b0dc9f7b-77e5-4efa-8be2-5f8af5136a78 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedTeismas pagrįstai vertino ir sprendime nurodÄ, kad velionis R. R. tiek iki mamos J. J. R. mirties ((duomenys neskelbtini)), tiek po mamos mirties ((duomenys neskelbtini)) ir toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybÄs teise priklausÄ mamai J. J. R. (b. l. 15, 18-19). Šį faktÄ patvirtino ne tik byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 122, 134, 142, 144,), bet ir teisme liudijÄ asmenys: A. K., G. P., V. (2014-08-21 posÄdis), Å ., B., Ä.. Šį faktÄ patvirtino ir apeliantÄ. R. R. po mamos mirties prisidÄjo prie buto (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo.
Legislator headnote
AI generatedb0dc9f7b-77e5-4efa-8be2-5f8af5136a78 · Kauno apygardos teismas: PažymÄjo, kad aplinkybÄs, jog dÄl blogos sveikatos bÅ«klÄs jis pats negalÄjo mokÄti mokesÄių už butÄ ar kitaip aktyviai rÅ«pintis turtu nepaneigia jo valios iÅ¡raiÅ¡kos priimti palikimÄ ir paties palikimo priÄmimo fakto.             Teismas, nustatÄs faktÄ , jog R. R. priÄmÄ palikimÄ , pradÄdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, konstatavo, kad R. R. paveldÄjo palikimo dalį kartu su atsakove, todÄl 2013-10-03 paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ pripažino negaliojanÄiu, nustatant, kad R.
Full text
PraneÅ¡Äjas (-a) â¦â¦â¦â¦â¦â¦â¦â¦â¦CivilinÄ byla Nr. 2A-713-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18357-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 34.1;121.18;121.21;128.2;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Galinos BlaževiÄ, Albinos RimdeikaitÄs, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs A.
Ä. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 24 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-2622-192/2014 pagal ieÅ¡kovÄs G. R. ieÅ¡kinį atsakovei A. Ä., treÄiajam asmeniui Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarei G. K. dÄl palikimo priÄmimo fakto nustatymo ir paveldÄjimo teisÄs liudijimo pripažinimo negaliojanÄiu.TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), (mirÄs (duomenys neskelbtini)) po savo motinos J.
J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties laiku priÄmÄ palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄdamas valdyti paveldimÄ turtÄ ; pripažinti, notarÄs G. K. paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2013-10-03 A. Ä., a. k. (duomenys neskelbtini) į po mamos J. J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties likusį turtÄ , negaliojanÄiu. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad ji yra vienturtÄ D. R. duktÄ. D. R. buvo vienturtis R. R. sÅ«nus. R. R. ir A. Ä. yra J.
J. R. vaikai. IeÅ¡kovÄs tÄvas D. R. mirÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovÄs G. R. senelis, R. R., mirÄ (duomenys neskelbtini). Pagal LR CK 5.12 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, ieÅ¡kovÄ turÄjo paveldÄti atstovavimo teise po senelio R. R. mirties likusį turtÄ . Po senelio mirties 2013 m. spalio mÄn. ieÅ¡kovei kreipusis į Kauno 12-o notarų biuro notarÄ G. K. paaiÅ¡kÄjo, jog senelis R. R. nebuvo priÄmÄs palikimo po savo motinos J.J. R. mirties, mirusios 2011-01-08. J. J. R. nebuvo suraÅ¡iusi testamento, todÄl jos įpÄdiniai R.
R. ir atsakovÄ A. Ä. turÄjo paveldÄti pagal įstatymÄ , t.y. po ½ dalį palikÄjos turto, kaip pirmos eilÄs paveldÄtojai (CK 5.11 str.). IeÅ¡kovÄs žiniomis, J. J. R. turtÄ jos mirties dienÄ sudarÄ du butai Kaune: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). PaveldÄjimo teisÄs liudijimas į po J.J. R. mirties likusį turtÄ buvo iÅ¡duotas atsakovei A. Ä. (CK 5.67 str. 2 d.). PrieÅ¡ mirtį R. R. gyveno viename bute su atsakove. R. R. daug metų sunkiai sirgo. Jo sveikata ypatingai pablogÄjo po jo motinos mirties (2011 m.), nuo tada jis nebevaikÅ¡Äiojo ir iki pat mirties gulÄjo ligos patale.
IeÅ¡kovÄ pilnametystÄs, taigi ir civilinio teisnumo (CK 2.5 str. 1 d.), sulaukÄ tik 2013 m. rugsÄjo 30 d. Nors ieÅ¡kovÄ nuolat palaikÄ ryÅ¡ius su seneliu R. R., jį pagal galimybes lankÄ ir juo rÅ«pinosi, taÄiau bÅ«dama nepilnametÄ niekaip negalÄjo domÄtis ar įtakoti senelio veiksmų dÄl palikimo priÄmimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno apylinkÄs teismas 2014 m. lapkriÄio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Teismas nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad R.
R., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirÄs (duomenys neskelbtini)) po savo motinos J. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties priÄmÄ palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄdamas paveldimÄ turtÄ valdyti; pripažino notarÄs G. K. paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 2013-10-03 A. Ä., a.k. (duomenys neskelbtini) į po motinos J. J. R. mirties likusį turtÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojanÄiu; priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs 318,58 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei ir 16,11 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ G.
R. yra R. R., mirusio (duomenys neskelbtini), anÅ«kÄ, kuri, neesant gyvo jos tÄvo, mirusiojo turtÄ paveldi pirma eile (LR CK 5.12 str.). Po R. R. mirties ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į notarų biurÄ dÄl palikimo priÄmimo po senelio mirties, taÄiau paaiÅ¡kÄjo, kad R. R. nebuvo padavÄs pareiÅ¡kimo notarų biurui dÄl palikimo po savo motinos, J. J. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priÄmimo. PalikimÄ po J. J. R. mirties paduodama pareiÅ¡kimÄ notarų biurui priÄmÄ atsakovÄ, kuriai 2013-10-03 iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas į mirusiajai priklausiusį turtÄ (t. 1, b.l. 15-19).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis teismas nustatÄ, kad mirusiajai J. J. R. nuosavybÄs teise priklausÄ butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei butas, adresu (duomenys neskelbtini). AtsakovÄ pateikÄ teismui kvitelius apie mokesÄių (už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , Å¡ildymÄ , vandenį, aptarnavimo mokesÄius, elektrÄ , bendrijos mokesÄius) už butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), mokÄjimÄ (t. 2, b. l. 15-34).Teismas, sprÄsdamas Å¡alių ginÄÄ , įvertinÄs byloje esanÄių įrodymų visumÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad R.
R. priÄmÄ palikimÄ , po motinos, J. J. R., mirties pradÄdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, t. y. labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Teismas nurodÄ, kad byloje nÄra ginÄo, kad mirusysis R. R., po motinos mirties, toliau gyveno J. J. R. priklausanÄiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), juo naudojosi. IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų teismas nustatÄ, kad R. R. sirgo nuo 2009 metų, sunkiai vaikÅ¡Äiojo, sunkiai pasiekdavo gydymo įstaigas (I t., b.l. 103-165). AtsakovÄ duodama paaiÅ¡kinimus teismui patvirtino, kad ji, jos vyras ir R.
R., po motinos mirties toliau gyveno palikÄjai priklausiusiame bute, visi trys vedÄ bendrÄ buitį, kartu valgÄ, R. R. pagal galimybes prisidÄdavo prie mokesÄių mokÄjimo, atsakovÄ kartais nuimdavo pinigų nuo jo mokÄjimo kortelÄs, žinojo mokÄjimo kortelÄs PIN kodÄ . Liudytoja B. Ä. patvirtino, kad atsakovÄs Å¡eima ir R. R. turÄjo bendrÄ biudžetÄ , nurodÄ, kad atsakovÄ rÅ«pinosi R. R., nes Å¡is sunkiai vaikÅ¡Äiojo. BylÄ nagrinÄjant iÅ¡ esmÄs G. R. nurodÄ, kad J.
J. R. visada sakiusi, kad turtas liks abiems vaikams, o R. R. minÄjo, norįs savo dalį palikti ieÅ¡kovei, nurodÄ, kad mirus J. J. R., jos kambarys visada buvo užrakintas, o raktus turÄjo senelis, kuris, ieÅ¡kovÄs žiniomis, taip saugojo kambaryje esanÄius mirusiosios turto dokumentus. Teismas atkreipÄ dÄmesį tai, kad atsakovÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Ä¯ visÄ J. J. R. turtÄ iÅ¡siÄmÄ tik po R. R. mirties. Teismo nuomone, nustatytos faktinÄs aplinkybÄs rodo subjektyviÄ R. R. valiÄ priimti palikimÄ .
PažymÄjo, kad aplinkybÄs, jog dÄl blogos sveikatos bÅ«klÄs jis pats negalÄjo mokÄti mokesÄių už butÄ ar kitaip aktyviai rÅ«pintis turtu nepaneigia jo valios iÅ¡raiÅ¡kos priimti palikimÄ ir paties palikimo priÄmimo fakto.             Teismas, nustatÄs faktÄ , jog R. R. priÄmÄ palikimÄ , pradÄdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, konstatavo, kad R. R. paveldÄjo palikimo dalį kartu su atsakove, todÄl 2013-10-03 paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ pripažino negaliojanÄiu, nustatant, kad R.
R. taip pat paveldÄjo ½ dalį palikÄjos J. J. R. turto. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovÄ praÅ¡o Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovÄs naudai bylinÄjimosi iÅ¡laidas. ApeliantÄ nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas, pažeisdamas CPK 176 -178, 197 straipsnių nuostatas, nevertino tam tikrų esminÄs reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti turinÄių įrodymų, netinkamai vertino oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus, dÄl to priÄmÄ neteisÄtÄ , teisingumo principui prieÅ¡taraujantį sprendimÄ .
Teismo iÅ¡vada, kad nustatytos faktinÄs aplinkybÄs rodo subjektyviÄ R. R. valiÄ priimti palikimÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir nepatvirtina jokiais byloje surinktais duomenimis. Vien ta aplinkybÄ, kad R. R. po motinos J. J. R. mirties ir toliau gyveno jam priskirtame kambaryje, kuriame gyveno ir motinai gyvai esant, negali bÅ«ti pripažinta teisiniu pagrindu nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ dÄl palikimo priÄmimo. Nors sprendime teismas pažymi, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priÄmimu, faktiÅ¡kai pradÄjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpÄdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kianÄius jo valiÄ Ä¯sigyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldimÄ turtÄ , ir pradÄjo valdyti palikÄjo turtÄ kaip savo.
TaÄiau kokie konkreÄiai R. R. veiksmai laikytini, kaip aktyvÅ«s dÄl palikimo priÄmimo, kaip pasireiÅ¡kÄ jo pradÄjimas valdyti motinos turtÄ kaip savo, teismo sprendime nenurodoma. IeÅ¡kovÄ pateikÄ tik iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų, apie R. R. sveikatos bÅ«klÄ, taip pat nurodÄ, kad R. R. turÄjo motinos kambario raktÄ (kas yra visiÅ¡kas melas), taÄiau Å¡ių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. AtsakovÄ nurodo, kad mirus motinai, ji vienintelÄ rÅ«pinosi savo broliu, jo buitimi, skalbÄ jam rÅ«bus, lygino, gamino valgį, mokÄjo visus mokesÄius už abudu butus, R.
R. visiÅ¡kai neprisidÄjo prie butų komunalinių mokesÄių mokÄjimų, jo gaunama senatvÄs pensija buvo labai maža, jos pakakdavo tik maistui bei cigaretÄms ir alui. IÅ¡laikyti abu butus jai padÄjo ir padeda jos sutuoktinis, kuris gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄdama, kad R. R. tariamai mokÄjo mokesÄius už butus, net negali pateikti teismui duomenų apie jo gautas pajamas po motinos mirties. ApeliantÄs nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas teisÄs normas, reglamentuojanÄias įrodinÄjimo procesÄ , padarÄ nepagrįstÄ ir neteisingÄ iÅ¡vadÄ kad R.
R. priÄmÄ savo motinos palikimÄ . Be to, teismas, nurodydamas ieÅ¡kovÄs parodymus, juos iÅ¡kraipÄ.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo, kad atsakovÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Ä¯ visÄ J. J. R. turtÄ iÅ¡siÄmÄ tik po R. R. mirties. ApeliantÄ pažymi, kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldÄtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priÄmimu ir priklauso įpÄdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpÄdinis yra gavÄs paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ . Tam, kad teises į paveldÄtÄ turtÄ galÄtų įgyvendinti visa apimtimi, įpÄdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ (CK 5.66 str.).
PaveldÄjimo teisÄs liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpÄdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todÄl jo iÅ¡davimas nekeiÄia nei teisių į paveldÄtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldÄjimo teisÄs liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksÄiau negu suÄjus trims mÄnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 str.), taÄiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priÄmÄs įpÄdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , t. y.
Å¡ios teisÄs įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas.3. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakÄ ir nevertino apeliantÄs iniciatyva į teismÄ pakviestų liudytojų parodymų, o bÅ«tent: liudytojos G. T. B., kuri teisme patvirtino, kad R. R. po savo motinos mirties vaikÅ¡Äiojo, kad visus mokesÄių mokÄjimo klausimus sprÄsdavo apeliantÄ, t.y. kas mÄnesį jai mokÄjo po 400 Lt, už laiptinÄs langų pakeitimÄ , kol iÅ¡mokÄjo visÄ reikiamÄ sumÄ . MinÄta liudytoja taip pat patvirtino, kad R.
R. liepÄs jai visais mokesÄių mokÄjimo klausimais kreiptis pas apeliantÄ, nes jo tai nedomina. Liudytoja G. Z. Å . taip pat paneigÄ ieÅ¡kovÄs parodymus apie tai, kad R. R. nevaikÅ¡Äiojo, todÄl negalÄjo nueiti iki notaro. MinÄtos liudytojos teigimu, R. R. vaikÅ¡Äiojo, ji atneÅ¡davo jam spaudos, o jis jai atsidÄkodavo. Ji niekada nÄra maÄiusi R. R. girto. Tai, kad brolis R. R. nebuvo labai sunkus ligonis, mirus mamai, patvirtino ir J. V.. Ji taip pat nurodÄ, kad apeliantÄ viena rÅ«pinosi maisto gaminimu, buitimi, namų ruoÅ¡os darbais, mokesÄių mokÄjimu.4.
Byloje nÄra jokių duomenų, kad iÅ¡ karto po motinos mirties R. R. bÅ«tų pareiÅ¡kÄs savo valiÄ paveldÄti motinos palikimÄ , per trijų mÄnesių terminÄ dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo į notarÄ nesikreipÄ ir jokių aktyvių veiksmų neatliko, todÄl laikytina, kad jis atsisakÄ jam priklausanÄios paveldÄjimo teisÄs į palikimÄ , nes palikimui priimti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priÄmimas yra vienaÅ¡alis sandoris ir jam taikomos visos sandorių sudarymo taisyklÄs. Sandoriui sudaryti nepakanka asmens vidinÄs valios, Å¡iuo atveju noro įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ palikimÄ ateityje.
Kad bÅ«tų sudarytas sandoris, asmens valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Tik toks valios iÅ¡reiÅ¡kimas sukelia teisinių padarinių. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ teismui jokių įrodymų, patvirtinanÄių, jog R. R. po motinos mirties, priÄmÄ atsiradusį palikimÄ pradÄdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Jeigu įpÄdinis, žinodamas apie atsiradusį palikimÄ ir galÄdamas jį priimti, per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepareiÅ¡kia valios priimti palikimÄ arba nepradeda jo faktiÅ¡kai valdyti, tai laikoma, jog teisÄ Ä¯ palikimo priÄmimÄ lieka neįgyvendinta.
R. R. po motinos mirties liko gyventi tame paÄiame kambaryje, kuriame gyveno iki motinos mirties. Mamos kambarys liko nenaudojamas. ApeliantÄ viena rÅ«pinosi abiejų butų iÅ¡laikymu, mokÄjo mokesÄius. R. R. elgesį, t.y. tolimesnį jo gyvenimÄ jam priskirtame kambaryje, negalima vertinti kaip paveldÄto turto savininko, nes jis tokiu niekada nesijautÄ ir savÄs buto savininku nelaikÄ, nei motinai gyvai esant, nei po jos mirties. Jis niekada nÄra net lankÄsis bute, adresu KrÄvÄs pr., Kaune. Ä® apeliantÄs raginimus nueiti pas notarÄ jis atsakydavo, kad jam tai neįdomu, nes jam nieko nereikia.
Apie jokius ketinimus paveldÄti motinos turtÄ , o vÄliau jį palikti G. R., jis niekada nekalbÄjÄs. R. R. valia buvo nepriimti motinos J. J. R. palikimo ir tai buvo jo pasirinkimas, jis buvo visiÅ¡kai veiksnus ir galÄjo laisvai apsisprÄsti. Teismo posÄdžio metu apklausta gydytoja davÄ abstrakÄius parodymus, apibÅ«dino ligų požymius, tuo paÄiu pabrÄždama, kad kiekvienos ligos požymiai kiekvienam žmogui pasireiÅ¡kia individualiai. Byloje nÄra jokių duomenų, patvirtinanÄių, kad bÅ«tent dÄl ligos R.
R. negalÄjo nueiti pas notarÄ . ApeliantÄ pažymi, kad, palikimo priÄmimo pradÄjus faktiÅ¡kai turtÄ valdyti faktas gali bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į aktyvius įpÄdinio veiksmus, vertinant visÄ bylos medžiagÄ , o teismas ypatingosios teisenos bylose turi bÅ«ti aktyvus ir siekti nustatyti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Tokiomis aplinkybÄmis vien tik iÅ¡ suinteresuoto asmens â ieÅ¡kovÄs, iÅ¡sakytas fakto pripažinimas ir kitų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimai nÄra pakankami, kad bÅ«tų galima konstatuoti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ .
Be to, Å¡alies tam tikro fakto pripažinimas nÄra teismui privalomas; teismas gali pripažinti atitinkamÄ faktÄ nustatytu tik įsitikinÄs, jog Å¡alies fakto pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nÄra jos pareikÅ¡tas dÄl apgaulÄs, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslÄpti tiesÄ (CPK 187 str. 2 d.). TodÄl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, nukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobÅ«džio bylose.5. Teismas pažeidÄ teisÄs normas, reglamentuojanÄias ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimÄ .
IeÅ¡kovÄ G. R. pateikÄ ieÅ¡kinį, kurio pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas buvo atnaujinti terminÄ R. R., mirusiam 2013-10-10, palikimui priimti po motinos J. J. R., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties. Teismas priÄmÄ ieÅ¡kinį su tokiu reikalavimu, iÅ¡kÄlÄ civilinÄ bylÄ , 2014-08-21 vykusiame parengiamajame posÄdyje ieÅ¡kovÄ ir jos atstovÄ ieÅ¡kinį palaikÄ visa apimtimi, byla buvo skirta nagrinÄti teismo posÄdyje. PrasidÄjus teismo posÄdžiui, teismas pats ÄmÄsi iniciatyvos, kad ieÅ¡kovÄ pakeistų ieÅ¡kinio reikalavimÄ , skyrÄ pertraukÄ , kad ieÅ¡kovÄ ir jos atstovÄ pasikonsultuotų dÄl ieÅ¡kinio dalyko, po pertraukos ieÅ¡kovei pasilikus prie savo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, byla buvo nagrinÄjama pagal ieÅ¡kovÄs pateiktÄ ieÅ¡kinį.
Byloje paskelbus pertraukÄ iki teismo posÄdžio, teisme buvo gautas patikslintas ieÅ¡kinys, kuriuo ieÅ¡kovÄ pakeitÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ ir praÅ¡Ä nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, kad R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirÄs (duomenys neskelbtini)) po savo motinos J. J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ( mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties priÄmÄ palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. Taigi, teismas primigtinai duodamas ieÅ¡kovei suprasti, kad ji turi keisti ieÅ¡kinio dalykÄ , pademonstravo akivaizdų savo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ieÅ¡kovÄs naudai, tuo grubiai pažeidÄ Å¡alių procesinį lygiateisiÅ¡kumo principÄ (CPK 18 str.).6.
Kadangi apeliantÄ yra teisÄta J. J. R. palikimo paveldÄtoja, jai teisÄtai iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas į motinos turtÄ , todÄl nesuprantama, kokiu pagrindu teismas panaikino jai iÅ¡duotÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , nes 1/2 dalis viso paveldÄto turto jai priklausys bet kokiu atveju.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti ieÅ¡kovÄs turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas apeliacinÄs instancijos teisme. Nurodo Å¡iuos argumentus:
1. Teismas pagrįstai vertino ir sprendime nurodÄ, kad velionis R. R. tiek iki mamos J. J. R. mirties ((duomenys neskelbtini)), tiek po mamos mirties ((duomenys neskelbtini)) ir toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybÄs teise priklausÄ mamai J. J. R. (b. l. 15, 18-19). Šį faktÄ patvirtino ne tik byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 122, 134, 142, 144,), bet ir teisme liudijÄ asmenys: A. K., G. P., V. (2014-08-21 posÄdis), Å ., B., Ä.. Šį faktÄ patvirtino ir apeliantÄ. R. R. po mamos mirties prisidÄjo prie buto (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo.
Šį faktÄ dar bÅ«damas gyvas savo anÅ«kei nurodÄ pats R. R., tai patvirtino ir apeliantÄs liudytojos Ä. (2014-10-08 posÄdyje), V. (2014-08-21 posÄdyje). Å iÄ svarbiÄ bylai aplinkybÄ patvirtino ir apeliantÄ. 2014-08-21 posÄdyje apeliantÄ teigÄ, kad naudojosi brolio R. R. banko kortele, žinojo kortelÄs PIN kodÄ , nuimdavo brolio pensijÄ ir jÄ naudodavo mokesÄiams už butÄ apmokÄti. TodÄl apeliantÄs argumentas, kad neva ieÅ¡kovÄs naudai teismui parodymus davÄ jos motina bei motinos sugyventinis, kurie turi akivaizdų suinteresuotumÄ bylos baigtimi, juolab, nieko kas galÄtų patvirtinti, kad R.
R. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kÄ savo valiÄ priimti motinos palikimÄ , nenurodÄ, yra nepagrįstas. IeÅ¡kovÄ pažymi, kad aplinkybes, kurias patvirtino liudytojai - ieÅ¡kovÄs motina (A. K.) ir patÄvis (G. P.), patvirtino ir atsakovÄs kviestos liudytojos V., Å ., B., Ä. To neneigÄ ir pati atsakovÄ. Ä®vertinÄs byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ ir remdamasis liudytojų parodymais, pirmos instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad palikimÄ priÄmÄs, faktiÅ¡kai pradÄjÄs turtÄ valdyti ieÅ¡kovÄs senelis R.
R. elgÄsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisÄ Ä¯ palikimÄ : kartu su seserimi (apeliante) gyveno bute (duomenys neskelbtini), prisidÄjo prie Å¡io turto iÅ¡laikymo, naudojosi J.J. R. asmeniniais daiktais, baldais, butu, taigi, rÅ«pinosi turtu, įeinanÄiu į palikimo sudÄtį ir siekÄ, kad bÅ«tų įgyvendintas palikimas. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, kad R. R. veiksmai atitiko Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais vadovaujamasi nustatant, jog turtas paveldÄtas faktiÅ¡kai pradÄjus jį valdyti.2.
Po J. J. R. mirties liko du įstatyminiai įpÄdiniai: velionÄs sÅ«nus R. R. ir duktÄ (apeliantÄ): apeliantÄ palikimÄ priÄmÄ kreipdamasi į notarų biurÄ dÄl palikimo priÄmimo, o sÅ«nus (ieÅ¡kovÄs senelis) - pradÄdamas faktiÅ¡kai valdyti velionÄs mamos kilnojamuosius daiktus (baldus, namų apyvokos daiktus) ir nekilnojamÄ turtÄ . Ta aplinkybÄ, kad vienas įpÄdinis kreipÄsi į notarÄ su pareiÅ¡kimu dÄl palikimo priÄmimo, nepaÅ¡alina kitos įpÄdinio teisÄs priimti palikimÄ , faktiÅ¡kai pradedant valdyti turtÄ .
Tokia situacija reiÅ¡kia tik tai, kad palikimas priimtas kelių įpÄdinių skirtingais, taÄiau lygiaverÄiais bÅ«dais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-285/2011). Asmens pradÄjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldÄtÄ turtÄ , valia nÄra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotos institucijos pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), taÄiau toks palikimo priÄmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priÄmimo bÅ«dais - asmuo laikomas priÄmusiu palikimÄ .
Taigi, teismas priÄmÄ sprendimÄ atsižvelgiant į aukÅ¡tesnių instancijų teismų suformuotÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.3. IeÅ¡kovÄs senelis R. R., tÄsdamas gyvenimÄ mamos bute ir iÅ¡laikydamas po mamos likusį turtÄ , suvokÄ save ir apeliantÄ, kaip paveldÄto turto savininkus. Jis manÄ, kad gyvena mamos bute ir jokių kitų teisinių veiksmų (kreiptis į notarÄ ar teismÄ ) atlikti nereikia. Juo labiau, kad kaip patvirtino, ieÅ¡kovÄ, liudytoja A. K., J.J. R. nekarta vieÅ¡ai buvo sakiusi, kad visÄ turtÄ paliks abiems vaikams.
ApeliantÄs liudytoja V., duodama parodymus 2014 m. rugpjÅ«Äio 21 d. posÄdyje net neabejojo, kad velionÄs mamos turtas tarp brolio ir sesers turÄjo bÅ«ti pasidalintas pusiau, nes â tokia buvo J. J. R. valia ir norasâ, âR. ir A. viskÄ darÄ kartu, kartu rÅ«pinosi, kartu gyvenoâ, âR. su A.visada bÅ«davo kartu ir J. jų mama visad norÄjo, kad vaikams viskas atitektų pusiauâ, âIr tikroji jų mamos valia buvo, kad turtas jiems atitektų pusiauâ. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantÄ, ieÅ¡kovÄs senelis R.
R. niekada neiÅ¡reiÅ¡kÄ valios - atsisakyti palikimo po mamos J.J. R. mirties. Jis, bÅ«damas gyvas, visada anÅ«kei (ieÅ¡kovei), liudytojams A. K. ir G. P. pasakojo, kad po jo mirties pusÄ J.J. R. turto liks jam, o vÄliau - ieÅ¡kovei. Taigi, siekÄ priimti palikimÄ ir jį valdyti, tik savo teisÄs - kreiptis į notarÄ ar teismÄ , neįgyvendino dÄl sveikatos bÅ«klÄs ir klaidingo suvokimo (nežinojimo), kokius veiksmus jis privalo atlikti po mamos mirties. TikÄtina, kad R. R. manÄ, kad jei jis Å¡iame bute gyvena ir prisideda prie mokesÄių mokÄjimo, daugiau jokių veiksmų atlikti jam nereikia.4.
ApeliantÄ savaip interpretuoja byloje esanÄius medicininius R. R. sveikatos bÅ«klÄs dokumentus, o taip pat liudytojų parodymus Å¡iuo aspektu. Detali medicininių dokumentų analizÄ ir liudytojos P. paaiÅ¡kinimai pirmos instancijos teisme patvirtina faktÄ , kad R. R. dar 2009-2010 m. sunkiai vaikÅ¡Äiojo; 2011 m. sausio mÄn. dÄl sveikatos bÅ«klÄs negalÄjo laisvai judÄti (net ir mamos J. J. R. laidotuvÄse dalyvavo tik keletÄ valandų). Dar bÅ«nant J.J. R. gyvai, bÅ«tent ji lydÄdavo sÅ«nų R.
R. į gydymo įstaigÄ , atvykdavo už jį iÅ¡siraÅ¡yti vaistų. Medicininiai byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtino, kad R. R. nurodytais laikotarpiais kentÄjo skausmus, sunkiai vaikÅ¡Äiojo, o vÄliau ir visai nevaikÅ¡Äiojo. Teismas pagrįstai ir teisingai įvertino byloje esanÄius raÅ¡ytinius medicininius dokumentus bei liudytojų parodymus, kurie patvirtino aplinkybes, jog R. R. nuo pat 2009 m. buvo blogos sveikatos. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja gydytoja N. P..5. ApeliantÄ nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovÄ net nežinojo, kad J.J.
R. nuosavybÄs teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Faktas, kad J.J. R. nuosavybÄs teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei buvo žinomas dar J.J. R. bÅ«nant gyvai. ProsenelÄ pasakojo ieÅ¡kovei apie teismo procesÄ , kurio metu jai teko įrodinÄti, kad ji yra sesuo mirusiai O. I. Ä., kad galÄtų priimti palikimÄ ir gauti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , o butas neatitektų valstybei.6. ApeliantÄ teigia, neva ânesuvokiama kokiu pagrindu teismas apskritai panaikino jai iÅ¡duotÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , nes ½ dalis viso paveldimo turto jai priklausys bet kokiu atvejuâ.
IeÅ¡kovÄ nurodo, kad nustatant palikimo priÄmimo faktÄ pradedant valdyti paveldimÄ turtÄ , turi bÅ«ti ginÄijamas paveldÄjimo teisÄs liudijimas, jei toks jau buvo iÅ¡duotas (LAT nutartis civilinÄje byloje 3K-3-460/1999). Å iuo atveju apeliantei 2013 m spalio 3 d. buvo iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas, kuris teismui tenkinus ieÅ¡kinį turÄjo bÅ«ti pripažintas negaliojanÄiu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje kilo ginÄas dÄl paveldÄjimo teisinių santykių:
įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimo ir taikymo teismui priimant sprendimÄ (LR CPK 178 str., 185 str.), įrodymų pakankamumo teismui nustatant juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ dÄl palikimo priÄmimo, įpÄdiniui faktiÅ¡kai pradÄjus palikimÄ valdyti, bei paveldÄjimo teisÄs liudijimo nuginÄijimÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų taikymo. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ apeliacine tvarka nustatÄ, jog ieÅ¡kovÄ G. R. yra vienturtÄ D.
R. duktÄ, o D. R. buvo vienturtis R. R. sÅ«nus. R. R. ir atsakovÄ A. Ä. yra J. J. R. vaikai. IeÅ¡kovÄs tÄvas D. R. mirÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovÄs G. R. senelis, R. R., mirÄ (duomenys neskelbtini). J. J. R. mirÄ (duomenys neskelbtini), jos mirties momentu likusį palikimÄ sudarÄ du butai Kaune: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). J. J. R. nebuvo suraÅ¡iusi testamento, todÄl jos įstatyminiai įpÄdiniai vaikai-R. R. ir atsakovÄ A. Ä. turÄjo teisÄ paveldÄti pagal įstatymÄ po 1/2 palikÄjos turto, kaip pirmos eilÄs paveldÄtojai (CK 5.11 str.).
Byloje nustatyta, jog dÄl likusio J. J. R. palikimo priÄmimo į notarÄ 2011 01 18 kreipÄsi A. Ä.. 2013 10 03 jai buvo iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir butÄ (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovÄ G. R. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu A. Ä., kuriame įrodinÄjo, jog pagal LR CK įtvirtintas 5.12 str. nuostatas ieÅ¡kovÄ G. R. turÄjo teisÄ paveldÄti atstovavimo teise po senelio R. R. mirties likusį turtÄ kaip palikimÄ , taÄiau jis nÄra kreipÄsis į notarÄ dÄl palikimo priÄmimo į motinos R. vardu atsiradusį palikimÄ , nors senelis yra priÄmÄs faktiÅ¡kai valdyti po savo motinos mirties likusį palikimÄ .
Šį faktÄ ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄjo tomis aplinkybÄmis, jog senelis R. R. liko gyventi R. turÄtame bute (duomenys neskelbtini), pradÄjo valdyti palikÄjos turtÄ kaip savo, valdÄ tiek butÄ , tiek mirusios motinos kilnojamuosius daiktus bute, turÄjo raktÄ nuo mirusios motinos kambario. Senelis R. suvokÄ save ir seserį (atsakovÄ Ä.) kaip paveldÄto turto savininkus, prisidÄjo prie mokesÄių mokÄjimų už butÄ , nes atsakovÄ Å¾inojo jo bankinÄs kortelÄs kodÄ ir paimdavo iÅ¡ banko pinigų, kuriuos ir panaudodavo mokesÄiams mokÄti už butÄ .
IeÅ¡kovÄs teigimu R. R. taip siekÄ, kad bÅ«tų įgyvendintas palikimas. IeÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄjo, kad R. R. sveikata buvo itin bloga ir tai galimai sutrukdÄ Ä¯pÄdiniui nueiti pas notarÄ iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dÄl palikimo priÄmimo ( 1 t. b. l. 26-30, 2 t. b. l. 3, 2 t. b.l. 52-57).Kauno apylinkÄs teismas 2014 m. lapkriÄio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Teismas nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirÄs (duomenys neskelbtini)) po savo motinos J.
J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties priÄmÄ palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄdamas paveldimÄ turtÄ valdyti; pripažino notarÄs G. K. paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 2013-10-03 A. Ä., a.k. (duomenys neskelbtini) į po motinos J. J. R. mirties likusį turtÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojanÄiu (2 t. b. l. 61-65). Teismas sprendimÄ dÄl palikimo priÄmimo fakto nustatymo grindÄ tomis aplinkybÄmis, jog R. R. po motinos mirties toliau gyveno jai priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), juo naudojosi.
Teismas konstatavo, jog R. R. sirgo nuo 2009 metų, sunkiai vaikÅ¡Äiojo. Teismas tenkindamas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje, pažymÄjo, jog atsakovÄ Ä. ir R. R., gyvendami bute (duomenys neskelbtini) vedÄ bendrÄ buitį, kartu valgÄ, atsakovÄs Å¡eimÄ ir R. R. turÄjo bendrÄ biudžetÄ , teismas laikÄ Ä¯rodytu, jog R. R. pagal galimybes prisidÄdavo prie mokesÄių mokÄjimo. Å ių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog R. R. faktiÅ¡kai priÄmÄ po motinos mirties jos vardu likusį palikimÄ (2 t. b. l. 64, pirma ir antra pastraipos).TeisÄjų kolegija su Å¡iais Kauno apylinkÄs teismo sprendimo vertinimais ir iÅ¡vadomis nesutinka.
TeisÄs normų, reglamentuojanÄių palikimo priÄmimÄ , faktiÅ¡kai pradÄjus jį valdyti, iÅ¡aiÅ¡kinimai bei jų taikymo taisyklÄs pateiktos kasacinio teismo nutartyse. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimanÄio palikimÄ Ä¯pÄdinio valia įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄjÄs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpÄdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpÄdinis palikimÄ priÄmÄ bei iÅ¡reiÅ¡kÄ savo valiÄ tapti palikÄjo turto savininku (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje S. O. (teisių perÄmÄja â A.
O.) v. G. O., J. K., bylos Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad, nors asmens, pradÄjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldÄtÄ turtÄ , valia nÄra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), taÄiau toks palikimo priÄmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priÄmimo bÅ«dais â asmuo laikomas priÄmusiu palikimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos S. V.
Worthington pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priÄmimas reiÅ¡kia, kad įpÄdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikÄjo turtÄ nuosavybÄs teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priÄmimu, faktiÅ¡kai pradÄjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpÄdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kianÄius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldimÄ turtÄ , ir pradÄjo valdyti palikÄjo turtÄ kaip savo (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. lapkriÄio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjų R.
P. ir kt. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-403/2011). Teismas, sprÄsdamas, ar įpÄdinis priÄmÄ palikimÄ , pradÄdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpÄdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpÄdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. IÅ¡vadÄ , ar įpÄdinis priÄmÄ palikimÄ , pradÄdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, galima padaryti tik iÅ¡analizavus ir įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ âpaties įpÄdinio nurodomus faktus ir motyvus, atsakovo aiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esanÄius dokumentus.
IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadas dÄl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikÄti aiÅ¡kinimais, kurie kartu su vÄlesniais veiksmais yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiÅ¡kinimus dÄl nenuoseklumo â kaip prieÅ¡taraujanÄius vÄlesniems aiÅ¡kinimams ar veiksmams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007). TeisÄjų kolegija nagrinÄjamu atveju atkreipia dÄmesį į tai, jog ieÅ¡kovÄ palikimo priÄmimo faktÄ Ä¯rodinÄja įpÄdinio atliktais veiksmais, kuris bylos iÅ¡kÄlimo ir teisminio proceso metu yra mirÄs ir siekia įrodyti mirusio įpÄdinio buvusiÄ tikrÄ jÄ valiÄ dÄl atsiradusio palikimo priÄmimo.
TeisÄjų kolegija vertina, kad nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovei buvo bÅ«tina teismui pateikti objektyviais faktais pagrįstus duomenis apie palikimo priÄmimo faktÄ , akivaizdžiai rodanÄius priimto turto (palikimo) valdymÄ kaip savo, pateikti tokius faktus, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kitas, jau mirÄs asmuo atliko konkreÄius aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kianÄius jo tikrÄ jÄ valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldimÄ turtÄ . Å i bÅ«tinybÄ, kaip pažymÄjo teisÄjų kolegija anksÄiau apsprÄsta ta aplinkybe, kad pats asmuo byloje negali duoti paaiÅ¡kinimų ir parodymų dÄl tikrosios savo valios.
Paprastai palikimo priÄmimo faktas yra įrodinÄjamas konkreÄių veiksmų buvimu, jų atlikimu - tai priimto turto tvarkymas, remontas, dažymas, rekonstrukcija, valdymas kaip savo, mokesÄių už turto pagerinimÄ ar jo iÅ¡laikymÄ mokÄjimas ir kt. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ apeliacine tvarka vertina, kad iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad R. R. priÄmÄ po motinos mirties likusį palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti. PažymÄtina, jog palikimo priÄmimas yra vienaÅ¡alis sandoris ir jam taikomos visos sandorių galiojimo ir sandorio sudarymo įrodinÄjimo taisyklÄs. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tÄ aplinkybÄ, jog mirusios J.
J. R. likusį palikimÄ sudarÄ du butai Kaune: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Byloje nÄra jokių duomenų, kad R. R. bÅ«tų faktiÅ¡kai priÄmÄs valdyti atsiradusiÄ palikimo dalį, t. y. ir butÄ (duomenys neskelbtini) ar kreipÄsis nustatyta tvarka dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo į minÄtÄ palikimo dalį iÅ¡davimo. Å ie faktiniai duomenys teisÄjų kolegijai leidžia pagrįstai sprÄsti, jog R. R. nesiekÄ faktiÅ¡kai paveldÄti mirusios motinos vardu atsiradusio palikimo (dviejų butų Kauno mieste), neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiÅ¡kai valdyti motinos J.
J. R. likusį palikimÄ ir valdytų jį iki mirties kaip savo turtÄ . TeisÄjų kolegijos vertinimu vien ta nustatyta aplinkybÄ, kad R. R. po motinos J. J. R. mirties ir toliau gyveno jam priskirtame kambaryje (duomenys neskelbtini), kuriame ilgÄ gyveno ir motinai gyvai esant, negali bÅ«ti pripažinta pakankamu teisiniu ir faktiniu pagrindu nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ dÄl viso atsiradusio palikimo priÄmimo fakto. TeisÄjų kolegija laiko nesvarbiomis ieÅ¡kovÄs nurodomas aplinkybes, kad po motinos mirties atsakovÄ A.
Ä. ir R. R., gyvendami bute (duomenys neskelbtini) vedÄ bendrÄ buitį, kartu valgÄ, atsakovÄs Å¡eima ir R. R. turÄjo bendrÄ biudžetÄ . Tokį Å«kį ir gyvenimo bÅ«dÄ R. R. ir kartu gyvenanti sesers Ä. Å¡eima gyveno galimai ir iki palikÄjos J.J. R. mirties, t. y. iki palikimo atsiradimo. TeisÄjų kolegija laiko nesvarbiomis faktiniam palikimo priÄmimo faktui patvirtinti tas ieÅ¡kovÄs nurodomas aplinkybes, jog Ä. žinojo R. R. bankinÄs kortelÄs kodÄ ir paimdavo jam pinigų iÅ¡ jo turimos sÄ skaitos banke, o pinigai galimai buvo panaudojami mokesÄiams už butui (duomenys neskelbtini) teikiamas komunalines paslaugas sumokÄti.
Kadangi R. R. gyveno minÄtame bute, tai ir turÄjo prievolÄ susimokÄti už dalį butui suteiktų paslaugų- butui Å¡ildyti ar sunaudotam bute vandeniui apmokÄti. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, jog ieÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių objektyvių, įstatymo leistinų įrodymų savo teiginiui apie R. R. mokÄjimus už buto komunalines paslaugas pagrįsti. TeisÄjų kolegija iÅ¡ atsakovÄs pateiktų sÄ skaitų ir Å¡ių sÄ skaitų apmokÄjimÄ liudijanÄių kvitų ir Äekių (2 t. b.l. 15-34, 46-51) nustatÄ, jog A.
Ä. nuo pat palikimo atsiradimo dienos mokÄjo už butams (duomenys neskelbtini) teikiamas komunalines paslaugas, kaupiamÄ sias lÄÅ¡as namų remontui, teritorijų priežiÅ«rÄ i rkitus privalomus mokÄjimusTeisÄjų kolegija atmeta ieÅ¡kovÄs argumentus, jog R. R. nuo pat 2009 m. buvo blogos sveikatos, sunkiai vaikÅ¡Äiojo ir ta aplinkybÄ sutrukdÄ jam asmeniÅ¡kai nuvykti pas notarÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ po motinos mirties palikimui priimti. IÅ¡ byloje esanÄių medicininių dokumentų kopijų (1 t. b. l. 110-165) matyti, kad nuo 2009 metų R.
R. lankÄsi pas gydytojus dÄl stiprÄjanÄio skausmo kojose, gydytas ambulatoriÅ¡kai ir stacionare, jam diagnozuoti pakitimai stubure, nustatyta, kad jis serga lÄtinÄmis ligomis-venų iÅ¡emija, taÄiau orientuotas savyje ir vietoje. Tik 2013 metais suraÅ¡ytuose medicininiuose dokumentuose yra žymima, jog asmuo dezorientuotas laike, painiojasi kalbÄdamas. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad (duomenys neskelbtini) R. R. mirÄ. TodÄl logiÅ¡ka, kad jo fizinÄ bÅ«klÄ ir sveikata 2013 metų antrojoje pusÄje buvo bloga.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, byloje ieÅ¡kovÄs pateikti medicininiai dokumentai neįrodo R. R. visiÅ¡kos negalios ar tokios blogos fizinÄs bÅ«senos 2011 metų sausio-kovo mÄnesiais, kuri galÄjo atimti galimybÄ pareikÅ¡ti notarui praÅ¡ymÄ priimti palikimÄ Ä¯statymo nustatytu terminu po mamos mirties. Esant Å¡ioms byloje nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms ir iÅ¡dÄstytų teisÄjų kolegijos motyvų pagrindu atsakovÄs apeliacinis skundas tenkintinas, panaikintinas skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas, ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys atmetamas kaip nepagrįstas, nes jis neįrodytas (LR CPK 178 str., 185 str., 326 str. 1 d. 2 p.).Panaikinus teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetus, atsakovei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs jos turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme ir bylÄ nagrinÄjant Kauno apygardos teisme (LR CPK 93 str., 98 str.).
Nustatyta, jog atsakovÄ patyrÄ 550,27 eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti (1 t. b. l. 50, 51, 2 t. b. l. 77, 78), taip pat sumokÄjo 13,03 eurų žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 79). AtsakovÄs turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ G. R. (LR CPK 93 str. 98 str.). Nustatyta, kad valstybÄ byloje patyrÄ 13,50 eurų (46, 62 lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t. b. l. 2). Å ios iÅ¡laidos valstybei priteisiamos iÅ¡ G.
R. (LR CPK 92 str.). TeisÄjų kolegija nustatÄ, kad Kauno apylinkÄs teismas 2013 11 26 nutartimi atidÄjo ieÅ¡kovei G. R. dalies 283,53 eurų (979 litų) žyminio mokesÄio sumokÄjimÄ iki bus priimtas sprendimas byloje (1 t. b. l.31, 32). IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį teisÄjų kolegijai atmetus, Å¡i žyminio mokesÄio dalis valstybei priteistina iÅ¡ G. R.. IeÅ¡kinį atmetus, panaikintinos ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymu taikytos Kauno apylinkÄs teismo 2013 11 26 nutartimi (1 t. b.l. 33, 34) laikinosios apsaugos priemonÄs - butų, esanÄių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) areÅ¡tas (LR CPK 150 str. 2 d.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r n d ž i a :
Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 24 d. sprendimÄ panaikinti.Priimti byloje naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti A. Ä. (a.k(duomenys neskelbtini) iÅ¡ G. R. (a.k(duomenys neskelbtini) 563,30 eurų turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti valstybei iÅ¡ G. R. (a.k(duomenys neskelbtini) 297,03 eurus turÄtoms iÅ¡laidoms atlyginti ir žyminio mokesÄio dalį.Panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2013 11 26 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones areÅ¡tÄ butui, esanÄiam (duomenys neskelbtini) ir butui (duomenys neskelbtini).
TeisÄjai                                                                                                                     Galina BlaževiÄ Albina RimdeikaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Arvydas Žibas