b0e30fb7-afd4-4c71-a2fb-fa8df08777ba · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-1957-463/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00129-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.7; 12.16.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. (A. S.) skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus teritorinė muitinė, V.

U., G. T., L. B.) dėl sprendimų ir sprendimo dalies panaikinimo.  Teismas  nustatė:  PareiÅ¡kėjas A. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ Nr. S-170 (7-151/2019) „Dėl A. S. skundo“ (toliau – Komisijos sprendimas); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2019 m. spalio 24 d. sprendimÄ Nr. 1A-230 „Dėl A.

S. skundo“ (toliau – Departamento sprendimas); 3) Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18KP-17-686 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes“ (toliau – Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas) 1, 2, 3, 4 ir 6 punktus. PareiÅ¡kėjo nuomone, ir Departamentas, ir Komisijai nepagrįstai, nagrinėdamos pareiÅ¡kėjo skundus, taikė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 patvirtinto Bendrijos muitinės kodekso (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) 203 straipsnio 3 dalį, nes vietoje jo turėjo taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 952/2013 patvirtintas SÄ jungos muitinės kodekso (toliau – SÄ jungos muitinės kodeksas) 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktus, įsigaliojusius nuo 2016 m. gegužės 1 d.

Å ių punktų pagrindu pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti panaikinta mokestinė atsakomybė, nes prekės buvo sunaikintos jau galiojant minėto SÄ jungos muitinės kodekso nurodytiems punktams. Tai, kad Departamentas ir Komisija turėjo vadovautis nurodytais punktai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir susidariusios faktinės aplinkybės. PareiÅ¡kėjui prievolė muitinei įregistruota 2016 m. lapkričio 10 d. ir prekės sunaikintos 2017 m. spalio 20 d., t. y. jau galiojant minėtam SÄ jungos muitinės kodeksui, kuris numato mokestinės atsakomybės panaikinimÄ .

Vilniaus teritorinė muitinė pažeidė SÄ jungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalį, nes praneÅ¡imas pareiÅ¡kėjui nebuvo pateiktas. Å is procedÅ«rinis pažeidimas nulemia jų pagrindu priimtų sprendimų neteisėtumÄ . Atsakovas Departamentas atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o teismo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Departamentas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo neteisėti veiksmai buvo atlikti 2015 m. gruodžio 22 d., kai galiojo Bendrijos muitinės kodeksas, todėl skolos muitinei atsiradimo diena pagrįstai pripažinta 2015 m. gruodžio 22 d., kai galiojo Bendrijos muitinės kodekso nuostatos.

PareiÅ¡kėjas nepagrįstai sieja skolos muitinei atsiradimo momentÄ su skundžiamo Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo priėmimo data, t. y. 2016 m. lapkričio 11 d. Å iuo atveju prekių sunaikinimo faktas lemtų importo skolos muitinei iÅ¡nykimÄ tik tokiu atveju, jeigu importo skola muitinei bÅ«tų atsiradusi ir prekės bÅ«tų konfiskuotos bei sunaikintos iki 2016 m. gegužės 1 d., galiojant SÄ jungos muitinės kodeksui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse byloje Nr. eA-4293-968/2019, Nr.eA-1256-261/2019.

PareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam pagal Europos SÄ jungos TeisingumÄ TeismÄ yra sÄ lyginė, nes Å¡io principo pažeidimas lemia sprendimo panaikinimÄ tik tuo atveju, kai, nesant Å¡io pažeidimo, procedÅ«ros rezultatas galėtų bÅ«ti kitoks. PareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, t. y. jis turėjo galimybę teikti visus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus skundo nagrinėjimo metu dar iki ginčas pasiekė teismÄ . Po skundo nagrinėjimo atnaujinimo pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių naujų argumentų ar nesutikimo su įregistruota mokestine prievole motyvų.

Skunde taip pat nenurodyti jokie dokumentai, kurių pareiÅ¡kėjas negalėjo pateikti ar kurie buvo Vilniaus teritorinės muitinės neįvertinti ir galėtų pakeisti skundžiamo sprendimo turinį. Ä®vertinus visus atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, nėra pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o teismo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja neteisėto prekių įvežimo metu galiojęs Bendrijos muitinės kodeksas, o ne pareiÅ¡kėjo skunde nurodomas SÄ jungos muitinės kodeksas.

Å iuo atveju vežamos prekės į Bendrijos muitų teritorijÄ nebuvo pateiktos muitinės įstaigai, dėl ko Å¡ios prekės laikytos kaip neteisėtai įvežtos į Bendrijos muitų teritorijÄ . Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktÄ , neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritorijÄ importo muitais apmokestinamas prekes, atsiranda skola muitinei. Å io kodekso 202 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas skolos atsiradimo momentas, t. y. skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ momentu.

Å iuo atveju prekės buvo neteisėtai įvežtos vykdant legaliai gabenamų prekių (medinių padėklų dangčių) Bendrijos tranzito procedÅ«rÄ 2015 m. gruodžio 22 d., o ne 2016 m. lapkričio 11 d., kaip skunde nurodo pareiÅ¡kėjas. Visgi pareiÅ¡kėjo skunde teisingai nurodyta, kad Å¡ios prekės buvo sunaikintos 2017 m. spalio 20 d., t. y. jau galiojant SÄ jungos muitinės kodeksui, kuris panaikina mokestinę prievolę. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs panaÅ¡iÄ administracinę bylÄ Nr. eA-1224-575/2019 (kai prekės buvo sunaikintos jau galiojant SÄ jungos muitinės kodeksui), yra konstatavęs, kad, jeigu prekių sunaikinimo faktas lemtų skolos muitinei iÅ¡nykimÄ , bÅ«tų pažeistas mokesčių mokėtojų lygybės principas, kadangi tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiems keliems asmenims, priklausomai nuo bylos iÅ¡nagrinėjimo trukmės, kiltų skirtingos teisinės-mokestinės pasekmės. Vilniaus teritorinės muitinės teigimu, Å¡ie atsiliepimo argumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai nėra pagrįsti.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui ikiteisminio tyrimo medžiaga ir jo metu nustatytos faktinės aplinkybės visÄ laikÄ buvo žinomos. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. U. atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu sutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o teismo panaikinti Departamento sprendimÄ . Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Å¡ioje byloje skundžiami sprendimai prieÅ¡tarauja SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams. Apie prekių (cigarečių) sunaikinimÄ patvirtina į bylÄ pateikti aktai dėl sunaikintų prekių, kas patvirtina, kad prekės (cigaretės) buvo sunaikintos galiojant SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams, kurie Å¡velnina atsakomybę ir turi bÅ«ti taikytini Å¡iuo atveju.

Be to, prievolė muitinei taip pat atsirado galiojant SÄ jungos muitinei kodeksui, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d., dėl ko, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ egzistuoja abi sÄ lygos, dėl kurių turi bÅ«ti panaikinti skola. Trečiasis suinteresuotas asmuo kaip ir pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ Vilniaus teritorinei muitinei priimant sprendimÄ negavo jokio praneÅ¡imo, todėl buvo pažeista SÄ jungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalis. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pabrėžė, kad Departamento sprendimas, kuriuo nustatyta solidari mokestinė prievolė ir jo atžvilgiu, yra pagrįsta tik formaliais pagrindais, neįvertinus faktinių aplinkybių visumos ir nenustačius pagrindu, leidžiančių pripažinti trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį solidariu skolininku.

Tretieji suinteresuoti asmenys G. T. ir L. B. atsiliepimų į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ informuoti tinkamai. Administracinės bylos visapusiÅ¡kam ir objektyviam iÅ¡nagrinėjimui prie Å¡ios administracinės bylos prijungta Komisijos byla Nr. 7-151/2019 (toliau – Byla). Teismas  konstatuoja:  1. Byloje kilęs ginčas dėl atsisakymo pripažinti pareiÅ¡kėjo atžvilgiu skolÄ muitinei iÅ¡nykusia, pasikeitus teisiniam reguliavimui.

2. Vadovaujantis bylos medžiaga nustatytos Å¡ios bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės. 2.1. Vilniaus teritorinė muitinė atliko tyrimÄ pagal gautÄ informacijÄ , kad 2015 m. gruodžio 22 d. Å alčininkų kelio poste buvo pateikta ir įforminta tranzito deklaracija Nr. 15LTVK300014D70CE0, kurioje buvo deklaruota, kad vežama 24 pakuotės medinių padėklų dangčių, nors atlikus rekontrolę transporto priemonėje buvo rasta apie 600–700 dėžių nedeklaruotų cigarečių.

Vadovaudamasi muitinės tyrimo medžiaga ir Muitinės kriminalinės tarnybos ikiteisminio tyrimo medžiaga, Vilniaus teritorinė muitinė priėmė skundžiamÄ sprendimÄ (Byla, b. l. 10–13). Å iuo sprendimu Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi, be kita ko, tranzito procedÅ«ros įforminimo metu galiojančio Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis, nusprendė: 1) pripažinti pareiÅ¡kėjÄ solidariu skolininku su kitais asmenimis muitinei; 2) skolos muitinei atsiradimo datÄ laikyti 2015 m. gruodžio 22 d.; 3) skolos atsiradimo vietÄ laikyti Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonÄ ; 4) įregistruoti pareiÅ¡kėjui ir kitiems asmenims mokestinę prievolę muitinei; 5) skirti pareiÅ¡kėjui ir kitiems asmenims baudÄ už mokėtinų mokesčių nedeklaravimÄ ; 6) įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ ir kitus asmenis sumokėti mokestinę prievolę. 2.2.

Nesutikdamas su tokiu Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu pareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu į DepartamentÄ , praÅ¡ydamas panaikinti šį sprendimÄ . 2.3. Departamentas, įvertinęs faktinę aplinkybę, kad Vilniaus teritorinė muitinė, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , rėmėsi Muitinės kriminalinės tarnybos ikiteisminio tyrimo medžiaga, pagal kuriÄ pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir nustatęs, kad Å¡io tyrimo metu nustatyti faktai ar jų nebuvimas galės turėti įtakos mokestinės prievolės atsiradimui mokestinio ginčo kontekste, priėmė 2017 m. sausio 5 d. sprendimÄ Nr. 1A-3 „Dėl A.

S.“ skundo nagrinėjimo sustabdymo“ ir pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimÄ sustabdė iki kol bus priimtas galutinis sprendimas pagal Muitinės kriminalinės tarnybos pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ . 2.4. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į DepartamentÄ su 2019 m. birželio 27 d. praÅ¡ymu „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimų panaikinimo“ (Byla, b. l. 22–23), kuriuo nurodė, kad baudžiamoji byla pagal Muitinės kriminalinės tarnybos pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡nagrinėta ir Vilniaus apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-165-654/2019 priimtas 2018 m. birželio 25 d. nuosprendis, pagal kurį įvežtos prekės sunaikintos.

Atkreipė dėmesį, kad nuo Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo priėmimo dienos iki Å¡ių dienų keitėsi teisinis reglamentavimas, t. y. tuo metu, kai buvo priimtas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas galiojęs Bendrovės muitinės kodeksas nuo 2016 m. gegužės 1 d. buvo panaikintas ir įsigaliojo SÄ jungos muitinės kodeksas, kurio 124 straipsnis numato skolos muitinei iÅ¡nykimÄ . Todėl prašė be kitų Vilniaus teritorinės muitinės priimtų sprendimų panaikinti ir Vilniaus teritorinės muitinės sprendimÄ . 2.5.

IÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ ir praÅ¡ymÄ , Departamentas priėmė skundžiamÄ Departamento sprendimÄ (Byla, b. l. 5–9), kuriuo atnaujino pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimÄ ir nusprendė panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktÄ , pagal kurį pareiÅ¡kėjui solidariai su kitais skolininkais paskirta 103 179 Eur bauda, o likusioje dalyje Vilniaus teritorinės muitinės sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , padarė Å¡ias iÅ¡vadas.

Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai pareiÅ¡kėjÄ pripažino solidariu skolininku muitinei. Vilniaus teritorinė muitinė, priimdama skundžiamÄ Vilniaus teritorinės muitinės sprendimÄ , pagrįstai netaikė SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio (Skolos muitinei iÅ¡nykimas), nes Å¡iuo atveju skola muitinei atsirado iki SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatų, dėl muitinės skolos iÅ¡nykimo, įsigaliojimo. Vilniaus teritorinė muitinė, skirdama 103 179 Eur baudÄ , pažeidė non bis in idem (liet. asmuo negali bÅ«ti baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį pažeidimÄ ) principÄ . 2.6.

PareiÅ¡kėjas, nesutikęs su ta Departamento sprendimo dalimi, kuria Departamentas paliko Vilniaus teritorinės muitinės sprendimÄ nepakeistÄ , kreipėsi su skundu į KomisijÄ (Byla, b. l. 2–3). PareiÅ¡kėjas skundÄ grindė nesutikimu su Departamento iÅ¡vada, kad Vilniaus teritorinė muitinė, priimdama Vilniaus teritorinės muitinės sprendimÄ , pagrįstai netaikė SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio, reglamentuojančio skolos muitinei iÅ¡nykimÄ . PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad skola muitinei ir prekės sunaikintos pareiÅ¡kėjo atžvilgiu jau galiojant SÄ jungos muitinės kodeksui.

O, be to, ir baudžiamosiose bylose Nr. 1A-563-398/2016, Nr. 1-19-497/2017 yra suformuota praktika, pagal kuriÄ SÄ jungos muitinės kodeksas pareiÅ¡kėjo atveju taikomas atgal, nes jis lengvina asmens padėtį. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , priėmė skundžiamÄ Komisijos sprendimÄ (Byla, b. l. 81–84) ir Å¡iuo nusprendė pareiÅ¡kėjo skundo argumentų pagrindu Departamento sprendimo nepanaikinti. 2.7. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti jo atžvilgiu teisines pasekmes sukeliančius Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo 1, 2, 3, 4 ir 6 punktus, Departamento sprendimo dalį, kuria patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo 1, 2, 3, 4 ir 6 punktai, ir Komisijos sprendimÄ , kuriuo patvirtintas Departamento sprendimas.

3. Ä®vertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas pripažintas mokesčių mokėtoju (solidariu skolininku muitinei) (Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo 1 punktas) ir kad skolos atsiradimo vieta – Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zona (Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo 3 punktas), nėra. PareiÅ¡kėjas taip pat neginčija fakto, kad jam ir kitiems asmenims buvo įregistruota mokestinė prievolė (Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo 4 punktas), bei Departamento sprendimo dalies, kuria panaikintas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo 5 punktas.

Nagrinėjamu atveju nekeliamas ginčas ir dėl faktinių aplinkybių, kurios nustatytos ikiteisminio tyrimo metu ir buvo įvertintos baudžiamojoje byloje bei kuriomis buvo remtasi priimant skundžiamus Vilniaus teritorinės muitinės, Departamento ir Komisijos sprendimus. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas ginÄÄ kelia iÅ¡imtinai dėl to, kad jo atžvilgiu nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnis, numatantis skolos muitinei iÅ¡nykimÄ prekių konfiskavimo atveju, ir skola muitinei nebuvo panaikinta.

Su tokia pareiÅ¡kėjo pozicija sutinka ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. U.. Visgi teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais argumentais Vilniaus teritorinė muitinė ir Departamentas laikosi prieÅ¡ingos pozicijos, t. y. kad nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikyti SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnį, nes skolos muitinei atsiradimo momentu, t. y. 2015 m. gruodžio 22 d. galiojo Bendrijos muitinės kodeksas, kuris nenumatė skolos muitinei iÅ¡nyko, esant prekių konfiskavimui ar sunaikinimui.

TokiÄ pozicijÄ palaikė ir Komisija, patvirtinusi Departamento sprendimÄ . Todėl, siekdamas iÅ¡nagrinėti kilusį ginÄÄ , toliau teismas, vadovaudamasis aktualiomis Bendrijos muitinės kodekso ir SÄ jungos muitinės kodekso nuostatomis, vertins, ar nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu skola muitinei nepripažinta iÅ¡nykusia pasikeitus teisiniam reguliavimui, t. y. ar Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinas Departamento sprendimas ir konstatuota, kad skolos muitinei atsiradimo momentas yra 2015 m. gruodžio 22 d., o Departamentas teisėtai atsisakė pripažinti, kad skola muitinei yra iÅ¡nykusi, yra teisėtas ir pagrįstas.

4. Vilniaus teritorinei muitinei priimant skundžiamÄ sprendimÄ galiojo Bendrijos muitinės kodeksas, kurio 202 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritorijÄ importo muitais apmokestinamas prekes arba neteisėtai įvežant į kitÄ tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Taikant šį straipsnį neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 straipsnių ir 177 straipsnio antrosios įtraukos nuostatas.

Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, jog skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Å io kodekso 214 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡iame kodekse aiÅ¡kiai nustatyta kitaip, ir nepažeidžiant 2 dalies, prekėms taikytino importo arba eksporto muito dydis nustatomas pagal apskaičiavimo taisykles, taikytinas tokioms prekėms tuo metu, kai atsiranda su jomis susijusi skola muitinei. Taigi, skolos muitinei atsiradimo data bÅ«tent ir lemia atitinkamų muito apskaičiavimo taisyklių taikymÄ .

AnalogiÅ¡ka nuostata yra numatyta ir SÄ jungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalyje, kurioje pasakyta, kad importo arba eksporto muito suma apskaičiuojama remiantis tomis muito apskaičiavimo taisyklėmis, kurios buvo taikomos atitinkamoms prekėms tuo metu, kai dėl jų atsirado skola muitinei. Vadinasi, Bendrijos muitinės kodekso ar SÄ jungos muitinės kodekso taikymas iÅ¡imtinai priklauso nuo kuris iÅ¡ Å¡ių kodeksų galiojo skolos muitinei atsiradimo dienÄ . Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas neginčija faktinių aplinkybių, kurios nustatytos ikiteisminio tyrimo metu ir buvo įvertintos baudžiamojoje byloje bei kuriomis buvo remtasi priimant skundžiamus Vilniaus teritorinės muitinės, Departamento ir Komisijos sprendimus.

Å iuo atveju nustatyta, kad skola muitinei atsirado 2015 m. gruodžio 22 d., kai Å alčininkų kelio poste buvo pateikta ir įforminta tranzito deklaracija Nr. 15LTVK300014D70CE0, kurioje buvo deklaruota, kad vežama 24 pakuotės medinių padėklų dangčių, nors atlikus rekontrolę transporto priemonėje iÅ¡ tikrųjų buvo rasta apie 600–700 dėžių nedeklaruotų cigarečių. Tuo metu galiojo Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalis, pagal kuriÄ skolos muitinės atsiradimo momentas siejamas su neteisėtais veiksmais.

Todėl įvertinus tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad skola muitinei atsirado 2016 m. lapkričio 10 d., t. y. kai buvo priimtas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas, dėl to skola muitinei jo atžvilgiu atsirado jau galiojant SÄ jungos muitinės kodeksui, laikomas neatitinkančiu nustatytų ir aptartų faktinių aplinkybių, susijusių su skolos muitinei atsiradimo momentu, todėl atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo 2 punktas, kuriame nustatyta, kad skolos muitinei atsiradimo data yra 2015 m. gruodžio 22 d., yra teisėtas ir pagrįstas, Vilniaus teritorinė muitinė teisėtai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu dėl skolos muitinei įregistravimo vadovavosi Bendrijos muitinės kodeksu, todėl ir Departamentas neturėjo jokio pagrindo jo naikinti.

5. Laikotarpiu kai buvo priimtas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas ir vykdomas Muitinės kriminalinės tarnybos ikiteisminio tyrimas bei baudžiamosios bylos nagrinėjimas nuo 2016 m. gegužės 1 d. (Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas, 288 straipsnis) pradėjo galioti SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktas, kuris nustatė, kad nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolÄ muitinei, neiÅ¡ieÅ¡kojimu teismine tvarka pripažinus skolininkÄ nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei iÅ¡nyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, o f punktas – kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiÅ«rint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas, remdamasis tuo, kad Vilniaus teritorinei muitinei priimant sprendimÄ ir vykdant ikiteisminį tyrimÄ pasikeitė teisinis reglamentavimas, kuris Å¡velnina jo atsakomybę, kad nurodydamas, kad neteisėtai gabentos prekės buvo sunaikintos 2017 m. spalio 20 d. (pagal 2017 m. spalio 20 d. turto sunaikinimo aktÄ (Byla, b. l. 74–75)), t. y. galiojant SÄ jungos muitinės kodeksui, laikosi pozicijos, kad Departamentas nepagrįstai atsisakė skolÄ muitinei pripažinti iÅ¡nykusia. 5.1.

Vertinant šį pareiÅ¡kėjo argumentÄ aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas teisės aiÅ¡kinimas, aiÅ¡kinant Bendrijos muitinės kodekso ir SÄ jungos muitinės kodekso nuostatų taikymÄ dėl skolos muitinei pripažinimo iÅ¡nykusia, pagal kurį prekių sunaikinimo faktas lemia importo skolos muitinei iÅ¡nykimÄ tuo atveju, jei importo skola muitinei bÅ«tų atsiradusi ir prekės bÅ«tų konfiskuojamos ir sunaikinamos galiojant SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams, t. y. po 2016 m. gegužės 1 d. (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4293-968/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1224-575/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1256-261/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo suformuotoje praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad SÄ jungos muitinės kodekso nuostatos, nustatančios skolos muitinei atsiradimÄ (iÅ¡nykimÄ ), yra materialinio pobÅ«džio, todėl gali bÅ«ti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po Å¡io kodekso įsigaliojimo.

O ir nei SÄ jungos muitinės kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato skolos muitinei iÅ¡nykimÄ nustatančių normų galiojimo atgaline data. 5.2. Atitinkamai, spręsdama dėl prekių konfiskavimo ir jų sunaikinimo reikÅ¡mės vertinant skolos muitinei iÅ¡nykimÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020 vadovavosi aptarta nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-1256-261/2019, Nr. eA-1224-575/2019, eA-4293-968/2019, taip pat žr., su atitinkamais pakeitimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1368-422/2018) panaÅ¡iose bylose, pagal kuriÄ SÄ jungos muitinės kodekso nuostatos, nustatančios skolos muitinei atsiradimÄ ir iÅ¡nykimÄ , konkrečiai ir Å¡io kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai, gali bÅ«ti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po Å¡ių kodekso normų įsigaliojimo, o galiojant Bendrijos muitinės kodeksui atsiradusioms skoloms, taikomos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos.

Ä®vertinus tai Kasacinio teismo teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad prekių, dėl kurių muitinės skola atsirado galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, konfiskavimas ir sunaikinimas skolos iÅ¡nykimo savaime nelemia. 5.3. Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes ir Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui aktualiÄ teismų praktikÄ , nenustatytas nei teisinis, nei faktinis pagrindas, leidžiantis sutikti su pareiÅ¡kėjo skunde ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija. Pirma, kaip nustatyta vertinant skolos muitinei atsiradimo momentÄ , pareiÅ¡kėjo atžvilgiu skola muitinei atsirado galiojant Bendrovės muitinės kodeksui, o ne SÄ jungos muitinės kodeksui.

Antra, nustačius, kad skola muitinei pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atsirado galiojant Bendrovės muitinės kodeksui, aplinkybė, kad ginčo prekės (cigaretės) buvo sunaikintos 2017 m. spalio 20 d., neturi jokios įtakos skolos muitinei pripažinimui iÅ¡nykusia pagal SÄ jungos muitinės kodeksÄ , nes jis Å¡iuo atveju nėra taikomas. Å iuo atveju skolos muitinei atsiradimo metu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d) punktas nustatė, kad nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neiÅ¡ieÅ¡kojimu teisiÅ¡kai pripažinus skolininkÄ nemokiu, skola muitinei iÅ¡nyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi, vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimÄ C-459/07 38 punktas ir kt.), Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmos pastraipos d) punktas turi bÅ«ti aiÅ¡kinami taip, kad skola muitinei iÅ¡nyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtos prekės sulaikomos prieÅ¡ Å¡ių prekių iÅ¡vežimÄ iÅ¡ pirmos muitinės įstaigos.

Byloje nagrinėjamu atveju prekės, kurios buvo vežamos iš Baltarusijos Respublikos, buvo sulaikytos Šalčininkų kelio posto teritorijoje, o tai reiškia, kad importo mokesčių skola muitinei nurodytu pagrindu negali būti pripažįstama išnykusia. Todėl ir šie pareiškėjo skundo argumentai, kuriais grindžiamas skolos muitinei pripažinimas išnykusia, atmestini kaip nepagrįsti. 5.4. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė įtikinamų argumentų, kurie būtų pagrindu teismui nukrypti nuo jau suformuotos teisės aiškinimo aktualaus nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

Pareiškėjo skundo argumentas, kad baudžiamosiose bylose yra formuluojamas kitos teisės aiškinimas nei administracinių teismų, yra atmetamas kaip nepagrįstas, vadovaujantis sprendimo 5.2 papunktyje aptartu vėliausiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo atžvilgiu skola muitinei turėjo būti pripažinta išnykusia ir nesutikti su Komisijos sprendime padaryta tokia išvada.

6. PareiÅ¡kėjas savo skundo reikalavimus grindžia ir tuo, kad jis nebuvo tinkamai iÅ¡klausytas Vilniaus teritorinės muitinės procedÅ«ros metu, todėl buvo pažeistas SÄ jungos muitinės kodekso 22 straipsnis. Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, nurodoma „teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam“, kuri reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo turi bÅ«ti iÅ¡klausytas prieÅ¡ taikant bet kokiÄ individualiÄ jam nepalankiÄ priemonę (Chartijos 41 straipsnio 2 d. a punktas).

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad teisės į gynybÄ principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali bÅ«ti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai bÅ«tų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikÅ¡mingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę (žr. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieÅ¡ Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 punktas).

Tačiau Å¡i aptariama asmens teisė bÅ«ti informuotam ir iÅ¡klausytam nėra absoliuti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ Nr. A756-686/2010). Pirmiausia pažymėtina, kad Å¡io skundo argumento pareiÅ¡kėjas nebuvo nurodęs Komisijai, kuri nagrinėjo šį ginÄÄ ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kadangi Å¡ios administracinės bylos ribos – Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas – Å¡iuo atveju skundo argumentai, kurie nebuvo pateikti Komisijai nevertinami sprendžiant dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Visgi atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjo skundo argumentas, jog jam nebuvo užtikrinta jo teisė būti išklausytam, yra niekuo nepagrįstas, t. y. pareiškėjas nenurodė konkrečiai, ar buvo kreipęsis į Vilniaus teritorinę muitinę su prašymais, kurių Vilniaus teritorinė muitinė negavo, ar teikė kokius nors dokumentus, kuriuos buvo atsisakyta priimti, ar teikė papildomus paaiškinimus, kurie nebuvo priimti ir ar dar kitaip buvo suvaržyta jo teisė būti išklausytam. Šiuo aspektu Departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neteikė jokių papildomų paaiškinimų, nebuvo aktyvus procedūros metu.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo argumentas, kad jis nebuvo tinkamai išklausytas, yra nepagrįstas.

7. Å ios administracinės bylos ribose nenustačius pagrindų, kuriais bÅ«tų galima naikinti skundžiamus sprendimus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo A. S. (A. S.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolanta Malijauskienė