2023-03-15 Nr. AB-6314-3-64-3-02868-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-119-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02868-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. J. ir J. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir J. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. J. ir J. J. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kelmės žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 28VĮ(14.28.2.)-976 (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti NŽT Kelmės žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 28VĮ(14.28.2.)-976; 3) panaikinti kelio (duomenys neskelbtini) kelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją viešajame registre, atliktą 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 34 pagrindu; 4) įpareigoti NŽT Kelmės rajono žemėtvarkos skyrių ir Kelmės rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) klausimą išspręsti iš esmės – kelią (duomenys neskelbtini) suformuoti ne per (duomenys neskelbtini) sodybos kiemą.

Pareiškėjai nurodė, kad apie NŽT Kelmės žemėtvarkos skyriaus Įsakymą sužinojo tik 2020 m. rugpjūčio 17 d. Be to, savo pažeistas teises bandė ginti daug kartų kreipdamiesi į įvairias institucijas, tikėdamiesi kilusį ginčą išspręsti įgaliotų institucijų pagalba.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, atsakydama į pareiškėjų skundą, 2022 m. lapkričio 29 d. rašte išaiškino, kad būtent aukščiau paminėtas įsakymas sukėlė pareiškėjams teisines pasekmes, t. y. būtent šiuo įsakymu buvo padalintas vientisas žemės sklypas į du atskirus žemės sklypus, o per juos suformuotas vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias. Pareiškėjai teigė, kad jų nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis atnaujinant skundo padavimo terminą, be to, skundą teismui teikia nepraleidę 30 dienų termino nuo 2022 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsakymo gavimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

Teismas nurodė, kad iš pateikto skundo matyti, jog pareiškėjai nesutinka su aplinkybe, kad Įsakymu nustatytos pareiškėjams priklausančių sklypų ribos, kuriuos skiria einantis bendro naudojimo kelias.

Pareiškėjai nurodo, kad apie Įsakymą sužinojo tik 2020 m. rugpjūčio 17 d. Be to, A. J. ir J. J. savo pažeistas teises bandė ginti daug kartų kreipdamiesi į įvairias institucijas, tikėdamiesi kilusį ginčą išspręsti įgaliotų institucijų pagalba.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, atsakydama į pareiškėjų skundą, 2022 m. lapkričio 29 d. rašte išaiškino, kad būtent aukščiau paminėtas įsakymas sukėlė pareiškėjams teisines pasekmes, t. y. būtent šiuo įsakymu buvo padalintas vientisas žemės sklypas į du atskirus žemės sklypus, o per juos suformuotas vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias. Pareiškėjai teigia, kad jų nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis atnaujinant skundo padavimo terminą, be to, skundą teismui teikia nepraleidę 30 dienų termino nuo 2022 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsakymo gavimo.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjams neigiamas pasekmes sukelia Įsakymas, todėl vertino, jog reikalavimas panaikinti šį įsakymą yra pagrindinis, o kiti – išvestiniai iš šio reikalavimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai į teismą su skundu panaikinti Įsakymą kreipėsi 2022 m. gruodžio 20 d., t. y. praėjus daugiau nei 11 metų po šio įsakymo priėmimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti ir yra suėjęs 10 metų terminas, kuris yra naikinamasis, t. y. negali būti atnaujintas.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pagrindas skundą atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – kai skundas paduotas, praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teismas grąžino pareiškėjui A. J. sumokėtą 32 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjai A. J. ir J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir pareiškėjų skundą priimti.

Pareiškėjai nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir padarytomis išvadomis nesutinka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pirmiausiai turėjo išspręsti termino skundui paduoti (ne)atnaujinimo klausimą, tačiau to nepadarė. Be to, be skundo reikalavimo panaikinti NŽT Kelmės žemėtvarkos skyriaus Įsakymą, skunde buvo suformuluoti ir kiti reikalavimai: panaikinti 2021 m. liepos 5 d. kelio (duomenys neskelbtini) kelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją viešajame registre, atliktą 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 34 pagrindu bei įpareigoti NŽT Kelmės žemėtvarkos skyrių ir Kelmės rajono savivaldybės administraciją klausimą išspręsti iš esmės – kelią (duomenys neskelbtini) suformuoti ne per (duomenys neskelbtini) sodybos kiemą. Šie reikalavimai nėra susiję su pradiniu reikalavimu panaikinti NŽT Kelmės žemėtvarkos skyriaus Įsakymą, nes jais siekiama iš esmės išspręsti situaciją. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo davusi nurodymus klausimą dėl kelio per pareiškėjų sodybos kiemą spręsti iš naujo.

Pareiškėjų vertinimu, atsisakant priimti skundą, buvo aiškiai pažeistos jų teisės į teisminę gynybą, bendrieji sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.). Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Naikinamasis dešimties metų terminas gali būti netaikomas byloje nustačius aplinkybes, kurios gali būti laikomos išimtinėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-968/2021).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydami panaikinti NŽT Kelmės žemėtvarkos skyriaus Įsakymą.

Pareiškėjai atskirajame skunde akcentuoja, kad apie Įsakymą sužinojo 2020 m. rugpjūčio 17 d., kreipėsi į NŽT, nes bandė gražiuoju išspręsti situaciją, į teismą kreipėsi tik gavę Žemės ūkio ministerijos atsakymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog naikinamojo termino, įtvirtinto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr., pvz., 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019). Taigi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suponuoja, kad nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai nenurodė ir byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus ir būtų pagrindas spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Todėl byloje konstatavus aplinkybių, atitinkančių naikinamojo termino pasibaigimą, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas yra naikinamasis, t. y. šis terminas negali būti atnaujinamas, pabrėžia, kad pareiškėjų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl to, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, šiuo atveju nėra reikšmingos, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kitus skundo reikalavimus: panaikinti 2021 m. liepos 5 d. kelio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją viešajame registre, atliktą 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 34 pagrindu bei įpareigoti NŽT Kelmės rajono žemėtvarkos skyrių ir Administraciją klausimą išspręsti iš esmės – kelią (duomenys neskelbtini) suformuoti ne per (duomenys neskelbtini) sodybos kiemą, laikė išvestiniais, todėl nepagrįstai atsisakė juos priimti.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjų atskirojo skundo argumentų, pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad reikalavimas įpareigoti NŽT Kelmės rajono žemėtvarkos skyrių ir Administraciją klausimą išspręsti iš esmės – kelią (duomenys neskelbtini) suformuoti ne per (duomenys neskelbtini) sodybos kiemą yra išvestiniai, todėl pagrįstai atsisakė juos priimti.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti 2021 m. liepos 5 d. kelio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją viešajame registre, atliktą 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 34 pagrindu, taip pat yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Įsakymą.

Kaip matyti iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro 2022 m. gruodžio 19 d. išrašo, (duomenys neskelbtini) kelias (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 34 pagrindu, nuosavybės teise priklauso Kelmės rajono savivaldybei, įrašas galioja nuo 2021 m. liepos 5 d. Minėtas kelias įregistruotas ne Įsakymo pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aptariamą pareiškėjų reikalavimą vertino kaip išvestinį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai skunde prašydami panaikinti minėto kelio teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, iš esmės nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia šį savo reikalavimą, išskyrus tai, kad apie kelio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sužinojo tik 2022 m. gruodžio 19 d. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 24 straipsnyje nustatytus reikalavimus skundo turiniui, turi pasiūlyti pareiškėjams patikslinti skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimus panaikinti Įsakymą bei įpareigoti kelią (duomenys neskelbtini) suformuoti ne per (duomenys neskelbtini) sodybos kiemą, todėl ši skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista. Tačiau nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti 2021 m. liepos 5 d. kelio (duomenys neskelbtini) kelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją viešajame registre, atliktą 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 34 pagrindu, todėl ši nutarties dalis naikinama, o skundo priėmimo klausimas šioje dalyje perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. J. ir J. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti 2021 m. liepos 5 d. kelio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją viešajame registre, atliktą 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 34 pagrindu, panaikinti ir skundo priėmimo klausimą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė