nuomos sutarties, nepateisina atsakovų gyvenimo Bute, jo savininku po varžytynių tapus ieÅ¡kovui. Turto nuosavybės teisės perėjimo momentas nepriklauso nuo to, kaip ir kada antstolis paskirsto už turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių gautas iÅ¡ pirkėjo lėšas.

IeÅ¡kovas iÅ¡ varžytynių įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ ButÄ , kurio pagrindiniai duomenys fiksuoti Nekilnojamojo turto kadastre (bendras plotas, gyvenamasis plotas, baigtumo procesas, kt.). IeÅ¡kovas bÅ«tent šį ButÄ ir reikalauja atlaisvinti. Å is jo reikalavimas yra teisėtas, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Buto įsigijimo metu prisiimtus ieÅ¡kovo įsipareigojimus atsakovams atlyginti pačių atsakovų ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai neįvardintas Buto įrengimo iÅ¡laidas (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).

8. CK 4.37 straipsnis nuosavybės teisę apibrėžia kaip teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Kam ieÅ¡kovas siÅ«lys nuomotis ButÄ , priklauso jo, o ne atsakovų nuožiÅ«rai. Tiek ieÅ¡kovo 2019 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tas atsakovams, tiek ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys liudija, kad ieÅ¡kovas neketina atsakovams siÅ«lyti nuomotis ButÄ . Toks ieÅ¡kovo elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakovų teisių pažeidimas, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad, įsigydamas ButÄ ar po to, ieÅ¡kovas bÅ«tų prisiėmęs įsipareigojimÄ iÅ¡nuomoti ButÄ ar suteikti jį panaudai atsakovams. Dėl to atsakovai neįrodė teisėto pagrindo naudotis Butu po jo pardavimo iÅ¡ varžytynių ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovo reikalavimas iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ Buto su visa jiems priklausančia manta yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 4.98 straipsnis).

9. Pripažinus, kad atsakovai neįrodė po Buto pardavimo iÅ¡ varžytynių turėję ir (ar) turintys teisėtÄ pagrindÄ naudotis Butu, konstatuotina, jog ieÅ¡kovas įrodė atsakovų tęstinius neteisėtus veiksmus – naudojimÄ si Butu neteisėtai nuo 2019 m. spalio 7 d. Buto pardavimo ieÅ¡kovui data laikytina 2019 m. spalio 7 d., o ne 2019 m. spalio 4 d., nes bÅ«tent 2019 m. spalio 7 d. pasiraÅ¡ytas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas (CPK 715 straipsnis, 724 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje esančių įrodymų visumos pakanka konstatuoti faktÄ , kad dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų atsakovai gavo ir iki iÅ¡sikels iÅ¡ Buto gaus objektyviÄ naudÄ â€“ sutaupys naudojimosi kitu analogiÅ¡ku Butu iÅ¡laidas. Tokias aplinkybes pagrindžia ir pačių atsakovų neneigtos aplinkybės, kad kito turto nuosavybės teise jie neturi, taip pat neturi pakankamai pajamų mokėti už kito buto nuomÄ .

10. IeÅ¡kovas pateikė vieÅ¡oje erdvėje esančius panaÅ¡aus ploto butų toje pačioje gatvėje skelbimus, kurie patvirtina, kad tokį butÄ Å¡ioje vietoje galima iÅ¡sinuomoti už 240-300 Eur kainÄ . Duomenų, kad ButÄ galima iÅ¡sinuomoti už mažesnę kainÄ , atsakovai į bylÄ nepateikė. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai yra pakankami turtinio reikalavimo pagrįstumui konstatuoti (skelbimuose kalbama apie panaÅ¡aus dydžio butus toje pačioje gatvėje, juose nurodoma kaina atitinka protingumo kriterijų). Tuo tarpu atsakovų iÅ¡keltos abejonės dėl atsakovų gaunamos naudos dydžio yra nepagrįstos, grindžiamos vien jų subjektyvia nuomone, nesant jokių objektyvių jas galinčių patvirtinti įrodymų. Byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginį, kad jis buvo radęs iÅ¡sinuomoti analogiÅ¡kÄ butÄ už 150-180 Eur.

11. IeÅ¡kovas, įrodinėdamas patirtus nuostolius – turtinių interesų pažeidimÄ , pagrįstai remiasi CK 6.249 straipsnio 2 dalimi. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai nukentėjusio asmens turtinio intereso pažeidimas, jo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis jo kitokiems interesams (gyvybei, sveikatai, garbei, orumui ir t.t.). Kartais gali bÅ«ti sudėtinga įrodyti tikslų nuostolių (nuostoliai – tai piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka) dydį. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda gali bÅ«ti pripažinta ieÅ¡kovo nuostoliais. Dėl negalėjimo naudotis Butu nuo pat jo įsigijimo 2019 m. spalio 7 d. iki Å¡iol ieÅ¡kovo turtiniai interesai yra pažeidžiami, tačiau juos įrodyti ir apibrėžti sudėtinga.

12. Atsakovai naudojasi Butu nepertraukiamai, į ieÅ¡kovo raginimus iÅ¡sikelti nereaguoja. IeÅ¡kovas dėl atsakovų kaltės neturi galimybės spręsti dėl Buto tolesnio panaudojimo savo nuožiÅ«ra, o kartu įrodyti nuostolius kitu bÅ«du, nei pasinaudodamas CK 6.249 straipsnio 2 dalimi. Toks ieÅ¡kovo pasirinktas jo teisių gynybos bÅ«das yra lemtas pačių atsakovų veiksmų, yra sÄ Å¾iningas ir teisėtas, atitinka protingumo kriterijus. Teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai 480 Eur nuostolių, apskaičiuotų už atsakovų gautÄ naudÄ naudojantis neteisėtai Butu nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d., taip pat po 240 Eur nuo 2019 m. gruodžio 7 d. už kiekvienÄ mėnesį iki Buto perdavimo ieÅ¡kovui (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CPK 284 straipsnį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti. IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ Buto, kuris iki Å¡iol yra atsakovų faktinė gyvenamoji vieta. Teismas Å¡ioje byloje tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo. Dėl to siekiant ne formaliai, o realiai sudaryti atsakovams galimybę iÅ¡sikelti iÅ¡ Buto geranoriÅ¡kai, yra pagrindas nustatyti ne 7 dienų, o ilgesnį – vieno mėnesio – terminÄ teismo sprendimui geruoju įvykdyti.

Toks terminas neiÅ¡kreipia Å¡alių interesų pusiausvyros, atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti arba pakeisti sprendimo dalį dėl iÅ¡keldinimo laiko, nustatant atsakovams trijų mėnesių terminÄ iÅ¡sikelti; atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl 1 509 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Teismas vadovavosi tik viešųjų registrų duomenimis ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad bÅ«tinoji turto perleidimo sÄ lyga – už turtÄ mokama tam tikra pinigų suma – galioja tiek turtÄ parduodant pagal notaro patvirtintÄ sutartį, tiek varžytynėse. Vykdant turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių, antstolis, iÅ¡ieÅ¡kojęs iÅ¡ieÅ¡kotojui skirtÄ sumÄ , privalo likusiÄ gautų pinigų sumÄ perduoti parduoto turto savininkui.

Kadangi su atsakovu nėra iki Å¡iol atsiskaityta už parduotÄ ButÄ , teismas nepagrįstai pripažino Buto pardavimo sandorį įvykdytu. Nagrinėjamoje byloje liudytojo parodymais buvo nustatyta, jog už varžytynėse parduotÄ ButÄ su atsakovu nebuvo atsiskaityta. Teismas privalo ne formaliai vykdyti teisingumÄ , bet spręsti kilusi ginÄÄ individualiai, pritaikydamas įstatymus susiklosčiusiai unikaliai ieÅ¡kovo ir atsakovų padėčiai. 14.2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ varžytynių neįsigijo tos Buto dalies, kuriÄ Ä¯rengė atsakovai, nurodydamas, kad atsakovas neįrodė Buto įrengimo kaÅ¡tų.

Atsakovas neprivalo įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių. Parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių, atliekamas turto vertinimas, kurio metu nustatoma ne turto, kaip pagaminto daikto, kaina, bet lyginamos sudarytos pirkimo-pardavimo sutarčių kainos, tai yra vertinamas ne individualiai įrengtas butas, bet jo sienos be apdailos. Buto apdaila visada lieka buvusio buto savininko nuosavybe. Naujasis savininkas į Buto apdailÄ gali pretenduoti tik tinkamai atlyginęs jos kaÅ¡tus. PrieÅ¡ingu atveju yra neteisėtai nusavinama svetima nuosavybė. 14.3.

Atsakovas neprivalo įrodinėti pagerinimo ir įrenginių kainos, nes pirkėjas turi pats tartis dėl Å¡ios turto dalies pirkimo arba priimti pirktÄ ButÄ be apdailos. Teismas neprivalo vertinti Å¡ios turto dalies, tačiau ir atsakovas neprivalo naujam savininkui perduoti Buto su visa apdaila. Teismas turėjo remtis statybų bei nekilnojamojo turto pardavimų praktika, įvertinti visas aplinkybes, darančias įtakÄ Buto nuosavybės teisės perėjimui ieÅ¡kovui, ir atidėti klausimo dėl iÅ¡keldinimo sprendimÄ iki tol, kol nebus tinkamai baigtas atsiskaitymo už ButÄ procesas ir tinkamai iÅ¡spręstas varžytynių metu neparduodamo turto likimas. 14.4.

Bylos nagrinėjimo metu teisėjai buvo pareikštas nepasitikėjimas, nes visi atsakovo prašymai buvo atmetami, įrodymai nepriimami, tačiau ieškovo reikalavimas buvo tenkinamas nedelsiant. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nėra pateikęs duomenų apie tai, jog Buto pardavimo iš varžytynių aktas yra ginčijamas. Toks ieškinys buvo paduotas, tačiau nepriimtas, nes atsakovas neturėjo lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas neįvertino šios aplinkybės, kad dėl atsakovo nemokumo buvo apribota jo galimybė ginti savo teises, taip buvo pažeistos jo konstitucinės teisės. 14.5.

Teismas nepagrindė, kuo pasireiÅ¡kia iÅ¡ atsakovų priteisti ieÅ¡kovo nuostoliai. IeÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti patirtus nuostolius. Buto nuomos kainÄ ieÅ¡kovas nepagrįstai grindė skelbimais, kuriuose nurodoma tik siÅ«loma kaina. IeÅ¡kovas nepateikė turto vertinimo, kuriame bÅ«tų nustatyta reali Buto nuomos kaina. Atsakovas buvo pateikęs turto vertinimÄ nuomai, tačiau teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovui nepalankų dokumentÄ , ir tuo apribojo atsakovo teisę teikti įrodymus. Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui nuostolius, neįvertino aplinkybės, kad Lietuvoje buvo įvestas karantinas.

Atsakovas visÄ laikÄ iÅ¡laiko ieÅ¡kovo nuosavybę. Taigi tai yra tiesioginis ieÅ¡kovo pelnas. Tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nevertino. 14.6. Teismas nepagrįstai priteisė nuostolių atlyginimÄ nuo 2019 m. spalio 7 d., nes ieÅ¡kovas pats pripažino aplinkybę, kad tartis dėl Buto atlaisvinimo jis pradėjo tik 2019 m. lapkričio pabaigoje. Nuostoliai neturėtų bÅ«ti priteisiami už trijų mėnesių karantino laikotarpį (2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. birželio 16 d.), nes tuo metu jokios ekonominės veiklos nebuvo galima vykdyti, taigi buvo ribojamos galimybės turėti tam tikras pajamas.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neplanavo nuomoti Buto. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas patvirtino, jog Butas buvo pirktas nuomai. Dėl to ieÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡vengti nuostolių, galėjo siÅ«lyti ButÄ nuomotis atsakovui. Ir tik atsakovui atsisakius nuomotis ButÄ , bÅ«tų galima spręsti klausimÄ dėl nuostolių atlyginimo. 14.7. Teismo priteistos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų 1 509 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės. Byla nėra sudėtinga, nereikalauja ypatingų teisinių žinių, ieÅ¡kovas joje neteikė daug įrodymų.

15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Pagal CPK 715 straipsnį nuo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto suraÅ¡ymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtÄ pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į varžytynėse parduotÄ turtÄ .

IeÅ¡kovas ButÄ Ä¯sigijo 2019 m. rugsėjo 4 d. įvykusiose varžytynėse, antstolio 2019 m. spalio 4 d. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl pagal CPK 715 straipsnį ieÅ¡kovas yra teisėtas Buto savininkas. Atsakovo argumentai, kad nuosavybės teisė neperėjo ieÅ¡kovui, nes jis negavo pinigų už parduotÄ turtÄ , yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Nuosavybės teisė yra absoliuti ir turi bÅ«ti ginama. Nesant įstatyme nustatyto pagrindo ieÅ¡kovo nuosavybės teisėms riboti, teismas neturi teisės jų riboti, o privalo jas ginti įstatyme nurodytais gynimo bÅ«dais.

IeÅ¡kovo nuosavybės teisę į ButÄ Ä¯rodo varžytynių aktas, taip pat Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as. uo tarpu atsakovai, ir įspėjus apie iÅ¡keldinimÄ , ir pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, nėra iÅ¡sikėlę iÅ¡ Buto. 15.2. Buto savininkas turi teisę savo nuožiÅ«ra valdyti ir naudotis jam priklausančiu daiktu (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neturi įstatyminės pareigos su atsakovais sudaryti nei Buto nuomos, nei panaudos sutarčių, nepriklausomai nuo to, kokio dar kito turto turi ieÅ¡kovas.

Atsakovai nemoka komunalinių mokesčių. IeÅ¡kovas gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. eL2-6298-863/2021, kuris patvirtina, kad atsakovai nemoka AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ už Butui tiektÄ centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Akivaizdu, kad atsakovai yra nesÄ Å¾iningi, apeliacinį skundÄ grindžia tikrovės neatitinkančiais faktais bei didina ieÅ¡kovo nuostolius. 15.3.

Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali bÅ«ti pripažinta nuostoliais. Taigi nukentėjusiajam asmeniui gali bÅ«ti atlyginami ne tik jo tiesioginiai turtiniai praradimai, tačiau ir negautos pajamos, be to, žala gali bÅ«ti pripažinta ir turtinė nauda (įskaitant ir nepagrįstÄ sutaupymÄ ), atsiradusi skolininkui dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų. Atsakovai neįrodė, kad po Buto pardavimo iÅ¡ varžytynių turėjo teisėtÄ pagrindÄ naudotis Butu.

Taigi atsakovai Butu naudojasi neteisėtai nuo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pasiraÅ¡ymo (CPK 715 straipsnis, 724 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas pagrįstai sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad byloje surinktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti faktÄ , kad dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų atsakovai gavo ir, iki iÅ¡sikels iÅ¡ Buto, gaus objektyviÄ naudÄ â€“ sutaupys naudojimosi kitu analogiÅ¡ku butu iÅ¡laidas. 15.4. IeÅ¡kovas pagrindė atsakovų sutaupytų lėšų dydį ir pareikalavo tik minimalaus jo atlyginimo.

IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ vieÅ¡oje erdvėje esančius panaÅ¡aus ploto butų toje pačioje gatvėje skelbimus, kurie patvirtina, jog tokį butÄ Å¡ioje vietoje galima iÅ¡sinuomoti už 240-300 Eur. Atsakovai nepagrindė aplinkybės, kad ButÄ galima iÅ¡sinuomoti už mažesnę kainÄ . Atsakovai naudojasi Butu nepertraukiamai nuo pat to momento, kai ieÅ¡kovas įsigijo ButÄ , į ieÅ¡kovo raginimus iÅ¡sikelti iÅ¡ Buto nereaguoja. Esant taip apribotai ieÅ¡kovo nuosavybės teisei į ButÄ , ieÅ¡kovas dėl atsakovų kaltės neturi galimybės spręsti dėl Buto tolesnio panaudojimo savo nuožiÅ«ra, o kartu įrodyti nuostolius kitu bÅ«du, nei pasinaudodamas CK 6.249 straipsnio 2 dalimi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 16. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atsakovai iÅ¡keldinti iÅ¡ Buto, įpareigojant iÅ¡sikelti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteista 480 Eur nuostolių už naudojimÄ si Butu 2019 m. spalio-lapkričio mėnesiais ir po 240 Eur per mėnesį už naudojimÄ si Butu nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki iÅ¡sikėlimo iÅ¡ Buto dienos, atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. spalio 4 d. turto padavimo iÅ¡ varžytynių aktu ieÅ¡kovas už 37 500 Eur įsigijo atsakovams priklausiusį ButÄ . IeÅ¡kovas visÄ sumÄ už ButÄ sumokėjo 2019 m. spalio 3 d., turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ pasirašė 2019 m. spalio 7 d. IeÅ¡kovo nuosavybės teisė į ButÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2019 m. spalio 8 d. Atsakovai iÅ¡ Buto neiÅ¡sikėlė. IeÅ¡kovas 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė atsakovams reikalavimÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ Buto iki 2019 m. lapkričio 20 d.

Atsakovai Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo nevykdė. IeÅ¡kovas 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl atsakovų iÅ¡keldinimo ir nuostolių atlyginimo. Dėl nuosavybės teisės į ButÄ perėjimo ieÅ¡kovui momento 18. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog buvusiems Buto savininkams neperduota už ButÄ sumokėta suma, ieÅ¡kovas iÅ¡ varžytynių nėra įsigijęs Buto dalį sudarančios apdailos, taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovų ieÅ¡kinys, kuriuo buvo ginčijamas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas, nepriimtas dėl to, jog atsakovas neturėjo lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, o teismas atsisakė atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , taip pažeisdamas atsakovo konstitucines teises.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.

19. Pagal CPK 715 straipsnį nuo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pasiraÅ¡ymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtÄ pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iÅ¡ varžytynių parduotÄ turtÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Å¡iÄ teisės normÄ , atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes. Pažymėtina tai, kad Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akte nurodyta, jog ieÅ¡kovas visÄ 37 500 Eur sumÄ už ButÄ sumokėjo 2019 m. spalio 3 d. Taigi pirkėjas (ieÅ¡kovas) yra tinkamai įvykdęs visas įstatymo jam nustatytas pareigas.

20. Byloje esantis antstolio 2020 m. sausio 17 d. patvarkymas dėl piniginių lėšų paskirstymo Nr. S1-57411 patvirtina, kad antstolis vykdo 2018 m. liepos 4 d. notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 18 360,04 Eur skolos su delspinigiais ir palÅ«kanomis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovų iÅ¡ieÅ¡kotojai UAB „Apollona“, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ hipoteka įkeistÄ turtÄ . Nurodytame patvarkyme iÅ¡aiÅ¡kintos 16 419,27 Eur laikymo antstolio depozitinėje sÄ skaitoje priežastys, nurodyti kiti atsakovų kreditoriai, kurių reikalavimai taip pat vykdomi priverstine tvarka. Atsakovai, nesutikdami su antstolio veiksmais, atliktais paskirstant iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas, gali skųsti vykdomojoje byloje antstolio atliekamus veiksmus pagal CPK 510-512 straipsnių nuostatas. Tačiau Å¡ių antstolio veiksmų galimo neteisėtumo vertinimas neturi įtakos ieÅ¡kovo nuosavybės teisėms į varžytynėse įgytÄ ButÄ .

21. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-508-294/2020 atmetė atsakovų ieškinį UAB „Apollona“ dėl paskolos sutarties ir hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais nuo sudarymo momento. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24623-918/2020 pripažino atsakovų ieškinį antstoliui A.

N. ir T. U. dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį atsakovams ne dėl to, kad bÅ«tų atsisakęs atleisti atsakovus nuo žyminio mokesčio ar atidėti jiems žyminio mokesčio mokėjimÄ , tačiau dėl to, kad atsakovai nepaÅ¡alino teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartimi nustatytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų. Tik dėl Å¡ios priežasties teismas nurodė, kad praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies nagrinėti netikslinga.

LITEKO duomenimis, atsakovai nebandė pakartotinai teikti teismui ieškinio dėl turto pardavimo iš varžytynių akto nuginčijimo. Taigi atsakovas nepagrįstai teigia, kad savo teisių negalėjo ginti dėl to, jog neturėjo lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti.

22. Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo argumentai dėl ieÅ¡kovo pareigos atlyginti už Buto apdailÄ neprivalo bÅ«ti pagrįsti įrodymais. Pagal CPK 182 straipsnio 1 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių pripažintų visiems žinomomis. Atsakovas teigia, kad turto vertinimu įvertinamas ne individualiai įrengtas butas, bet tik buto sienos be apdailos. Tačiau CPK 681-682 straipsniuose apibrėžtas turto vertinimas yra vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 3 ir 9 punktus turto vertinimo ataskaitoje turi bÅ«ti nurodyti ir vertinamo turto individualÅ«s požymiai, pats turtas turi bÅ«ti apžiÅ«rėtas, nurodant jo apžiÅ«rėjimo ir ataskaitos suraÅ¡ymo datas.

23. Pažymėtina tai, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) nuostatas turto vertinimo ataskaitoje turi bÅ«ti nurodyti turto vertinimo metodai ir metodų taikymo bÅ«dai. Pagal Metodikos 54-55 punktus vertinant turtÄ taikomi lyginamasis, iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) ir pajamų metodai, o pats turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais.

Pagal Metodikos 67.2 punktÄ iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodu nustatoma atkuriamoji turto vertė, kurio metu nustatomas vertinamo turto nuvertėjimas. Taigi pagal pastarÄ jį metodÄ yra svarbus ir Buto įrengimas bei jo apdailos bÅ«klė. Todėl atsakovas, teigdamas, kad ieÅ¡kovas neįgijo Buto apdailos ar privalo mokėti atsakovams kompensacijÄ už jÄ , turėjo pateikti duomenis, pagal kokius metodus buvo atliktas Buto vertinimas, ar pardavimo iÅ¡ varžytynių metu buvo vieÅ¡ai skelbiamos Å¡io Buto vidaus nuotraukos (CPK 12, 178 straipsniai).

24. Pagal Metodikos 35 punkto nuostatas vertintojas privalo apžiÅ«rėti turtÄ , nufotografuoti jo individualias savybes, turinčias įtakos objekto vertei, pagal kurias bÅ«tų galima nustatyti vertinamÄ objektÄ , nuotraukose turi bÅ«ti matomas objekto vidus ir iÅ¡orė. Taigi tiek turto vertinimo ataskaitoje, tiek vieÅ¡ame skelbime apie Buto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių turėjo bÅ«ti skelbiamos Buto vidaus nuotraukos, kuriose užfiksuotas vaizdas su Buto apdaila, o Å¡ios nuotraukos turėjo įtakos iÅ¡ varžytynių įgyto Buto kainai. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kokia yra Buto apdaila bei jos vertė, ar yra galimybių jÄ pasiimti be žalos Butui padarymo(CPK 12, 178 straipsniai).

25. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į ButÄ Ä¯gijimo momento nuo Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pasiraÅ¡ymo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovo reikalavimas iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ Buto su visa jiems priklausančia manta yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį patenkino (CK 4.98 straipsnis). Dėl iÅ¡keldinimo termino 26. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovams nustatytas vieno mėnesio terminas perduoti ButÄ ieÅ¡kovui, ir pailginti šį terminÄ iki trijų mėnesių.

27. Pažymėtina tai, kad atsakovas nenurodė, dėl kokių priežasčių atsakovai negali iÅ¡sikelti iÅ¡ Buto per jiems nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ , kodėl Å¡is terminas turi bÅ«ti pratęstas, be to, kodėl bÅ«tent dar dviem mėnesiams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrindė savo praÅ¡ymo dėl iÅ¡keldinimo termino pratęsimo. Atsakovams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal CPK 284 straipsnio nuostatas jie turi teisę praÅ¡yti pirmosios instancijos teismo atidėti sprendimo įvykdymÄ , pateikdami argumentuotÄ praÅ¡ymÄ , pridėdami reiÅ¡kiamÄ praÅ¡ymÄ pagrindžiančius įrodymus.

Dėl ieÅ¡kovo nuostolių dydžio 28. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priteistų ieÅ¡kovui nuostolių dydžiu, teigdamas, kad ieÅ¡kovas neįrodė realios Buto nuomos kainos, teismas netinkamai nustatė terminÄ , už kurį apskaičiavo nuostolius, nes neatsižvelgė į ieÅ¡kovo atsakovams pateiktÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡sikelti, taip pat į Lietuvoje paskelbto karantino ribojimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atsakovo argumentais.

29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ Ä¯rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

30. IeÅ¡kovas Buto nuomos kainÄ grindė www.aruodas.lt tinklapyje rastais skelbimais dėl butų, esančių toje pačioje gatvėje, kaip ir ginčo butas, nuomos (el. b. t. 1, b. l. 15-22). Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas teismui pateikė tuos butų nuomos skelbimus, prie kurių jau buvo žyma „rezervuota“, taigi buvo nuomininkų, kurie sutiko mokėti bÅ«tent 240-300 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Tuo tarpu atsakovai nepateikė teismui jokių duomenų, galinčių pagrįsti jų nurodomÄ 150-180 Eur dydžio nuomos mokestį (CPK 12, 178 straipsniai).

Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas apribojo jo teisę teikti įrodymus ir nepriėmė pateiktų dokumentų apie galimÄ Buto nuomos kainÄ , tačiau apeliaciniame skunde Å¡io dokumento neįvardija, taip pat jo nepateikia kartu su apeliaciniu skundu (CPK 314 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai nepaneigė sprendime nustatytos 240 Eur per mėnesį Buto nuomos kainos, pripažintos ieÅ¡kovo nuostoliais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

31. IeÅ¡kovas nuosavybės teisę į ButÄ Ä¯gijo 2019 m. spalio 7 d. Taigi nuo Å¡io momento jis įgijo teisę disponuoti Butu savo nuožiÅ«ra. Dėl to atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovas tik 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė reikalavimÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ Buto iki 2019 m. lapkričio 20 d., nereiÅ¡kia, jog nuostoliai turi bÅ«ti skaičiuojamas tik nuo Å¡io reikalavimo pateikimo. Taip pat atsakovas nepagrįstai remiasi aplinkybe dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino.

32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo nustatyti tik tam tikros veiklos apribojimai, tačiau nebuvo uždrausta individualia veikla užsiimantiems asmenims tęsti nuomos paslaugas, dėl kurių sulygta. Dėl procesinės bylos baigties 33. Apibendrinus iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui visas jo patirtas 1 509 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes byla nesudėtinga teisiniu požiÅ«riu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atsakovo argumentais.

35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatÄ Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

36. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų, ar jos turi bÅ«ti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir jos turi bÅ«ti atlyginamos. Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo.

Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Taigi kaip iÅ¡laidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai Å¡aliai. IÅ¡vadÄ dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1 509 Eur ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 189 Eur žyminis mokestis, 320 Eur teismo nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones vykdymo iÅ¡laidų ir 1 000 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas ieÅ¡kovo sumokėtas 189 Eur žyminis mokestis bei 320 Eur vykdymo iÅ¡laidos jam atlygintinos visiÅ¡kai. Pagal pirmiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ galima vertinti tik 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ dydžio pagrįstumÄ .

38. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), nurodyti maksimalÅ«s rekomenduojamų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiai. Aplinkybė, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Å¡ių dydžių, nereiÅ¡kia, jog visa patirtų iÅ¡laidų suma turi bÅ«ti priteisiama. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

39. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo atstovas teikė ieÅ¡kinį, atsiliepimus į atsakovų praÅ¡ymus naikinti laikinÄ sias apsaugos priemones ir stabdyti nagrinėjamÄ bylÄ , dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 2 valandos. Pagal Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.19 punktus maksimali advokato užmokesčio suma už ieÅ¡kovui suteiktas paslaugas bÅ«tų 4 084,12 Eur (3 222,50 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ , 581,92 Eur už kitų dokumentų rengimÄ , 279,70 Eur už atstovavimÄ teismo posėdžiuose).

Sutiktina su atsakovu, kad nagrinėjama byla nepripažintina sudėtinga, joje nereikėjo vertinti didelės apimties faktinių aplinkybių, nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės klausimai. Tačiau ieÅ¡kovo patirta 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra keturis kartus mažesnė, negu nustatyta maksimali. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visÄ Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).

40. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

41. PraÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto 1 891,14 Eur maksimalaus rekomenduojamo atlyginti dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ . Tačiau, atsižvelgus į nutarties 36 punkte aptartus kriterijus, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumÄ , taip pat tai, kad atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rengė tas pats advokatas, kuris ieÅ¡kovui atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, taigi reikėjo mažesnių darbo ir laiko sÄ naudų Å¡iam procesiniam dokumentui parengti, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 450 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys, Rekomendacijų 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui T. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo A. K. (A. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjos Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė