Legislator Case Law & Legislation
b0dc9f7b-77e5-4efa-8be2-5f8af5136a78 AI generated

b0dc9f7b-77e5-4efa-8be2-5f8af5136a78 · Kauno apygardos teismas

Case Number b0dc9f7b-77e5-4efa-8be2-5f8af5136a78
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas pagrįstai vertino ir sprendime nurodė, kad velionis R. R. tiek iki mamos J. J. R. mirties ((duomenys neskelbtini)), tiek po mamos mirties ((duomenys neskelbtini)) ir toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė mamai J. J. R. (b. l. 15, 18-19). Šį faktÄ patvirtino ne tik byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 122, 134, 142, 144,), bet ir teisme liudiję asmenys: A. K., G. P., V. (2014-08-21 posėdis), Å ., B., Č.. Šį faktÄ patvirtino ir apeliantė. R. R. po mamos mirties prisidėjo prie buto (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo.

Legislator headnote

AI generated

b0dc9f7b-77e5-4efa-8be2-5f8af5136a78 · Kauno apygardos teismas: Pažymėjo, kad aplinkybės, jog dėl blogos sveikatos bÅ«klės jis pats negalėjo mokėti mokesčių už butÄ ar kitaip aktyviai rÅ«pintis turtu nepaneigia jo valios iÅ¡raiÅ¡kos priimti palikimÄ ir paties palikimo priėmimo fakto.             Teismas, nustatęs faktÄ , jog R. R. priėmė palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, konstatavo, kad R. R. paveldėjo palikimo dalį kartu su atsakove, todėl 2013-10-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ pripažino negaliojančiu, nustatant, kad R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-713-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18357-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 34.1;121.18;121.21;128.2;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2622-192/2014 pagal ieÅ¡kovės G. R. ieÅ¡kinį atsakovei A. Č., trečiajam asmeniui Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarei G. K. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), (miręs (duomenys neskelbtini)) po savo motinos J.

J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties laiku priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ ; pripažinti, notarės G. K. paveldėjimo teisės liudijimÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2013-10-03 A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) į po mamos J. J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties likusį turtÄ , negaliojančiu. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji yra vienturtė D. R. duktė. D. R. buvo vienturtis R. R. sÅ«nus. R. R. ir A. Č. yra J.

J. R. vaikai. IeÅ¡kovės tėvas D. R. mirė (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės G. R. senelis, R. R., mirė (duomenys neskelbtini). Pagal LR CK 5.12 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, ieÅ¡kovė turėjo paveldėti atstovavimo teise po senelio R. R. mirties likusį turtÄ . Po senelio mirties 2013 m. spalio mėn. ieÅ¡kovei kreipusis į Kauno 12-o notarų biuro notarę G. K. paaiÅ¡kėjo, jog senelis R. R. nebuvo priėmęs palikimo po savo motinos J.J. R. mirties, mirusios 2011-01-08. J. J. R. nebuvo suraÅ¡iusi testamento, todėl jos įpėdiniai R.

R. ir atsakovė A. Č. turėjo paveldėti pagal įstatymÄ , t.y. po ½ dalį palikėjos turto, kaip pirmos eilės paveldėtojai (CK 5.11 str.). IeÅ¡kovės žiniomis, J. J. R. turtÄ jos mirties dienÄ sudarė du butai Kaune: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas į po J.J. R. mirties likusį turtÄ buvo iÅ¡duotas atsakovei A. Č. (CK 5.67 str. 2 d.). PrieÅ¡ mirtį R. R. gyveno viename bute su atsakove. R. R. daug metų sunkiai sirgo. Jo sveikata ypatingai pablogėjo po jo motinos mirties (2011 m.), nuo tada jis nebevaikščiojo ir iki pat mirties gulėjo ligos patale.

IeÅ¡kovė pilnametystės, taigi ir civilinio teisnumo (CK 2.5 str. 1 d.), sulaukė tik 2013 m. rugsėjo 30 d. Nors ieÅ¡kovė nuolat palaikė ryÅ¡ius su seneliu R. R., jį pagal galimybes lankė ir juo rÅ«pinosi, tačiau bÅ«dama nepilnametė niekaip negalėjo domėtis ar įtakoti senelio veiksmų dėl palikimo priėmimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) po savo motinos J. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti; pripažino notarės G. K. paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 2013-10-03 A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) į po motinos J. J. R. mirties likusį turtÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu; priteisė iÅ¡ atsakovės 318,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei ir 16,11 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė G.

R. yra R. R., mirusio (duomenys neskelbtini), anÅ«kė, kuri, neesant gyvo jos tėvo, mirusiojo turtÄ paveldi pirma eile (LR CK 5.12 str.). Po R. R. mirties ieÅ¡kovė kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo po senelio mirties, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad R. R. nebuvo padavęs pareiÅ¡kimo notarų biurui dėl palikimo po savo motinos, J. J. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmimo. PalikimÄ po J. J. R. mirties paduodama pareiÅ¡kimÄ notarų biurui priėmė atsakovė, kuriai 2013-10-03 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiajai priklausiusį turtÄ (t. 1, b.l. 15-19).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis teismas nustatė, kad mirusiajai J. J. R. nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė teismui kvitelius apie mokesčių (už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , Å¡ildymÄ , vandenį, aptarnavimo mokesčius, elektrÄ , bendrijos mokesčius) už butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), mokėjimÄ (t. 2, b. l. 15-34).Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad R.

R. priėmė palikimÄ , po motinos, J. J. R., mirties pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, t. y. labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad mirusysis R. R., po motinos mirties, toliau gyveno J. J. R. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), juo naudojosi. IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų teismas nustatė, kad R. R. sirgo nuo 2009 metų, sunkiai vaikščiojo, sunkiai pasiekdavo gydymo įstaigas (I t., b.l. 103-165). Atsakovė duodama paaiÅ¡kinimus teismui patvirtino, kad ji, jos vyras ir R.

R., po motinos mirties toliau gyveno palikėjai priklausiusiame bute, visi trys vedė bendrÄ buitį, kartu valgė, R. R. pagal galimybes prisidėdavo prie mokesčių mokėjimo, atsakovė kartais nuimdavo pinigų nuo jo mokėjimo kortelės, žinojo mokėjimo kortelės PIN kodÄ . Liudytoja B. Č. patvirtino, kad atsakovės Å¡eima ir R. R. turėjo bendrÄ biudžetÄ , nurodė, kad atsakovė rÅ«pinosi R. R., nes Å¡is sunkiai vaikščiojo. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės G. R. nurodė, kad J.

J. R. visada sakiusi, kad turtas liks abiems vaikams, o R. R. minėjo, norįs savo dalį palikti ieÅ¡kovei, nurodė, kad mirus J. J. R., jos kambarys visada buvo užrakintas, o raktus turėjo senelis, kuris, ieÅ¡kovės žiniomis, taip saugojo kambaryje esančius mirusiosios turto dokumentus. Teismas atkreipė dėmesį tai, kad atsakovė paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ J. J. R. turtÄ iÅ¡siėmė tik po R. R. mirties. Teismo nuomone, nustatytos faktinės aplinkybės rodo subjektyviÄ R. R. valiÄ priimti palikimÄ .

Pažymėjo, kad aplinkybės, jog dėl blogos sveikatos bÅ«klės jis pats negalėjo mokėti mokesčių už butÄ ar kitaip aktyviai rÅ«pintis turtu nepaneigia jo valios iÅ¡raiÅ¡kos priimti palikimÄ ir paties palikimo priėmimo fakto.             Teismas, nustatęs faktÄ , jog R. R. priėmė palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, konstatavo, kad R. R. paveldėjo palikimo dalį kartu su atsakove, todėl 2013-10-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ pripažino negaliojančiu, nustatant, kad R.

R. taip pat paveldėjo ½ dalį palikėjos J. J. R. turto. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas, pažeisdamas CPK 176 -178, 197 straipsnių nuostatas, nevertino tam tikrų esminės reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčių įrodymų, netinkamai vertino oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus, dėl to priėmė neteisėtÄ , teisingumo principui prieÅ¡taraujantį sprendimÄ .

Teismo iÅ¡vada, kad nustatytos faktinės aplinkybės rodo subjektyviÄ R. R. valiÄ priimti palikimÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir nepatvirtina jokiais byloje surinktais duomenimis. Vien ta aplinkybė, kad R. R. po motinos J. J. R. mirties ir toliau gyveno jam priskirtame kambaryje, kuriame gyveno ir motinai gyvai esant, negali bÅ«ti pripažinta teisiniu pagrindu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl palikimo priėmimo. Nors sprendime teismas pažymi, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯sigyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.

Tačiau kokie konkrečiai R. R. veiksmai laikytini, kaip aktyvÅ«s dėl palikimo priėmimo, kaip pasireiÅ¡kė jo pradėjimas valdyti motinos turtÄ kaip savo, teismo sprendime nenurodoma. IeÅ¡kovė pateikė tik iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų, apie R. R. sveikatos bÅ«klę, taip pat nurodė, kad R. R. turėjo motinos kambario raktÄ (kas yra visiÅ¡kas melas), tačiau Å¡ių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Atsakovė nurodo, kad mirus motinai, ji vienintelė rÅ«pinosi savo broliu, jo buitimi, skalbė jam rÅ«bus, lygino, gamino valgį, mokėjo visus mokesčius už abudu butus, R.

R. visiÅ¡kai neprisidėjo prie butų komunalinių mokesčių mokėjimų, jo gaunama senatvės pensija buvo labai maža, jos pakakdavo tik maistui bei cigaretėms ir alui. IÅ¡laikyti abu butus jai padėjo ir padeda jos sutuoktinis, kuris gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė įrodinėdama, kad R. R. tariamai mokėjo mokesčius už butus, net negali pateikti teismui duomenų apie jo gautas pajamas po motinos mirties. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ , padarė nepagrįstÄ ir neteisingÄ iÅ¡vadÄ kad R.

R. priėmė savo motinos palikimÄ . Be to, teismas, nurodydamas ieÅ¡kovės parodymus, juos iÅ¡kraipė.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo, kad atsakovė paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ J. J. R. turtÄ iÅ¡siėmė tik po R. R. mirties. Apeliantė pažymi, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi, įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 str.).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 str.), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y.

Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas.3. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir nevertino apeliantės iniciatyva į teismÄ pakviestų liudytojų parodymų, o bÅ«tent: liudytojos G. T. B., kuri teisme patvirtino, kad R. R. po savo motinos mirties vaikščiojo, kad visus mokesčių mokėjimo klausimus spręsdavo apeliantė, t.y. kas mėnesį jai mokėjo po 400 Lt, už laiptinės langų pakeitimÄ , kol iÅ¡mokėjo visÄ reikiamÄ sumÄ . Minėta liudytoja taip pat patvirtino, kad R.

R. liepęs jai visais mokesčių mokėjimo klausimais kreiptis pas apeliantę, nes jo tai nedomina. Liudytoja G. Z. Š. taip pat paneigė ieškovės parodymus apie tai, kad R. R. nevaikščiojo, todėl negalėjo nueiti iki notaro. Minėtos liudytojos teigimu, R. R. vaikščiojo, ji atnešdavo jam spaudos, o jis jai atsidėkodavo. Ji niekada nėra mačiusi R. R. girto. Tai, kad brolis R. R. nebuvo labai sunkus ligonis, mirus mamai, patvirtino ir J. V.. Ji taip pat nurodė, kad apeliantė viena rūpinosi maisto gaminimu, buitimi, namų ruošos darbais, mokesčių mokėjimu.4.

Byloje nėra jokių duomenų, kad iÅ¡ karto po motinos mirties R. R. bÅ«tų pareiÅ¡kęs savo valiÄ paveldėti motinos palikimÄ , per trijų mėnesių terminÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į notarÄ nesikreipė ir jokių aktyvių veiksmų neatliko, todėl laikytina, kad jis atsisakė jam priklausančios paveldėjimo teisės į palikimÄ , nes palikimui priimti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris ir jam taikomos visos sandorių sudarymo taisyklės. Sandoriui sudaryti nepakanka asmens vidinės valios, Å¡iuo atveju noro įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ ateityje.

Kad bÅ«tų sudarytas sandoris, asmens valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Tik toks valios iÅ¡reiÅ¡kimas sukelia teisinių padarinių. IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog R. R. po motinos mirties, priėmė atsiradusį palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Jeigu įpėdinis, žinodamas apie atsiradusį palikimÄ ir galėdamas jį priimti, per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepareiÅ¡kia valios priimti palikimÄ arba nepradeda jo faktiÅ¡kai valdyti, tai laikoma, jog teisė į palikimo priėmimÄ lieka neįgyvendinta.

R. R. po motinos mirties liko gyventi tame pačiame kambaryje, kuriame gyveno iki motinos mirties. Mamos kambarys liko nenaudojamas. Apeliantė viena rÅ«pinosi abiejų butų iÅ¡laikymu, mokėjo mokesčius. R. R. elgesį, t.y. tolimesnį jo gyvenimÄ jam priskirtame kambaryje, negalima vertinti kaip paveldėto turto savininko, nes jis tokiu niekada nesijautė ir savęs buto savininku nelaikė, nei motinai gyvai esant, nei po jos mirties. Jis niekada nėra net lankęsis bute, adresu Krėvės pr., Kaune. Ä® apeliantės raginimus nueiti pas notarÄ jis atsakydavo, kad jam tai neįdomu, nes jam nieko nereikia.

Apie jokius ketinimus paveldėti motinos turtÄ , o vėliau jį palikti G. R., jis niekada nekalbėjęs. R. R. valia buvo nepriimti motinos J. J. R. palikimo ir tai buvo jo pasirinkimas, jis buvo visiÅ¡kai veiksnus ir galėjo laisvai apsispręsti. Teismo posėdžio metu apklausta gydytoja davė abstrakčius parodymus, apibÅ«dino ligų požymius, tuo pačiu pabrėždama, kad kiekvienos ligos požymiai kiekvienam žmogui pasireiÅ¡kia individualiai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tent dėl ligos R.

R. negalėjo nueiti pas notarÄ . Apeliantė pažymi, kad, palikimo priėmimo pradėjus faktiÅ¡kai turtÄ valdyti faktas gali bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į aktyvius įpėdinio veiksmus, vertinant visÄ bylos medžiagÄ , o teismas ypatingosios teisenos bylose turi bÅ«ti aktyvus ir siekti nustatyti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Tokiomis aplinkybėmis vien tik iÅ¡ suinteresuoto asmens – ieÅ¡kovės, iÅ¡sakytas fakto pripažinimas ir kitų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimai nėra pakankami, kad bÅ«tų galima konstatuoti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Be to, Å¡alies tam tikro fakto pripažinimas nėra teismui privalomas; teismas gali pripažinti atitinkamÄ faktÄ nustatytu tik įsitikinęs, jog Å¡alies fakto pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra jos pareikÅ¡tas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesÄ (CPK 187 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobÅ«džio bylose.5. Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimÄ .

IeÅ¡kovė G. R. pateikė ieÅ¡kinį, kurio pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas buvo atnaujinti terminÄ R. R., mirusiam 2013-10-10, palikimui priimti po motinos J. J. R., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties. Teismas priėmė ieÅ¡kinį su tokiu reikalavimu, iÅ¡kėlė civilinę bylÄ , 2014-08-21 vykusiame parengiamajame posėdyje ieÅ¡kovė ir jos atstovė ieÅ¡kinį palaikė visa apimtimi, byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje. Prasidėjus teismo posėdžiui, teismas pats ėmėsi iniciatyvos, kad ieÅ¡kovė pakeistų ieÅ¡kinio reikalavimÄ , skyrė pertraukÄ , kad ieÅ¡kovė ir jos atstovė pasikonsultuotų dėl ieÅ¡kinio dalyko, po pertraukos ieÅ¡kovei pasilikus prie savo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, byla buvo nagrinėjama pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ ieÅ¡kinį.

Byloje paskelbus pertraukÄ iki teismo posėdžio, teisme buvo gautas patikslintas ieÅ¡kinys, kuriuo ieÅ¡kovė pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) po savo motinos J. J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ( mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. Taigi, teismas primigtinai duodamas ieÅ¡kovei suprasti, kad ji turi keisti ieÅ¡kinio dalykÄ , pademonstravo akivaizdų savo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ieÅ¡kovės naudai, tuo grubiai pažeidė Å¡alių procesinį lygiateisiÅ¡kumo principÄ (CPK 18 str.).6.

Kadangi apeliantė yra teisėta J. J. R. palikimo paveldėtoja, jai teisėtai iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos turtÄ , todėl nesuprantama, kokiu pagrindu teismas panaikino jai iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , nes 1/2 dalis viso paveldėto turto jai priklausys bet kokiu atveju.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o jį atmesti, priteisti ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Teismas pagrįstai vertino ir sprendime nurodė, kad velionis R. R. tiek iki mamos J. J. R. mirties ((duomenys neskelbtini)), tiek po mamos mirties ((duomenys neskelbtini)) ir toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė mamai J. J. R. (b. l. 15, 18-19). Šį faktÄ patvirtino ne tik byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 122, 134, 142, 144,), bet ir teisme liudiję asmenys: A. K., G. P., V. (2014-08-21 posėdis), Å ., B., Č.. Šį faktÄ patvirtino ir apeliantė. R. R. po mamos mirties prisidėjo prie buto (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo.

Šį faktÄ dar bÅ«damas gyvas savo anÅ«kei nurodė pats R. R., tai patvirtino ir apeliantės liudytojos Č. (2014-10-08 posėdyje), V. (2014-08-21 posėdyje). Å iÄ svarbiÄ bylai aplinkybę patvirtino ir apeliantė. 2014-08-21 posėdyje apeliantė teigė, kad naudojosi brolio R. R. banko kortele, žinojo kortelės PIN kodÄ , nuimdavo brolio pensijÄ ir jÄ naudodavo mokesčiams už butÄ apmokėti. Todėl apeliantės argumentas, kad neva ieÅ¡kovės naudai teismui parodymus davė jos motina bei motinos sugyventinis, kurie turi akivaizdų suinteresuotumÄ bylos baigtimi, juolab, nieko kas galėtų patvirtinti, kad R.

R. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti motinos palikimÄ , nenurodė, yra nepagrįstas. IeÅ¡kovė pažymi, kad aplinkybes, kurias patvirtino liudytojai - ieÅ¡kovės motina (A. K.) ir patėvis (G. P.), patvirtino ir atsakovės kviestos liudytojos V., Å ., B., Č. To neneigė ir pati atsakovė. Ä®vertinęs byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ ir remdamasis liudytojų parodymais, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad palikimÄ priėmęs, faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti ieÅ¡kovės senelis R.

R. elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimÄ : kartu su seserimi (apeliante) gyveno bute (duomenys neskelbtini), prisidėjo prie Å¡io turto iÅ¡laikymo, naudojosi J.J. R. asmeniniais daiktais, baldais, butu, taigi, rÅ«pinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį ir siekė, kad bÅ«tų įgyvendintas palikimas. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, kad R. R. veiksmai atitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais vadovaujamasi nustatant, jog turtas paveldėtas faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti.2.

Po J. J. R. mirties liko du įstatyminiai įpėdiniai: velionės sÅ«nus R. R. ir duktė (apeliantė): apeliantė palikimÄ priėmė kreipdamasi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, o sÅ«nus (ieÅ¡kovės senelis) - pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti velionės mamos kilnojamuosius daiktus (baldus, namų apyvokos daiktus) ir nekilnojamÄ turtÄ . Ta aplinkybė, kad vienas įpėdinis kreipėsi į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo, nepaÅ¡alina kitos įpėdinio teisės priimti palikimÄ , faktiÅ¡kai pradedant valdyti turtÄ .

Tokia situacija reiÅ¡kia tik tai, kad palikimas priimtas kelių įpėdinių skirtingais, tačiau lygiaverčiais bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011). Asmens pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotos institucijos pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais - asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

Taigi, teismas priėmė sprendimÄ atsižvelgiant į aukÅ¡tesnių instancijų teismų suformuotÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.3. IeÅ¡kovės senelis R. R., tęsdamas gyvenimÄ mamos bute ir iÅ¡laikydamas po mamos likusį turtÄ , suvokė save ir apeliantę, kaip paveldėto turto savininkus. Jis manė, kad gyvena mamos bute ir jokių kitų teisinių veiksmų (kreiptis į notarÄ ar teismÄ ) atlikti nereikia. Juo labiau, kad kaip patvirtino, ieÅ¡kovė, liudytoja A. K., J.J. R. nekarta vieÅ¡ai buvo sakiusi, kad visÄ turtÄ paliks abiems vaikams.

Apeliantės liudytoja V., duodama parodymus 2014 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje net neabejojo, kad velionės mamos turtas tarp brolio ir sesers turėjo bÅ«ti pasidalintas pusiau, nes „ tokia buvo J. J. R. valia ir noras“, „R. ir A. viskÄ darė kartu, kartu rÅ«pinosi, kartu gyveno“, „R. su A.visada bÅ«davo kartu ir J. jų mama visad norėjo, kad vaikams viskas atitektų pusiau“, „Ir tikroji jų mamos valia buvo, kad turtas jiems atitektų pusiau“. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, ieÅ¡kovės senelis R.

R. niekada neiÅ¡reiÅ¡kė valios - atsisakyti palikimo po mamos J.J. R. mirties. Jis, bÅ«damas gyvas, visada anÅ«kei (ieÅ¡kovei), liudytojams A. K. ir G. P. pasakojo, kad po jo mirties pusė J.J. R. turto liks jam, o vėliau - ieÅ¡kovei. Taigi, siekė priimti palikimÄ ir jį valdyti, tik savo teisės - kreiptis į notarÄ ar teismÄ , neįgyvendino dėl sveikatos bÅ«klės ir klaidingo suvokimo (nežinojimo), kokius veiksmus jis privalo atlikti po mamos mirties. Tikėtina, kad R. R. manė, kad jei jis Å¡iame bute gyvena ir prisideda prie mokesčių mokėjimo, daugiau jokių veiksmų atlikti jam nereikia.4.

Apeliantė savaip interpretuoja byloje esančius medicininius R. R. sveikatos bÅ«klės dokumentus, o taip pat liudytojų parodymus Å¡iuo aspektu. Detali medicininių dokumentų analizė ir liudytojos P. paaiÅ¡kinimai pirmos instancijos teisme patvirtina faktÄ , kad R. R. dar 2009-2010 m. sunkiai vaikščiojo; 2011 m. sausio mėn. dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo laisvai judėti (net ir mamos J. J. R. laidotuvėse dalyvavo tik keletÄ valandų). Dar bÅ«nant J.J. R. gyvai, bÅ«tent ji lydėdavo sÅ«nų R.

R. į gydymo įstaigÄ , atvykdavo už jį iÅ¡siraÅ¡yti vaistų. Medicininiai byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtino, kad R. R. nurodytais laikotarpiais kentėjo skausmus, sunkiai vaikščiojo, o vėliau ir visai nevaikščiojo. Teismas pagrįstai ir teisingai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius medicininius dokumentus bei liudytojų parodymus, kurie patvirtino aplinkybes, jog R. R. nuo pat 2009 m. buvo blogos sveikatos. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja gydytoja N. P..5. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė net nežinojo, kad J.J.

R. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Faktas, kad J.J. R. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei buvo žinomas dar J.J. R. bÅ«nant gyvai. Prosenelė pasakojo ieÅ¡kovei apie teismo procesÄ , kurio metu jai teko įrodinėti, kad ji yra sesuo mirusiai O. I. Č., kad galėtų priimti palikimÄ ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , o butas neatitektų valstybei.6. Apeliantė teigia, neva „nesuvokiama kokiu pagrindu teismas apskritai panaikino jai iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , nes ½ dalis viso paveldimo turto jai priklausys bet kokiu atveju”.

IeÅ¡kovė nurodo, kad nustatant palikimo priėmimo faktÄ pradedant valdyti paveldimÄ turtÄ , turi bÅ«ti ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, jei toks jau buvo iÅ¡duotas (LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-460/1999). Å iuo atveju apeliantei 2013 m spalio 3 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris teismui tenkinus ieÅ¡kinį turėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių:

įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo teismui priimant sprendimÄ (LR CPK 178 str., 185 str.), įrodymų pakankamumo teismui nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl palikimo priėmimo, įpėdiniui faktiÅ¡kai pradėjus palikimÄ valdyti, bei paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka nustatė, jog ieÅ¡kovė G. R. yra vienturtė D.

R. duktė, o D. R. buvo vienturtis R. R. sÅ«nus. R. R. ir atsakovė A. Č. yra J. J. R. vaikai. IeÅ¡kovės tėvas D. R. mirė (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės G. R. senelis, R. R., mirė (duomenys neskelbtini). J. J. R. mirė (duomenys neskelbtini), jos mirties momentu likusį palikimÄ sudarė du butai Kaune: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). J. J. R. nebuvo suraÅ¡iusi testamento, todėl jos įstatyminiai įpėdiniai vaikai-R. R. ir atsakovė A. Č. turėjo teisę paveldėti pagal įstatymÄ po 1/2 palikėjos turto, kaip pirmos eilės paveldėtojai (CK 5.11 str.).

Byloje nustatyta, jog dėl likusio J. J. R. palikimo priėmimo į notarÄ 2011 01 18 kreipėsi A. Č.. 2013 10 03 jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir butÄ (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovė G. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu A. Č., kuriame įrodinėjo, jog pagal LR CK įtvirtintas 5.12 str. nuostatas ieÅ¡kovė G. R. turėjo teisę paveldėti atstovavimo teise po senelio R. R. mirties likusį turtÄ kaip palikimÄ , tačiau jis nėra kreipęsis į notarÄ dėl palikimo priėmimo į motinos R. vardu atsiradusį palikimÄ , nors senelis yra priėmęs faktiÅ¡kai valdyti po savo motinos mirties likusį palikimÄ .

Šį faktÄ ieÅ¡kovė įrodinėjo tomis aplinkybėmis, jog senelis R. R. liko gyventi R. turėtame bute (duomenys neskelbtini), pradėjo valdyti palikėjos turtÄ kaip savo, valdė tiek butÄ , tiek mirusios motinos kilnojamuosius daiktus bute, turėjo raktÄ nuo mirusios motinos kambario. Senelis R. suvokė save ir seserį (atsakovę Č.) kaip paveldėto turto savininkus, prisidėjo prie mokesčių mokėjimų už butÄ , nes atsakovė žinojo jo bankinės kortelės kodÄ ir paimdavo iÅ¡ banko pinigų, kuriuos ir panaudodavo mokesčiams mokėti už butÄ .

IeÅ¡kovės teigimu R. R. taip siekė, kad bÅ«tų įgyvendintas palikimas. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad R. R. sveikata buvo itin bloga ir tai galimai sutrukdė įpėdiniui nueiti pas notarÄ iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl palikimo priėmimo ( 1 t. b. l. 26-30, 2 t. b. l. 3, 2 t. b.l. 52-57).Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) po savo motinos J.

J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti; pripažino notarės G. K. paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 2013-10-03 A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) į po motinos J. J. R. mirties likusį turtÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu (2 t. b. l. 61-65). Teismas sprendimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo grindė tomis aplinkybėmis, jog R. R. po motinos mirties toliau gyveno jai priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), juo naudojosi.

Teismas konstatavo, jog R. R. sirgo nuo 2009 metų, sunkiai vaikščiojo. Teismas tenkindamas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje, pažymėjo, jog atsakovė Č. ir R. R., gyvendami bute (duomenys neskelbtini) vedė bendrÄ buitį, kartu valgė, atsakovės Å¡eimÄ ir R. R. turėjo bendrÄ biudžetÄ , teismas laikė įrodytu, jog R. R. pagal galimybes prisidėdavo prie mokesčių mokėjimo. Å ių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog R. R. faktiÅ¡kai priėmė po motinos mirties jos vardu likusį palikimÄ (2 t. b. l. 64, pirma ir antra pastraipos).Teisėjų kolegija su Å¡iais Kauno apylinkės teismo sprendimo vertinimais ir iÅ¡vadomis nesutinka.

Teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, iÅ¡aiÅ¡kinimai bei jų taikymo taisyklės pateiktos kasacinio teismo nutartyse. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A.

O.) v. G. O., J. K., bylos Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos S. V.

Worthington pareiÅ¡kimÄ dėl juridinių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų R.

P. ir kt. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-403/2011). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. IÅ¡vadÄ , ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, galima padaryti tik iÅ¡analizavus ir įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“paties įpėdinio nurodomus faktus ir motyvus, atsakovo aiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus.

IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiÅ¡kinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiÅ¡kinimus dėl nenuoseklumo – kaip prieÅ¡taraujančius vėlesniems aiÅ¡kinimams ar veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju atkreipia dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovė palikimo priėmimo faktÄ Ä¯rodinėja įpėdinio atliktais veiksmais, kuris bylos iÅ¡kėlimo ir teisminio proceso metu yra miręs ir siekia įrodyti mirusio įpėdinio buvusiÄ tikrÄ jÄ valiÄ dėl atsiradusio palikimo priėmimo.

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei buvo bÅ«tina teismui pateikti objektyviais faktais pagrįstus duomenis apie palikimo priėmimo faktÄ , akivaizdžiai rodančius priimto turto (palikimo) valdymÄ kaip savo, pateikti tokius faktus, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kitas, jau miręs asmuo atliko konkrečius aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo tikrÄ jÄ valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Å i bÅ«tinybė, kaip pažymėjo teisėjų kolegija anksčiau apspręsta ta aplinkybe, kad pats asmuo byloje negali duoti paaiÅ¡kinimų ir parodymų dėl tikrosios savo valios.

Paprastai palikimo priėmimo faktas yra įrodinėjamas konkrečių veiksmų buvimu, jų atlikimu - tai priimto turto tvarkymas, remontas, dažymas, rekonstrukcija, valdymas kaip savo, mokesčių už turto pagerinimÄ ar jo iÅ¡laikymÄ mokėjimas ir kt. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka vertina, kad iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad R. R. priėmė po motinos mirties likusį palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti. Pažymėtina, jog palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris ir jam taikomos visos sandorių galiojimo ir sandorio sudarymo įrodinėjimo taisyklės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tÄ aplinkybę, jog mirusios J.

J. R. likusį palikimÄ sudarė du butai Kaune: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, kad R. R. bÅ«tų faktiÅ¡kai priėmęs valdyti atsiradusiÄ palikimo dalį, t. y. ir butÄ (duomenys neskelbtini) ar kreipęsis nustatyta tvarka dėl paveldėjimo teisės liudijimo į minėtÄ palikimo dalį iÅ¡davimo. Å ie faktiniai duomenys teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog R. R. nesiekė faktiÅ¡kai paveldėti mirusios motinos vardu atsiradusio palikimo (dviejų butų Kauno mieste), neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiÅ¡kai valdyti motinos J.

J. R. likusį palikimÄ ir valdytų jį iki mirties kaip savo turtÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu vien ta nustatyta aplinkybė, kad R. R. po motinos J. J. R. mirties ir toliau gyveno jam priskirtame kambaryje (duomenys neskelbtini), kuriame ilgÄ gyveno ir motinai gyvai esant, negali bÅ«ti pripažinta pakankamu teisiniu ir faktiniu pagrindu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl viso atsiradusio palikimo priėmimo fakto. Teisėjų kolegija laiko nesvarbiomis ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes, kad po motinos mirties atsakovė A.

Č. ir R. R., gyvendami bute (duomenys neskelbtini) vedė bendrÄ buitį, kartu valgė, atsakovės Å¡eima ir R. R. turėjo bendrÄ biudžetÄ . Tokį Å«kį ir gyvenimo bÅ«dÄ R. R. ir kartu gyvenanti sesers Č. Å¡eima gyveno galimai ir iki palikėjos J.J. R. mirties, t. y. iki palikimo atsiradimo. Teisėjų kolegija laiko nesvarbiomis faktiniam palikimo priėmimo faktui patvirtinti tas ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes, jog Č. žinojo R. R. bankinės kortelės kodÄ ir paimdavo jam pinigų iÅ¡ jo turimos sÄ skaitos banke, o pinigai galimai buvo panaudojami mokesčiams už butui (duomenys neskelbtini) teikiamas komunalines paslaugas sumokėti.

Kadangi R. R. gyveno minėtame bute, tai ir turėjo prievolę susimokėti už dalį butui suteiktų paslaugų- butui Å¡ildyti ar sunaudotam bute vandeniui apmokėti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių, įstatymo leistinų įrodymų savo teiginiui apie R. R. mokėjimus už buto komunalines paslaugas pagrįsti. Teisėjų kolegija iÅ¡ atsakovės pateiktų sÄ skaitų ir Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimÄ liudijančių kvitų ir čekių (2 t. b.l. 15-34, 46-51) nustatė, jog A.

Č. nuo pat palikimo atsiradimo dienos mokėjo už butams (duomenys neskelbtini) teikiamas komunalines paslaugas, kaupiamÄ sias lėšas namų remontui, teritorijų priežiÅ«rÄ i rkitus privalomus mokėjimusTeisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės argumentus, jog R. R. nuo pat 2009 m. buvo blogos sveikatos, sunkiai vaikščiojo ir ta aplinkybė sutrukdė jam asmeniÅ¡kai nuvykti pas notarÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ po motinos mirties palikimui priimti. IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų kopijų (1 t. b. l. 110-165) matyti, kad nuo 2009 metų R.

R. lankėsi pas gydytojus dėl stiprėjančio skausmo kojose, gydytas ambulatoriškai ir stacionare, jam diagnozuoti pakitimai stubure, nustatyta, kad jis serga lėtinėmis ligomis-venų išemija, tačiau orientuotas savyje ir vietoje. Tik 2013 metais surašytuose medicininiuose dokumentuose yra žymima, jog asmuo dezorientuotas laike, painiojasi kalbėdamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) R. R. mirė. Todėl logiška, kad jo fizinė būklė ir sveikata 2013 metų antrojoje pusėje buvo bloga.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ieÅ¡kovės pateikti medicininiai dokumentai neįrodo R. R. visiÅ¡kos negalios ar tokios blogos fizinės bÅ«senos 2011 metų sausio-kovo mėnesiais, kuri galėjo atimti galimybę pareikÅ¡ti notarui praÅ¡ymÄ priimti palikimÄ Ä¯statymo nustatytu terminu po mamos mirties. Esant Å¡ioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir iÅ¡dėstytų teisėjų kolegijos motyvų pagrindu atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, panaikintinas skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmetamas kaip nepagrįstas, nes jis neįrodytas (LR CPK 178 str., 185 str., 326 str. 1 d. 2 p.).Panaikinus teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetus, atsakovei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme ir bylÄ nagrinėjant Kauno apygardos teisme (LR CPK 93 str., 98 str.).

Nustatyta, jog atsakovė patyrė 550,27 eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti (1 t. b. l. 50, 51, 2 t. b. l. 77, 78), taip pat sumokėjo 13,03 eurų žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 79). Atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ G. R. (LR CPK 93 str. 98 str.). Nustatyta, kad valstybė byloje patyrė 13,50 eurų (46, 62 lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t. b. l. 2). Å ios iÅ¡laidos valstybei priteisiamos iÅ¡ G.

R. (LR CPK 92 str.). Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2013 11 26 nutartimi atidėjo ieÅ¡kovei G. R. dalies 283,53 eurų (979 litų) žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki bus priimtas sprendimas byloje (1 t. b. l.31, 32). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį teisėjų kolegijai atmetus, Å¡i žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iÅ¡ G. R.. IeÅ¡kinį atmetus, panaikintinos ieÅ¡kovės praÅ¡ymu taikytos Kauno apylinkės teismo 2013 11 26 nutartimi (1 t. b.l. 33, 34) laikinosios apsaugos priemonės - butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) areÅ¡tas (LR CPK 150 str. 2 d.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ panaikinti.Priimti byloje naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti A. Č. (a.k(duomenys neskelbtini) iÅ¡ G. R. (a.k(duomenys neskelbtini) 563,30 eurų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti valstybei iÅ¡ G. R. (a.k(duomenys neskelbtini) 297,03 eurus turėtoms iÅ¡laidoms atlyginti ir žyminio mokesčio dalį.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 11 26 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones areÅ¡tÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir butui (duomenys neskelbtini).

Teisėjai                                                                                                                     Galina Blaževič Albina Rimdeikaitė                                                                                                                                   Arvydas Žibas