b0e5fa4f-488f-4741-8751-fee2a91eb9b1 · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Pranešėjas Stasys Valužis                                       Baudž. byla Nr. 1A-504-107/2014Teisėja Irena Šeškauskienė                                     Teisminio proceso Nr. 1-33-3-00010-2013-7                                                                              Procesinio sprendimo kategorija              1.2.8.1.2.; 1.1.8.1.1. (S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. birželio 26 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisėjų Dalios Kursevičienės, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant nukentėjusiajam A.

J.,nuteistajai B. K.,gynėjui advokatui Petrui Maceniui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios B. K. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. , gim. (duomenys neskelbtini) , pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda.             B. K. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį dėl laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡ai iÅ¡sakytų žodžių – „Negana to, moters teigimu, kaimynas ėmė ardyti abu pastatus skiriančiÄ sienÄ , gadinti stogÄ , per kurio plyÅ¡ius lyjant į vidų teka vanduo“ – iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

             IÅ¡ B. K. priteista A. J. 500 litų neturtinei žalai ir 500 litų advokato atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              B. K. nuteista už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. per visuomenės informavimo priemonę laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ paskleidė apie A. J. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti A.

J. ir pakirsti pasitikėjimÄ juo, kad, kaip nurodyta straipsnyje „Kaimynams susikalbėti nepadėjo net registruoti laiÅ¡kai“ „Kita A. J. niekÅ¡ybė–ūkiniame pastate buvusioje krosnyje deginti seni batai, nuo kurių smarvės vienas po kito ėmė kristi jos kalakutai. ViÅ¡tas jis taip pat nuodijo. Savo akimis matė, kaip kažkÄ joms įmetė, ir Å¡ios ėmė dvėsti. Be to, jis vienÄ jos kalakutÄ peiliu ar kokiu kitu aÅ¡triu daiktu perdÅ«rė“, taip B. K. apÅ¡meižė A.

J..             Apeliaciniame skunde nuteistoji B. K. mano, kad teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, iÅ¡vadas grindė prielaidomis, remdamasis tik nukentėjusiojo A. J. ir liudytojos žurnalistės G. K. parodymais, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į liudytojos Z. J. ir jos parodymus. Taip pat teismas pažeidė procesines teisės normas, susijusias su įrodinėjimu, nemotyvuotai atmetė gynybos pateiktus duomenis, dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas, turėjusias esminės reikÅ¡mės neteisingos nuosprendžio dalies priėmimui (BPK 20 straipsnis).             Apeliantės tvirtinimu, byloje jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių ji bÅ«tų turėjusi interesÄ ar asmeninį nusistatymÄ (tyčiÄ ) skleisti pramanytÄ informacijÄ apie nukentėjusįjį A.

J., nenustatyta. Nurodo, kad „Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia <...>. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , ir sÄ moningai tai daro“ (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-845-166/2012).             Nuteistoji B.

K. neginčija, kad bendravo su laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ žurnaliste, sakė jai, jog A. J. Å«kiniame pastate, buvusioje krosnyje degino senus batus, dėl to į jos Å«kinį pastatÄ pateko daug dÅ«mų, todėl, jos nuomone, nudvėsė vienas kalakutas, o kiti buvo leisgyviai, juos buvo priversta iÅ¡pjauti. Neneigia žurnalistei sakiusi, kad, netikėtai grįžusi iÅ¡ kaimynės, pati asmeniÅ¡kai matė, kaip A. J. kažko įmetė viÅ¡toms į lauke esantį aptvarÄ , po to viÅ¡tos pradėjo dvėsti.

Neneigia, kad žurnalistei sakė, jog, papjovusi vienÄ iÅ¡ kalakutų, krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje rado durtinę žaizdÄ . Neneigia taip pat ir to, kad pokalbio su žurnaliste metu jai sakė, kad yra tvirtai įsitikinusi, jog vienas kalakutas nudvėsė, o kiti buvo apsinuodiję dėl to, kad A. J. keletÄ kartų krosnį kÅ«reno senais batais net ir po to, kai buvo iÅ¡kviesti gaisrininkai, nes iki tol kalakutai augo labai gerai. Žurnalistei minėjo, kad Å¡iÄ problemÄ dėl batų deginimo pavyko iÅ¡spręsti tik po to, kai pati nugriovė nuo stogo jai priklausiusį kaminÄ .

Tačiau žurnalistė to savo straipsnyje net nepaminėjo, straipsnyje klaidingai parašė, kad nuo smarvės vienas po kito ėmė kristi kalakutai. Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino pati žurnalistė. Žurnalistė taip pat suklydo paraÅ¡ydama, kad A. J. viÅ¡tas nuodijo. Apeliantė neigia sakiusi tokius žodžius. Ji tik pasakė, kad A. J. per savo tvorÄ kažko su sauja įmetė į jos viÅ¡tų aptvarÄ ir po to jos pradėjo dvėsti. B. K. dėl to yra įsitikinusi. Be to, žurnalistė visai kitaip interpretavo jos pasakytus žodžius dėl kalakuto su durtine žaizda.

Apeliantė žurnalistei tik paminėjo faktÄ , kad, papjovusi kalakutÄ , deÅ¡inėje krÅ«tinės pusėje ten, kur jau buvo sugedusi mėsa, rado durtinę žaizdÄ . Kad tai konkrečiai padarė A. J., nesakė. Ji tik suabejojo tuo, kad daugiau niekas tai padaryti negalėjo, nes jos Å«kinis pastatas visada rakinamas ir niekas į jį patekti negali. A. J. buvo iÅ¡ardęs jų Å«kinių pastatų bendrÄ sienÄ , todėl jis į jos Å«kinį pastatÄ galėjo patekti. Å iÄ iÅ¡ardytÄ sienÄ pati žurnalistė fotografavo, tačiau į laikraÅ¡tį Å¡ios nuotraukos neįdėjo.

Nuteistajai nesuprantama, kodėl, raÅ¡ydama straipsnį, žurnalistė jos iÅ¡sakytÄ nuomonę interpretavo savaip, taip pat nesupranta, kodėl teismo posėdžio metu ji tvirtino, kad straipsnyje kabutėse ji pažodžiui citavo jos žodžius be jokių žodžių iÅ¡kraipymų, jei žurnalistė tai tikrai bÅ«tų dariusi, tai nebÅ«tų sumaiÅ¡iusi viÅ¡tų su kalakutais, nes žurnalistei to, kad nuo smarvės vienas po kito ėmė kristi kalakutai, neminėjo, minėjo, kad dvėsė viÅ¡tos.

Dar viena aplinkybė, įrodanti, kad žurnalistė, raÅ¡ydama straipsnį, pažodžiui cituoti jos žodžių tikrai negalėjo, yra ta, kad straipsnį ji rašė ne tuo pačiu metu, kai bendravo su ja, o praėjus laiko tarpui, todėl atsiminti pažodžiui kiekvienÄ jos pasakytÄ Å¾odį negalėjo. Kadangi žurnalistė pokalbio neįraÅ¡inėjo, niekur nieko neužsirašė, pokalbis vyko ne tik redakcijoje, kur žurnalistė tik atsiÅ¡vietė jai reikalingus jos pateiktus dokumentus dėl administracinių nuobaudų taikymo A.

J., bet ir jos sodo sklype. Kad žurnalistė nedarė jų pokalbio garso įrašo ir neturėjo jos pasakojimo konspekto, patvirtina tai, jog tokie duomenys teismui pateikti nebuvo. Be to, apklausta kaip liudytoja žurnalistė G. K. patvirtino, kad paukščių rūšis ji galėjo sumaišyti, todėl neatmestina ir tai, kad, ne taip supratusi jos žodžius, galėjo juos interpretuoti savaip.             Apeliaciniame skunde rašoma, kad fizinio asmens garbė ir orumas ginami teisme, paskleidus apie asmenį ne bet kokius, bet tik tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y.

šie duomenys turi būti netikri, tokie, kurių iš tiesų nebuvo (melagingi, išgalvoti, pramanyti). Be to, duomenys turi būti tokie, kuriuos būtų galima patikrinti, nes, pavyzdžiui, asmens išsakyta nuomonė nėra duomenys. Apeliantės tvirtinimu, ji bendraudama su žurnaliste, jokio tikslo apšmeižti A. J. ar jį pažeminti neturėjo, nes jokių išgalvotų faktų nenurodė. Batai buvo deginami tikrai, nes buvo kviesti net gaisrininkai, jos vištos dvėsė tikrai, po batų deginimo taip pat nudvėsė vienas kalakutas, kitus teko išpjauti, vienas kalakutas tikrai buvo su durtine žaizda.

Ä® žurnalistę kreipėsi dėl to, kad nebeturėjo kitos iÅ¡eities kaip apginti save ir savo turtÄ bei priversti A. J. baigti ardyti jos Å«kinio pastato sienÄ ir kitaip gadinti jos turtÄ , nes net taikytos A. J. administracinės nuobaudos už svetimo turto (t. y. B. K.) sugadinimÄ jam įtakos nepadarė.             Apeliantė nurodo, kad jos pareikÅ¡ti teiginiai „pagal savo lingvistinę iÅ¡raiÅ¡kÄ turi „konstatavimo“ požymių, tačiau to nepakanka juos pripažinti faktų konstatavimu (žinia).

Dėl paskleistos informacijos pobÅ«džio turi bÅ«ti sprendžiama pagal reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .“ Å iuo atveju teiginiai buvo pateikti gyvai bendraujant. Tai buvo daroma ne turint tikslÄ Ä¯Å¾eisti, sumenkinti nukentėjusįjį, o siekiant apsaugoti save ir savo turtÄ nuo neigiamų padarinių, žalingo sveikatai poveikio, su kuriuo potencialiai susijusi nukentėjusiojo A. J. vykdoma veikla pastoviai ardant Å«kinio pastato sienÄ ir kitaip žalojant jos turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-441/2010).             Apeliantės tvirtinimu, ji žurnalistei iÅ¡sakė tik savo nuomonę, kad bÅ«tent nuo dÅ«mų ir smarvės galėjo nudvėsti jos kalakutas, o kiti – apsinuodyti, nes iki tol paukščiai augo gerai, tačiau konkrečiai, kad A.

J. nuodijo jos viÅ¡tas ir perdÅ«rė kalakutÄ , nesakė. Kad A. J. galėjo patekti į jos Å«kinį pastatÄ ir sužeisti kalakutÄ , buvo tik jos įtarimas. Nudvėsusias viÅ¡tas apeliantė norėjo iÅ¡tirti, tačiau, jas atneÅ¡us į Plungės veterinarijos tarnybÄ , jai buvo paaiÅ¡kinta, kad viÅ¡tos turi bÅ«ti kÄ tik nudvėsusios ir jas reikia vežti tirti į TelÅ¡ius. Kadangi ji nuolat sode negyvena, o į jį tik nuvažiuoja, tai viÅ¡tas rasdavo jau sustingusias, todėl tyrimų atlikti negalėjo.

Jeigu asmuo yra įsitikinęs, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, t. y. jis sÄ Å¾iningai klysta dėl informacijos teisingumo, Å¡i aplinkybė atsakomybę Å¡alina (Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-301-133/2012).             Apeliantės nuomone, byloje jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ji Å¡meižė žmogų per visuomenės informavimo priemonę, nėra, todėl jos veika pagal BK 154 straipsnio 2 dalį kvalifikuota nepagrįstai.

Tikėti vien tik liudytojos žurnalistės G. K. parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi jų jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys nepatvirtino. Be to, abejonių kelia G. K. parodymai dėl to, kad ji jos žodžius citavo pažodžiui. Daugiau tikėtina, kad Å¡i liudytoja tokiais parodymais siekia iÅ¡vengti savo galimos atsakomybės už netiksliai straipsnyje pacituotus žodžius.             Apeliantė nurodo, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui neprivalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Abejotini duomenys, pagrindžiantys kaltinamojo kaltę, patikimais įrodymais bÅ«ti negali. Nuteistoji B. K. praÅ¡o skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio dalį panaikinti, jÄ pagal BK 154 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iÅ¡laidų už advokato atstovavimÄ priteisimo atmesti.

             Atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis A. J. nurodo, kad dėl laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡spausdintų B. K. teiginių jis buvo apÅ¡meižtas, dėl to visuomenėje pablogėjo jo reputacija, jam buvo padaryta didelė neturtinė žala. Straipsnį perskaičiusiems asmenims jis turėjo teisintis, kad jis straipsnyje nurodytų veiksmų neatliko. Nukentėjusysis A. J. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ , B. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

             Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji, jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas atmestinas.             Šmeižimas (BK 154 straipsnis) yra tyčinis nusikaltimas. Å meižimas – tai paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyti Å¡meižimÄ kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens Å¡meižimas, neva Å¡is padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimÄ .              Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius Å¡meižimas yra tada, kai apie kitÄ Å¾mogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Å meižimas yra ir tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ .             Vienas iÅ¡ Å¡meižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas.

BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant Å¡meižimo sÄ vokos turinį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.             B.

K. buvo kaltinama, tačiau iÅ¡teisinta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) dėl laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡ai iÅ¡sakytų žodžių: „Negana to, moters teigimu, kaimynas ėmė ardyti abu pastatus skiriančiÄ sienÄ , gadinti stogÄ , per kurio plyÅ¡ius lyjant į vidų teka vanduo“.             Skundžiamu nuosprendžiu B. K. nuteista pagal BK 154 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotame straipsnyje „Kaimynams susikalbėti nepadėjo net registruoti laiÅ¡kai“ (b. l.

4) buvo iÅ¡spausdinta: „Kita A. J. niekÅ¡ybė – Å«kiniame pastate buvusioje krosnyje deginti seni batai, nuo kurių smarvės vienas po kito ėmė kristi jos kalakutai. ViÅ¡tas jis taip pat nuodijo. Savo akimis matė, kaip kažkÄ joms įmetė, ir Å¡ios ėmė dvėsti. Be to, jis vienÄ jos kalakutÄ peiliu ar kokiu kitu aÅ¡triu daiktu perdÅ«rė“. Taip B. K. apÅ¡meižė A. J..             Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. J. tvirtino, kad laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, tokie teiginiai žemina jo garbę ir orumÄ .

Susitikęs gatvėje žmones, jis turi kiekvienam aiÅ¡kinti, kad laikraÅ¡tyje buvo paraÅ¡yta neteisybė, kad jis B. K. viÅ¡tų nenuodijo, nieko joms nemetė, kalakutui nedÅ«rė. Nukentėjusysis neneigė, kad vienÄ kartÄ norėjo sudeginti porÄ batų, per sienoje buvusiÄ skylę priėjo dÅ«mų, B. K. iÅ¡kvietė gaisrininkus. Gaisrininkai pasižiÅ«rėjo ir pasakė, kad skylė yra B. K. pusėje, liepė skylę sutvarkyti, laikinai nutraukė kÅ«renimÄ . Pro bendroje sienoje esančiÄ skylę jis į B.

K. Å«kinio pastato pusę patekti negalėjo, nes skylė yra nedidelė (b. l. 80).             Apeliaciniame skunde nuteistoji B. K. neigė sakiusi žurnalistei, kad jos viÅ¡tas nuodijo bei kalakutÄ perdÅ«rė bÅ«tent A. J.. Tvirtino, kad į žurnalistę kreipėsi norėdama apginti savo turtÄ , priversti A. J. baigti ardyti jos Å«kinio pastato sienÄ ir kitaip gadinti jos turtÄ .             Byloje surinkti duomenys nepaneigia aplinkybės, kad tarp B. K. ir A.

J. vyksta nuolatiniai konfliktai. Pagal B. K. pareiÅ¡kimÄ A. J. ne kartÄ buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 188 straipsnį už sublokuoto Å«kinio pastato sienos ardymÄ (b. l. 40, 41–42, 27), keletÄ kartų dėl to paties pažeidimo A. J. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta (b. l. 44, 48). A. J. taip pat kreipėsi į policijos komisariatÄ dėl to, jog, jo teigimu, B. K. galėjo nuvytinti jo gėles (b. l. 46). Tačiau B. K. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ji nesakė, jog jos viÅ¡tas nuodijo bei kalakutÄ perdÅ«rė bÅ«tent A.

J., prieÅ¡tarauja jos pačios parodymams, duotiems teisiamajame posėdyje.              Teisiamajame posėdyje nuteistoji B. K. tvirtino, kad ji pati matė, kaip A. J. jos „viÅ¡toms saujÄ Ä¯metė“, viÅ¡tos pradėjo viena po kitos dvėsti, dėl to ji su A. J. barėsi. Taip pat A. J. degino batus. Sienoje pamatė iÅ¡ardytÄ didelę skylę ir surado sužeistÄ kalakutÄ . Niekas kitas, iÅ¡skyrus A. J., į jos teritorijÄ patekti negalėjo. V. J. per sienÄ galėjo palipti kopėčiomis.

B. K. žurnalistams sakė, kad dėl dÅ«mų nudvėsė tik vienas kalakutas, o viÅ¡tos dvėsė viena po kitos, taip pat rado perdurtÄ kalakutÄ . Kitus kalakutus iÅ¡pjovė pati, dėl to, kad vienas iÅ¡ jų susirgo. PerdurtÄ kalakutÄ iÅ¡tyrimui vežė į Plungę, pas veterinarus, tačiau veterinarai pasakė, kad Plungėje jie tokių tyrimų neatlieka, liepė vežti į TelÅ¡ius, be to, kalakutas turėjo bÅ«ti atvežtas kÄ tik nudvėsęs. Todėl ji raÅ¡ytinių įrodymų, dėl ko nudvėsė paukščiai, neturi.

Atvažiavę gaisrininkai matė, kad kalakutai vos alsavo. Straipsnyje netiksliai paraÅ¡yta, kad vienas po kito dvėsė kalakutai. Dėl to laikraščio į teismÄ nedavė (b. l. 80–81).             Teisiamajame posėdyje liudytoja G. K. pripažino, kad vienintelį dalykÄ , kÄ ji galėjo sumaiÅ¡yti raÅ¡ydama straipsnį, tai naminių paukščių rÅ«Å¡is, t. y. kalakutus sumaiÅ¡yti su viÅ¡tomis. Parodė, kad straipsnyje jokių jos interpretacijų nebuvo. Straipsnyje pažodžiui pacitavo paÅ¡nekovės žodžius, juos paraÅ¡ydama kabutėse.

B. K. viskÄ iÅ¡dėstė redakcijoje, po to dar kartelį ji viskÄ papasakojo nuvažiavus į jos sodÄ . Moters kalba buvo pataisyta tik gramatiÅ¡kai, nenukrypstant nuo faktų. Buvo iÅ¡klausyta ir B. K., ir A. J.. Liudytojos darbas yra pavieÅ¡inti nusiskundimus, o ne bÅ«ti kieno nors pusėje (b. l. 75).             Aplinkybę, kad liudytoja G. K. straipsnyje sumaišė tik naminių paukščių rÅ«Å¡is, teisiamajame posėdyje nepaneigė ir B. K.. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji B.

K. aiÅ¡kiai parodė, kad straipsnyje netiksliai paraÅ¡yta, kad vienas po kito dvėsė kalakutai.             Tai, kad liudytoja G. K. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje „Kaimynams susikalbėti nepadėjo net registruoti laiÅ¡kai“ parašė aplinkybes iÅ¡ B. K. pasakojimų, jų neiÅ¡kraipė, patvirtina ir liudytojos Z. J. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad B. K. jai pasakojo apie naminių paukščių nuodijimÄ , kad matė, kaip A. J. kažkÄ Ä¯metė viÅ¡toms ir kitÄ rytÄ surado padvėsusiÄ viÅ¡tÄ , taip pat surado perdurtÄ kalakutÄ (b. l. 76).             IÅ¡ aptartų duomenų matyti, kad nuteistoji B.

K. apie tai, kad V. J., degindamas batus, nuodijo jos viÅ¡tas, įlindęs pro skylę į jos Å«kinio pastato pusę, perdÅ«rė kalakutÄ , kad pati matė, kaip A. J. kažkÄ Ä¯metė viÅ¡toms ir kitÄ rytÄ surado padvėsusiÄ viÅ¡tÄ , pasakojo ne tik žurnalistei, bet ir liudytojai Z. J.. Akivaizdu, kad žurnalistė B. K. nurodytų aplinkybių žinoti negalėjo. B. K. papasakotos aplinkybės žurnalistei G. K. ir Z. J. visiÅ¡kai sutampa, todėl netikėti G. K. parodymais, kad ji straipsnyje parašė tik tas aplinkybes, apie kurias jai papasakojo pati B.

K., nėra jokio pagrindo.             Dėl to, kad laikraÅ¡tyje buvo iÅ¡spausdinti, jos teigimu, neteisingi duomenys, B. K. laikraščiui „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų ar civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, savo tariamos nuomonės jokiais objektyviais įrodymais nei prieÅ¡ paskleisdama jÄ spaudinyje, nei vėliau nepagrindė, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog B. K. spaudoje paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .             Esant aptartoms aplinkybėms, akivaizdu, kad B.

K. spaudoje vieÅ¡ai paskleista informacija apie tai, kad „Kita A. J. niekÅ¡ybė – Å«kiniame pastate buvusioje krosnyje deginti seni batai, nuo kurių smarvės vienas po kito ėmė kristi jos kalakutai. ViÅ¡tas jis taip pat nuodijo. Savo akimis matė, kaip kažkÄ joms įmetė, ir Å¡ios ėmė dvėsti. Be to, jis vienÄ jos kalakutÄ peiliu ar kokiu kitu aÅ¡triu daiktu perdÅ«rė“, yra negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija, kuri gali asmenį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

             Apylinkės teismo skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, įrodymus vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais, B. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį nuteisė pagrįstai. Plungės rajono apylinkės teismo 2014-03-28 nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija                                               n u t a r i a : nuteistosios B.

K. apeliacinį skundÄ atmesti.             Kolegijos pirmininkas                                                                 Stasys Valužis      Teisėjai                                                                                Dalia Kursevičienė                                                                                  Aurelija Sadauskaitė