b0e11793-c788-4e58-afaa-8a98bdefcb89 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                             Administracinė byla Nr. I-891-162/2010                                                     Proceso Nr. 3-63-3-00705-2010-0                                            Procesinio sprendimo kategorija 11; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                              S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2010 m. gruodžio 17 d.

      Klaipėda          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A.G., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovei Redai Siautilei, 2010 m. gruodžio 7 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.G. skundÄ atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2010-08-10 sprendimo Nr. 3B-(3.5)-G-53/2-965 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

         Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                      pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2010 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡tÄ Nr. 3B-(3.5)-G-53/2-965 bei įpareigoti priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į S.J.-J. nuosavybės teise priklausiusiÄ Å¾emę, perduodant lygiavertį žemės sklypÄ .

         Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartimi nustačius, kad atsakovu byloje yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyrius, byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (t. 1, b.l. 165-166). Taigi minėta nutartimi yra apspręsta Å¡alių procesinė padėtis, nustačius, kad skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimas priimtas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.         Skunde (t. 1, b.l. 122-125) pareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2010 m. liepos 10 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, praÅ¡ydamas vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ S.J.-J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtÄ 153 ha žemės, tačiau 2010 m. rugpjūčio 10 d. ginčijamu sprendimu Nr. 3B-(3.5)-G-53/2-965 jo praÅ¡ymas netenkintas.

Nurodo, jog 2010 m. liepos 10 d. praÅ¡yme Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė naujus įrodymus, tačiau ginčijamame sprendime Å¡ie įrodymai neaptarti ir nevertinti. Teigia, kad S.J.-J. žemę paveldėjo iÅ¡ T.J. T.J. vaikų neturėjo, buvo netekėjusi, todėl S.J.-J. buvo įpėdinė pagal tuo metu galiojusį Civilinių įstatymų sÄ vadÄ . Palikimo priėmimo faktu buvo laikoma, kad įpėdiniai pagal įstatymÄ tik turėjo ir naudojosi mirusiojo žemės palikėjo turtu (mokėjo mokesčius), o bajorams bet koks žemės perėjimas ne paveldėjimo keliu buvo draudžiamas.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad Civilinių įstatymų sÄ vado nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog S.J.-J. tapo savo mirusios tetos T.J. žemės savininke iki Å¡ios žemės nacionalizacijos. Pažymi, jog jis yra testamentinis S.J.-J. įpėdinis ir turi reikalavimo teisę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Teigia, kad jo reikalavimo pagrįstumÄ patvirtina 1998 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis bei iki nacionalizacijos galiojusios materialinės teisės normos, pagal kurias palikimo priėmimo faktu buvo laikoma, kai įpėdiniai pagal įstatymÄ tik turėjo ir naudojosi mirusiojo žemės palikėjo turtu (mokėjo mokesčius).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ Nr. 3B-(3.5)-G-53/2-965 ir įpareigoti atsakovÄ priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, atkuriant nuosavybės teises į S.J.-J. turėtos 153 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) (dabartiniame (duomenys neskelbtini)), atlyginant lygiaverčiu sklypu kitoje vietoje.         PareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti skunde nurodytų motyvų pagrindu.         Atsakovo atstovė praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime į skundÄ nurodytais motyvais.         Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjui tiek skundžiamu 2010 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡tu, tiek 2010 m. sausio 27 d. raÅ¡tu Nr. 3B-(3.5)-G-53-87 paaiÅ¡kinta, kad teismai jau nagrinėjo jo pateiktus dokumentus ir argumentus, kuriais remiantis jis praÅ¡o atkurti nuosavybės teises į T.J. turėtÄ Å¾emę, tačiau nepripažino jų pagrįstais, ir kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos privalo vadovautis įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2004 kaip naujos aplinkybės, pagrindžiančios pareiÅ¡kėjo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , nurodė, jog nepateikta įrodymų, kad bÅ«tent S.J. priėmė ir valdė T.J. nuosavybės teise valdytÄ turtÄ , Å¡iÄ aplinkybę konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartyje, nagrinėdamas administracinę bylÄ Nr. A-261-532/2009 dėl Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos atsisakymo atkurti A.G. nuosavybės teises į T.J. turėtÄ Å¾emę.

Pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 17 d. sprendimu nustatytas tik juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog T.P.J. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡iuo sprendimu nenustatyta, kad S.J. priėmė ir valdė T.J. nuosavybės teise turėtÄ turtÄ po buvusios savininkės mirties. PareiÅ¡kėjui taip pat buvo nurodyta, kad V.O.K. 1994 m. lapkričio 22 d. pareiÅ¡kimu Klaipėdos rajono Veiviržėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai negalėjo teisės atkurti nuosavybės teises perleisti pareiÅ¡kėjui, nes jis yra jos brolio sÅ«nus, o pagal 1994 m. lapkričio 22 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 2 straipsnio 2 dalį, buvusieji turto savininkai arba Å¡io straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodyti asmenys teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymÄ galėjo perleisti notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi tik savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs dokumentų, kurie atitiktų Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 12 punkto reikalavimus ir patvirtintų, kad S.J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 153 ha žemės. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2010 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡tu Nr. 3B-(3.5)-G-53/2-965, taip pat 2010 m. sausio 27 d. raÅ¡tu Nr. 3B-(3.5)-G-53-87 iÅ¡samiai ir pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais pasisakė dėl pareiÅ¡kėjo 2010 m. liepos 10 d. skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo.

         Teisėjų kolegija konstatuoja         Skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ Nr.3B-(3.5)-G-53/2-965 ir įpareigoti priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.          Byloje ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris pagal buvusios LTSR (TSRS) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybės nusavintas.         1991 m. birželio 18 d.

Lietuvos Respublikos įstatymu NR. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybė teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybė teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu siekiama nuosavybė teisę atkurti (atstatyti) asmenims, kurių nekilnojamasis turtas pagal LTSR (TSRS) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Kitų asmenų, numatytų aukščiau paminėtų įstatymų 2 straipsnyje, teisė atkurti (atstatyti) nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra iÅ¡vestinė iÅ¡ savininko teisės – Å¡ie asmenys įgyja teisę į nuosavybė teisės atkÅ«rimÄ tik tuo atveju, jeigu buvęs turto savininkas yra miręs. Tai sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad visais atvejais turi bÅ«ti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybė teises, savininkas.         RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2010 m. liepos 13 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), praÅ¡ydamas vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ Ä¯Â S.J.-J. iki žemės nacionalizacijos valdytÄ 153 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) kaime (dabartiniame (duomenys neskelbtini)), atkuriant lygiaverčiu sklypu kitoje vietoje (t. 2, b.l. 14-16).

         Nacionalinė žemės tarnyba 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. Nr.3B-(3.5)-G-53/2-965 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino, nurodydama, kad nepateikta įrodymų, jog S.J priėmė ir valdė T.J. nuosavybės teise turėtÄ turtÄ , ir Å¡iÄ aplinkybę konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartyje, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ administracinėje byloje Nr. A-261-532/2009; sprendime taip pat nurodė, kad V.O.K. pagal galiojančius teisės aktus 1994 m. lapkričio 22 d. pareiÅ¡kimu negalėjo teisės atkurti nuosavybės teises perleisti brolio sÅ«nui; be to nurodė, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai turėjo bÅ«ti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d., todėl vertinti naujai pateiktus dokumentus, kurie patvirtintų, kad S.J. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 153 ha žemės, bÅ«tų galima tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų pateikta įsiteisėjusi teismo nutartis atnaujinti praleistÄ terminÄ (t. 2, b.l. 11-13).

         Nagrinėdama bylÄ , teisėjų kolegija turi įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .         Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatytas) 9 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarkos) 12 straipsnyje nurodyta, kokiais dokumentais patvirtinama nuosavybės teisė į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 9 straipsnį, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ hipotekos knygų, jei jų nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų iÅ¡duoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

        RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kas S.J. 1993 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos rajono Veiviržėnų agrarinės reformos tarnybai padavė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į T.J. valdytÄ 153 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) kaime (t. 2, b.l. 14). S.J. 1997 m. rugsėjo 8 d. testamentu visÄ savo turtÄ , kuris mirties dienÄ jai priklausys, paliko pareiÅ¡kėjui A.G. (t. 2, b.l. 20). PareiÅ¡kėjui 1998 m. birželio 25 d. iÅ¡duotas paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimas į S.J., mirusios (duomenys neskelbtini), testamente nurodytÄ turtÄ (t. 2, b.l. 21).

PareiÅ¡kėjas 2000 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui padavė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į T.J. (duomenys neskelbtini) kaime valdytos 153 ha žemės (t. 2, b.l. 15).         IÅ¡ byloje esančio Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo (t. 2, 12-14) motyvų matyti, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2– 44-02/2003 buvo netenkintas pareiÅ¡kėjo A.G. reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S.J.-J. iki 1940 metų paveldėjo pagal įstatymÄ savo senelio brolio dukters T.J. turtÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), ir juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad S.J.-J. iÅ¡ savo senelio brolio dukters T.J. iki 1940 metų priėmė palikimÄ .

Kaip nurodyta 2008 m. birželio 20 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime, 2003 m. vasario 19 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime remiamasi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-100/2001 ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2002 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-12/2002, kuriuose buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tomis pačiomis teismų nustatytomis aplinkybėmis ir neturėdamas įrodymų, jog T.J. paliko savo turtÄ S.J.-J..

Minėtame Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendime nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2002 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-12/2002 nepatenkintas pareiÅ¡kėjo A.G. reikalavimas įpareigoti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ Â priimti sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į 153 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, nuosavybės teise valdė S.J.-J. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs A.G. skundÄ , 2002 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi teismo sprendimÄ paliko nepakeistu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuota, kad S.J. nebuvo nurodytos žemės savininkė ir negalėjo pretenduoti į Å¡ios žemės atkÅ«rimÄ AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kad nėra duomenų, jog Å¡ios žemės buvusi savininkė T.J. (pagal bylos duomenis mirusi (duomenys neskelbtini)) testamentu paliko savo turtÄ S.J. ir nėra duomenų, jog S.J. priklauso T.J. giminių ratui, nustatytam AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose, todėl S.J. negalėjo pretenduoti į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose numatytais pagrindais.

Nutartyje pažymima, kad pareiÅ¡kėjo teisės yra iÅ¡vestinės iÅ¡ S.J. teisių (testamentinis turto paveldėtojas), todėl nustačius, kad S.J. nepriklausė asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnį ratui, tokių teisių neturi ir pareiÅ¡kėjas.          Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi (t. 2, b.l. 58-62) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Å¡ioje nutartyje konstatavo, jog byloje esantis testamentas patvirtina, kad S.J. visÄ savo turtÄ testamentu paliko A.G., todėl, remiantis AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, A.G. gali pretenduoti, kad bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į S.J. nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d. valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esant kitiems įstatymuose numatytiems pagrindams. Å ioje nutartyje taip pat konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas dokumentų ar įrodymų, patvirtinančių, jog S.J. pagal įstatymÄ paveldėjo T.J.

žemę ir jÄ valdė iki 1940 m. liepos 22 d. nekilnojamojo turto nacionalizacijos, nėra. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo nurodomas 1939 m. gruodžio 30 d. kvitas, jog sumokėtas žemės mokestis, nėra dokumentas pagal Tvarkos 12 punktÄ patvirtinantis S.J. nuosavybės teises į žemę.         Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad teismai nagrinėjo pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus ir argumentus, kuriais remiantis pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atkurti nuosavybės teises į S.J. valdytÄ Å¾emę, tačiau nebuvo pripažinta, kad S.J. pagal įstatymÄ paveldėjo T.J.

žemę ir jÄ valdė iki 1940 m. liepos 22 d. nekilnojamojo turto nacionalizacijos.         Ginčijamame sprendime nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr.3B-(3.5)-G-53-87 iÅ¡dėstė nuomonę dėl daugumos aplinkybių, kurios, pareiÅ¡kėjo nuomone, patvirtina faktÄ , kad S.J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo 153 ha žemės (duomenys neskelbtini).         Nacionalinė žemės tarnyba 2010 m. sausio 27 d. sprendime Nr. 3B-(3.5)-G-53-87 (t. 2, b.l. 20-22) nurodė, kad teismai nagrinėjo pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus, kuriais remiantis jis praÅ¡o atkurti nuosavybės teises į S.J. turėtÄ Å¾emę, tačiau nepripažino jų pagrįstais.

Minėtame sprendime nurodyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2001 m. vasario 21 d. sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – kad S.J. nuo 1926 m. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 153 ha žemės. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2001 m. gegužės 10 d. nutartimi šį sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo kasacinį skundÄ , 2001 m. gruodžio 10 d. nutartimi minėtus sprendimÄ ir nutartį paliko nepakeistus, konstatuodama, kad teismai pagrįstai sprendė, jog neįrodytos aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai.

Nurodyta, jog po minėtos nutarties pareiÅ¡kėjas vėl kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S.J. iki 1940 m., bÅ«dama įpėdinė pagal tuo metu galiojusias teisės normas, nuosavybės teise valdė 153 ha tetos T.J. turėtos žemės, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , konstatavęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

         Pripažįstamas nepagrįstu pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jo reikalavimų pagrįstumÄ Ä¯rodo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 17 d. sprendimas bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 17 d. sprendimu tik buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad T.P.J. mirė (duomenys neskelbtini) metais (t. 2, b.l. 54), o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo A.G. skundÄ atsakovei Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nes nesilaikyta iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo neteisminės tvarkos (t. 2, b.l. 70-72).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2001 m. gruodžio 10 d. nutartyje (t. 2, b.l. 67-69), nagrinėdama pareiÅ¡kėjo kasacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 21 d. sprendimo bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 10 d. nutarties, kuriais buvo netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S.J. nuo 1926 metų iki 1940 metų nuosavybės teise valdė 153 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad kvitas, liudijantis, jog Å vėkÅ¡nos valsčiaus kasos priimtas žemės mokestis iÅ¡ S.J. (J.) už T.J.

žemę, neįrodo dovanojimo sutarties buvimÄ . Nutartyje nurodyta, jog Tauragės apskrityje galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalis, kurio 987 straipsnis nekilnojamojo turto dovanojimo sutartims nustatė privalomÄ notarinę formÄ , todėl, kilus ginčui dėl sutarties sudarymo fakto, negalima remtis liudytojų parodymais.         Taigi įsiteisėjusiais teismo sprendimais patvirtinta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė aplinkybės, jog S.J.-J. buvo ginčo žemės savininke; pareiÅ¡kėjas, pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nepateikė S.J.-J. nuosavybės teises į ginčo žemę patvirtinančių dokumentų.         Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad T.P.J. mirė (duomenys neskelbtini) metais, 1998 m. rugsėjo 17 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas pagal pareiÅ¡kėjos V.O.K. pareiÅ¡kimÄ . (t. 2, b.l.54). V.O.K.1994 m. lapkričio 22 d. pareiÅ¡kimu, pateiktu Klaipėdos rajono Veiviržėnų agrarinės reformos tarnybai, atsisakė nuosavybė teisės į žemę pareiÅ¡kėjo naudai (t. 2, b.l. 55). IÅ¡ atsisakymo turinio matosi, kad pareiÅ¡kėjas yra V.O.K. brolio sÅ«nus. Pagal Å¡io atsisakymo suraÅ¡ymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 2 straipsnio 2 dalis numatė, kad buvusieji turto savininkai arba Å¡io straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodyti asmenys teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymÄ galėjo perleisti notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams.

Pagal aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , V.O.K. 1994 m. lapkričio 22 d. pareiÅ¡kimu negalėjo teisės atkurti nuosavybė teises perleisti savo brolio sÅ«nui (t.y. pareiÅ¡kėjui), todėl Å¡io pareiÅ¡kimo pagrindu pareiÅ¡kėjui neatsirado teisė į atkurti nuosavybės teises į ginčo žemė sklypÄ . Å is argumentas yra aptartas ginčijamame sprendime.         AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.

Piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiai, praleidę nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.         Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjo 2010 m. liepos 26 d. pateiktus papildomus įrodymus (1847 m.

P.J. praÅ¡ymÄ Rusijos Imperatoriui, 1859 m. P. J. skundÄ Rusijos Imperatoriui, dvarų žemės planus (t. 1, b.l.

54) bÅ«tų galima vertinti tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų pateikta teismo nutartis atnaujinti praleistus terminus, nes su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu pateikti papildomi dokumentai nebuvo iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui.         Skundžiamas sprendimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus: jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės normomis. Nepateikus dokumentų, patvirtinančių S.J. nuosavybės teises, atsakovas neturi pagrindo priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į ginčo žemę.         Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.         Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a :

         pareiÅ¡kėjo A.G. skundÄ atmesti kaip nepagįstÄ .          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinė instancijos teismui.              Teisėjos                                                                     Dalia Gumuliauskienė                                                                                             Alona Romanovienė                                                                                               Eglė Kiaurakytė