2021-03-10 Nr. AB-5014-3-61-3-03680-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2735-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03680-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Darbo sūkurys“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-306/44U-5669 (toliau ir – Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta išduota daugkartinė nacionalinė viza, bei įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. tuo pagrindu, kad ketina dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Darbo sūkurys“ (toliau – ir Bendrovė) pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – ir Sąrašas), Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pridėdamas reikiamų dokumentų skaitmenines kopijas. Pareiškėjui yra suteikta 4 kategorijos metalinių laivų korpusų surinkėjo kvalifikacija, todėl jis yra įgijęs profesiją, kuri patenka į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Sąrašą – suvirintoju, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ir siekdamas įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, paprašė pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas pateikė UAB TK „Specmontazh“ (toliau – ir Mokykla) 2006 m. išduotą pažymą (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodyta, jog pareiškėjas turi suvirintojo kvalifikaciją. Departamentas nurodė, kad 2020 m. spalio 5 d. oficialiu elektroniniu paštu Pažymą išdavusiai Mokyklai išsiuntė paklausimą, kuriame prašoma patvirtinti, ar pareiškėjui pateikta Pažyma iš tikrųjų buvo išduota ir ar pareiškėjas iš tikrųjų įgijo suvirintojo profesinę kvalifikaciją. 2020 m. spalio 26 d. Mokykla pateikė oficialų raštą Nr. 80, kuriame teigiama, kad pareiškėjas Mokykloje nesimokė, o Mokykla niekada nerengė ir nerengia darbininkų profesijų specialistų. Palyginus Mokyklos direktoriaus parašus, esančius ant atsiųsto Departamentui oficialaus atsakymo ir pareiškėjo pateiktoje Pažymoje, matyti, kad parašai yra visiškai skirtingi, todėl atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo pateikta Pažyma gali būti suklastota. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją.

5. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateikiamas naujas dokumentas – 2004 m. balandžio 26 d. viešosios akcinės bendrovės „Černomorsko laivų gamykla“ išduotas pažymėjimas Nr. 801 (toliau – ir Pažymėjimas), patvirtinantis pareiškėjui suteiktą 4 kategorijos metalinių laivų korpusų surinkėjo kvalifikaciją, nebuvo vertinamas prieš Sprendimo priėmimą. Pareiškėjas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Departamentui teikė tuo pagrindu, jog ketino dirbti pagal suvirintojo profesiją, o pareiškėjo teismui pateiktas Pažymėjimas pagrindžia jo įgytą metalinių laivų korpusų surinkėjo kvalifikaciją, todėl, atsakovo vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjo turima kvalifikacija neatitinka darbo vietos, į kurią priimti pareiškėją buvo įsipareigojusi Bendrovė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad kartu su prašymu išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas pateikė Pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas turi suvirintojo kvalifikaciją. Tačiau Mokykla pateikė oficialų raštą, kuriame teigiama, kad pareiškėjas Mokykloje nesimokė ir kad Mokykla niekada nerengė ir nerengia darbininkų profesijų specialistų. Teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje įtvirtintos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją.

8. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo teismui pateiktas naujas dokumentas – Pažymėjimas, negali būti pagrindu naikinti Sprendimą, nes šio dokumento pareiškėjas Departamentui neteikė, Departamentas jo nevertino. Be to, pareiškėjas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Departamentui teikė tuo pagrindu, jog ketino dirbti pagal suvirintojo profesiją, o pareiškėjo teismui pateiktas pažymėjimas pagrindžia jo įgytą metalinių laivų korpusų surinkėjo kvalifikaciją, todėl pareiškėjo turima kvalifikacija neatitinka darbo vietos, į kurią priimti pareiškėją buvo įsipareigojusi Bendrovė.

9. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

10. Teismas darė išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

III. 11. Pareiškėjas M. A. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kartu įvertinant ir kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus.

12. Pareiškėjas paaiškina, kad teismui pateikė Pažymėjimą, kuriuo pareiškėjui suteikta 4 kategorijos metalinių laivų korpusų surinkėjo kvalifikacija. Kadangi pareiškėjas yra įgijęs profesiją, kuri patenka į Sąrašą, jis savo darbu galėtų kurti pridėtinę vertę ne tik jo potencialiam darbdaviui Bendrovei, tačiau ir Lietuvos valstybei, atlikdamas darbą pagal profesiją, kurios šiuo metu Lietuvoje trūksta. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tiek metalinių laivų korpusų suvirtintojo, tiek metalinių laivų surinkėjų pareigybės yra giminingos, priklausančios tam pačiam ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus poklasiui, šioms pareigybėms reikia labai panašių įgūdžių ir žinių, todėl vien profesijos/pareigybės lingvistinis skirtumas nėra pagrindas teigti, jog šių profesijų/pareigybių funkcijos skiriasi iš esmės. Tai patvirtina ir tarp Bendrovės bei pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarytas darbo sutarties priedas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas įdarbinamas laivų surinkėjo – suvirintojo funkcijoms atlikti. Pareiškėjas daro išvadą, kad jo teisinė padėtis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Departamentas, konstatuodamas nelegalios migracijos grėsmę, rėmėsi tik galimai netinkamo dokumento pateikimo faktu, šių veiksmų visiškai neanalizuodamas aktualių teisės aktų kontekste. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo veiksmai neatitinka nei vieno Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtinto Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo 9 punkto papunkčio.

13. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Departamentui teikė tuo pagrindu, jog ketino dirbti pagal suvirintojo profesiją, o pareiškėjo teismui pateiktas pažymėjimas pagrindžia jo įgytą metalinių laivų korpusų surinkėjo kvalifikaciją. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjo turima kvalifikacija neatitinka darbo vietos, į kurią priimti pareiškėją buvo įsipareigojusi Bendrovė. Be to, pareiškėjas metalinių laivų korpusų surinkėjo kvalifikaciją pagrindžiančio Pažymėjimo Departamentui neteikė nei kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nei vėliau, atsakydamas į Departamento 2020 m. spalio 5 d. išsiųstą prašymą, todėl šis dokumentas nebuvo vertinamas prieš priimant Sprendimą. Atsakovas laiko nepagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog Departamentas neteisėtai konstatavo, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-306/44U-5669, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta išduota daugkartinė nacionalinė viza, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, kad Departamentas, pagrįstai konstatavęs, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, nes nepateiktas užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, priėmė teisėtą Sprendimą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad jo teisinė padėtis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį. Šią aplinkybę pagrindžia teismui pateiktas Pažymėjimas, kuriuo pareiškėjui suteikta 4 kategorijos metalinių laivų korpusų surinkėjo kvalifikacija. Be to, pareiškėjo elgesyje nėra aplinkybių, leidžiančių pagrįstai įtarti nelegalios migracijos grėsmę.

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

19. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.). Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (Įstatymo 44 str. 1 d. 3 p.). Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Įstatymo 35 straipsnyje įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 2, 12, 14 p.).

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi ketino dirbti Bendrovėje pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (suvirintojas). Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir siekdamas įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, pareiškėjo paprašė pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas pateikė UAB TK „Specmontazh“ 2006 m. išduotą Pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas turi suvirintojo kvalifikaciją. Departamentas 2020 m. spalio 5 d. elektroniniu paštu Pažymą išdavusiai Mokyklai išsiuntė paklausimą, kuriame buvo prašoma patvirtinti, kad Pažyma iš tikrųjų buvo išduota ir pareiškėjas iš tikrųjų įgijo suvirintojo profesinę kvalifikaciją. Kartu su šiuo paklausimu buvo išsiųsta pareiškėjo pateiktos Pažymos skaitmeninė kopija. 2020 m. spalio 26 d. Mokykla pateikė raštą Nr. 80, kuriame teigiama, kad pareiškėjas Mokykloje nesimokė, be to, Mokykla niekada nerengė ir nerengia darbininkų profesijų specialistų. Be to, Mokyklos direktoriaus parašai ant Pažymos ir 2020 m. spalio 26 d. rašto Nr. 80 nesutampa. Departamentas skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi ir panaikino daugkartinę nacionalinę vizą.

21. Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde neginčija Departamento Sprendime nustatytos aplinkybės dėl Pažymos, kaip turimą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, netinkamumo, tačiau, tvirtindamas, kad jo teisinė padėtis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį, pateikia 2004 m. balandžio 26 d. viešosios akcinės bendrovės „Černomorsko laivų gamykla“ Kvalifikacinės komisijos sprendimą, kuriuo pareiškėjui suteikta 4 kategorijos metalinių laivų korpusų surinkėjo kvalifikacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje vertinant Departamento Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, yra svarbu nustatyti, ar būtent leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūros metu, o ne po jos buvo pateikti visi tikrovę atitinkantys duomenys apie užsieniečio įgytą kvalifikaciją ir ketinimus dirbti pagal ją Lietuvos Respublikoje. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4821-514/2019). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tuos pačius dokumentus, kuriuos vertino Departamentas ir kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Pažymėtina, kad dėl tinkamo dokumentų, kurie nekeltų abejonių dėl užsieniečio ketinimų gyventi ir dirbti Lietuvoje, sutvarkymo ir jų pateikimo Departamentui yra atsakingas pats užsienietis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2452-556/2021). Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Departamentui teikė tuo pagrindu, jog ketino dirbti Bendrovėje pagal suvirintojo profesiją, tačiau pareiškėjo teismui pateiktas Pažymėjimas galbūt pagrindžia kitokią jo įgytą kvalifikaciją – metalinių laivų korpusų surinkėjo.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą ir bylos duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją. Kadangi pareiškėjas neatitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatytos sąlygos – nepateikė turimą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, Departamentas pagrįstai Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktų pagrindais.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad migracijos politiką Lietuvoje įgyvendina tiek Departamentas, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tačiau jų funkcijos yra skirtingos (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių 7.3.1, 7.3.2, 7.7.1, 7.7.2 p.). Departamentas išvadą dėl pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės padarė remdamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Aprašas), o ne nagrinėjamu atveju teisiškai neaktualiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtintu Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašu. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, paneigiančių Departamento nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą gyventi Lietuvoje, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Aprašo 6.2 p.), bei kad pareiškėjas piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo pareiškėjo siekio dirbti (Aprašo 7 p.). Įvertinęs su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes ir nustatęs du Aprašo 6.2–6.8 papunkčiuose, 7 punkte nurodytus kriterijus, Departamentas pagrįstai laikė, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė (Aprašo 9 p.).

24. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio, reguliuojančio atsisakymo užsieniečiui išduoti leidimą gyventi pagrindus, 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais (žr. nutarties 19 p.), Departamentas pagrįstai pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Taip pat, jog remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio, nustatančio nacionalinės vizos panaikinimo pagrindus, kai be kita ko, užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (1 d. 2 p.) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (1 d. 10 p.), Departamentas teisėtai panaikino jam išduotą daugkartinę nacionalinę vizą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamentas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.

25. Apibendrindama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė faktais ir teise pagrįstų argumentų, o apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko Departamentas ir pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. (M. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė