b0e42d27-b8ae-4a55-b95a-c4bf3da35aa8 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                              Administracinė byla Nr. I-3890-505/2015                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01394-2015-9                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2015 m. gruodžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiškėjui G.

K. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas G. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-5) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 24 d. iki 2011 m. balandžio 5 d. buvo laikomas Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) karantino kameroje netinkamomis sÄ lygomis.

Teigė, kad minėta patalpa buvo 18 kv.m. ploto, joje stovėjo 4 dvigulės lovos, stalas ir du suolai, 3 spintelės ir atitvertas tualetas. Å ioje patalpoje pareiÅ¡kėjas gyveno su 2-3 nuteistaisiais, todėl jam gyvenamojo ploto teko tik 0,5 kv.m. Gyvenant tokiomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės judėti, iÅ¡skyrus tai, kad 1 valandÄ per parÄ buvo vedamas į laukÄ pasivaikščioti. Karantino kameroje apÅ¡vietimas buvo tik 120-300 lx, nors pagal higienos normas turi bÅ«ti 200 lx. Minėtose patalpose nebuvo mechaninės ventiliavimo sistemos, todėl buvo drėgna ir matėsi pelėsis. 2011 m. balandžio 5 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 1 bÅ«rį 112 sekcijÄ , kurioje be pareiÅ¡kėjo gyveno dar 3 žmonės, o gyvenamosios patalpos plotas 12,95 kv.m.

Gyvenamojoje patalpoje dar yra 2 dvigulės lovos, stalas, spintelės, batų dėžė, todėl gyvenamojo ploto tenka mažiau nei nustatyta teisės aktuose minimali gyvenamojo ploto norma. Taip pat blogas apÅ¡vietimas, nėra mechaninės ventiliavimo sistemos, į pirtį, duÅ¡Ä veda vienÄ kartÄ per savaitę, į prausyklÄ netiekiamas Å¡iltas vanduo, tualetuose nėra sėdimų klozetų. Dėl minėtų atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ â€“ pažeminimÄ , psichikos sutrikimÄ .

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime (b.l. 8-11) nurodė, kad su reiÅ¡kėjo skundu nesutinka, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas į Kybartų PN atvyko 2011 m. balandžio 5 d. ir iki 2011 m. balandžio 11 d. buvo laikomas karantino sÄ lygomis kameroje Nr. 7, kurios plotas 15,81 kv.m., todėl vienam nuteistajam teko 3,6 kv.m. gyvenamojo ploto. 2011 m. balandžio 11 d. Kybartų PN direktoriaus įsakymu pareiÅ¡kėjas paskirtas gyventi į 1 bÅ«rį 105 kambarį, kurio plotas 35,82 kv.m., jame yra 12 miegamųjų vietų. 2012 m. sausio 17 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į 1 bÅ«rį 112 kambarį, kurio plotas 12,95 kv.m., įrengtos 4 miegamosios vietos.

PareiÅ¡kėjui gyvenant 105 kambaryje iki teisės aktais nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos trÅ«ko 0,12 kv.m. Tačiau ploto trÅ«kumais atskirais laikotarpiais buvo iÅ¡ dalies kompensuojamas didesniu gyvenamuoju plotu, kadangi ne visada miegsmosios vietos bÅ«na užimtos, nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi, be to, pareiÅ¡kėjas apie atsiradusias neigiamas pasekmes pateikė tik nemotyvuotus deklaratyvius teiginius, kurių nepatvirtina jokie įrodymai. PareiÅ¡kėjui gyvenant kambaryje Nr. 112, gyvenamojo ploto teko 3,2 kv.m., t. y. atitiko teisės aktais nustatytÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ .

             Kybartų PN pradėti eksploatuoti 2006 metais, laikantis tuo metu galiojusių Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimų. Pastatai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Tai suteikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad įstaigoje esančių patalpų apÅ¡vietimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimus ir neprieÅ¡tarauja svaikatai saugiai gyvenamajai aplinkai. Patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliu bÅ«du – pro langus ir dirbtiniu bÅ«du (liuminescencinių ar kaitrinių lempų pagalba).

Kybartų PN langai pritaikyti vėdinti natÅ«raliu bÅ«du per langus, todėl atitinka higienos normų reikalavimus.             Kadangi duÅ¡o sietelių kiekis yra numatytas 1 sietelis 15 asmenų, konstatuojama, kad jis yra pakankamas. Nuteistiesiems yra sudaryta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę naudotis duÅ¡u pagal patvirtintÄ grafikÄ .             Kybartų PN esančių tualetų patalpos įrengtos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, todėl konstatuotina, kad tualetų patalpos įrengtos tinkamai.             Pataisos įstaigoje numatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7.00 val. iki 23.00 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku.             PareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN netinkamomis sÄ lygomis, kurios prilygo kankinimui. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia aplinkybėmis, kad pažeidžiant nustatytus teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kur nebuvo užtikrintos higieninės ir sanitarinės sÄ lygos.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui. Taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv.m. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Kybartų PN nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2011 m. balandžio 11 d. buvo patalpintas į karantino kamerÄ Nr. 7, kurios plotas 14,43 kv.m., joje buvo laikomi 4 nuteistieji asmenys, todėl vienam asmeniui teko 3,6 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 13).Kybartų PN direktoriaus 2011 m. balandžio 11 d.

įsakymu Nr. 6-16/41 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į bÅ«rius bei kambarius“ pareiÅ¡kėjas G. K. paskirtas į 1 bÅ«rį, gyvenamÄ jį kambarį Nr. 105 (b.l. 16). 1 bÅ«rio kambario Nr. 105 plotas yra 35,82 kv. m., joje įrengta 12 miegamųjų vietų (b.l. 28), todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus (t. y. 35,82/12), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,9 kv.m. Kybartų PN direktoriaus 2012 m. sausio 17 d.

įsakymu Nr. 6-16/7 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į bÅ«rius bei kambarius“ pareiÅ¡kėjas G. K. perkeltas į 1 bÅ«rį, gyvenamÄ jį kambarį Nr. 112 (b.l. 18-19). 1 bÅ«rio kambario Nr. 112 plotas yra 12,95 kv. m., joje įrengta 4 miegamosios vietos (b.l. 11, 28), todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus (t. y. 12,95/4), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,2 kv.m. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 17 d. atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,12 kv. m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma, t. y. buvo pažeista jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.Taip pat pažymėtina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, kad į Å¡iuose teisės aktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014).

Tačiau pridurtina, jog į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog Kybartų PN namų kameroje buvo nepakankamas apÅ¡vietimas, neveikė ventiliacijos sitema, į duÅ¡Ä vedė tik vienÄ kartÄ per savaitę, tualete nėra sėdimų kozetų.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal minėtos Higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, jog Kybartų PN langai pritaikyti vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du per langus (b.l. 26), todėl atmestinas pareiÅ¡kėjo teiginys dėl netinkamos ventiliacijos.Atsakovo į bylÄ pateikti įrodymai, t. y. pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktai, Å«kio skyriaus tarnybinis praneÅ¡imas (b.l. 20-25, 26-27) patvirtina, kad Kybartų PN pradėti eksploatuoti 2006 metais laikantis tuo metu galiojusių Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimų.

Pastatai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 15 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ ir 2006 m. birželio 14 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ Nr. AS4-52. Atsakovo teigimu nuo pataisos namų eksploatacijos pradžios santykinė oro drėgmė, oro ventiliacija patalpose nepakito. Taip pat pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ siejo su netinkamu Kybartų PN kamerų apÅ¡vietimu. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad natÅ«ralus apÅ¡vietimas susijęs su pastato rekonstrukcija, todėl Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimai netaikytini.

Patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliu bÅ«du – pro langus ir dirbtiniu bÅ«du (liuminescencinių ar kaitrinių lempų pagalba).PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Kybartų PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos apÅ¡vietos, drėgmės, dušų ir tualetų netinkamo įrengimo. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d.

įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietos, drėgmės, dušų ir tualetų netinkamo įrengimo galėjo patirti papildomus nepatogumus.

Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (apÅ¡vietos, drėgmės, dušų ir tualetų netinkamo įrengimo) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat sieja su aplinkybe, jog pataisos namuose suteikiama galimybė tik vienÄ kartÄ per savaitę praustis duÅ¡e po Å¡iltu vandeniu.Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos ar drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 11 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 222 punktas taip pat numato, jog nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien turi bÅ«ti suteikiama ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščioti.

Higienos normos HN 76:2010 68 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Taigi, minimaliÄ pasivaikščiojimo gryname ore trukmę (vienÄ valandÄ kasdien) ir nuteistųjų teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę praustis kÅ«nÄ po duÅ¡u, įtvirtina Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas bei poįstatyminiai aktai.PareiÅ¡kėjas neneigia ir pats pripažįsta, kad jam buvo užtikrinama teisė kasdien ne mažiau nei po 1 val. per dienÄ pasivaikščioti gryname ore ir ne rečiau kaip kartÄ per savaitę praustis po Å¡iltu duÅ¡u, todėl, konstatuotina, kad Kybartų pataisos namų administracijos veiksmai, užtikrinant galimybę pareiÅ¡kėjui vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore ir vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Minėtas ribojimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip pažeidžiantis žmogaus orumÄ ar virÅ¡ijantis sunkumus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė jo pažeminimu, sutrikusia psichika. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ bÅ«tent dėl jo bausmės atlikimo sÄ lygų Kybartų PN vertinamuoju laikotarpiu nėra pateikta, o tam tikras nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kybartų PN nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. sausio 17 d. neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad atsakovas pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tam tikrÄ laikotarpį buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktais reglamentuotÄ minimaliÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , be to, ploto trÅ«kumas buvo labai nežymus (0,12 kv.m.).

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Ä®rodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis į bylÄ nepateikta. Taigi, teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo G. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                               Daina Kukalienė