b0d98e4f-23ea-4b42-8e92-3dbc8d1fda9b · Kauno apygardos teismas

  Civilinė byla Nr. 2A-1096-173/2015Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00198-201-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.1.; 30.9.1.; 30.10; 121.21. KAUNO APYGARDOSTEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015m. birželio 5d.Kaunas              Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė) ir Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

R. apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. R. ieÅ¡kinį atsakovui M. R. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, M. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei M. R.,        Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :                                      I.Ginčo esmė         IeÅ¡kovė M. R. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovei skirti naudotis B1 ir B2 (bendras plotas 1 589 m2) žemės sklypo dalimi, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) UAB „Geotakas“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkos planÄ ; atsakovui M.

R. skirti naudotis Al, A2 bei A3 (bendras plotas 1 589 m2) žemės sklypo dalimi, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) UAB „Geotakas“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkos planÄ ; tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui skirti bendrai naudotis C1 ir C2 (bendras plotas 500 m2) žemės sklypo dalimis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) UAB „Geotakas“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkos planÄ ; pavėsinę skirti naudotis ieÅ¡kovei, o Å¡uns voljerÄ skirti naudotis atsakovui, taip pat priteisti bylos vedimo iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė M.

R. savo patikslintus reikalavimus grindžia tuo, kad pagal jos pateiktÄ planÄ , tiek atsakovas iÅ¡ sklypo dalių Al (1 408m2), A2 (138m2), A3 (43m2), tiek ji iÅ¡ sklypo dalių B1 (546m2), B2 (1043m2), gali laisvai vienas kitam netrukdydami patekti į bendrai naudojamas sklypo dalis C1 (366m2), C2 (134m2), kuriose yra bendro naudojimo statiniai. Å uns voljeras patenka į atsakovo naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį ir jis turi bÅ«ti paliekamas atsakovui, nes jis laiko Å¡unį ir jį prižiÅ«ri, o pavėsinė patenka į jos naudojamo žemės sklypo dalį ir ji turi bÅ«ti paliekama naudotis jai su vaikais.

Žemės sklypas yra 36 arų. Raudonai apibrėžta bendrai naudojama teritorija ir pažymėta C ženklu. Tai: nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į namÄ atvestas vandentiekio įvadas, drenažo Å¡uliniai, esantys aplink namÄ , kanalizacijos Å¡ulinys, taip pat į (duomenys neskelbtini) gatvę eina drenažo vamzdis bei interneto kabelis, taip pat yra skysto kuro cisterna, kuri yra prie pat namo. Kiek jie su atsakovu Å¡iuose namuose gyveno, cisterna nebuvo naudojama. Ankstesniame plane nebuvo pažymėta vandens atÅ¡aka, kuri eina nuo namo iki Å«kinio pastato.

Ji pažymėta V raidėmis (22,49) ir sutampa su asfaltuoto keliuko riba, kuris eina iki pat (duomenys neskelbtini) gatvės ir baigiasi asfaltuota aikÅ¡tele, kuria naudojasi atsakovas. Vandens atÅ¡aka baigiasi Å¡uliniu, kuris taip pat yra bendro naudojimo. Nuo čia galima atsivesti vandenį į bet kuriÄ vietÄ . F raide pažymėtas kanalizacijos vamzdis, kuris jungia vienÄ Å¡ulinį su kitu. Pasidalinus namÄ atsakovas naudojasi pagrindiniu jo įėjimu, o ji su vaikais naudojasi pagalbiniu. Atsakovas teigia, kad ji įvažiavimÄ Ä¯sirengė be architektų leidimo, bet tai tik žvyruotas, paprastas keliukas, kuris nuo seniai sodyboje buvo naudojamas malkoms atvežti.

Ten nėra asfalto ar trinkelių, todėl leidimas nėra reikalingas. Žvyruotas įvažiavimas buvo suformuotas nuo namo įgijimo dienos (dar prieÅ¡ įgyjant). Tas kelias yra tose pačiose ribose, tik yra pagerinta jo bÅ«klė, t. y. užvežta žvyro. Neturėtų lėšų tÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯rengti, t. y. iÅ¡asfaltuoti ar sudėti trinkeles. Negali su vaikais per sodÄ eiti, nes Å¡lapia, todėl yra „pamestos“ senos plytelės, kuriomis vaikščioja. Klausimas dėl įpareigojimo įsirengti įėjimÄ Ä¯ namÄ yra iÅ¡spręstas teismo 2011-11-04 sprendimu, todėl antrÄ kartÄ Å¡is klausimas keliamas nepagrįstai.

Sklype, kurį siÅ«lo naudotis paskirti atsakovui, buvo ir kÅ«dra, kuriÄ jis užpylė be jos sutikimo, tačiau pretenzijų Å¡iam dėl to nekėlė. Atsakovo reikalavimas įpareigoti jÄ per atskirai naudojamÄ sklypo dalį savo lėšomis įsirengti įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ bei įėjimÄ Ä¯ namÄ teisiÅ¡kai nepagrįstas ir nepriimtinas, todėl teismo praÅ¡o jo netenkinti. Plane pažymėta teritorija B1 yra iki asfaltuotos aikÅ¡telės, kuria naudojasi atsakovas. Norėtų, kad bÅ«tų tokia riba, nes dar nevykstant teisminiam procesui atsakovas pasakė, kad ten gal įsirengs laisvalaikio zonÄ â€“ pavėsinę.

Bet ten yra vaikų kambariai, nes taip namas padalintas, o kitur vaikų apgyvendinti galimybės neturi. Dėl elektros stulpo jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsiradus elektros gedimui, jie neturėtų teisės lipti ir vykdyti gedimų Å¡alinimų. Ant stulpo nėra jokių skydinių, nes visi skaitliukai yra name, todėl nemano, kad ateityje dėl to galėtų kilti ginčų.            Atsakovas M. R. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo skirti naudotis A-l bei A-2 (bendras plotas 1 588 m2) žemės sklypo dalimis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo naudojimo planÄ , kurį parengė UAB „Archigrupė“; ieÅ¡kovei M.

R. skirti naudotis B-l, B-2, B-3 (bendras plotas 1 588 m2) žemės sklypo dalimis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pagal žemės sklypo naudojimo planÄ , kurį parengė UAB „Archigrupė“; tiek jam, tiek ir ieÅ¡kovei skirti bendrai naudotis C (plotas 502 m2) žemės sklypo dalimis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pagal žemės sklypo naudojimo planÄ , kurį parengė UAB „Archigrupė“; Å¡uns voljerÄ skirti naudotis jam, o pavėsinę skirti naudotis ieÅ¡kovei;

įpareigoti ieÅ¡kovę savo lėšomis įsirengti įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ ir įėjimÄ Ä¯ namÄ per savo atskirai naudojamÄ B sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės, taip pat priteisti visas bylos vedimo iÅ¡laidas.        Atsakovas M. R. savo patikslintus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia tuo, kad ginčo Å¡alys bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdo žemės sklypÄ , kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp Å¡alių kyla nuolatiniai barniai. Pagal atsakovo pateiktÄ projektÄ , tiek ieÅ¡kovė iÅ¡ sklypo dalių B-l (502 m2), B-2 (47 m2), B-3 (1039 m2), tiek jis, iÅ¡ sklypo dalių A-l (166 m2), A-2 (1422 m2) galės laisvai ir nevaržomai patekti prie bendrai naudojamos sklypo dalį C (502 m2), tokiu bÅ«du nesudarydami vienas kitam kliūčių. Kadangi atsakovas nori įsirengti vandentiekį ir kanalizacijÄ Ä¯ bendro naudojimo pastato dalį (garaÅ¾Ä ), todėl tai gali padaryti tik per bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kaip tai yra padariusi ieÅ¡kovė.

Elektros stulpas (bendro naudojimo objektas) yra ant žemės sklypų ribų A-l (166 m2) ir B-1 (502 m2), todėl reikalui esant prie jo patekti galėtų nevaržomai iÅ¡ individualiai priskirtų naudotis sklypo dalių. Å uns voljeras, kuris patenka į jo naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį, paliekamas jam, nes Å¡unį prižiÅ«ri ir juo rÅ«pinasi. Taip pat ieÅ¡kovė turi bÅ«ti įpareigota, per savo atskirai naudojamÄ sklypo dalį B savo lėšomis ir pagal LR teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ Ä¯sirengti įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ bei įėjimÄ Ä¯ namÄ (Å¡iuo metu ieÅ¡kovė yra įsirengusi įvažiavimÄ , tačiau jis nėra registruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, statybos vykdomos be statybÄ leidžiančio dokumento).

IeÅ¡kovės pateiktas teismui atidalijimo žemės sklypo projektas neatitinka ginčo Å¡alių interesų, kadangi elektros įvado stulpÄ ji palieka asmeniÅ¡kai skirtino naudotis žemės sklypo dalyje be servituto teisių. Jeigu M. R. užsitvertų, tai M. R. iÅ¡kviesti elektrikai prie stulpo nepatektų. Prie elektros stulpo turi prieiti abu bendraturčiai, todėl elektros stulpas turi bÅ«ti paliktas bendro naudojimo žemės sklype. Prie žemės sklypo Cl ieÅ¡kovė priskiria takus link Å«kinių pastatų, tačiau dalį komunikacijų palieka sau skirtino naudotis žemės sklypo dalyje.

Vandentiekis eina į jos naudojamÄ Å«kinį pastatÄ -lauko virtuvę, tačiau esant taip nustatytai bendro naudojimo žemės sklypo dalies ribai, negalės nuo kanalizacijos ir vandentiekio Å¡ulinių pasijungti komunikacijas prie savo naudojamo garažo, nes turėtų perkasti ieÅ¡kovės individualiai naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , kam bÅ«tų reikalingas atskiras sutikimas. Cisterna palikta atsakovui skirtame žemės sklype, vandentiekis taip pat, Å¡ulinys prie Å«kinių pastatų, kanalizacijos ir fekalijų vamzdis padalinamas dalimis, vandentiekis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. lieka atsakovui skirtiname žemės sklype.

                               I.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė         Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu M. R. ieškinį patenkino pilnai, o atsakovo M. priešieškinį atmetė.        Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Šakių rajono apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2011-12-06, civilinėje byloje Nr. 2-163-630/2011 buvo nutraukta šalių santuoka, taip pat patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 5-9).

Naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta.        Ieškovei M. R. ir atsakovui M. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai yra po ½ dalį priklauso 0,3678 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo byloje nebuvo nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka. Ginčo sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvėmis (b. l. 11-12).       Šiame sklype yra šalims priklausantis gyvenamasis namas, garažas bei lauko virtuvė, kurias naudojimosi tvarka buvo nustatyta teismo 2011-11-04 sprendimu.

Å iuo teismo sprendimu M. R. buvo įsipareigojusi savo lėšomis ir jėgomis įsirengti įėjimÄ iÅ¡ lauko į gyvenamojo namo patalpÄ , jai taip pat teko teisė naudotis lauko virtuve, o atsakovui M. R. – garažu (b. l. 5-9).        Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra energetikos statinys – gelžbetoninis stulpas. Å iame žemės sklype (duomenys neskelbtini) Valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta elektros linijų apsaugos zona (b. l. 11-12).        Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti atidalintas ieÅ¡kovei paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi nuo gyvenamojo namo ir Å«kio pastatų link (duomenys neskelbtini) gatvės (ieÅ¡kovės plane pažymėtus B1 ir B2; atsakovo pateiktame plane pažymėta B1, B2, B3), o atsakovui paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi nuo gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų į prieÅ¡ingÄ pusę (ieÅ¡kovės plane pažymėta A1, A2 ir A3, o atsakovo pateiktame plane pažymėta A1 ir A2).

Ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl elektros stulpo, kuris pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu projektÄ lieka stovėti Å¡iai priklausančioje naudotis žemės dalyje. Atsakovo teigimu tai apribotų galimybę jam Å¡iuo elektros stulpu naudotis, todėl sklypo riba turėtų eiti ne greta asfaltuotos aikÅ¡telės ribos, kaip siÅ«lo ieÅ¡kovė, bet pagal patį elektros stulpÄ , kaip siÅ«lo atsakovas. Taip pat byloje kyla ginčas dėl to, kad bendram naudojimui bÅ«tų priskirta sklypo dalis nuo garažo ir lauko virtuvės iki vandens atÅ¡akos ir Å¡ulinio, kaip siÅ«lo atsakovas.

IeÅ¡kovė Å¡iuo atveju siÅ«lo Å¡iÄ sklypo dalį atidalinti individualiam naudojimui, bendro naudojimo sklypo ribÄ paliekant iki Å¡ulinio. Taip pat atsakovas praÅ¡o teismo įpareigoti ieÅ¡kovę savo lėšomis įsirengti įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ ir įėjimÄ Ä¯ namÄ per savo atskirai naudojamÄ B sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės. IeÅ¡kovė teigimu, toks atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas.                  Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡Â pateiktų naudojimosi sklypu planų nustatė, kad iÅ¡ dalies naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp Å¡alių yra nusistovėjusi, abi gali patekti į gyvenamojo namo ar Å«kio pastatų patalpas, kuriose gyvena ar jomis naudojasi, todėl abi Å¡alys pateikia vienodÄ Å¾emės sklypo pusių priskyrimo Å¡alims variantÄ , tačiau iÅ¡kyla ginčas dėl trijų aplinkybių.

Atsakovas nurodo, kad nori įsirengti vandentiekį ir kanalizacijÄ Ä¯ bendro naudojimo pastato dalį (garaÅ¾Ä ) ir tai galėtų padaryti tik tuomet, jei nuo Å¡io pastato iki Å¡ulinio žemės sklypo dalis bÅ«tų paskirta bendram naudojimui. Atsakovo teigimu, patvirtinus ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ , jis tokios galimybės neturėtų. Teismas nesutiko su tokiu atsakovo argumentu, kadangi atsakovas visų pirmÄ Å¡Ä¯ savo reikalavimÄ motyvuoja hipotetine situacija, o ne realiais poreikiais, kadangi nepateikia teismui įrodymų, kad toks ketinimas yra realus ir, kad patvirtinus ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ naudojimosi Å¡ia sklypo dalimi projektÄ atsakovui bÅ«tų užkirsta galimybė tokį ketinimÄ Ä¯gyvendinti.

Pažymėtina, jog pagal Å¡alių siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymÄ atsakovui atitektų asfaltuota kiemo dalis (aikÅ¡telė), kuri laikytina ir patogesne, ir vertingesne žemės dalimi naudotis nei ieÅ¡kovei tenkanti dalis, todėl vien tai, kad asfaltuota žemės dalis atsakovui pasunkintų norimo vandentiekio ir kanalizacijos įsivedimÄ , neduoda pagrindo daryti iÅ¡vados, kad jam apriboja tokiÄ galimybę ir pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, kadangi tiek Å¡ulinys, tiek vandentiekio trasa yra bendraturčių bendrai naudojamo žemės sklypo ribose.        Žemėje esantys inžinieriniai tinklai pagal Lietuvos Respublikos CK 4.82str. 1 d. priklauso abiems bendraturčiams.

Avarijos atsitikimo atveju lokalizuojant, paÅ¡alinant gedimus reikalingas priėjimas prie elektros įvadų, nuotekų ir sistemų po žeme, todėl jie turi likti bendro naudojimo žemės sklype. Nei viename iÅ¡ Å¡alių pateiktų naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo planų nėra iÅ¡skirtos elektros linijų apsaugos zonos, tačiau esant elektros stulpui, oro linijos laidai (elektros linija) eina per visÄ Å¡iaurinę sklypo dalį, tai yra ir ieÅ¡kovei skiriamÄ naudotis (B1), ir atsakovui (A1) skiriamÄ naudotis žemės sklypo dalis.

Žemė, esanti elektros linijos apsaugos zonoje, iÅ¡lieka žemės sklypo savininko nuosavybė, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka tik elektros perdavimo tinklo operatoriui, kurio nuosavybė yra elektros tinklai, suteikta teisė joje vykdyti įvairius elektros linijų eksploatavimo darbus. Teismas nesutiko su atsakovo nurodoma aplinkybe, kad ieÅ¡kovė elektros įvado stulpÄ palieka asmeniÅ¡kai skirtino naudotis žemės sklypo dalyje be servituto teisių ir, kad jai užsitvėrus savo sklypo dalį atsakovo iÅ¡kviesti elektrikai prie stulpo nepatektų, kadangi nei viena iÅ¡ Å¡alių dėl elektros linijų apsaugos zonos toje vietoje (4 metrus į abi puses) negali vykdyti elektros linijų apsaugos zonoje statybos, želdinimo ar žemės darbų.

         Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad elektros linijų apsaugos zonai besitęsiant per visÄ Å¡alių ginčo sklypo Å¡iaurinę dalį, tai yra ir per ieÅ¡kovei, ir per atsakovui priskiriamas naudotis žemės sklypo dalis, atsakovo interesai dėl to, kad stulpas stovi iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovei priskiriama naudotis sklype jo interesų nepažeis, kadangi visoje elektros apsaugos zonoje operatorius gali nevaržomai tinklus aptarnauti, prižiÅ«rėti, remontuoti. Atsakovas pats to daryti neturi teisės. Net jei žemės naudojimosi riba bÅ«tų nustatyta pagal atsakovo pasiÅ«lytÄ variantÄ - pagal elektros stulpo ribÄ , teismo nuomone tai nėra efektyvesnis naudojimosi žemės sklypu variantas nei, kad siÅ«lo ieÅ¡kovė, kadangi Å¡alys prie stulpo galėtų prieiti tik iÅ¡ vienos jo pusės. Byloje nėra duomenų, kad ant stulpo yra elektros įvadas, elektros apskaitos skaitikliai, kuriais atsakovui apribojama teisė naudotis.

        Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės naudojimosi Å¡iauriniu žemės sklypu variantas yra naudingesnis Å¡alims ir jų nepilnamečiams vaikams, kadangi ieÅ¡kovės nurodymu, bÅ«tent Å¡ioje namo dalyje yra jų nepilnamečių vaikų, su kuria nustatyta gyvenamoji vieta, kambarių langai, kas žemės sklypÄ priskiriant vienam sutuoktiniui užtikrintų ir kiekvieno iÅ¡ savininkų gyvenimo atskirumÄ , o tuo pačiu ir didesnį privatumÄ .Teismas taip pat nesutiko su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu nustatymo planÄ cisterna palikta atsakovui skirtame žemės sklype, vandentiekis taip pat, Å¡ulinys prie Å«kinių pastatų, kanalizacijos ir fekalijų vamzdis padalintas dalimis, vandentiekis iÅ¡ (duomenys neskelbtini)g. lieka atsakovui skirtiname žemės sklype.

Tiek atsakovo, tiek ieÅ¡kovės pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano variantai yra praktiÅ¡kai identiÅ¡ki, abiejuose nurodytos komunikacijos pavaizduojamos tose pačiose vietose ir priskiriamos bendram naudojimui. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo bei jų nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitinka ieÅ¡kovės pateiktas planas, visos sklypo dalys Å¡iame projekte yra kompaktiÅ¡kos, vientisos, nėra persikirtimų, paskirtos bendram naudojimui žemės sklypo dalys yra minimalios, tačiau kartu užtikrina prieigÄ prie bendro naudojimo objektų, todėl jokių konfliktinių situacijų ateityje nebeturėtų kilti.         Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimus įpareigoti ieÅ¡kovę savo lėšomis įsirengti įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ ir įėjimÄ Ä¯ namÄ per savo atskirai naudojamÄ B sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. pusės. Atsakovas reikÅ¡damas tokį reikalavimÄ nenurodo kaip ieÅ¡kovė pažeidžia jo bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

Bylos duomenimis atsakovas vienas naudojasi asfaltuota kiemo aikÅ¡tele, ieÅ¡kovė tuo tarpu patekdama į gyvenamÄ jį namÄ naudojasi per sklypÄ iki gatvės (plane pažymėtas B1) iÅ¡klotomis plytelėmis ir žemės sklype (plane pažymėtas B2) esančiu žvyruotu įvažiavimu. Å iomis sklypo dalimis atsakovas nepageidavo naudotis, todėl atsakovo reikalavimas įpareigoti ieÅ¡kovę įsirengti įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ ir įėjimÄ Ä¯ namÄ pripažintas nepagrįstu.                                     III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai          Atsakovas M. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o 2014 m. lapkričio 28 d. Å akių rajono apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti arba palikti nenagrinėtÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovė M. R. 2013 m. kovo 12 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl turto atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, kur ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas buvo reikalavimas atidalinti žemės sklypÄ .

Jam pateikus atsiliepimÄ ir prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o ne dėl atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, ieÅ¡kovė pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , ir teismas, pažeisdamas CPK 42 straipsnio 1 dalį, suteikianti ieÅ¡kovui teisę keisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba pagrindÄ , bet ne abu kartu, patikslintÄ ieÅ¡kinį priėmė, nors turėjo nepriimti, o jei ir buvo priimtas, tai turėjo palikti nenagrinėtu. Tokia teismo daroma procesinė painiava, procesinių teisės normų ignoravimas apsunkino jo procesinių teisių įgyvendinimÄ .IeÅ¡kovė keturis kartus reiÅ¡kė vis kitokius reikalavimus ir keturis kartus teikė vis kitokius planus.

Teismas pasisakė, jog tenkina ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir nustato naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ , tačiau iÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, kurį iÅ¡ keturių pateiktų ieÅ¡kinių teismas tenkina.IeÅ¡kovė neatsisakė pareikÅ¡to reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarkÄ malkine, ir net 2014m. spalio 7 d. paruoÅ¡tame UAB „Geotakas“ projekte ieÅ¡kovė palieka padalintÄ malkinę tačiau teismas dėl Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo nepasisakė.        Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog tenkina ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir nustato naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ , tačiau iÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, kurį iÅ¡ keturių pateiktų ieÅ¡kinių teismas tenkina.

         IeÅ¡kovė neatsisakė pareikÅ¡to reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarkÄ malkine, ir net 2014m. spalio 17 d. paruoÅ¡tame UAB „Geotakas“ projekte ieÅ¡kovė palieka padalintÄ malkinę, tačiau teismas dėl Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo nepasisakė.        IeÅ¡kovės M. R. paruoÅ¡tas planas yra ydingas ne tik tuo, kad ji pati suvaržė savo galimybę, matyt, siekdama iÅ¡vengti pareigos, patekti prie fekalijų duobės, bet ir tuo, kad didžioji dalis bendro naudojimo komunikacijų, einančių nuo Å«kinių pastatų į Å¡ulinį, patenka į ieÅ¡kovės naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , kas apsunkins jo interesÄ ir pareigÄ jomis tinkamai rÅ«pintis.

Juo paruoÅ¡tame plane tik maža komunikacijų dalis patenka į ieÅ¡kovei skirtino naudotis žemės sklypo dalį. Visiems žinomas faktas, jog elektros tinklai reikalauja, jog elektros apskaitos prietaisai iÅ¡ namų vidaus bÅ«tų iÅ¡kelti į iÅ¡orę, kur prie jo bÅ«tų laisvas priėjimas.       Teismas pasisakė, kad ieÅ¡kovės pateiktas projektas labiau atitinka vaikų interesus, bet nedetalizavo, kodėl jo projektas neatitinka ar mažiau atitinka vaikų interesus.       PareiÅ¡kęs reikalavimÄ ieÅ¡kovei įstatymo nustatyta tvarka įsirengti įvažiavimÄ ir įėjimÄ Ä¯ namÄ jos naudojamoje žemės sklypo dalyje, tačiau teismas šį reikalavimÄ atmetė, įgoruodamas jo motyvus, kad visa tai, kÄ yra įsirengusi ieÅ¡kovė yra savavaliÅ¡ka statyba.        IeÅ¡kovė M.

R. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .       Nurodo, kad kanalizacijos Å¡uliniai, kaip ir kiti inžinieriniai statiniai, yra bendra nuosavybė. Jų priežiÅ«ra yra bendras Å¡alių reikalas. Atsakovo plane privažiavimas prie fekalijų Å¡ulinio nubraižytas kaip ir jos pateiktame plane.       Elektros stulpo buvimas jai priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje atsakovo teisių nepažeis, kadangi elektros apskaitos prietaisai tvirtinami ant stulpo atramos, kuri yra už jiems priklausančio sklypo ribos.       Visai nelogiÅ¡kas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ji suvarė savo galimybę atsivežti malkų, nes ji jau tris žiemas kÅ«renanti ir prižiÅ«rinti pečių, o atsakovas name nuolatos negyvena, grįžta tik savaitgaliais.

Jokio konflikto dėl malkų atsivežimo nėra. Realiai, tai naudojimasis žemės sklypu yra nusistovėjęs ir yra paprastesnis negu griežtos linijos plane.       Nesutinka su atsakovo reikalavimu įsirengti įvažiavimÄ , nes esantis įvažiavimas yra nuo seno, ji tik nežymiai pagerinusi jo bÅ«klę.        Malkinė yra priÅ¡lieta prie Å«kinio pastato, kuris susideda iÅ¡ garažo ir lauko virtuvės. 2011m. lapkričio 4 d. Å akių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad jai paskirta naudotis lauko virtuve, o atsakovui garažu.

Jos malkinės dalis yra prišlieta prie ūkinio pastato lauko virtuvės galinės sienos, o atsakovo malkinės dalis yra prišlieta prie garažo galinės sienos. Jų naudojamos malkinės dalys atitvertos medine pertvara. Jokių konfliktų dėl naudojimosi ūkiniu pastatu nėra.           IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).         Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iÅ¡ bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita.        Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).

         Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisės dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų paÅ¡alinimo ateityje.          Teismų praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kokios aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti. Siekdami Å¡ių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis)        Spręsdamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais.

Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje.         Šioje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovei M. R. ir atsakovui M. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 0,3678 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iÅ¡ dalies naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp Å¡alių yra nusistovėjusi, Å¡alys gali patekti į gyvenamojo namo ir Å«kio pastatų patalpas, kuriose gyvena ir kuriomis naudojasi, todėl Å¡alių pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planai yra identiÅ¡ki, abiejuose nurodytos komunikacijos pavaizduojamos tose pačiose vietose ir priskiriamos bendram naudojimui (b. l. 20, t.2).

        Pirmosios instancijos teismas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ nustatė pagal (duomenys neskelbtini) UAB „Geotekas“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkos planÄ . Kolegija sprendžia, kad toks naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pilnai atitinka Å¡alių (bendraturčių) interesus, kadangi pirmosios instancijos sprendimÄ priėmė atsižvelgdamas į parinktÄ garažo bei lauko virtuvės atidalijimo bÅ«dÄ , įvertinęs sklype esančių kiemo statinių (Å¡uns voljero, pavėsinės), elektros įvado, nuotekų sistemų ir komunikacijų iÅ¡sidėstymÄ bei bÅ«tinybę kiekvienai iÅ¡ Å¡alių bet kada prie Å¡ių įrenginių prieiti, o taip pat faktiÅ¡kai Å¡alių naudojamas gyvenamojo namo puses.         IeÅ¡kovė M.

R. buvo pareiÅ¡kusi reikalavimÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ kilnojamuoju turtu, t.y. ieÅ¡kovei skirti naudotis pavėsine, o atsakovui Å¡uns voljerui. Å is ieÅ¡kovės reikalavimas buvo patenkintas visiÅ¡kai. Tokia kilnojamuoju turtu nustatyta atsižvelgus į tai, jog Å¡unimi rÅ«pinasi atsakovas, todėl ieÅ¡kovei nustatyta naudotis pavėsine, Å¡ie daiktai papuola į Å¡alims priskirtÄ Å¾emės sklypo dalį.         Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principus ar įrodymų vertinimo taisykles (CK 1.5 straipsnis, 4.81 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Iš teismo sprendimo matyti, kad teismais spręsdamas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties visų bendraturčių interesams, lygino ieškovės ir atsakovo pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais bei sprendė, kad teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus labiau atitiko ieškovės pateiktas projekto pasiūlymas (CK 4.75, 4.81 straipsniai).

Å i teismo iÅ¡vada padaryta įvertinus nurodytas įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotas tokio pobÅ«džio ginčams reikÅ¡mingas aplinkybes. Tai yra Å¡alims nustatyta naudotis vienodomis sklypo dalimis, kiekvienam po 1500 kv. m., bendrai naudosis tik 500 kv. m. sklypo dalimi, o tai užtikrina prieigÄ prie bendro naudojimo objektų, todėl konfliktinių situacijų ateityje nebeturėtų kilti.     Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais pagrindo nėra.      Kolegija netyrė naujus raÅ¡ytinius įrodymus, pridėtus prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , kadangi teismas nėra jų priėmęs, jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

           Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų       Atmetus apeliacinį skundÄ , apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovė pateikė mokėjimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ji sumokėjo advokatui 200 EUR (b. l. 60, t.2).

Å i suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 200 EUR (CPK 93straipsnis).      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

     apeliacinį skundÄ atmesti. Å akių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .      Priteisti iÅ¡ atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei M. R. 200 EUR (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.                  Kolegijos teisėjai                                                             Galina Blaževič                                                                                          Virginija Lozoraitytė                                                                                           Leonas Jachimavičius